2021-06-09 Nr. AB-12645-3-62-3-01750-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-512-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01750-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 69-1198 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2S-3103 „Dėl A. B. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK pareigūnai 2019 m. birželio 16 d. apie 8.30 val. nurodė pareiškėjui plauti bendro naudojimo patalpas, tačiau dėl sveikatos problemų pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą.

2.2. 2019 m. birželio 10 d. 9–12 būrių nuteistieji, o taip pat pareiškėjas buvo apsinuodiję maistu. Pareiškėjui buvo skirti vaistai, o 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. dėl minėtų negalavimų buvo pastatytos (duomenys neskelbtini). Už atsisakymą vykdyti pareigūnų nurodymą, t. y. tvarkyti bendro naudojimo patalpas, Nutarimu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

2.3. Pareiškėjo vertimas, esant sveikatos sutrikimui ir kenčiant skausmus, tvarkyti patalpas prilygsta kankinimui. Atleidimas nuo darbo išrašomas tik dirbantiems nuteistiesiems, o kitiems nuteistiesiems, tarp jų – pareiškėjui, atleidimas nepriklauso.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis pagal iš anksto nustatytą grafiką turėjo tvarkyti 9–10 būrių nuteistųjų bendro naudojimo patalpas, tačiau atsisakė tai padaryti nenurodydamas priežasčių. Paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kad serga, vartoja vaistus, tačiau tai nėra pateisinama priežastis, nes pareiškėjas neturėjo išduotos medicininės pažymos, kuria būtų konstatuotas jo nedarbingumas.

3.2. 2019 m. birželio 19 d. medicinos pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas sveikatos priežiūros tarnyboje lankėsi, bet nuo darbo atleistas nebuvo, todėl nuobauda jam paskirta pagrįstai, ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas 1 mėn. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, ir Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

6.1. Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad jis 2019 m. birželio 16 d. apie 8.30 val. nevykdė pareigūnų duoto nurodymo sutvarkyti 9–10 būrių bendro naudojimo patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką, nenurodydamas pateisinamų priežasčių. Nutarime konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. V-578, kuriuo patvirtintas 9–10 būrių nuteistųjų patalpų tvarkymo grafikas birželio mėnesiui Nr. 63-2088.

6.2. Nesutikdamas su Nutarimu paskirta drausmine nuobauda, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamento direktorių, tačiau Departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog drausminė nuobauda už atsisakymą tvarkyti bendro naudojimo patalpas pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis pareiškėjas nebuvo atleistas nuo darbo.

7. Teismas apžvelgė BVK nuostatas (5 str., 10 str. 1 d., 11 str., 12 str. 1 d. ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 p., 2 p., 131 str., 134 str. 1 d. ir 2 d., 142 str. 1 d.,) ir nurodė, kad sisteminis BVK antrojo skirsnio normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (BVK 125 str.), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (BVK 134 str.). Teismas pabrėžė, kad nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais, t. y. jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų.

8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, pareiškėjas 2019 m. birželio 16 d. turėjo pareigą tvarkyti 9–10 būrių bendro naudojimo patalpas, pareiškėjas neneigė, kad pareigūnų nurodymo nevykdė, o paskirtos nuobaudos pagrįstumą ginčijo teigdamas, jog jo sveikatos būklė buvo bloga ir dėl to jis negalėjo vykdyti nurodymo. Iš Pravieniškių PN-AK pateikto 2019 m. birželio 19 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-455 matyti, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo darbo.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, kad jie nėra pateisinama priežastis nevykdyti nustatytos pareigos, kadangi pareiškėjas neturėjo išduotos medicininės pažymos, kuria būtų konstatuotas jo nedarbingumas. Teismas vertino, kad vaistų vartojimas, laboratorinių tyrimų paskyrimas savaime nėra pagrindas nedarbingumui konstatuoti.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, be pateisinamos priežasties (pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nurodymo nevykdė dėl sveikatos būklės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais) nevykdydamas pareigūnų nurodymo – pagal nustatytą grafiką tvarkyti bendro naudojimo patalpas, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda (draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes)) laikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

11. Teismas pabrėžė, kad Departamentas, išsamiai ir tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kuris pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nutarimu, Sprendimu ir 2019 m. birželio 19 d. medicininiu pažymėjimu Nr.81(3)-455; kuriame pažymėta: „nurodytus darbus atlikti gali“.

13.2. Rytinio patikrinimo metu mažiausiai vienas pareigūnas su savimi turi ir pagal paskirtį naudoja vaizdo registratorių, todėl tiriant įvykį prie medžiagos turi būti pridėta 2019 m. birželio 16 d. rytinio patikrinimo (kurio metu ir buvo duotas nurodymas) vaizdo registratoriaus medžiaga. Medžiagoje būtų užfiksuota kaip atrodė pareiškėjas ir ką paaiškino dėl atsisakymo nurodymą davusiems pareigūnams. Pareigūnai privalėjo vaizdo registratoriumi užfiksuoti nurodymo nevykdymą, kadangi vienas iš tikslų, kai reikalinga naudotis registratoriumi, neabejotinai, yra užfiksuoti taisyklių pažeidimus. Taigi, būtų tikslinga išsireikalauti iš atsakovo vaizdo registratoriaus medžiagą.

13.3. Abu tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1295a ir Nr. 46-1295b surašyti visiškai vienodai, pakeičiant tik pareigūnų duomenis. Atsakovas nenurodė priežasčių, kas ir kokiu tikslu surašė minėtų tarnybinių pranešimų tekstus visiškai vienodai.

13.4. 2019 m. birželio 19 d. išrašytas medicininis pažymėjimas Nr.81(3)-455 užpildytas abstrakčiai, praėjus trims paroms po ginčijamo įvykio, nepagrįstas faktais, nesilaikant nustatytos tvarkos. Pažymėjimas oficialus dokumentas, todėl užpildytas turi būti tinkamai, t. y. turi būti įrašyti tikslūs asmens duomenys, tačiau iš nurodyto pažymėjimo matyti, kad dokumente įrašytas tik vardas ir pavardė, neįrašant asmens kodo. Ši aplinkybė leidžia abejoti, ar tikrai pažymėjimas išrašytas pareiškėjui, pataisos įstaigoje tuo metu galėjo būti ne vienas pareiškėjo vardą ir pavardę turintis asmuo.

13.5. Mediko išvados skiltyje parašyta: „nurodytus darbus atlikti gali“, tačiau nenurodyta kokius darbus konkrečiai ir kada gali atlikti, todėl, tikint pažymėjimo pagrįstumu, darbus atlikti gali pažymėjimo užpildymo metu (t. y. 2019 m. birželio 19 d.), toliau reikėtų išsiaiškinti kokius darbus atlikti gali.

13.6. Departamento Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą, nors pareiškėjas pasiaiškinime nurodė, jog negalėjo vykdyti pareigūnų nurodymo. Atsisakymas gali būti interpretuojamas kaip piktybiškas, savavališkas elgesys, o negalėjimas grindžiamas aiškia priežastimi, susijusia su sveikatos būkle. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Departamentas neatliko objektyvaus ir nešališko vertinimo.

13.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaistų vartojimas, laboratorinių tyrimų paskyrimas savaime nėra pagrindas nedarbingumui konstatuoti, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo negalavimų rimtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo apsinuodijimą patvirtina bylos duomenys.

13.8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo sekmadienis, Sveikatos priežiūros tarnyba nedirbo, tačiau pareiškėjas gydėsi gydytojų paskirtais vaistais.

13.9. Pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl atleidimo iš darbo, nes nemanė, kad jis jam bus reikalingas. Pareiškėjas paaiškina, kad bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo tvarkaraštis yra slenkantis, todėl pareiškėjas nežinojo, kad jam reikės atleidimo nuo darbo, o 2019 m. birželio 16 d. buvo sekmadienis, todėl į Sveikatos priežiūros tarnybą neturėjo galimybės kreiptis.

13.10. Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai.

13.11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pataisos įstaigos pareigūnai, išklausę pareiškėjo paaiškinimą apie sveikatos būklę, užuot pasiteiravę, ar nereikia pareiškėjui iškviesti budinčios seselės (buvo sekmadienis, Sveikatos priežiūros tarnybos skyrius nedirbo), kuri suteiktų pagalbą ar kaip medikė galėtų konstatuoti pareiškėjo sveikatos būklę, nieko nepaaiškino, o vėliau surašė tarnybinius pranešimus nurodydami, kad pareiškėjas nenurodė pateisinamų priežasčių.

13.12. Pareigūnų elgesys, verčiant pareiškėją, kuris negalavo, tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

14. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų ir motyvų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o iš naujo pakartoja savo skundo argumentus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė baigiamajame sprendime.

14.2. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 (Žin., 2004, Nr. 45-1485), nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai akivaizdžiai nereikalauja didelės nuolatinės fizinės įtampos vaikštant, perkeliant ir pernešant krovinį virš 10 kg masės, dirbant tokį darbą žmogaus energijos sąnaudos nesudaro daugiau kaip 1 040 kJ/h. Bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų apimtis ir pobūdis yra išnešti šiukšles, drėgnu skuduru nuvalyti paviršius, grindis, palanges, išvėdinti patalpas ir pan. Valstybės ar savivaldybės įstaigose, įmonėse, verslo subjektuose tokius darbus be jokių problemų dirba pensinio amžiaus moterys, turinčios rimtesnių sveikatos problemų, ir dirba 8 valandas per dieną, tuo tarpu pareiškėjas turėjo pareigą dirbti ne daugiau 2 valandų. Teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui nenustatytas neįgalumas, nedarbingumo ar jo dalies netekimas ar laikinas nedarbingumas. Vien tik faktas, kad asmuo vartoja gydytojo paskirus vaistus, nereiškia darbingumo netekimo.

14.3. Pravieniškių PN-AK administracija įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, medicininių dokumentų duomenis ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas be faktinio ir teisinio pagrindo (neturėdamas gydytojo išduoto dokumento, atleidžiančio nuo tokio pobūdžio darbų) atsisakė vykdyti įstatymu nustatytą ir grafike detalizuotą pareigą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, už ką pareiškėjui ir buvo pagrįstai skirta drausminė nuobauda.

14.4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių apeliaciniame procese turėtų būti priimti ir tiriami nauji įrodymai, kurių jis nepateikė pirmosios instancijos teismui. Todėl nauji rašytinai įrodymai negali būti priimti ir vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą. Be to, šie nauji rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės buvo atleistas nuo bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbų.

15. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo ir Sprendimo, kuriuo Nutarimas paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vaistų vartojimas, laboratorinių tyrimų paskyrimas savaime nėra pagrindas nedarbingumo konstatavimui, pripažino, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal tvarkymosi tvarkaraštį. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Nutarimas ir Sprendimas yra pagrįsti, o pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovo atstovas turėjo pateikti vaizdo registratoriaus įrašą, nes iš jo galima būtų nustatyti kokius paaiškinimus davė pareiškėjas ir kaip jis tuo metu atrodė. Be to, pareiškėjas pažymi, jog abu tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1295a ir Nr. 46-1295b surašyti vienodai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo negalavimų, kurie atsirado dėl apsinuodijimo, rimtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas akcentuoja, kad apsinuodijimą patvirtina bylos duomenys. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda papildomus duomenis apie jo sveikatos būklę.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ, kurio 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 143 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, patikrina bylą, atsižvelgdama į minėtus įstatymo reikalavimus.

21. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nėra ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymo, tačiau pareiškėjas akcentavo, kad to negalėjo padaryti dėl sveikatos būklės. Iš tarnybinių pranešimų (b. l. 59–60) matyti, kad juose nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymą, o iš pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. pateikto pasiaiškinimo matyti, kad pareiškėjas atsisakymą vykdyti nurodymą grindė prasta sveikatos būkle, taip pat nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. jam yra paskirtas tyrimas ligai nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BVK 134 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais, t. y. jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti, ar pareiškėjas 2019 m. birželio 16 d. galėjo vykdyti pareigūnų nurodymą tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, iš esmės vadovavosi tik 2019 m. birželio 19 d. medicininio pažymėjimu Nr. 81(3)-455. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šio dokumento įvertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas. Akcentuotina, jog pažymėjimas išrašytas 2019 m. birželio 19 d. A. B. (asmens kodas nenurodytas), jame nurodyta „Nurodytus darbus atlikti gali“, tačiau nėra aišku kokius darbus, o svarbiausia nėra aišku, ar jis galėjo atlikti darbus 2019 m. birželio 16 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti (b. l. 63), jog pareiškėjo sveikatos istorija byloje nebuvo pateikta, nes ši medžiaga buvo perduota Departamentui, o teismas jos neišreikalavo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepatikrino pareiškėjo teiginių dėl jam išrašytų vaistų, taip pat teiginių dėl 2019 m. birželio 18 d. paskirto tyrimo ligai nustatyti ir kitų pareiškėjo teiginių dėl jo sveikatos būklės (pvz., dėl paskirtos (duomenys neskelbtini)). Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjo prašymo išreikalauti vaizdo medžiagą iš pareigūnų, nurodžiusių pareiškėjui plauti bendro naudojimo patalpas, vaizdo registratorių.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į tai, kad byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia papildomų įrodymų, kuriuos pateikė pareiškėjas, priėmimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė