ecc0e4da-24ce-4821-b970-d96cf5f224fd · Regionų administracinis teismas

                                                                       Administracinė byla Nr. I-3599-423/2018                                                            Proceso Nr. 3-62-3-00685-2018-4                                                           Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; (S)                               55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 28 350 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-35) bei skundo papildyme (b.l. 41-42) nurodė, kad teismas jo reikalavimui neturėtų taikyti sutrumpintos trejų metų senaties, nes 2013 m. rugpjūčio 1 d. patekęs į PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, higienos normomis, tai buvo jo pirmas teistumas, todėl nežinojo apie savo teises ir pareigas.

Pažymėjo, jog pataisos įstaigoje trÅ«ko socialinės reabilitacijos pareigÅ«nų, specialistų, todėl jie fiziÅ¡kai negalėjo supažindinti visų nuteistųjų su teisėmis ir pareigomis. Tvirtino, kad įstaigos pareigÅ«nai slėpė informacijÄ apie nuteistųjų teises ir pareigas, 9- to bÅ«rio koridoriuje informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas nebuvo iÅ¡kabinta, o bibliotekoje visa informacija arba yra pasenusi, arba dėl nuteistųjų pertekliaus jos trÅ«ko, be to, bibliotekoje buvo tik vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi apie 1000 nuteistųjų, kuris dažniausiai neveikdavo.

PareigÅ«nai nesuinteresuoti supažindinti nuteistuosius su jų teisėmis ir pareigomis, toks supažindinimas dažniausiai vykdavo, kai buvo gaunama nuobauda. Nurodė, kad buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iame sektoriuje gyveno avaringame, negyvenamame, galimai ne pagal paskirtį naudojamame pastate. Pastato stogas dengtas Å¡iferiu, kuriame yra uždrausta medžiaga – asbestas, pastatas avaringos bÅ«klės, iÅ¡orinės sienos įskilusios, iÅ¡ stogo iÅ¡kritusios plytos, langų ir durų sÄ ramos nusėdusios, tai kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei.

Nurodė, kad 4-5 ir 6-7 bÅ«riuose jis buvo laikomas pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, kad 7 bÅ«rio 1 miegamoje patalpoje, kurios plotas buvo 33 kv. m., pastoviai gyveno 16 nuteistųjų, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė nuteistųjų baldai, asmeniniai daiktai. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, tekdavo stovėti eilėse, todėl skaudėdavo tarpkojį, tuÅ¡tinantis virÅ¡ tupimų skylių tirpdavo kojos, dėl to jautė kelių ir kojų skausmus.

Nurodė, kad ginčo bÅ«ryje nebuvo įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje bei siauruose koridoriuose. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl maistÄ laikė miegamajame. Nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio. Virtuvėlė buvo per maža, dėl patalpų perpildymo ji negalėjo patenkinti visų nuteistųjų poreikių, todėl kildavo konfliktai.

Miegamojo gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti. Gyvenamojoje patalpoje buvo blogas apÅ¡vietimas, todėl negalėjo raÅ¡yti, skaityti. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi tarakonai ir blakės. Nurodė, kad atsakovės atstovas nesudarė jam tinkamų sÄ lygų pasivaikščioti, nes 4-5 ir 6-7 bÅ«rių nuteistieji naudojosi vienu pasivaikščiojimo kiemu, kuris buvo per mažas tokiam nuteistųjų skaičiui. Pasivaikščiojimo kieme neįrengtos pavėsinės ar stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nėra lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacijos Å¡ulinių, todėl nuolatos buvo patvinę.

Pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikÅ¡tyno, todėl kilo grėsmė bÅ«ti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemelis 70-100 m nutolęs nuo gamybinių cechų, kuriuose vyksta plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterÅ¡tas. Tvirtino, kad 4-5 ir 6-7 bÅ«riuose buvo rÅ«koma tiek gyvenamosiose, tiek bendrojo naudojimo patalpose, Å¡ių bÅ«rių pastate nėra įrengta patalpa skirta rÅ«kymui, pastato viduje draudžiančių rÅ«kyti ženklų nebuvo, todėl visÄ ginčo laikotarpį buvo priverstas patalpose kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Nurodė, kad pataisos įstaigoje laikomi nuteistieji, sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė lankydavosi bendroje valgykloje, duÅ¡inėse, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambariuose, todėl jis nuolatos jautė baimę, stresÄ dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga. Dėl to daug kartų kreipėsi į psichologinės tarnybas, medikus. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis, patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 28 350 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 85-98) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint PravieniÅ¡kių PN-AK vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, taip pat po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Tvirtino, jog nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, nuteistieji aprÅ«pinti baldais pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų. Nuteistieji gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant Å¡iÄ pareigÄ , gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų atsiradę buitinių parazitų, pelėsio. 6-7 bÅ«rių virtuvėlės plotas –17 kv. m.

Kiekvienoje brigadoje pastatyti Å¡aldytuvai asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti. 4-5 ir 6-7 bÅ«rių pasivaikščiojimo kiemo plotas 2317 kv. m. Teisės aktai nenumato inventoriaus įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose. 4-5 ir 6-7 pasivaikščiojimo kiemelis nebuvo atskirtas nuo sporto aikÅ¡tyno. Nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 3–iame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Asmeninius rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę maudymosi laiku.

BÅ«rių kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji galėjo džiauti savo asmeninius drabužius. Pataisos namuose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose uždrausta rÅ«kyti, bendrabučių teritorijose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo nesikreipė. Buitiniai parazitai naikinami pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Atsakovas nurodo, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamoje patalpoje, kiekvienÄ kartÄ atvykus specialistams, atskirai.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ar Pataisos namų administracijÄ dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, neturi. PareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl blogų gyvenimo sÄ lygų ar susirgimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos ar blakių sukandžiojimas, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus dėl skaudančių kelių ir nugaros skausmo kreipėsi du kartus, dėl blogo miego ir depresijos kreipėsi penkis kartus, nustatyta diagnozė – F43.2 – adaptacijos sutrikimas.

Ginčo patalpų stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Pataisos namų 3 –iame sektoriuje nėra deginamos jokios atliekos, pareiÅ¡kėjas su skundais dėl blogų gyvenimo sÄ lygų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

PareiÅ¡kėjas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, t.y. su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovo veiksmais laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d. jį kalinant PravieniÅ¡kių PN-AK 3 – iame sektoriuje, kankinančiomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 8 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

LVAT tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). LVAT nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas ne su informacijos apie teisių pažeidimÄ gavimu, o su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai.Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. balandžio 6 d. (b. l. 36), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. balandžio 5 d. pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas skunde, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau skunde nurodė, jog, atvykęs į PravieniÅ¡kių PN-AK, nebuvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, savo teisėmis ir pareigomis, nežinojo apie savo teises ir pareigas dėl informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas slėpimo, jos neteikimo, negalėjimo jos gauti dėl bibliotekoje esančios pasenusios teisinės literatÅ«ros, dažnai neveikiančio kompiuterio bei didelio bibliotekos lankytojų srauto.

Byloje esantys duomenys (b. l. 106) patvirtina, kad atvykęs į PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis (nuteistųjų teisėmis ir pareigomis), todėl paneigtinos jo pretenzijos dėl nesupažindinimu su Vidaus tvarkos taisyklėmis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas slėpimo, jos neteikimo, negalėjimo jos gauti yra bendro, deklaratyvaus pobÅ«džio, neindividualizuotos nurodant konkrečius atvejus, kokia ir kada informacija nuo pareiÅ¡kėjo buvo nuslėpta, kada buvo apribota jo teisė gauti reikiamÄ informacijÄ ir pan.

Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu (pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl informacijos suteikimo, atsisakymų suteikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo skundų dėl negalėjimo naudotis bibliotekos paslaugomis, nekokybiÅ¡kų bibliotekos paslaugų ir pan.). Svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK kalėjo beveik tris metus, todėl toks laiko tarpas buvo pakankamas tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, sužinoti apie turimas teises bei imtis priemonių jų gynimui.

Akcentuotina, kad kreipimosi į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų padarytos žalos atlyginimo terminas yra gana ilgas (3 metai), todėl Å¡iÄ teisę pareiÅ¡kėjas galėjo realizuoti iÅ¡vykęs iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik po dvejų metų nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK dienos.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. balandžio 5 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. vasario 8 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

             PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu.Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.             Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 102, 109-110), pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. vasario 8 d. buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 7 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 34,9 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko – 4,98 kv. m gyvenamojo ploto.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam gyvenant 7 bÅ«rio 1 miegamajame buvo įrengtos 8 dviaukÅ¡tės lovos ir gyvenamojoje patalpoje pastoviai gyveno 16 nuteistųjų, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2013 m. liepos 27 d. pažymÄ (b.l. 45).

Kadangi aktualus ginčui laikotarpis yra nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. vasario 8 d., o pareiÅ¡kėjo pateikta teismui pažyma yra 2013 m. liepos 26 d., teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys negali bÅ«ti vertintini, kaip aktualÅ«s ginčo laikotarpiui. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl miegamų vietų skaičiaus laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, neįrengta batų ir drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti, įrengtoje virtuvėlėje buvo per mažai vietos maisto produktams laikyti, todėl džiovinami drabužiai ir visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai ir maisto produktai buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, o tai dar labiau mažino pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklių ) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis (5.6 p.), drabužių ir avalynės džiovykla (5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (5.10 p) ( aktuali redakcija iki 2016-01-28 ).

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir vėlesnėje redakcijoje, galiojusioje ginčui aktualiu laikotarpiu.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namų 3-ame sektoriuje kiekvienoje ūkio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu 6-7 būrių virtuvėlės plotas buvo 17 kv. m., šiuos duomenis patvirtina byloje esanti Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018-05-16 pažyma Nr. 88-213 apie nuteistojo R.

S. laikymo sÄ lygas (b.l. 109-110). Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 3-ame sektoriuje buvo įrengtos patalpos valymo ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad pataisos įstaigos 3-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tai patvirtina ir minėta pažyma, tačiau pateiktoje pažymoje nurodyta, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos aplinkybės žemino pareiÅ¡kėjÄ , mažino jo savivertę, sukėlė depresijÄ ir davė pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktÅ«s teiginiai dėl žalos atsiradimo nesant poilsio kambario, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Aukščiau minėta atsakovo pažyma (b.l. 109-110) taip pat patvirtina, kad 3-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl džiovyklų bei patalpų maisto produktams susidėti nebuvimo, atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, sanitarinio mazgo patalpose trÅ«ko ploto, sėdimų klozetų bei kriauklių rankoms nusiplauti, dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis (b.l. 109-110), 6-7 bÅ«riuose įrengtti 5 klozetai, 1 unitazas ir 9 praustuvės. Atsakovo atstovas pateikė teismui 2018-05-10 pažymÄ dėl nuteistųjų skaičiaus 3,4,6,7 bÅ«riuose (b.l. 105), kurioje nurodyta, kad 2014-08-13 nuteistųjų skaičius 7-ame bÅ«ryje buvo 54, teismo nuomone, tai nėra ginčui aktualus laikotarpis, todėl pateikta pažyma nevertintina.Teismo nuomone, atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, praustuvėmis, ginčui aktualiu laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), sprendžia, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo metu buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, trÅ«ko klozetų bei kriauklių, tai sudaro pagrindÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl pastato, kuriame buvo 7 bÅ«rys, bÅ«klės, nurodydamas, kad Å¡is pastatas buvo netinkamas gyventi, avarinės bÅ«klės, jo stogas nebuvo keistas 54 metus, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis.

Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos nusėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos. Tvirtino, kad tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija, galiojusi ginčo metu iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

PanaÅ¡ios nuostatos yra įvirtintos ir 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 )).Atsakovo atstovas pateikė teismui bendrabučio, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 213 (b. l. 125-131), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl Å¡io statinio nepritaikymo gyventi žmonėms.

Minėtame energetiniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra Å¡iferis. Å i aplinkybė nurodyta ir atsakovo atstovo į bylÄ pateiktoje pažymoje (b. l. 109-110). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad atskirų patalpų stogai dengti Å¡iferiu, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Nurodė, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi, Å¡iuos teiginius patvitina minėta pažyma (b.l. 109-110).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie statinių įrengimÄ , todėl jais remiasi. PareiÅ¡kėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl avarinės statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad miegamosiose patalpose buvo neįmanomai blogas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, tuo tarpu byloje esančiuose tiek atsakovo atstovo, tiek paties pareiÅ¡kėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuotas regėjimo sutrikimas.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl prasto apÅ¡vietimo laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiu, todėl yra nevertintinas kaip pakankamas neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo buitinių parazitų (blakių ir tarakonų), dėl kurių jis negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti. Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 111-113).

Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašo (b. l. 119) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 7 būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos 2015 m. liepos 22 d. (aptikti tarakonai). Tačiau byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Be to, iš atsakovo atstovo pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad medicininėje kortelėje nėra atžymų, kad pareiškėjui būtų nustatyti sveikatos sutrikimai dėl blakių sukandžiojimų (b. l. 100). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, jose buvo labai drėgna, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atidaromus langus, jose taip pat įrengtas mechaninis vėdinimas, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

MinėtÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymos (b. l. 109-110). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , tuo pačiu iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Pažymėtina, kad patalpas tinkamai prižiÅ«rint, valant, vėdinant, pelėsis jose neatsiranda. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl prie grindų nepritvirtintų lovų, nurodydamas, kad vartantis lova judėdavo, todėl negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti.Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kuriose reikalavimo pritvirtinti lovas prie grindų nėra nustatyta.

Toks reikalavimas neįtvirtintas ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139.Atsižvelgiant į tai, kad lovos pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų lovų atmestinos kaip nepagrįstos. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų, judančių lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu, tvirtindamas, kad jame nebuvo įrengti kanalizacijos Å¡uliniai lietaus vandens nutekėjimui, todėl po lietaus ar sniego kiemelis buvo patvinęs, taip pat neįrengtas stogelis, po kuriuo nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, jis neatskirtas nuo sporto aikÅ¡telės, todėl kėlė grėsmę bÅ«ti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas dideliam nuteistųjų skaičiui bei arti gamybinių patalpų, kuriose buvo deginamos gamybinės plastmasės atliekos, dėl to oras jame buvo užterÅ¡tas sintetinio kvapo dÅ«mais.Taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ ir 1,2 pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrÄ ja prasme, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl lietaus vandens kanalizacijos Å¡ulinių bei stogelių nebuvimo yra nepagrįstos.Teismas pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota.

Atsakovo atstovas pateikia informacijÄ (b. l. 109-110), jog 6-7 bÅ«rių pasivaikščiojimo kiemo plotas – 2317 kv. m, todėl, teismo vertinimu, kiemelis yra pakankamai erdvus. Atsakovo atstovas pateiktais duomenimis nurodo, kad jokios gamybinės atliekos Å¡alia pasivaikščiojimo kiemų nėra deginamos, įstaigoje yra įrengti Å¡uliniai vandeniui nutekėti (b. l. 109-110). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo oficialiai pateiktai informacija.

Higienos normos HN 76:2010 18.3. punkte ( aktuali redakcija iki 2015-11-01 ) buvo nurodyta, jog sporto aikÅ¡tynai turi bÅ«ti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei. Higienos normos HN 134:2015 ( aktuali redakcija nuo 2015-11-01 ) reikalavimų sporto aikÅ¡tynam nenumato.Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl sporto aikÅ¡tyno papildomo aptvėrimo.

LVAT nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su sporto aikÅ¡tyno papildomu aptvėrimu bei įvertinus aplinkybę, kad ginčo laikotarpis apima abi Higienos normų redakcijas, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 6 d.

Iki 2015 m. lapkričio 1 d., minėtos aplinkybės laikytinos nustatytomis. Tačiau, Å¡iuo atveju, akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei minėtame pasivaikščiojimo kieme, t.y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovo atstovÄ dėl pasivaikščiojimo kiemelyje kilusios grėsmės jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, nagrinėjamame kontekste atsakovo atstovo civilinė atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 3-jame sektoriuje nebuvo rÅ«kymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiančių rÅ«kyti ženklų, nurodė, jog nuolatos buvo rÅ«koma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte.Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerÅ«kantiems nuteistiesiems bÅ«tų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t.y. nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rÅ«kyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijoje įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „RÅ«kymo vieta“. Duomenis, kad nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti patvirtina ir atsakovo pateikta pažyma (b.l. 109-110).LVAT savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl rÅ«kymo patalpose raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo rÅ«kymui neskirtose patalpose, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti nustatyta.Jam padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas sieja su atsakovo veiksmais, laikant jį kartu su nuteistaisiais, sergančiais tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė.

Teigė, jog dėl to jis nuolatos jautė pavojų, buvo streso bÅ«senoje, bijodamas užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga.Pateiktais duomenimis pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus kreipsėi dėl skaudančių kelių, nugaros skausmo, dėl blogo miego ir depresijos (nustatyta diagnozė – F43.2 – adaptacijos sutrikimas) (b.l. 100), tačiau byloje nėra duomenų, jog Å¡ie sveikatos sutrikimai bÅ«tų dėl blogų kalinimo sÄ lygų.Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarkÄ , periodiÅ¡kumÄ reglamentuoja Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 343/191, pagal kurio 3 p. profilaktinių tyrimų atlikimÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai. Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d.

įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2527, Nr. 75-3245) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 5 p.). Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymÄ pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (ApraÅ¡o 6 p.).

Å is ApraÅ¡as reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiÅ¡kumÄ , pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigÄ atvykę nuteistieji, 1 kartÄ per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologine ir klinikine indikacijas bei priimant į darbÄ .Atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas kildina aplinkybėmis, jog tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis susirgę nuteistieji kartu su pareiÅ¡kėju naudojosi bendro naudojimo patalpomis, tvirtindamas, jog tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti sunkiomis ligomis, tačiau pareiÅ¡kėjas nekelia pretenzijų dėl aukščiau nurodytų ApraÅ¡o nuostatų netinkamo vykdymo, t.y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, periodiÅ¡kumo nesilaikymo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan., todėl, nekonstatavus konkrečių ApraÅ¡o normų pažeidimų, atsakovo atstovo atsakomybė negalima.

Be to, pažymėtina, kad galima tokia situacija, jog tinkamai vykdydamas ApraÅ¡o nuostatas, dėl tam tikrų priežasčių (susirgusio asmens elgesio, nežymių ligos požymių ir pan.) atsakovo atstovas pagrįstai tam tikrÄ laikotarpį galėjo nežinoti, jog pataisos namuose kalintys asmenys serga tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis.Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie gyvenimo su tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusiais asmenimis sukeltas konkrečias pasekmes pareiÅ¡kėjui, t.y. jo kreipimÄ si į psichinės sveikatos specialistus, medikus, tai taip pat Å¡alina atsakovo atstovo atsakomybę.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu dideliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, papildomais nepatogumais, diskomfortu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, regėjimu, savijauta, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu ir t. t.

Byloje pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus kreipsėi dėl skaudančių kelių ir nugaros skausmo du kartus, dėl blogo miego ir depresijos kreipėsi penkis kartus (nustatyta diagnozė – F43.2 – adaptacijos sutrikimas) (b.l. 100), bylos duomenimis nėra nustatyta, kad Å¡ie sveikatos sutrikimai bÅ«tų dėl blogų kalinimo sÄ lygų. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 101) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių sutikimų, įtampos, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, fobijų, patiriamo streso, sukelto netinkamų gyvenimo sÄ lygų, nesikreipė.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui jo buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu jam tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl kitų nustatytų higienos normų pažeidimų (netinkamai įrengto sanitarinio mazgao, pelėsių, tarakonų bei per prasto apÅ¡vietimo), taip pat dėl poilsio kambario bei papildomų atitvarų nuo sporto aikÅ¡tynų nebuvimo atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog byloje nenustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam prastas kalinimo sÄ lygas ar kitaip jas blogino, taip pat į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamos kalinimo sÄ lygos (higienos normos pažeidimai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl, įvertinus, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, LVAT praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tokia iÅ¡vada atitinka naujausiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. LVAT nutartį byloje Nr. A-3592-502/2017). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                               Asta Urbonienė                                                                                                                  Â