ecc82a09-7254-405e-98e7-a74ae593df1d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

1Civilinė byla Nr. 2-1695-796/2015(Proceso Nr. 2-06-3-14808-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 99.5; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo O. S. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui L. A. žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O.

S. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas O. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Nurodo, jog jis nuo 1994-04-21 yra įraÅ¡ytas į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä . Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu jam iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2008-01-29 buvo sudaryta neterminuota minėto buto nuomos sutartis.

LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., nustatyta, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuojamos grįžusiems į LietuvÄ reabilituotiems politiniams kaliniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos.

Vadovaudamasis Å¡ia nuostata ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydamas leisti jam privatizuoti nuomojamÄ butÄ , tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės meras jo praÅ¡ymo netenkino motyvuodamas tuo, jog Butų privatizavimo įstatymo lengvata jis pasinaudojo gyvenant santuokoje su buvusia sutuoktine D. S., t.y. 1993-10-13 privatizavo butÄ (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, papildomai nurodė, jog net jeigu teismas ir laikytų, jog O. S. lengvatine tvarka privatizavo butÄ , nebuvo laikytasi Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir privatizuoto buto naudingas plotas tenkantis vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kv.metrų.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ byloje, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog O. S. 1981-06-27 sudarė santuokÄ su D. S. ir nuo 1981-0812 apsigyveno jiems skirtame bute (duomenys neskebtini). O. S. ir D. S. siekdami privatizuoti jiems skirtÄ butÄ 1993-10-07 sudarė notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , jog butas (duomenys neskelbtini) bus privatizuotas D. S. vardu. 1993-10-13 sutartimi D. S. Å¡eimos naudai nuosavybės teise įgijo butÄ (duomenys neskelbtini). Vėliau sutuoktiniams nusprendus skirtis, jie sudarė turto dalybų sutartį pagal kuriÄ , ieÅ¡kovas O. S. savanoriÅ¡kai atsisakė ne tik savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), bet ir kompensacijos už savo turto dalį, ir perdavė minėtÄ butÄ buvusiai sutuoktinei.

Nurodo, jog pagal 1993-10-06 apmokėjimo kvitus akivaizdu, jog bÅ«tent O. S. investiciniais čekiais buvo apmokėta privatizuoto buto (duomenys neskelbtini) kaina, o buvusi sutuoktinė apmokėjo tik privatizavimo dokumentų iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovui kartu su buvusia sutuoktine privatizavus nurodytÄ butÄ , jis vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. neteko teisės privatizuoti kitos gyvenamosios patalpos.Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinasIÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 1981-06-27 O.

S. sudarė santuokÄ su D. S. (b.l. 49). 1993-10-07 susitarimu D. S. ir O. S. susitarė, jog butÄ privatizuos nuomininkės D. S. vardu (b.l. 73). 1993-10-13 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ butas buvo privatizuotas D. S. vardu (b.l. 71, 80-81). Už Å¡io buto įsigijimÄ buvo sumokėta 1993-10-06 pinigus nuraÅ¡ant iÅ¡ O. S. nebalansinės sÄ skaitos Taupomajame banke (b.l. 72). 2009-04-09 tarp O. S. ir D. S. buvo pasiraÅ¡yta turto pasidalijimo sutartis, kuria Å¡alys susitarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo.

Pagal Å¡iÄ sutartį O. S. D. S. asmeninės nuosavybės teise valdymui perleido butÄ , esantį J. Z. g. 19-3, Klaipėda. O. S. kompensacijos už savo turto dalį atsisakė (b.l. 87-89).IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-09-19 pažymėjimo dublikato Nr.8-3320/90 nustatyta, jog O. S., Boleslovo, gimęs 1930 metais buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 str. dvideÅ¡imt penkeriems metams laisvės atėmimo (b.l. 54). IÅ¡ iÅ¡tuokos liudijimo nustatyta, jog O. S. ir D. S. santuoka 1999-04-20 nutraukta (b.l. 32). 1999-04-21 ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su praÅ¡ymu įstatymo nustatyta tvarka suteikti jam gyvenamÄ jį plotÄ , nes neturi jokio nekilnojamojo turto (b.l. 53). 1999-07-23 sprendimu Socialinių įstaigų priežiÅ«ros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės pasiÅ«lymui įraÅ¡yti O.

S. į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, jog O. S. neatitinka Lietuvos Respublikos politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu 1,9 punkto reikalavimų: Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymos duomenimis D. S. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas (duomenys neskelbtini). Vadovauajntis LR santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 str. turtas įgutas santuokos metu yra laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno vardu (b.l. 51, 50). 1999-09-01 O.

S. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės MerÄ su praÅ¡ymu dar kartÄ iÅ¡nagrinėti jo klausimÄ dėl įraÅ¡ymo į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių eilę butui gauti sÄ raÅ¡Ä . Å iame praÅ¡yme O. S. nurodo, jog jo investiciniai čekiai buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui panaudoti nebuvo, kad jis neįgytų bendros dalinės nuosavybės į šį butÄ (b.l. 48). 1999-09-17 Å¡is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, bei dokumentų kopijos buvo iÅ¡siųstos papildomam iÅ¡nagrinėjimui į Socialinių įstaigų priežiÅ«ros ir audito departamentÄ (b.l.47). 1999-11-11 Socialinių įstaigų priežiÅ«ros ir audito departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr.05-06/825 nuspręsta pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės pasiÅ«lymui įraÅ¡yti O.

S. į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä . Nurodoma, jog klausimas dėl O. S. įraÅ¡ymo į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä apsvarstytas pakartotinai, savivaldybei pateikus papildomus dokumentus. O. S., susituokęs su D. D. 1981 m. ir apsigyvenęs jos bute, teisės į šį gyvenamÄ jį plotÄ neįgijo (butas privatizuotas D. S. vardu, panaudojant jos investicinius čekius) ir naudojasi butu panaudos sutarties pagrindais.

Å iuo metu Å¡eima iÅ¡situokusi ir buvusi O. S. žmona reikalauja iÅ¡ buto iÅ¡sikelti (b.l. 46). 2008-01-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu "Dėl gyvenamųjų patalpų iÅ¡nuomojimo reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų Å¡eimos nariams" AD1-152 nutarta iÅ¡nuomoti reabilituotam tremtiniui O. S. neterminuotai Savivaldybės socialinį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 167). 2008-01-29 ir 2010-04-22 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VieÅ¡osios įstaigos "Klaipėdos butai" ir O.

S. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neterminuota nuomos sutartis. Å is butas buvo perduotas naudotis ieÅ¡kovui O. S. (b.l.10-20). 2012-07-02 O. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto MerÄ su praÅ¡ymu leisti jam lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias, jo nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas esančias, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog yra politinis kalinys ir tremtinys, todėl mano, kad turi teisę praÅ¡yti leisti privatizuoti šį bÅ«stÄ pritaikant įstatyme numatytas lengvatas (b.l. 8, 9).

Klaipėdos miesto savivaldybės Meras 2012-08-02 raÅ¡tu Nr.(31.1)-R12-778 nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė leisti jam privatizuoti nuomojamas gvenamÄ sias patalpas neturi teisinio pagrindo. Nurodė, jog jo Å¡eima, galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui pasinaudojo LR piliečiams skirta lengvata, t.y. bÅ«damas santuokoje su sutuoktine D. S. 1993-10-13 privatizavo gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Byloje kilo ginčas ar ieÅ¡kovas turi teisę privatizuoti jam nuomojamÄ butÄ Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju, nes kaip nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas bÅ«damas santuokoje su D.

S. jau buvo privatizavęs butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir pasinaudojęs Butų privatizavimo įstatyme numatyta teise lengvatine teise privatizuoti butÄ .Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada asmenys turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Vienas jų – Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta grįžusių į LietuvÄ reabilituotų politinių kalinių, tremtinių ir jų vaikų teisė privatizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktas gyvenamÄ sias patalpas laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ .

Å iai subjektinei teisei įgyventini bÅ«tina nustatyti tris sÄ lygas:

1) gyvenamÄ sias patalpas siekia privatizuoti reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai;

2) privatizuoti patalpas siekiantys asmenys yra grįžę į LietuvÄ ;

3) patalpos iÅ¡nuomotos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, asmuo, besikreipiantis dėl privatizavimo lengvatine tvarka, privalo pagrįsti savo subjektinę teisę. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-87/2014). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovui butas buvo iÅ¡nuomotas pagal Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 patvirtintų Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į LietuvÄ nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų Å¡eimos nariams tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) nuostatų pagrindu.

Å iuo atveju atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimÄ nėra svarbu nustatyti aplinkybės ar asmuo buvo pasinaudojęs lengvata ir privatizavęs butÄ LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau bÅ«tina nustatyti ar gyvenamasias patalpas siekia privatizuoti reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai, ar asmenys yra grįžę ir gyvena Lietuvoje ir ar patalpos iÅ¡nuomotos Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nekyla ginčas, jog O. S. yra reabilituotas politinis kalinys ir jis gyvena Lietuvoje.

Pažymėtina, jog Å¡ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-09-19 pažymėjimo dublikatas Nr.8-3320/90, kuriame nustatyta, jog O. S., Boleslovo, gimęs 1930 metais buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 str. dvideÅ¡imt penkeriems metams laisvės atėmimo ir kad jis nuo 1981-08-12 yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 35, 42, 54). Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 12.1 punktu, savivaldybės vykdomoji institucija prieÅ¡ priimdama sprendimÄ nuomoti grįžtančio asmens Å¡eimai gyvenamÄ sias patalpas turi patikrinti ar grįžtančiam asmeniui ir visiems jo Å¡eimos nariams, kurie persikelia kartu, nuo 1990 metų nepriklausė nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke arba jam nebuvo skirta parama gyvenamÄ jam plotui įgyti.

Pažymėtina, jog Tvarkos apraÅ¡o nuostatose reglamentuojama teisės į valstybės paramÄ apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais tvarka. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis teismas grįžusiems į LietuvÄ tremtiniams ir jų vaikams suteiktų patalpų privatizavimas yra kitokia Å¡iai asmenų grupei teikiama paramos forma, nei bÅ«sto nuoma. Asmens teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas kyla iÅ¡ įstatymo ir gali bÅ«ti įgyvendinta tik konstatavus tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

Dėl to Å¡iems asmenims, įgyvendinantiems teisę privatizuoti, Ä®statyme nustatyti didesni reikalavimai nei siekiant įgyvendinti teisę apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-14 nutartis Nr.3K-3-87/2014). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuomininkams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas spręsdamas klausimÄ dėl leidimo butÄ privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis, atsakovui nesutinkant ir nurodant, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise nuo 1990 m. priklausė nekilnojamas turtas, privalo patikrinti Å¡ias aplinkybes, o nesivaudovauti vien tuo faktu, jog jis buvo įtrauktas į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų apsirÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä nuo 1999-04-21 ir jam buvo suteiktas bÅ«stas nuomai.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr.320 patvirtinto Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į LietuvÄ nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų Å¡eimos nariams tvarkos apraÅ¡o 5 punkte numatyta, jog grįžtantis asmuo dėl valstybės paramos apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais gali kreiptis į savivaldybės administracijÄ jeigu jam ir visiems jo Å¡eimos nariams, kurie persikelia kartu, nuo 1990 metų nepriklausė nuosavybės teise nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas, jo dalis, butas), įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, arba nebuvo skirta parama gyvenamajam plotui įsigyti.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovas į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų apsirÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä buvo įraÅ¡ytas nuo 1999-04-21 (b.l. 37-39, 44,45). Pažymėtina, jog tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1997-11-27 nutarimo Nr.1294 "Dėl grįžtančių į LietuvÄ reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų aprÅ«pinimo bÅ«stu 1.9.4 punktas taip pat numatė, jog Å¡io nutarimo nuostatos netaikomos asmenims, kurie įsigijo ar buvo įsigiję gyvenamÄ sias patalpas nuosavybės teise. 2003 metais O.

S. pateikė savivaldybei duomenis, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2003-12-02 duomenimis jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ir neturėjo (b.l. 40, 43). 2008-01-28 įsakymu jam buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Savivaldybė iš O. S. pareikalavo pateikti apraše nurodytus duomenis ir iš jų sprendė apie jo teisę pretenduoti į nuomojamas patalpas.

O. S. atsakovei pateikė pažymÄ ,iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, jog jis nuosavybės teise 2003-12-02 duomenimis nekilnojamų daiktų neturi ir neturėjo, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog O. S. 1993-10-06 kartu su savo sutuoktine D. S., jos vardu privatizavo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Å io buto privatizavimui buvo panaudoti O. S. investiciniai čekiai. IeÅ¡kovo atstovas ir liudytoja D. S. nurodė, jog O. S. nežinojo, kad jo investiciniai čekiai buvo panaudoti įsigyjant šį butÄ ir todėl O.

S. mano, jog tas butas jam nepriklauso. IeÅ¡kovo nuomone tai patvirtina ir 1999-11-11 Socialinių įstaigų priežiÅ«ros ir audito departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr.05-06/825, kuriuo buvo pritarta O. S. įraÅ¡ymui į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimų apsirÅ«pinimo bÅ«stu sÄ raÅ¡Ä . Å ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai: byloje pateiktas taupomojo banko praneÅ¡imas apie 32,64 Lt nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės O.

S. sÄ skaitos privatizuojant butÄ (b.l. 72, 71), jo sutikimas, kad butas bÅ«tų privatizuojamas D. S. vardu, buto privatizavimo sutartis (b.l. 71, 73). Be to, teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti apie jo pinigų panaudojimÄ buto privatizavimo procese, nes 2009-01-21 Klaipėdos apskrities archyvas pateikė O. S. Klaipėdos II notarų biuro 1993-10-13 tvirtintÄ sutarties, registro Nr.8838 ir kitų dokumentų, tarp kurių buvo ir duomenys apie pinigų už buto privatizavimÄ nuraÅ¡ymÄ nuo jo sÄ skaitos, kopijos. 2009-04-09 tarp O.

S. ir D. S. buvo pasiraÅ¡yta turto pasidalijimo sutartis, kuria Å¡alys susitarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. Pagal Å¡iÄ sutartį O. S. D. S. asmeninės nuosavybės teise valdymui perleido butÄ , esantį J. Z. g. 19-3, Klaipėda. O. S. kompensacijos už savo turto dalį atsisakė (b.l. 87-89). Å ia notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi, kuri yra laikoma oficialiu, prima facie raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje, O. S. patvirtino, jog jam nuosavybės teise priklausė dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka pasinaudojant valstybės teikiama lengvata ir jis laisva valia jo atsisakė.

LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis numato, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pažymėtina, jog tiek LR Santuokos ir Å eimos kodekso 21 str., tiek ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, nors jis įformintas ir vieno iÅ¡ jų vardu.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog nors O. S. vardu Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo registruotas nekilnojamas turtas, vadovaujantis įstatymu jis 1993-10-03 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas D. S.. Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, teismas laiko, jog ieÅ¡kovo atstovo ir liudytojos parodymus byloje, jog ieÅ¡kovas nebuvo įgijęs turto nuosavybės teise, nes jis nežinojo apie jo investicinių čekių panaudojimÄ , paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat notariÅ¡kai patvirtinta turto padalijimo sutartis, ir teismas laiko įrodytu, jog O.

S. nuo 1993 metų priklausė nuosavybės teise nekilnojamas turtas, kuris buvo įsigytas LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovo atstovo posėdžio metu nurodytas motyvas, jog privatizuojant butÄ nebuvo laikytasi Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir ieÅ¡kovui bei jo sutuoktinei privatizuoto bÅ«sto bendras naudingas plotas tenkantis vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kv. metrų, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog Å¡i įstatymo nuostata yra taikoma sprendžiant klausimÄ dėl valstybės paramos (mokant iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų bÅ«sto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas bÅ«sto kredito daliai apmokėti) teikimo Å¡eimoms arba asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje jeigu jie įsigyja pirmÄ jį tinkamÄ bÅ«stÄ . Pažymėtina, jog Å¡i nuostata netaikoma sprendžiant klausimÄ dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis.SistemiÅ¡kai vertinant Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. nustatytus atvejus, kada asmenys turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr.320 patvirtinto Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į LietuvÄ nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų Å¡eimos nariams tvarkos apraÅ¡o 5 punkte numatytas sÄ lygas, Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįgijo teisės lengvatine tvarka pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., privatizuoti jo nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o įvertinti ar nėra nusikalstamos veikos požymių, sukčiavimo bÅ«du siekiant įgyti didelės vertės turtÄ , t.y. LR baudžiamojo kodekso 182 str. LR CPK 299 str. numato, jeigu teismas nagrinėdamas civilinė bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl atsakovas nesinaudoja įstatyme numatyta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK 299-300 str.). Pažymėtina, kad jeigu atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas įvykdė nusikalstamÄ veikÄ ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali pats savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad bÅ«tų atliktas ikiteisminis tyrimas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                           Kristina Domarkienė