ecc6dd45-386f-437d-a835-e489be3627ba · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-315-280/2018                                           Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00744-2013-1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                       2.5.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal J. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-382-504/2018 pagal J. J. ieÅ¡kinį atsakovui I. Y. (I. Y.) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl 9556,80 Eur už akcijas sumokėtų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Nurodė, kad pagal 2015-06-15 sutartį, pavadintÄ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria pardavėjas I.

Y. įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 vienetų paprastųjų vardinių akcijų K. G. (sutartyje - Pirkėjas) nuosavybėn, o Pirkėjas - priimti parduodamas akcijas ir už jas sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir numatyto dydžio - 9566,80 Eur atlyginimÄ . K. G. už akcijas atsakovui sumokėjo, tačiau akcijų K. G. nuosavybėn atsakovas neperdavė, t.y. neperrašė. IeÅ¡kovė, kaip K. G. turto paveldėtoja, praÅ¡o sumÄ , kuriÄ K.

G. sumokėjo už akcijas, priteisti jai iÅ¡ akcijų pardavėjo I. Y.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2018-01-08 sprendimu už akių ieÅ¡kinį atmetė.Nustatė, kad 2015-06-15 tarp atsakovo I. Y. ir K. G., kurio palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė J. J., buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 1.1 punktÄ pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 vienetų paprastųjų vardinių akcijų K.

G. (pirkėjo) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti parduodamas akcijas ir už jas sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir numatyto dydžio - 9566,80 Eur (33 000 Lt) atlyginimÄ . IÅ¡ sutarties 2.2 ir 3.2 punktų matyti, kad minėtÄ sumÄ - 9566,80 Eur (33 000 Lt) už akcijas pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir parduotos akcijos yra visiÅ¡kai apmokėtos. Tai patvirtina I. Y. pasiraÅ¡ytas įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad jis pinigus - 9566,80 Eur už akcijas gavo 2015-06-15.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. G. įsigytos paprastosios vardinės akcijos yra nematerialios. Pagal ABÄ® 46 straipsnio 2 dalį ir CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įraÅ¡ais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sÄ skaitose. K. G. turėjo rÅ«pintis, kad bÅ«tų padaryti atitinkami įraÅ¡ai apie akcijų įsigijimÄ vertybinių popierių sÄ skaitose. Be to, sutarties 1.4 bei 3.2 punktuose nurodyta, kad nuosavybės teisę į perkamas akcijas ir bendrovės steigimo dokumentuose bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme nurodytas akcininko teises pirkėjas įgyja po visiÅ¡ko apmokėjimo už perkamas akcijas.

Kadangi akcijos buvo apmokėtos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu – 2015-06-15, laikytina, kad pirkėjas – K. G. iÅ¡kart po akcijų apmokėjimo įgijo nuosavybės teisę į Å¡ias akcijas ir tuo pačiu įgijo visas akcininko teises.Nors sudarant 2015-06-15 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo laikytasis privalomos notarinės formos, tačiau nagrinėjamu atveju reikia taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, kuri leidžia vienai iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdžius sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antrajai Å¡aliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; tokiu atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 str. 4 d.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 vienetų paprastųjų vardinių akcijų yra atsiskaityta, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad akcijų nuosavybės teisė po apmokėjimo už jas perėjo pirkėjui K.

G. ir laikė, kad sandoris yra įvykdytas, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu J. J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018-01-08 sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡o pridėti prie bylos papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimÄ . Nurodo, kad sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomÄ notarinę formÄ ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja (CK 1.93 str. 3 d.).

Tuo tarpu CK 1.93 str. 4 d. numato iÅ¡imtis tik tuo atveju, kai sandorio Å¡alis, įvykdžiusi sandorį, praÅ¡o teismÄ pripažinti sandorį galiojančiu. IeÅ¡kovė teismui tokio praÅ¡ymo (reikalavimo) ji nepateikė, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 1.93 str. 4 d. ir pripažino sandorį galiojančiu ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. G. turėjo rÅ«pintis, kad bÅ«tų padaryti atitinkami įraÅ¡ai apie akcijų įsigijimÄ vertybinių popierių sÄ skaitose.

Esant negaliojančiai pirkimo-pardavimo sutarčiai, K. G. negalėjo Å¡ios sutarties įregistruoti akcininkų registre arba vertybinių popierių sÄ skaitose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius ir sutarties Å¡alimi buvo I. Y., todėl jis, turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti, kad bÅ«tų padaryti atitinkami įraÅ¡ai akcininkų registre arba vertybinių popierių sÄ skaitose apie akcininkų pasikeitimÄ , tačiau to nepadarė. Juolab, 2015-06-15 sutartyje nurodyta, kad 2015-06-15 sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais (sutarties p. 5.3), tačiau duomenų, kad du sutarties egzemplioriai bÅ«tų perduoti K.

G., byloje ir sutarties tekste nėra.Atsakovas savo veiksmais patvirtino, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis 2015-06-15 nebuvo tinkamai sudaryta, nuosavybės teisė į akcijas K. G. neperduota, ir kad 2015-11-23 dienÄ atsakovas tėra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad įstatymo reikalaujamos formos akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir K. G. sudaryta nebuvo. K. G. už akcijas sumokėjo, o iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas (atsakovas) nuosavybės teisių į akcijas K.

G. neperdavė. I. J. J. kaip K. G. įpėdinė - įgijo teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad pardavėjas jai grÄ Å¾intų visÄ palikėjo K. G. už akcijas sumokėtÄ sumÄ - 9556,80 Eur. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.), ieÅ¡kinys tenkinamas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teismas priėmė sprendimÄ už akių, formaliai prisilaikydamas Civilinio proceso normų reikalavimų dėl dokumentų įteikimo. Tačiau faktas, kad I. Y. faktiÅ¡kai negavo procesinių dokumentų, vargiai ar gali bÅ«ti pagrindu priimti sprendimÄ už akių.

Tačiau Å¡is vertinimas negali bÅ«ti besÄ lyginiu pagrindu sprendimÄ naikinti, kai dėl to skundo nėra.CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pateikti nauji įrodymai aktualÅ«s apeliacinio skundo argumentams patvirtinti, pateiktus naujus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje nustatyta, kad 2015-06-15 I.

Y. ir K. G. sudarė raÅ¡ytinę Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktÄ pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 vienetų paprastųjų vardinių akcijų K. G. (Pirkėjo) nuosavybėn (t.y. 33 proc.), o pirkėjas įsipareigojo priimti parduodamas akcijas ir už jas sumokėti Sutartyje numatyta tvarka ir numatyto dydžio - 9566,80 Eur (33 000 Lt) atlyginimÄ . Pinigus K. G. už akcijas I. Y. sumokėjo, tačiau akcijos jam nebuvo perduotos.

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nėra.Pagal sutarčių laisvės principÄ , Å¡alys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai.Pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai konstatavo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos ir, kad įstatyme numatytos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.,1.93 str. 3 d.), tačiau nesant ieÅ¡kovės reikalavimo sutartį pripažinti galiojančia, pritaikė įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį ir pripažino šį sandorį galiojančiu.Tam, kad sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas pripažintų galiojančiu bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

2) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, 3) sandorį įvykdžiusi Å¡alis turi reikalauti sandorį pripažinti galiojančiu. Nagrinėjamu atveju nebuvo visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kad bÅ«tų galima pripažinti sandorį galiojančiu. Nė viena iÅ¡ Å¡alių to neprašė. Nors viena iÅ¡ sandorio Å¡alių ir įvykdė sandorį, sumokėjo pinigus už akcijas, tačiau dėl nenustatytų priežasčių sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka ir nėra sandorio įvykdžiusios Å¡alies (jos paveldėtojos) praÅ¡ymo sandorį pripažinti galiojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, netinkamai taikė sandorių galiojimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pasisakyti Å¡iuo klausimu savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.), nurodyti teisės gynimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovei.Nagrinėjamoje byloje Å¡alys I. Y. ir K. G. 2015-06-15 sudarė raÅ¡ytinę Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 330 vienetų paprastųjų vardinių akcijų K.

G. (pirkėjo) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti parduodamas akcijas ir už jas sumokėti ir sumokėjo 9566,80 Eur (33 000 Lt) atlyginimÄ . Taigi ginčo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta tik raÅ¡ytinė pirkimo-pardavimo sutartis byloje nėra (CK 6.305 str.).Akcijų perleidimÄ reglamentuoja ABÄ® 46 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, todėl jos sudarymo ir įvykdymo (dalyko perdavimo pirkėjui) momentas gali nesutapti. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Taigi nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra jų perdavimas įgijėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

Aiškindamas sutarties turinį, teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes. Taigi priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisės į akcijas K. G. neperėjo, kadangi jos nebuvo perduotos įgijėjui. Pats akcijų pirkėjas negalėjo savęs įregistruoti VĮ Registrų centras bendrovės akcininku, nes sutartis buvo sudaryta netinkama forma. Bylos duomenys patvirtina, kad I.

Y. buvo ir toliau po sutarties suraÅ¡ymo liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2014-12-16. Taigi jis, kaip įmonės vadovas, pirmiausia, gavęs pinigus už akcijas, turėjo pasirÅ«pinti, kad perleidžiant akcijas K. G., bÅ«tų padaryti įraÅ¡ai asmeninių vertybinių popierių sÄ skaitose, sudarytas akcininkų sÄ raÅ¡as bei pateikta informacija apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 41 str. redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 07 01).

Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sÄ skaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatyta, kad bendrovė tvarko akcijų apskaitÄ . Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sÄ skaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimÄ fiksuoti dviejose korespondentinėse sÄ skaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sÄ skaitoje – akcijų įsigijimÄ , o asmens, perleidusio akcijas, sÄ skaitoje – akcijų perleidimÄ (3, 5 p.).

Apie nematerialiųjų akcijų perleidimÄ apskaitos tvarkytojÄ informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs Å¡iuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įraÅ¡us akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įraÅ¡o padarymo iÅ¡duoti akcininkų sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (10, 14, 17 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tik ieÅ¡kovui buvo kilusi pareiga kreiptis į įmonės vadovÄ ir praneÅ¡ti apie perleistas akcijas ir jis yra atsakingas už atitinkamų įrašų apie akcijų įsigijimÄ registruose.

Kadangi I. Y., kuris pardavė įmonės akcijas ir buvo įmonės vadovas, tai jis turėjo pareigÄ fiksuoti akcijų perleidimÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, gavęs pinigus, už akcijas, jų perleidimo tinkamai neįformino, akcijų neperdavė pirkėjui. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 str.). Sutartyje nebuvo numatytas konkretus akcijų perdavimo terminas, tačiau kadangi Å¡iai dienai, t.y. praėjus beveik trims metams po sutarties sudarymo akcijos yra neperduotos, laikytina, kad atsakovas savo pareigos perduoti daiktus tinkamai neįvykdė.CK 6.315 str. 1 d. nustato, kad jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visÄ ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (iÅ¡ankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainÄ privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku.

Å io straipsnio 3 d. nustato, kad kai iÅ¡ankstinę įmokÄ gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, Å¡is turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grÄ Å¾intų sumokėtÄ sumÄ .Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovas atliko iÅ¡ankstinį mokėjimÄ už daiktus – akcijas; atsakovui neperdavus pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kitaip byloje neįrodyta), ieÅ¡kovė turi teisę į sumokėtos sumos gražinimÄ (CK 6.315 str. 1, 3 d.). Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡ atsakovo priteisiama 9566,80 Eur už akcijas gauta suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡ias palÅ«kanas priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad palÅ«kanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas Å¡ių palÅ«kanų priteisimui yra ieÅ¡kovės praÅ¡ymas jas priteisti, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pakeitus pirmosios instancijos sprendimÄ , perskirstomos Å¡alims priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).CPK 93 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (215 Eur žyminis mokestis, 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos) ir apeliacinės instancijos teisme (215 Eur žyminis mokestis, 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu, n u s p r e n d ž i a :              Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018-01-08 sprendimÄ už akių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. Y. (I. Y.), a.k. (duomenys neskelbtini) 9556,80 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 80 ct), 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 830 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                               Ramunė Čeknienė                  Laimantas Misiūnas                                                     Laimutė Sankauskaitė