P-438-3-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedP-438-3-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).
Full text
Administracinė byla Nr. P438-03/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00099-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija 69.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas L. J. 2009 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PK-350 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.".
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės vadas, vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statuto (toliau - ir Statutas) 27 straipsnio 1 dalimi, 35 ir 40 straipsniais bei atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono 2009 m. vasario 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-9, už karių drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 88 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai paskyrė jam drausminę nuobaudą - sumažino tarnybinį atlyginimą 10 procentų vieną mėnesį. Jis taip pat teigė, kad su skundžiamu įsakymu, kaip reikalauja Statuto 55 straipsnis, nebuvo supažindintas pasirašytinai, nebuvo įteikta šio įsakymo kopija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės skundė Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PK-350. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas nustatė, jog Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas 2009 m. kovo 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad jam Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. PK- 350 buvo paskirta drausminė nuobauda. Šiame rašte buvo perkeltas įsakymo turinys.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas informavo, kad šis raštas buvo siųstas registruotu paštu, siuntos Nr. RN820997406LT. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (16.12-16)3-3549 patvirtina, kad pareiškėjui registruota siunta Nr. RN820997406LT buvo įteikta asmeniškai 2009 m. balandžio 2 d. ir būtent nuo šios datos skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti. Todėl pareiškėjas skundą turėjo pateikti iki 2009 m. gegužės 4 d. (gegužės 2 - 3 d. nedarbo dienos). Kadangi pareiškėjas patikslintą skundą teismui pateikė 2009 m. gegužės 11 d. ir neprašė termino atnaujinti, teismas jį atsisakė priimti.
II. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir atsisakė priimti pareiškėjo 2009 m. gegužės 11 d. patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. PK-350 už Statuto 88 straipsnio 1 dalį paskirtą drausminę nuobaudą - vieno mėnesio tarnybinio atlyginimo sumažinimą 10 procentų. Pažymėjo, kad ginčui dėl skundo priėmimo taikytinas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau - ir KASOKTĮ), kurio 48 straipsnyje nustatyta, kad tokių ginčų, kokie kilo nagrinėjamoje byloje, teismas nesprendžia. Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, privalėjo atsisakyti priimti skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakydamas priimti skundą priėmė teisingą nutartį, tačiau netinkamai taikė įstatymą, pakeitė atskiruoju skundu skųstos nutarties rezoliucinę dalį, nustatydamas, jog pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS261-425/2009 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino minėtą pareiškėjo prašymą ir atnaujino procesą šioje administracinėje byloje.
Teismas pažymėjo, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies taikymo (iš esmės panašioje kaip ir nagrinėjamoje byloje situacijoje) aiškinimas buvo aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS6j- 377/2009 bei 2007 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS14-248/2007 (pastaroji nutartis buvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija" Nr. 2 (12), 2007). Kadangi nutartyje, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą nebuvo atsižvelgta į minėtą praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus vienodos administracinių teismų praktikos formavimo užtikrinimo klausimas aiškinant ir taikant KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija) ta apimtimi, kuria nustato, jog teismai nesprendžia ginčų dėl kariams skiriamų drausminių nuobaudų, inter alia dėl kariui paskirtos nuobaudos - tarnybinio atlyginimo sumažinimo - neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Pareiškėjas L. J. 2010 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.
Iš šių teisės normų turinio matyti, jog teisinis proceso atnaujinimo institutas gali būti taikomas tik tų įsiteisėjusių (galutinių ir neskundžiamų) teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kuriais yra užbaigtas atitinkamos administracinės bylos nagrinėjimas (išspręsti bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje kelti šalių procesiniai reikalavimai). Proceso atnaujinimo atveju byla nagrinėjama iš naujo, t. y. iš esmės pratęsiama bylos teisminio nagrinėjimo stadija ir anksčiau vykęs teismo procesas (ABTĮ 160 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad juo prašoma atnaujinti procesą, administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija) ta apimtimi, kuria nustato, jog teismai nesprendžia ginčų dėl kariams skiriamų drausminių nuobaudų, inter alia dėl kariui paskirtos nuobaudos - tarnybinio atlyginimo sumažinimo - neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Taigi, kaip patvirtina bylos medžiaga, teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010; t. 2, b. l. 178 – 181), buvo išspręsti klausimai, susiję ne su atitinkamos bylos teisminiu nagrinėjimu iš esmės, tačiau priimtas negalutinis procesinis sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą (Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui išnagrinėjus šį prašymą bylos nagrinėjimas yra tęsiamas (b. l. 185-195). Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 negali būti pripažinta galutiniu ir neskundžiamu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo buvo užbaigtas atitinkamos administracinės bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šios pirmosios instancijos teismo nutarties atžvilgiu negali būti taikomos ABTĮ 4 skyriuje įtvirtintos proceso atnaujinimo instituto nuostatos ir atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
L. J. prašymą atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822–356/2010 pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas