Legislator Case Law & Legislation
ecc2e9c8-6f9e-41e3-b319-a9ea45d823dc AI generated

ecc2e9c8-6f9e-41e3-b319-a9ea45d823dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ecc2e9c8-6f9e-41e3-b319-a9ea45d823dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-3767-142/2016                 Proc. Nr. 3-61-3-03823-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :A.

Legislator headnote

AI generated

ecc2e9c8-6f9e-41e3-b319-a9ea45d823dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, iÅ¡ viso 5 paras (iÅ¡ jų 1 parÄ â€“ iÅ¡ dalies) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateikta informacija ne visiÅ¡kai sutapo su pareiÅ¡kėjo skunde pateikta informacija, tačiau Å¡iuo aspektu pastebėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 127), o pareiÅ¡kėjas nenurodė teismui, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija yra klaidinga ar netiksli.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-3767-142/2016                 Proc. Nr. 3-61-3-03823-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :A.

V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. liepos 20 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki birželio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Nurodo, kad kamerose dėl blogos ventiliacijos buvo labai drėgna, nuo sienų ir lubų luposi dažai ir tinkas, trÅ«ko oro. PaaiÅ¡kina, kad kameros buvo mažos, o dėl jose esančių baldų bei sanitarinio mazgo laisvos vietos jose beveik iÅ¡ viso nebuvo. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose veisėsi tarakonai, o karantino kameroje Nr. 114 nebuvo stalo. PaaiÅ¡kina, kad paskirstymo kameroje buvo laikomas net iki 19 val. Nurodo, kad visa tai lėmė, jog pareiÅ¡kėjas patyrė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata, sutriko miegas.

PaaiÅ¡kina, kad tapo dirglus, nervingas, pradėjo jausti baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko socialiniai įgÅ«džiai. Nurodo, kad buvo pažeistas jo orumas. Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 132).LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 99–104).

Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu. PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kina, kad vabzdžių naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atkreipia dėmesį, kad už kamerų Å¡varÄ atsako jose gyvenantys asmenys. Pažymi, kad visose kamerose yra stalai, kiekvienam asmeniui skiriamas Å¡varus patalynės komplektas. PaaiÅ¡kina, kad kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus). Pažymi, kad tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų. LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 129).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu trÅ«ko vienam asmeniui priklausančio gyvenamojo ploto.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 99), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. dalį 2015 m. birželio 23 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m, o 2015 m. birželio 26–29 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurios plotas 7,68 kv. m.

Taigi, iÅ¡ viso 5 paras (iÅ¡ jų 1 parÄ â€“ iÅ¡ dalies) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateikta informacija ne visiÅ¡kai sutapo su pareiÅ¡kėjo skunde pateikta informacija, tačiau Å¡iuo aspektu pastebėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 127), o pareiÅ¡kėjas nenurodė teismui, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija yra klaidinga ar netiksli.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo drėgna, trÅ«ko oro, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, veisėsi tarakonai.HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad Å¡iltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc., oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s, o 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti parazitų.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pareiÅ¡kėjui nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tuo metu neatliko, tačiau matyti, kad kameroje Nr. 114, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo dalį 2015 m. birželio 23 d., buvo atlikti patikrinimai 2015 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir higienos normų pažeidimų minėtoje kameroje kompetentingos institucijos nebuvo konstatuoti (b. l. 112–115). Be to, 2015 m. liepos pradžioje buvo atliktas patikrinimas kameroje Nr. 269, kurioje pareiÅ¡kėjas praleido didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio, t. y. 2015 m. birželio 23–29 d.

Minėto patikrinimo metu higienos normų pažeidimai Å¡ioje kameroje taip pat nebuvo konstatuoti (b. l. 118–119). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su Å¡iomis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad kameroje Nr. 114 nebuvo stalo, tačiau Å¡iÄ informacijÄ paneigia LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 24-6302, kurioje nurodyta, kad įskaitos skyriaus kamerose nuo Nr. 76 iki Nr. 200 be kitų baldų taip pat yra ir stalas (1 vnt.).

PareiÅ¡kėjas taip pat tvirtino, kad atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas iki 19 val. Pagal Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 19 punktÄ priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip 2 val., gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikytas iki 19.00 val., tačiau nenurodė, kiek iÅ¡ viso laiko joje praleido. LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. pažymÄ Nr. 24-6432, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo trukmė minėtoje kameroje nevirÅ¡ijo 2 val. (b. l. 125). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su Å¡iomis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, susiję pareiÅ¡kėjui neužtikrintu minimaliu gyvenamuoju plotu, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų valstybės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Å iame kontekste aktualu tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas nurodytose kamerose ar perkelti jį į kitas kameras nesikreipė. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo psichinės sveikatos sutrikimais (fobija, nerimas, nemiga ir kt.), pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenimis byloje nenustatytos.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009).

Kita vertus, LVAT praktikoje žalos prezumpcijos taisyklė taikoma ne visada. Pavyzdžiui, LVAT 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1289-575/2015 vertino neigiamo poveikio intensyvumÄ ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Vėlesnėje LVAT praktikoje buvo sugrįžta prie žalos prezumpcijos taisyklės ir iÅ¡ esmės labai panaÅ¡ių faktinių aplinkybių byloje (kai buvo konstatuotas itin trumpas pažeidimų laikotarpis), buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ kaip tai yra suprantama pagal CK 6.250 straipsnį (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Å iame sprendime LVAT tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas į tai, jog Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ . Atitinkamai, atsižvelgiant į vėlesnę LVAT praktikÄ , vertintina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas esant nurodytiems neteisėtiems veiksmams, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Skunde nurodoma, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K buvo nežmoniÅ¡kos ir žeminančios orumÄ .

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

PareiÅ¡kėjo patirtų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų trukmė (5 paros) leidžia juos vertinti kaip trumpalaikius, todėl teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotos visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, teismui kyla pareiga spręsti dėl pareiÅ¡kėjui sukeltos žalos atlyginimo bÅ«do ir (ar) dydžio. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012), t. y.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpÄ laikotarpį, byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena, teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad 2015 m. birželio 23, 26–29 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais bei 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2015 m. birželio 23, 26–29 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A.

V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė