2017-11-21 Nr. AB-21450-3-61-3-03629-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-993-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03629-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147 ir 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147 jam buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., tačiau vieno mėnesio skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai pareiškėjas susipažino su Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7243.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atleido pareiškėją A. Ž. nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243 priėmė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir tai pagrindžiančius įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsniu, atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.26)NO-2-7243 iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl priėmė šį reikalavimą.

Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundas dėl šio rašto panaikinimo paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147 jam įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl skundo padavimo teismui terminas vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi pasibaigė 2017 m. spalio 11 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7243 buvo patikslintas Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (2.26)NO-2-6147, vertintinos išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis skundo padavimo teismui termino praleidimą, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio rašto panaikinimo ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo sutuoktinė L. Ž. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 paskirta pareiškėjo rūpintoja. Dėl nurodytos faktinės aplinkybės pareiškėjo atstovė padeda pareiškėjui ginti jo teises, atstovaudama pareiškėjui teisme.

2. Pareiškėjo atstovė dėl ligos ir užimtumo kitose bylose negalėjo laiku parengti skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimą panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio rašto panaikinimo ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, jog būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Akcentuotina, kad ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prie skundo, be kita ko, pridedamas ir skundžiamas aktas.

Iš pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bei teismui pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas kartu su skundu nepateikė skundžiamo akto, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147. Šio akto pareiškėjas nenurodė ir prie skundo pridedamų dokumentų sąraše.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo paduoti, pažymėjo, jog šis raštas jam buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytu trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti pareiškėjui pateikti šį skundžiamą aktą, kurį prašomą panaikinti.

Reikia pažymėti, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių pateikti skundžiamo akto, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti šį aktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išspręsti pareiškėjo skundo dalies dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. (2.26)NO-2-6147 panaikinimo priėmimo klausimo, taip pat ir padaryti išvadą, kad praleistas skundo padavimo terminas, ir išspręsti šio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Teisėjų kolegija neprideda prie nagrinėjamos bylos pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. lapkričio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų dokumentų, nes jie nesusiję su atskirojo skundo išsprendimu (ABTĮ 142 str. 3 d., 151 str.). Pažymėtina, kad pareiškėjas įrodymus, susijusius su nagrinėjamos bylos esme, turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-6147, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė