ecc43c8a-a2a3-4a7e-8184-36dc326c83f1 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. N2-1044-618/2012(Proceso numeris 2-06-3-08209-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7; 75.8.; 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 110.4; 116.1.; 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei E. T., ieškovės atstovei advokatei S. K. B., atsakovui E. T., atsakovo atstovui advokatui M.

N., trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus - G. T., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus - G. T., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų - AB bankas SNORAS, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal atsakovo E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų - AB bankas SNORAS, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu kartu su trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus - G.

T., praÅ¡o:1. SantuokÄ , tarp Å¡alių sudarytÄ ir įregistruotÄ 1991-07-20 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1085, nutraukti dėl atsakovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes – T. ir T.

3. Nepilnametės dukters E. T., gim. 2003-12-06, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su motina E. T.4. Nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra E. T., gim. 2003-12-06, bendrauja taip:- atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrÄ savaitgalį (pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį), nuo Å¡eÅ¡tadienio 14 valandos iki sekmadienio 14 valandos, pasiimant E. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, bendrauja ir nakvoja atsakovo motinos I. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir grÄ Å¾ina į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . - E. T. gyvena ir bendrauja su atsakovu 1/2 dalį kasmetinių atostogų pas E. T. motinÄ I.

T.. Atsakovui pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. bendravimo terminas gali bÅ«ti pratęstas ir bendravimas kitomis dienomis suderinus iÅ¡ anksto su ieÅ¡kove E. T. Tokia tvarka nustatoma iki E. sukaks 14 metų. Vėliau, kai E. sukaks 14 metų, pageidaujant E. ir E. T. gali bÅ«ti laisvas bendravimas pagal susitarimÄ ir suderinus su E. T. Kilus nesutarimams, laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos arba vienas iÅ¡ tėvų gali kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.5. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. T., gim. 2003-12-06, iÅ¡laikymui po 600,00 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo į teismÄ dienos iki E. pilnametystės, t.y. iki 2021-12-06.6.

Priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ E. T., gim. 2003-12-06, už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų, kas sudaro 2000,00.7. Pripažinti E. T. asmenine nuosavybe butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 69322,00 Lt.8. Priteisti E. T. automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).9. Pripažinti, kad kreditorinius įsipareigojimus AB bankas SNORAS pagal 2010-10-08 vartojamosios paskolos sutartį Nr. KV20101008L992345 vykdo atsakovas.

10. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3369,00 Lt sumokėtų mokesčių už buto Å¡ildymÄ , komunalinius mokesčius ir antrinių žaliavų rinkliavÄ .11. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos.12. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 105-111, II t.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, dėl žemės sklypo ir buto padalijimo, dėl iÅ¡laikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nesutiko (b. l. 15-16, III t.).

Patikslino reikalavimÄ dėl kreditorinių įsipareigojimų AB bankui SNORAS vykdymo, nurodydama, kad už prievoles pagal tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudarytÄ klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė E. T. ir atsakovas E. T. lieka atsakingi solidariai. Tačiau įmokas AB bankui SNORAS mokės atsakovas E. T. (b. l. 124, III t.).IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1991 metais sudarė santuokÄ su atsakovu, 1993 metais ir 2003 metais gimė dukros, atsakovas pats 2002 ar 2003 metais pasakė ieÅ¡kovei, jog gyvena dvigubÄ gyvenimÄ , kelis metus atsakovas negyveno namuose, vėliau apie 2008 metus ieÅ¡kovė pajuto, kad pasikeitė atsakovo elgesys – jis pasidarė grubus, grįždavo namo tik pernakvoti, pradėjo atskirai miegoti, Å¡eimai dėmesio nebeskyrė, ieÅ¡kovė bandydavo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas negerai, tačiau atsakovas nieko nesakydavo.

IeÅ¡kovės nuomone atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra ta, kad atsakovas turėjo kitÄ moterį, ji tai sužinojo 2010-02-13, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo Å¡eimos. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas gyvenant santuokoje nuolat vartodavo alkoholį, negerdavo tik tada, kai „užsikoduodavo“, tačiau praėjus kuriam laikui nuo „užsikodavimo“ vėl imdavo vartoti alkoholį, atsakovas iÅ¡gėręs eidavo į darbÄ , veždavo su automobiliu vaikus, atsakovas vartojo narkotines medžiagas, be to, atsakovas smurtaudavo Å¡eimoje, smurtavo ir prieÅ¡ jÄ , ir prieÅ¡ dukrÄ G.

T., G. trenkė per veidÄ dar gyvenant kartu, tačiau ieÅ¡kovė niekur dėl smurto nesikreipė, nes saugojo, kad Å¡ios aplinkybės nebÅ«tų vieÅ¡inamos. IeÅ¡kovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2010 metų apie metus laiko skirdavo lėšų vaikams ir buto iÅ¡laikymui, nuo 2011 metų vasario mėnesio pinigų nebeperveda, vaikus ir butÄ iÅ¡laikė pati ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovui bendrauti su vaiku nedraudžia, leidžia bendru susitarimu pasiimti jÄ bet kada, leidžia vežtis į keliones, tačiau nesutinka, kad atsakovui pasiėmus dukrÄ kartu bÅ«tų ir atsakovo naujoji draugė, prieÅ¡tarauja tam, kad atsakovas dukrÄ vežasi į savo namus, kuriuose gyvena su naujÄ ja drauge.

IeÅ¡kovė prašė priteisti po 600 Lt nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, nurodė, kad per mėnesį iÅ¡laikymui reikia 1418 Lt: pusryčiai ir pietÅ«s mokykloje kainuoja 120 Lt mėnesiui, maistas namie apie 450 Lt mėnesiui, mokyklinė uniforma kainuoja 200 Lt, su ja eina į mokyklÄ jau antrus metus, brangiai kainuoja rÅ«bai, reikalinga sportinė apranga, speciali apranga Å¡okiams, reikia higienos prekių – plaukų kondicionieriaus, dantų pastos ir kt., rinkliava klasės fondui 25 Lt, keramikos bÅ«relis 10 Lt, iÅ¡laidos ekskursijoms, spektakliams, reikia po 10-15 Lt, perkami vitaminai akims, imuninei sistemai stiprinti, telefono sÄ skaitos papildymas 10 Lt, kanceliarinėms prekėms reikia apie 200 Lt metams, į mokyklÄ veža automobiliu, tačiau ir autobusas panaÅ¡iai kainuotų, ateityje reikės breketų dantų tiesinimui, ketina lankyti baseinÄ , kad iÅ¡moktų plaukti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas kaip tarnybinis už 24000 Lt, Å¡iuo pinigus davė ieÅ¡kovės tėvas, atsakovas neįdėjo į šį butÄ savo lėšų, butas nusipirkus buvo neįrengtas, kadangi atsakovas tuo metu niekur nedirbo, butÄ Ä¯sirengti padėjo ieÅ¡kovės tėvai, todėl butas pripažintinas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe ir nedalintinas. Vienas žemės sklypas su dalimi namo įgytas ieÅ¡kovės dar iki santuokos, kai ji mokėsi 12 klasėje, 1988 metais, tik galbÅ«t įteisintas vėliau, o kitas žemės sklypas, įregistruotas tik 2006 metais, tačiau įgytas už ieÅ¡kovės investicinius čekius, todėl taip pat pripažintinas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe ir nedalintinas.

PaskolÄ iÅ¡ AB banko SNORAS atsakovas paėmė rÄ stiniam nameliui statyti, ieÅ¡kovė sutinka, kad pagal prievolę bankui liktų solidariai atsakingi kartu su atsakovu, tačiau nesutinka už jÄ mokėti, nurodo, kad mokėti turi atsakovas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:1. Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ tarp Å¡alių 1991-07-20 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 324, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.2. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti iki santuokos turėtÄ pavardę – A., atsakovui jo pavardę – T.3.

Nustatyti, kad dukros E. T., gim. 2003-12-06, gyvenamoji vieta jos motinos E. T. gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad jos gyvenamoji vieta galės bÅ«ti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus, įstatymų nustatyta tvarka.4. Nustatyti su dukra nepilnamete E. T., gim. 2003-12-06, bendravimo tvarkÄ :Kas antro savaitgalio penktadienį 15 val. ieÅ¡kovas pasiima dukrÄ E. T. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 20 val. parveža jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir Å¡iÄ nedarbo (poilsio) dienÄ gyvena su atsakovu, o parvežama į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.Pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko ieÅ¡kovas E. T. praleis su dukra E. T., iÅ¡siveždamas jÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų į užsienį.Bet kokiÄ darbo dienÄ , iÅ¡ anksto įspėjant mamÄ E. T., nuo 15 val. atsakovas pasiima dukrÄ E. T. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki 20 val. parveža jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kas ketvirtÄ parÄ (mamos E. T. darbo grafiku) pasiimama dukra E. T. iÅ¡ jos namų į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bÅ«nama su ja iki kitos dienos 11 val.5. Nustatyti, kad abu tėvai turės lygias teises bendraujant, auklėjant dukrÄ bei lygiai atsakys už jos auklėjimÄ , vystymÄ , Å¡vietimÄ .6. Dukros E. T., gim. 2003-12-06, iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros E. T. pilnametystės nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, nustatant, kad iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovė E. T. lėšas, skirtas dukros iÅ¡laikymui, uzufrukto teisėmis, naudosis atsižvelgdama į vaiko interesus, įpareigojant ieÅ¡kovę teikti ketvirtines ataskaitas apie vaikų iÅ¡laikymui gautų pinigų panaudojimÄ .7.

Santuokos metu įgytÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ priteisti:7.1. 75,81 kv. m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 50/164504, įgytas 2001-12-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1AK-17329, įregistruotas E. T. ir E. T. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka po 1/2 E. T. ir E. T., nenustatant buto naudojimosi tvarkos.7.2.             5000/7500 0,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0684-2175, 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5591-3000-3015 bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. 5591-3000-3048, esančių Normantų km., Klaipėdos raj.sav., įregistruoti E. T., vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka po 1/2 dalį E. T. ir E. T., nenustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkos.7.3.             1,6196 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2006-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. NB2-4573, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T., vardu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka po 1/2 dalį E. T. ir E. T., nenustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkos.7.4.

Automobilį Peugeot 307, gamybos metai 2005, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ E. T. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti E. T.7.5.             Automobilį BMW 535, gamybos metai 2005, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ E. T. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti E. T.8. Nustatyti, kad kredito, suteikto AB bankas SNORAS pagal 2010-10-08 klasikinės vartojamosios paskolos be užstato kredito sutartį Nr. KV20101008L992345 likutį padengs banko numatytais terminais E. T.9.

Nustatyti, kad indėliai, sukaupti asmeninėse banko sÄ skaitose, nedalintini, po santuokos nutraukimo naudojami kaip asmeninė nuosavybė.10. Bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai patenkintai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (b. l. 150-157, I t., b. l. 24, III t.).Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ieÅ¡kovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo (b. l. 24, III t.), palaikė kitus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, G.

T. patikslinto ieškinio reikalavimais, sutampančiais su priešieškiniu, sutiko (b. l. 16, III t.). Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsisakė dalies pareikštų priešinių reikalavimų, jo pareikštas atsisakymas nuo dalies reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jis kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes buvo neiÅ¡tikimas. PaaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , išėjo iÅ¡ namų, nes nebegalėjo kęsti ieÅ¡kovės elgesio, požiÅ«rių nesutapimų, nes ieÅ¡kovei svarbu tik pinigai, jau 18 metų praktiÅ¡kai kartu su ieÅ¡kove nebegyvena – nuo 1992 metų iki 1997 metų važinėjo su autobusu ir grįždavo namo tik savaitgaliais, nuo 1997 metų pradėjo dirbti Å ilutėje, vėliau grįžo į KlaipėdÄ dirbti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, mokėsi Vilniuje, kas pusę metų važinėdavo į sesijÄ dviems mėnesiams, realiai kartu gyventi pradėjo su ieÅ¡kove tik 2008 metais ir tada prasidėjo charakterių nesutapimai, ieÅ¡kovei svarbi tik jos nuomonė, viskas turėjo bÅ«ti padaryta taip, kaip ji nori, nesvarbu, ar tam yra galimybė, pavyzdžiui ieÅ¡kovė 2009 metais jų žemėje, kuriÄ dabar praÅ¡o pripažinti jos asmenine nuosavybe, paprašė pastatyti rÄ stinį namelį, todėl atsakovas paėmė paskolÄ iÅ¡ AB bankas SNORAS jam pastatyti.

Atsakovas nurodė, kad narkotinių medžiagų niekada nevartojo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, iÅ¡gerdavo retkarčiais su draugais, tačiau ieÅ¡kovė grasindavo, kad su atsakovu negyvens, jei jis „neužsikoduos“, todėl ir „užsikoduodavo“, atsakovas nurodė, kad dirbdavo autobuso vairuotoju, vadovaujamÄ darbÄ Klaipėdos policijoje, o vartodamas alkoholį tokio darbo nebÅ«tų tiek metų padirbęs. Atsakovas nepripažino, jog naudojo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar dukrÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė tik likus dviems savaitėms iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ parašė pirmÄ pareiÅ¡kimÄ policijoje dėl buitinio konflikto, kurį pati ir iÅ¡provokavo.

Atsakovas nurodė, jog išėjęs gyventi atskirai pervesdavo po 1000 Lt kas mėnesį dukrų iÅ¡laikymui, bet ieÅ¡kovė Å¡ias lėšas naudodavo savo reikmėms, todėl nustojo pervedinėti pinigus, nors iki Å¡iol atsakovas perka maistÄ , drabužius E. T., G. T. perveda po 400 Lt. Atsakovas sutinka mokėti po 400 Lt dukters E. T. iÅ¡laikymui, nes po 200 Lt kas mėnesį perveda už draudimÄ , nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiavimu, kiek lėšų reikia vaiko iÅ¡laikymui, nurodė, kad už rinkliavas mokykloje, už keramikos ir Å¡okių bÅ«relius, už telefono papildymÄ moka pats, baseino dukra nebelanko, breketus, jei reikės, pirks pats atsakovas, už pramogas mokės papildomai pats.

G. T. atsakovas sutinka mokėti po 200 Lt, nes ji jau pilnametė, jei norėtų, turi galimybę įsidarbinti, gyvena jų bute, aprÅ«pinta rÅ«bais, maistu. IÅ¡laikymo įsiskolinimo atsakovas nepripažįsta, nes prie dukrų iÅ¡laikymo visÄ laikÄ prisidėjo. Atsakovas nesutinka dėl buto padalijimo, nurodė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimÄ mokėjo jis pats, nes tuo metu dirbo autobuso vairuotoju, ieÅ¡kovės tėvai neprisidėjo, o pardavę butÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo didesnį butÄ (duomenys neskelbtini), kurį įrengė, apstatė, todėl butÄ atsakovas laiko bendru ir dalintinu turtu.

Žemės sklypas pirktas santuokoje, prieÅ¡ sudarant sandorį panaudojo pinigines lėšas dokumentų įforminimui, naudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl žemės sklypÄ atsakovas laiko bendru ir dalintinu turtu.Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, G. T. praÅ¡o:1. priteisti jai iÅ¡ atsakovo po 600,00 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo 2011-07-01 iki baigs vidurinę mokyklÄ , t.y. iki 2012-07-01;2. priteisti jai iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų, kas sudaro 2000,00 Lt (b. l. 105-111, II t.).Teismo posėdžio metu savo reikalavimų dalį palaikė, prašė juos tenkinti visiÅ¡kai, su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (b. l. 15, 108, III t.).Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus - G.

T. paaiÅ¡kino, kad tėvai kartu negyvena nuo 2010 metų vasario mėnesio, tačiau atsakovas per tÄ laikÄ padėjo, skyrė lėšų, atsakovas sumokėjo už ortodonto paslaugas, už vairavimo kursus 1000 Lt, nors ji pati nenorėjo Å¡ių kursų, už kalbos kursus 800 Lt. Nurodė, kad atsakovas jÄ mušė du kartus: vienÄ kartÄ 5-6 klasėje, nes ji užsirakino duris, po to atsakovas atsiprašė, antrÄ kartÄ trenkė su ranka, tada mušė ir mamÄ , yra pareiÅ¡kimas policijoje. Ar atsakovas vartojo alkoholį ir veždavo jÄ su E. T. iÅ¡gėręs, nežino.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB bankas SNORAS atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad neprieÅ¡tarauja Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų paskirstymui, t. y. kad įmokas pagal sutartį bankui mokėtų ieÅ¡kovas, bet prašė nurodyti, kad pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sutarties, Å¡alys atsakytų solidariai (b. l. 3-4, II t.).Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad bÅ«tina atsižvelgti į vaiko, t. y.

E. T., norÄ miegoti jai įprastoje, saugioje aplinkoje ir jos netraumuoti, todėl siÅ«lo tokiÄ bendravimo su atsakovu tvarkÄ : kas antrÄ savaitgalį, pasiimant tėvui dukrÄ iÅ¡ namų penktadieniais 15 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ 21 val., o Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais, pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant tÄ patį vakarÄ 21 val. (b. l. 92-93, III t.). Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė A. V. nurodė, kad institucija sutinka, jog nepilnametės E. T. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su mama E. T., nes ten yra tinkamas jai kambarys, vaiko savijauta toje aplinkoje yra geriausia.

Taip pat pritaria dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau pažymėjo, kad mergaitė labai jautri ir yra iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ miegoti savo namuose, nes svetimoje vietoje negali užmigti, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, kur E. T. turėtų pasilikti miegoti, t. y. ar pas močiutę I. T., ar savo namuose, turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko norÄ . Institucija pritaria, kad vaikui turėtų bÅ«ti priteistas 600 Lt dydžio iÅ¡laikymas, nes vaikas turi gauti viskÄ , kas bÅ«tina, o pagal iÅ¡laidų, bÅ«tinų vaikui iÅ¡laikyti, paskaičiavimÄ reikia apie 1200 Lt kas mėnesį.

Patikslintas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies, bylos dalis nutrauktina.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 1991-07-20 sudarė santuokÄ , įregistruotÄ Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1085 (b. l. 58, II t.). Å alims 1993-06-30 gimė dukra G. T., 1993-08-19 iÅ¡duotame gimimo liudijime įraÅ¡yti tėvai – E. T. ir E. T. (b. l. 10, I t.), 2003-12-06 gimė dukra E. T., 2004-01-29 iÅ¡duotame gimimo liudijime įraÅ¡yti tėvai – E. T. ir E. T. (b. l. 9, I t.). VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot 307, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, registravimo data 2009-04-28 (b. l. 23, I t.), atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, registravimo data 2011-01-25 (b. l. 24, I t.). Pagal VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. ir E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2001-12-07 pirkimo – pardavimo sutartis, įraÅ¡ytas juridinis faktas, jog butas Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 26-27, I t.);

žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2006-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 28-29, I t.); 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota E. T. vardu, įregistravimo pagrindas 2005-10-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir 1989-05-11 pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 30-32, I t.), žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2007-04-24 apskrities viršininko įsakymas ir sprendimas (b. l. 165-166, I t.).

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Socialinės komisijos posėdyje 1995-04-13 svarstytas asmenų, norinčių savas lėšas panaudoti gyvenamojo namo statybai, sÄ raÅ¡o sudarymo klausimas, Å¡iame posėdyje buvo svarstytas E. T. praÅ¡ymas, kuriame E. T. nurodė, kad Å¡eima susideda iÅ¡ 3 asmenų, Å¡eima gyvena pas tėvus, gyvenamojo ploto neturi, lėšų butui statytis turės (b. l. 56-60, III t.). Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto valdybos 1995-04-14 potvarkiu Nr. 304 buvo patvirtintas 20 asmenų, kurie panaudos savo lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukta E. T. (b. l. 54-55, III t.).

Tarp gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Ąžuolija“, UAB „Čiukuras“ ir ieÅ¡kovės 1995-06-15 sudaryta Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo iki sutartyje numatyto galutinio atsiskaitymo termino sumokėti 24060,00 Lt už 2 kambarių butÄ , turintį 48.90 kv. m. bendrojo ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybÄ (b. l. 65, II t.). Tarp E. T. ir E. T. – pardavėjų bei R. M., L. T. N. M. ir J. A. M. – pirkėjų, 2001-12-07 sudaryta sutartis, pagal kuriÄ pardavėjai pardavė, o pirkėjai nupirko pardavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 102000 Lt (b. l. 100-101, III t.).

Tarp sutuoktinių S. K. (S. K.) ir L. K. bei sutuoktinių E. T. ir E. T. 2001-12-07 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudaryta sutartis, reg. Nr. K1AK-17329, pagal kuriÄ S. K. ir L. K. pardavė, o E. T. ir E. T. įsigijo nuosavybės teise butÄ , kurio 75.81 kv. m. bendras plotas, esantį (duomenys neskelbtini), už 58400,00 Lt (b. l. 66, II t.). 1989-05-11 sudaryta sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė E. T. (tada – A.), įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo bei prie gyvenamojo namo priskirtÄ 1500 kv. m.

žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 70, II t.). Tarp Lietuvos Respublikos, E. J. ir ieÅ¡kovės E. T. 2005-10-03 Klaipėdos rajono 1-ajame notaro biure sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teise 5000/7500 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.7500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-69, II t.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011-11-16 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 12SD-(14.12.45.)-1977 Dėl asmeniniam Å«kiui skirtos žemės, kuria informavo, kad E. T.

Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Tarybos 1994-06-29 sprendimu buvo skirta 2.00 ha asmeninio Å«kio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), už Å¡iÄ Å¾emę sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis sumoje 86,00 Lt į kaimo žemės reformos fondo sÄ skaitÄ Nr. 709501, esančiÄ Å½emės Å«kio banke Gargždų skyriuje 1994-12-05 (b. l. 5, III t.), iÅ¡ 1994-12-05 mokėjimo praneÅ¡imo matyti, jog sumokėta 86,00 Lt čekiais (b. l. 10, III t.).

Tarp Lietuvos Respublikos ir E. T. 2006-07-13 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudaryta Valstybinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis reg. Nr. NB2-4573, pagal kuriÄ E. T. įgijo nuosavybės teisę į žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 1.5700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53, III t.). V. T. 1995-04-05 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarė testamentÄ , kuriuo žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui E. T. (b. l. 178, I t.).

V. T. ir E. T. 1998-09-25 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarė sutartį, reg. Nr. K1AK-7333, kuria V. T. perleido sÅ«nui E. T. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ , o E. T. Å¡iÄ Å¾emę priėmė (b. l. 177, I t.). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2007-04-24 sprendimu Nr. 55-15152 nusprendė atkurti nuosavybės teises į E. T. priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam – 0,69 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 176, I t.).

Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-05-11 ir 2011-10-24 pažymas apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis 2000-2500 Lt (b. l. 13, I t., b. l. 30, II t.). Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-10-05 pažymÄ , atsakovo vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2011 metų rugsėjo mėnesio 2600-3900 Lt (b. l. 182, I t.). Atsakovas E. T. 2012-04-02 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovo darbo užmokestį sudaro 430 Lt darbo užmokestis, skaičiuojamas už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ (b. l. 83-86, III t.).

Tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudaryta klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartis Nr. KV20101008L992345, pagal kuriÄ bankas atsakovui suteikė 10000 EUR dydžio paskolÄ Å¡eimos poreikiams tenkinti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grÄ Å¾inti bankui suteiktÄ paskolÄ , su sutartimi supažindinta ieÅ¡kovė (b. l. 175, I t.). Pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2011-09-16 pažymÄ Nr. U3-2884, G. T., gim. 1993-06-30, mokosi gimnazijos IV d klasėje iki 2012-07-01 (b. l. 25, II t.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymus, Å¡alių ir nepilnamečio vaiko interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡io kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Å ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas susirado kitÄ moterį, pas kuriÄ 2010-02-13 išėjo gyventi, nuo tada Å¡eima nesirÅ«pino, be to, atsakovas buvo priklausomas nuo alkoholio, dažnai jį vartodavo, taip pat vartodavo narkotines medžiagas, smurtaudavo Å¡eimoje prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jų dukrÄ G.

T. Atsakovas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes neigė, nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , 2010-02-13 išėjo iÅ¡ namų, nes nebegalėjo kęsti ieÅ¡kovės elgesio, požiÅ«rių nesutapimų, o ne dėl to, kad turėjo kitÄ moterį, nuo alkoholio priklausomas niekada nebuvo, narkotinių medžiagų nenaudojo, nesmurtavo, todėl prašė pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas susirado kitÄ moterį ir todėl iÅ¡iro Å¡eima. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu susipažino 2001 metais, kai vyko byla, kurioje ji buvo liudytoja, po to su atsakovu susitiko tik 2010 metais, kai atsakovas jau buvo išėjęs iÅ¡ namų ir gyveno atskirai, tik po Å¡io susitikimo užsimezgė artimesni santykiai, todėl nepripažįsta, kad dėl jos iÅ¡iro Å¡alių santuoka, patvirtino, kad Å¡iuo metu gyvena kartu su atsakovu.

Nei vienas kitas liudytojas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad atsakovas gyvendamas kartu su atsakove turėjo kitÄ moterį ir dėl jos paliko Å¡eimÄ , visi liudytojai – I. Å ., ieÅ¡kovės sesuo, I. T., atsakovo mama, S. A., ieÅ¡kovės tėvas – nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo Å¡eimos, ir kad atsakovas turi kitÄ moterį, jie sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės po sutuoktinių iÅ¡siskyrimo. IeÅ¡kovė pati nurodė, kad atsakovas išėjo iÅ¡ namų 2010-02-13, tačiau pagal Å¡alių pateiktas trumpųjų žinučių iÅ¡klotines matyti, jog susiraÅ¡inėjimai tarp Å¡alių, kuriuose minima kita moteris, vyko laikotarpiu nuo 2010-03-11 iki 2011-10-27 (b. l. 59-64, 127-154, II t.).

Konfliktas parduotuvėje tarp ieÅ¡kovės ir K. S. įvyko taip pat ieÅ¡kovui jau gyvenant skyrium nuo ieÅ¡kovės, t. y. 2010-05-27. Å alys, liudytojai S. A. ir I. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nuo 1992 metų iki 1997 metų vežiojo autobusu į MaskvÄ Å¾mones, todėl mažiau tikėtini ieÅ¡kovės argumentai apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir todėl 1997-08-03 „užsikodavo“, prieÅ¡ingu atveju atsakovas nebÅ«tų galėjęs dirbti autobuso vairuotoju iki 1997 metų.

Be to, atsakovas pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato personalo skyriaus pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad atsakovas per paskutinius 10 metų už darbo drausmės pažeidimus nėra baustas (b. l. 72, II t.), taigi atsakovės argumentai, kad atsakovas bÅ«damas neblaivus eidavo į darbÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus - G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena ir nežino tokių atvejų, kad atsakovas bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį ir vežė automobiliu jÄ ir E. T.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovas nuolat vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir G. T., pateikė Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjo 2011-06-16 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta, kad 2011-06-01 apie 8.20 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko buitinio pobÅ«džio konfliktas, kurio metu galimai buvo sukeltas fizinis skausmas ieÅ¡kovei ir G.

T., tačiau tokio pobÅ«džio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, nenustatyta, kad jų atžvilgiu buvo naudota psichinė prievarta (b. l. 26-27, II t.). Vertinant šį nutarimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir Å¡alių bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus apie šį konfliktÄ bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė galėjo kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau iki Å¡iol to nepadarė, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių duomenų nepakanka pripažinti, jog atsakovas smurtavo Å¡eimoje.

Be to, jokių kitų duomenų apie tai, kad atsakovas iki Å¡io konflikto galimai naudojo smurtÄ , sukėlė fizinį skausmÄ ieÅ¡kovei ar vaikams, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is konfliktas įvyko 2011-06-01, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai nuo Å¡eimos, Å¡alių santykiai jau buvo prieÅ¡iÅ¡ki. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai apibÅ«dina laikotarpį, kai Å¡alių tarpusavio santykiai jau buvo paÅ¡liję, jų santuokiniai ryÅ¡iai faktiÅ¡kai jau buvo nutrÅ«kę, todėl vertintini kaip nesusiję su santuokos iÅ¡irimo priežastimis, iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybes, kurioms esant pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės.Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau nei dvejus metus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, prieÅ¡ingai, iÅ¡ trumpųjų žinučių iÅ¡klotinių matyti, kad Å¡alys paÅ¡lijus santykiams nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai ir įžeidžiamai (b. l. 59-64, 127-158, II t.).

Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, atmestinas ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).Atsižvelgiant į Å¡alių praÅ¡ymus, ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „T.“, atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „T.“ (CK 3.69 straipsnis).Nustačius, kad sutuoktiniai iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, Å¡is klausimas nespręstinas.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl to, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsniu taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieÅ¡kovė, motyvuodama, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas laikė Å¡ias aplinkybes neįrodytomis.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ nepagrįstas, todėl atmestinas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, registravimo data 2009-04-28, 17350,00 Lt vertės, atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, registravimo data 2011-01-25, 52000,00 Lt vertės. Pagal VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. ir E. T. vardu, 112000,00 Lt vertės; 1,6196 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, 131000,00 Lt vertės; 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – Å¡ulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota E. T. vardu, žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu.

Šalys prašo jų vardu registruotas transporto priemones padalinti natūra, neatsižvelgiant į jų vertę, sutinka, kad santuokos metu įgytas ieškovės vardu registruotas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o santuokos metu, šalims jau gyvenant skyrium, įgytas atsakovo vardu registruotas automobilis BMW 535D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Šalys taip pat pripažįsta, jog 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų E. T. vardu, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. T. vardu, yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ir šio turto padalinti neprašo.

Tarp Å¡alių kyla ginčas dėl buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo – ieÅ¡kovė praÅ¡o minėtÄ turtÄ pripažinti jos asmenine nuosavybe, o atsakovas praÅ¡o Å¡alims padalinti po 1/2 dalį minėto turto, nenustatant naudojimosi Å¡iuo turtu tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pardavus prieÅ¡ tai Å¡alims nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-101, III t.).

IeÅ¡kovė nurodo, kad už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo jos tėvas S. A., o atsakovas niekuo neprisidėjo nei perkant butÄ , nei jį įrengiant. Atsakovas teigia, kad butas įgytas santuokos metu, už buto įrengimÄ mokėjo jis pats, nes tuo metu dirbo autobuso vairuotoju, važinėjo į MaskvÄ ir nemažai uždirbo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Socialinės komisijos posėdyje 1995-04-13 svarstytas asmenų, norinčių savas lėšas panaudoti gyvenamojo namo statybai, sÄ raÅ¡o sudarymo klausimas, tarp jų ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡eima susideda iÅ¡ 3 asmenų, Å¡eima gyvena pas tėvus, gyvenamojo ploto neturi, lėšų butui statytis turės. Liudytojas G.

S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad policijos komisariatas savo lėšomis statė gyvenamÄ jį namÄ policijos darbuotojams, tačiau neužteko lėšų, todėl statybos buvo perduotos asmenims, įraÅ¡ytiems į sÄ raÅ¡Ä butui statomame name gauti. Å iame sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovė, ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ butui gauti, pažymas apie Å¡eimos sudėtį ir kitus reikalaujamus dokumentus. G. S. buvo 1995-04-13 įvykusio komisijos posėdžio sekretorius. Jis paaiÅ¡kino, kad skiriant butus pirmiausia buvo atsižvelgiama į Å¡eimos sudėtį, pirmenybė buvo teikiama Å¡eimoms su vaikais, pavyzdžiui, pareigÅ«nams, neturintiems Å¡eimų, buvo skiriami bendrabučiai, taip pat buvo atsižvelgiama į užimamas pareigas, staÅ¾Ä , materialinį stabilumÄ .

Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė yra jo dukra, paaiÅ¡kino, kad už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įmokas mokėjo jis, nuolat veždavo E. M. po 600-700 Lt, pinigų turėjo, nes tuo metu nemažai uždirbo – policijoje gaudavo apie 2000 Lt, be to, dar papildomai dirbo banke (duomenys neskelbtini) apsaugos virÅ¡ininku. Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. A. įneÅ¡davo pinigus E. T. vardu, neÅ¡davo po 6000 Lt, 4000 Lt, 8000 Lt, tačiau remiantis vien tuo, kad pinigus neÅ¡davo S. A., negalima teigti, kad įneÅ¡amos lėšos buvo jo asmeninės. Pagal (duomenys neskelbtini) 2012-06-04 iÅ¡duotÄ pažymÄ apie draudžiamÄ sias pajamas pensijai skirti, S. A. pajamos 1994 metais buvo nuo 670,23 Lt iki 835,23 Lt.

Duomenų apie kitas S. A. gautas pajamas ar turėtas santaupas, indėlius, byloje nėra. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose, o atsakovas važinėdavo į MaskvÄ uždarbiauti, todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas neturėjo galimybės patys tuo laikotarpiu įneÅ¡ti pinigų už įsigyjamÄ butÄ , ir juos įneÅ¡davo ieÅ¡kovės tėvas, tačiau kieno tai buvo lėšos iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyti nėra galimybės. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės teiginius, kad už butÄ sumokėjo jos tėvas.

Pagal buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnį, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo leista lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti Å¡eimai, o ne pavieniams asmenims, konkrečių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kas sumokėjo už įsigyjamÄ butÄ ir jo įrengimÄ , byloje nėra, butas įgytas santuokos metu, todėl teismas pripažįsta minėtÄ butÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2001-12-07 sudarytoje sutartyje, pagal kuriÄ buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pardavėjai E. T. ir E. T. parduoda jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , o pagal 2001-12-07 sudarytÄ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pirkėjai E. T. ir E. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalintinas nutraukiant tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas šį turtÄ pripažinti asmenine jos nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.Tarp Å¡alių taip pat kyla ginčas dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – ieÅ¡kovė praÅ¡o jį pripažinti asmenine jos nuosavybe, o atsakovas praÅ¡o padalinti po 1/2 dalį Å¡io žemės sklypo Å¡alims, nenustatant naudojimosi juo tvarkos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011-11-16 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 12SD-(14.12.45.)-1977 Dėl asmeniniam Å«kiui skirtos žemės, kuria informavo, kad E. T. Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Tarybos 1994-06-29 sprendimu buvo skirta 2.00 ha asmeninio Å«kio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), už Å¡iÄ Å¾emę sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis sumoje 86,00 Lt į kaimo žemės reformos fondo sÄ skaitÄ Nr. 709501, esančiÄ Å½emės Å«kio banke Gargždų skyriuje 1994-12-05.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos S. A. Lietuvos taupomojo banko taupomosios knygelės kopijos matyti, kad S. A. investiciniais čekiais apmokėta 86,00 Lt už žemę (b. l. 61, III t.). Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1994 metais buvo priimtas sprendimas skirti ieÅ¡kovei 2.00 ha bendro ploto, žemės sklypÄ , nes ieÅ¡kovė gyveno toje teritorijoje, kokiais kriterijais remiantis buvo skiriami sklypai, t. y. kaip Å¡eimai ar kaip pavieniam asmeniui, paaiÅ¡kinti negalėjo. Kaip minėta prieÅ¡ tai, pagal turto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnį, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktinis gali nuginčyti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas, kad turtas, nors ir įgytas santuokoje, yra asmeninė jo nuosavybė. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas buvo paskirtas 1994 metais, nuosavybės teisė įforminta 2006-07-13 sutartimi, taigi turtas įgytas santuokos metu.

Minėtu žemės sklypu naudojasi abu sutuoktiniai savo Å¡eimos poreikiams tenkinti, už iÅ¡ AB banko „Snoras“ paskolintas lėšas sutuoktiniai T. Å¡iame sklype pastatė rastinį namelį, atliko sklypo geodezinius matavimus, paruošė dokumentus sandoriui įforminti. Nors už įgyjamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo ieÅ¡kovės tėvas S. A. savo investiciniais čekiais, tačiau tarp Lietuvos Respublikos ir ieÅ¡kovės 2006-07-13 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytoje Valstybinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, reg.

Nr. NB2-4573, ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio turinys, t. y. kad nekilnojamasis daiktas įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstama bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, su kuriuo ieÅ¡kovė sutiko ir sutartį pasirašė, todėl pripažinti, kad ieÅ¡kovė siekė įgyti šį turtÄ savo asmeninėn nuosavybėn, nėra pagrindo, taigi žemės sklypas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinas nutraukiant tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas šį turtÄ pripažinti asmenine jos nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas padalinti santuokoje įgytÄ bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis tenkintinas, po santuokos nutraukimo Å¡alims asmeninės nuosavybės teise priteistina po 1/2 dalį buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Å alys nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų AB bankui SNORAS pagal 2010-10-08 tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS sudarytÄ klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345.

Dėl Å¡io įsipareigojimo ginčo tarp Å¡alių nėra. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsakovas sutinka pats vykdyti įsipareigojimus bankui, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo asmens AB banko SNORAS praÅ¡ymÄ bei į tai, kad ieÅ¡kovė sutinka, jog pagal kredito sutartį Å¡alys lieka atsakingos solidariai, prievolė pagal Å¡iÄ sutartį pripažintina solidaria Å¡alių prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Å alys susitarė, kad įmokas mokės atsakovas. Å alys patvirtino, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti pusę sumos, t. y. 3369 Lt sumokėtų mokesčių už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymÄ , komunalinius mokesčius ir antrinių žaliavų rinkliavÄ . Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad visÄ laikÄ , nors ir nebegyveno minėtame bute su Å¡eima, pervesdavo pinigų ieÅ¡kovei, taigi ji turėjo galimybę sumokėti visus mokesčius už komunalines paslaugas, todėl jis neturi pareigos dar kartÄ mokėti buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi pareigÄ apmokėti dalį buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, nors faktiÅ¡kai Å¡iame bute nebegyvena nuo 2010-02-13.

IeÅ¡kovė pateikė savo sÄ skaitos, esančios „Swedbank“, AB, iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-02-09 iki 2011-10-29 DNSB „Kregždutė“ už administravimo ir komunalines paslaugas, AB „Klaipėdos energija“ už buto Å¡ildymÄ , ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ už komunalinių atliekų tvarkymÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 6739,19 Lt (b. l. 6-8, III t.), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo pusę Å¡ios sumos. Atsakovas teigia, kad skyrė lėšas buto iÅ¡laikymui, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. mokėjimo kvitų ir pan., patvirtinančių Å¡iuos teiginius, nepateikė.

Pateiktas atsakovo skolos apmokėjimas už paslaugas AB LESTO ir UAB Skolų valdymo centras neatleidžia jo, kaip buto bendrasavininko, nuo prievolės mokėti DNSB „Kregždutė“ už administravimo ir komunalines paslaugas, AB „Klaipėdos energija“ už buto Å¡ildymÄ , ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ už komunalinių atliekų tvarkymÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 3369 Lt sumokėtų mokesčių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikyti (CK 4.76 straipsnis).IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nepilnametės dukters E. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.

Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai). Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ nuomonę (b. l. 65-67, III t.), institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui bÅ«tų sudarytos saugios, pastovios sÄ lygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humaniÅ¡ku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės E. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).Å alys praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra E. T. tvarkÄ .

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė E. T., nors ir negyvena kartu su atsakovu, palaiko su juo artimus ir Å¡iltus santykius, noriai su juo bendrauja, laukia susitikimų.

Duomenų, jog bendravimas su atsakovu kaip nors pažeistų E. T. interesus, traumuotų jÄ psichologiÅ¡kai, neatitiktų jos individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, byloje nenustatyta. Be to, ieÅ¡kovė nedraudžia ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, sutinka sudaryti sÄ lygas normaliam bendravimui, neapsiribojant nustatytus konkrečiu bendravimo laiku, tačiau prieÅ¡tarauja tam, kad atsakovas vežtųsi dukrÄ pas save į namus, kuriuose gyvena su nauja drauge. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė, apsilankiusi ieÅ¡kovės, atsakovo ir atsakovo mamos I.

T. namuose, pabendravusi su nepilnamete E. T., pateikė iÅ¡vadÄ , kad pritaria ieÅ¡kovės praÅ¡omai nustatyti bendravimo tvarkai, tačiau atkreipė dėmesį, jog mergaitė labai jautri, sunkiai užmiega svetimuose namuose, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kur nakvoti, bÅ«tina atsižvelgti į mergaitės nuomonę ir norus. Be to, pažymėjo, kad mergaitė prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ atsakovo naujÄ jÄ draugę, nenori pasilikti atsakovo namuose, jei draugė ten bÅ«na, todėl nereikėtų pažeisti jos psichinės bei emocinės pusiausvyros ir leisti pasirinkti, kur mergaitė nori pasilikti.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nepilnametės E. T. nuomonę, institucijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiant į nepilnametės E. T. interesus ir jos teisę bendrauti su abiem tėvais, nustatytina tokia atsakovo ir nepilnametės E. T. bendravimo tvarka: atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrÄ savaitgalį (pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį), pasiimant E. T. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 14 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 14 val., E. T. praleidžia 1/2 dalį kasmetinių atostogų su atsakovu, atsakovui pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. T., atsakovas ir E. T. bendrauja ir kitomis dienomis, iÅ¡ anksto suderinus su ieÅ¡kove, sprendžiant klausimÄ , kur E. T. nakvoti, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į E. T. nuomonę (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki E. T. sukaks 14 metų, vėliau, pageidaujant E. T. ir atsakovui gali bÅ«ti laisvai bendraujama pagal susitarimÄ , suderinus su ieÅ¡kove E. T.. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. T. po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pateikia vaiko priežiÅ«rai reikalingų lėšų paskirstymÄ , nurodydama, kad per mėnesį vaikui iÅ¡laikyti reikia apie 1200,00 Lt ir kad toks iÅ¡laikymo dydis patenkins nepilnametės dukros poreikius.

Atsakovas sutinka mokėti po 400 Lt dukters E. T. iÅ¡laikymui, nurodo, kad Å¡iuo metu yra nuÅ¡alintas nuo pareigų, po 200 Lt kas mėnesį perveda už draudimÄ , nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiavimu, kiek lėšų reikia vaiko iÅ¡laikymui, nurodė, kad už rinkliavas mokykloje, už keramikos ir Å¡okių bÅ«relius, už telefono papildymÄ moka pats, baseino dukra nebelanko, breketus, jei reikės, pirks pats atsakovas, už pramogas mokės papildomai pats. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant iÅ¡laikymo vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris Å¡iuo metu yra 800 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo iÅ¡laikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaiko vystymuisi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteks automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/7500 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-05-11 ir 2011-10-24 pažymas apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis 2000-2500 Lt. Duomenų apie ieÅ¡kovės vardu turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus jos iÅ¡laikomus asmenis, byloje nėra. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks automobilis BMW535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal (duomenys neskelbtini) 2011-10-05 pažymÄ , atsakovo vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2011 metų rugsėjo mėnesio 2600-3900 Lt. Å iuo metu atsakovas nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų, atsakovas 2012-04-02 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovo darbo užmokestį sudaro 430 Lt darbo užmokestis, skaičiuojamas už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Atsakovas sutinka prisiimti kreditorinius įsipareigojimus pagal sutartį, sudarytÄ su AB banku SNORAS, grÄ Å¾intina paskolos suma 2011-10-14 datai yra 8166,63 EUR paskolos likutis ir 41,74 EUR mokėtinos palÅ«kanos.

Duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra. Pažymėtina, kad, nors atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra 430,00 Lt, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, taigi turi galimybę gauti didesnes pajamas ir prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad nesutinka mokėti 600,00 Lt dydžio išlaikymo, nes kas mėnesį po 200,00 Lt skiria dukters E. T. gyvybės ir kaupiamajam draudimui, be to, jis moka už dukters būrelius, perka rūbus, žaislus ir pan.

Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko iÅ¡laikymui tiek lėšų, kiek tėvai gali skirti.IeÅ¡kovė pateikė mėnesio iÅ¡laidų vaiko poreikiams sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį mėnesiui vaiko iÅ¡laikymui reikalinga suma nurodyta 1418 Lt (b. l. 71, II t.), bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iÅ¡ viso dukrai per mėnesį reikia skirti 1200,00 Lt, pateikė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokytojos pažymÄ apie tai, kad E. T. valgo mokykloje pusryčius ir pietus, kurie savaitei kainuoja 30,00 Lt, sportinių Å¡okių klubo „Žuvėdra“ pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad E. T. lanko sportinių Å¡okių klubÄ , kuris mėnesiui kainuoja 60,00 Lt, jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių konkrečias kiekvienÄ mėnesį patiriamas iÅ¡laidas vaikui iÅ¡laikyti ieÅ¡kovė nepateikė.

Aplinkybių apie tai, kad nepilnametės E. T. poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos bÅ«klės ir kt.), ir todėl jos iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių turtinę padėtį, į tai, kad iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 800 Lt per mėnesį, bei į nepilnamečio vaiko poreikius, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Kita ieÅ¡kinio dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmestina.Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).Atsakovas praÅ¡o teismo įpareigoti ieÅ¡kovę teikti atsakovui kas ketvirtį ataskaitas su raÅ¡ytiniais įrodymais apie jo mokamo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai panaudojimÄ . IÅ¡laikymas yra priteisiamas nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto teise tvarko jų motina, nes iÅ¡laikymas yra priteisiamas iÅ¡ tėvo, kuris neteikia iÅ¡laikymo vaikams (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik vaikų interesams. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad iÅ¡laikymÄ teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti iÅ¡laikymo panaudojimÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ E. T. už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų, kas sudaro 2000,00 Lt.

Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis materialiai rėmė dukrÄ , E. T. pirkti rÅ«bai, žaislai ir pan. Teisė reikalauti iÅ¡laikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai iÅ¡laikymÄ privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas mokėdavo iÅ¡laikymÄ iki 2011-02-01, patvirtina byloje esantys ieÅ¡kovės ir atsakovo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis – E. ir G., raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pervesdavo pinigines lėšas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ nuo 2011-02-01 byloje nėra.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 yra konstatavusi, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymas ar jo įsiskolinimas yra turtas.

Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir iÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡iuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų šį turtÄ tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. IÅ¡laikymÄ sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprÅ«pinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Ä® lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kiÅ¡enpinigiai.

Å ie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiÅ¡kai disponuoja užtikrindamas savo bÅ«tinus interesus. Nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko bÅ«tiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiÅ¡kai disponuoja pats vaikas (kiÅ¡enpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo iÅ¡laikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti iÅ¡laikymo įsiskolinimo dalį. Jeigu yra įrodytas tokio iÅ¡laikymo teikimas, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintÄ sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei E. T. priteistas 400,00 Lt dydžio iÅ¡laikymas, nuo 2010-02-01 atsakovas E. T. iÅ¡laikymui skirtų lėšų į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ nepervedė, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ E. T. už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų, kas sudaro 2000,00 Lt. Atsakovas iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepripažįsta, pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (pirkimo čekius, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , bilietus ir pan.), patvirtinančius, kad visÄ laikÄ prisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo.

Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pirko dukrai Emai rÅ«bus, avalynę, sportinę aprangÄ , kuprinę, higienos priemones, telefonÄ , pildė telefono sÄ skaitÄ , viso už 3206,62 Lt, neįskaitant žaislams, atostogoms, jos gyvÅ«no maistui, pramogoms iÅ¡leistų lėšų (b. l. 119-123, I t., b. l. 80, 81, 84, 86, 87, II t.). Taigi, pripažintina, kad atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ dukrai E., todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neatsižvelgiant į pirktų daiktų datÄ , atsakovo pinigai, panaudoti dukros E. rÅ«bams, avalynei ir mokymo priemonėms pirkti, įskaičiuojami į iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2000,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo dukrai E. T. atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus - G. T. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), t.y. už penkis mėnesius, po 400,00 Lt periodinių iÅ¡mokų, kas sudaro 2000,00 Lt, taip pat iÅ¡laikymÄ jai tapus pilnametei po 600,00 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo 2011-07-01 iki G. baigs vidurinę mokyklÄ , t.y. iki 2012-07-01.Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei E. T. priteistas 400,00 Lt dydžio iÅ¡laikymas, į tai, kad G.

T. iki 2011-06-30 buvo nepilnametė, todėl už šį laikotarpį jai priteistino iÅ¡laikymo dydis yra taip pat 400,00 Lt (CK 3.198 straipsnis). G. T. nuo 18 metų iki baigs vidurinę mokyklÄ praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ po 600,00 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, sutinka mokėti tik po 200 Lt, nurodė, kad G. T. pilnametė, todėl gali pati pragyvenimui reikalingas lėšas užsidirbti, jei tik norėtų. Nurodo, kad gauna menkÄ atlyginimÄ , teikia iÅ¡laikymÄ jaunesniajai dukrai, vykdo prievolę kreditoriui.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikui gali bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas, kai vaikui bÅ«tina parama, jis mokosi vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Trečiasis asmuo praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo iki vidurinės mokyklos baigimo, nes ji tapo pilnamete 2011-06-30, o pagal pateiktÄ pažymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, vidurinę mokyklÄ baigia tik 2012-07-01. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos yra paramos pilnamečiam vaikui bÅ«tinumas ir tėvų galimybė teikti paramÄ .

Tiek paramos bÅ«tinumo, tiek iÅ¡galėjimo teikti paramÄ sÄ vokos yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl apie Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimÄ turtÄ ir pajamas, tiek apie tėvo, iÅ¡ kurio praÅ¡oma iÅ¡laikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Duomenų apie trečiojo asmens poreikius ir jiems patenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydį, Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo praÅ¡ančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi bÅ«ti įvertinamas jo turtas, visų rÅ«Å¡ių pajamos (darbo užmokestis, paÅ¡alpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.).

Turi bÅ«ti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti iÅ¡naudojimas. Byloje duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo G. T. turėtų kokio nors turto ar savarankiÅ¡kų pajamų, nėra. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, o mokinio teisinio statuso specifiÅ¡kumas lemia, kad jis, nors ir bÅ«damas darbingas, įgijęs visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ , negali savęs iÅ¡laikyti, nes didžiÄ jÄ savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ patvirtinantį dokumentÄ , be kurio asmuo negalėtų siekti aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti iÅ¡silavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam Å¡iÄ teisę įgyvendinti, taigi atsakovo argumentas, kad trečiasis asmuo gali dirbti ir jam iÅ¡laikymo nereikia, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas kriterijus į kurį bÅ«tina atsižvelgti - asmens, turinčio teikti paramÄ , padėties įvertinimas. Turi bÅ«ti vertinamos tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti iÅ¡laikytiniai), tai, ar paramos teikimas iÅ¡ esmės nepablogins paramÄ teikiančių tėvų ir kitų Å¡eimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.

Sprendžiant dėl kitų Å¡eimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų Å¡eimos narių gaunamas pajamas bei turtÄ ir tik po to darytina iÅ¡vada, ar pilnamečio besimokančio asmens iÅ¡laikymui skiriama suma turės esminę įtakÄ jų turtinei padėčiai. Ä®vertinus Å¡alių turtinę padėtį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, reikalavimas dėl 600 Lt iÅ¡laikymo priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011-07-01, t. y. kai trečiasis asmuo sulaukė pilnametystės, iki 2012-07-01, t. y. kol trečiasis asmuo baigs vidurinę mokyklÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad G. T. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo iki 2012-07-01, priimant sprendimÄ jai turi bÅ«ti priteistas ne tik 2000,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-06-30 (iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos), bet ir 3000,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-07-01 (iki baigs vidurinę mokyklÄ ).Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 2011-02-01 atsakovas jai iÅ¡laikymo neteikė. Atsakovas iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepripažįsta, nurodo, kad G.

T. apmokėjo kalbų kursus, vairavimo kursus, odontologo paslaugas, be to, G. T. sulaukusi pilnametystės gavo draudimo iÅ¡mokÄ , už kuriÄ visÄ laikÄ mokėjo jis, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo negali bÅ«ti, pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (pirkimo čekius, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , bilietus ir pan.), patvirtinančius, kad visÄ laikÄ teikė dukrai iÅ¡laikymÄ . Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pirko dukrai G. avalynę, telefonÄ , pildė telefono sÄ skaitÄ , apmokėjo gydymo paslaugas, užsienio kalbos kursus, vairavimo kursus, duodavo pinigų, viso suteikė iÅ¡laikymo už 5018,33 Lt, neįskaitant atostogoms, pramogoms iÅ¡leistų lėšų (b. l. 102, 114, 120, 127 I t., b. l. 76, 77, 79, 88, 90-93 II t.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ dukrai G., todėl trečiojo asmens G. T. reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies, bylos dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ieÅ¡kovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nutrauktina.

Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalys, trečiojo asmens G. T. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestini.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos.

Ä® iÅ¡laikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo.IeÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį sumokėjo 139,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 56, II t.), 2011-12-19 teismo nutartimi likusi 1078,00 Lt dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovė patyrė 2400,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 57, II t., b. l. 50, 90, 91, III t.), 350,00 Lt iÅ¡laidų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ (b. l. 87, III t.) ir 350,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (b. l. 88, III t.).

Patenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 69,50 Lt žyminio mokesčio, 1200,00 Lt atstovavimo išlaidų ir 350,00 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 1619,50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 283,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 158, 159, I t.), 2011-10-06 teismo nutartimi likusi 7527,00 Lt dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo.

RaÅ¡ytinių įrodymų apie kitas turėtas iÅ¡laidas, atsakovas nepateikė. Patenkinus 72 procentus atsakovo reikalavimų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 203,76 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus tarpusavio užskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1415,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 5419,44 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir 539,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iÅ¡ viso 5958,44 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 539,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir 2107,56 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iÅ¡ viso 2646,56 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 84 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybei priteistina po 15,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas              nusprendžia: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ 1991-07-20 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 1085, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei E. T. palikti santuokinę pavardę – T., atsakovui E. T. palikti jo pavardę – T.Å alims vienas kitam iÅ¡laikymo nepriteisti.Nepilnametės E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jos mama ieÅ¡kove E. T.Nustatyti bendravimo su nepilnamete E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , nustatant, kad:- atsakovas E. T. susitinka ir bendrauja su dukra E. T. kas antrÄ savaitgalį (pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį), pasiimant E. T. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 14 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 14 val.; - E. T. praleidžia 1/2 dalį kasmetinių atostogų su atsakovu E. T.;- atsakovui E. T. pageidaujant ir sutinkant/pageidaujant dukrai E. T., atsakovas E. T. ir E. T. bendrauja ir kitomis dienomis, iÅ¡ anksto suderinus su ieÅ¡kove E. T.;- sprendžiant klausimÄ , kur E. T. nakvoti, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į E. T. nuomonę.- tokia bendravimo tvarka nustatoma iki E. T. sukaks 14 metų, vėliau, pageidaujant E. T. ir E. T. gali bÅ«ti laisvai bendraujama pagal susitarimÄ , suderinus su ieÅ¡kove E. T.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. T. nepilnametės E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 400,00 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2011-06-22) iki vaiko pilnametystės. Paskirti ieÅ¡kovę E. T. lėšų, skirtų dukters E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui, tvarkytoja.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovę E. T. kas ketvirtį raÅ¡tu pateikti atsakovui E. T. ataskaitÄ apie nepilnametės dukters E. T. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo E. T. gautų piniginių lėšų panaudojimÄ .TurtÄ ir skolinius įsipareigojimus padalinti sekančiai:IeÅ¡kovės E. T. vardu registruotÄ transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2005-06-15, įgytÄ santuokos metu, priteisti ieÅ¡kovei E. T. asmeninės nuosavybės teise.Atsakovo E. T. vardu registruotÄ transporto priemonę BMW 535D, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005, įgytÄ santuokos metu, priteisti atsakovui E. T. asmeninės nuosavybės teise.ButÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei E. T. ir atsakovui E. T. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.Žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei E. T. ir atsakovui E. T. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.Pripažinti, kad už prievoles pagal tarp atsakovo E. T. ir AB banko SNORAS 2010-10-08 sudarytÄ klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė E. T. ir atsakovas E. T. lieka atsakingi solidariai.

Ä®mokas pagal 2010-10-08 sudarytÄ klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20101008L992345 AB bankui SNORAS moka atsakovas E. T.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. T. ieÅ¡kovei E. T. 3369,00 Lt sumokėtus mokesčius už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymÄ , komunalinius mokesčius ir antrinių žaliavų rinkliavÄ .KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį, trečiojo asmens G. T. pareikÅ¡tus reikalavimus, atmesti. Bylos dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ieÅ¡kovės pavardės, dėl 5000/7500 0,75 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 137,29 kv. m. pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nutraukti.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, panaikinti. Ä®skaityti į iÅ¡laikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo.Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.Priteisti ieÅ¡kovei E. T. iÅ¡ atsakovo E. T. 1415,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. T.

į valstybės biudžetÄ 5958,44 Lt žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. T. į valstybės biudžetÄ 2646,56 Lt žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. T. į valstybės biudžetÄ 15,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. T. į valstybės biudžetÄ 15,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Larisa Šimanskienė