2022-07-14 Nr. BB-4817-1-04-2-00197-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3547/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00197-2015-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nukentėjusiosios O. B. atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties ir išteisintųjų A. P., O. M., V. P., S. J., D. M., H. M., UAB „Š.“ ir UAB „L.“ baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiosios O. B. atstovė advokatė S. Žukauskienė prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir kaltinamųjų atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir nepagrįstai nepritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį; įrodymų vertinimą nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neaptarė ir neišanalizavo esminių kaltinime išdėstytų aplinkybių ir duomenų, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Teismai konstatuodami, kad nebuvo esminio sukčiavimo požymio – apgaulės (piktnaudžiaujant pasitikėjimu) – nukrypo nuo formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos. Kasatorės nuomone, iš bylos duomenų ir teismų nustatytų aplinkybių visumos neišplaukia teismų išvados, kad nukentėjusioji O. B., sudarydama preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nepaisant to, kad jos buvo sudarytos lietuvių kalba, suprato jų esmę, t. y. kad ji ketina pirkti butus, o ne investuoti pinigus. Teismai netinkamai vertino minėtas, taip pat trišalę ekskliuzyvinę sutartis, 2014 m. gegužės 14 d. nukentėjusiosios pasirašytą įgaliojimą, O. M., A. P. parodymus, nevertino UAB „Š.“ ir O. M. veiksmų, kurie patvirtina, kad, išvilioję iš nukentėjusiosios pinigus, neketino vykdyti jokių įsipareigojimų ir grąžinti jai pinigus su uždarbiu, o UAB „Š.“ tyčia tapo beturte (nemokia), kad O. M. suprato ir žinojo, jog O. B. neturėjo jokios objektyvios galimybės įsigyti butų su žeme. Kasatorė nesutinka ir su teismų išvadomis, kad nukentėjusioji nesirūpino sandoriais ir buvo nepasiekiama, kad nėra sukčiavimo požymio – naudos gavimo iš neteisėtų veiksmų, kad nukentėjusiajai nebuvo panaikinta galimybė ginti savo teises civiliniu būdu, o civilinių teisių gynyba buvo neapsunkinta.

Nukentėjusiosios O. B. atstovės kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorė nesutinka su BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų netaikymu, nurodydama, jog teismai nenustatė esminio sukčiavimo požymio – apgaulės, kai byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų veiksmuose buvus apgaulę, kad nukentėjusiosios pasirašytos sutartys, įgaliojimas buvo naudojami tik kaip priemonė sukurti pasitikėjimą ir įgyvendinti nusikalstamą tikslą – apgaule pasisavinti jos pinigus, padarant neįmanomą jų susigrąžinimą civiline tvarka. Tačiau faktiškai paduotame kasaciniame skunde atkartojami nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo ir išvadų kritika, kartu dėstant faktines bylos aplinkybes (8-9, 13 punktai), dėl nukentėjusiosios O. B. galimybės ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis nebuvimo (10-12 punktai), civilinio ieškinio (15-16 punktai). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, į visus nurodytus argumentus išsamiai, motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas: nutarties 63-66, 87 punktuose pasisakyta dėl įrodymų vertinimo atitikimo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 67-70 punktuose – dėl esminės apgaulės požymių nebuvimo, 74-76 punktuose – dėl nukentėjusiosios galimybės ginti savo teises civiline tvarka. Be kita ko, dėl lietuvių kalbos sudarytų preliminarių sutarčių turinio, tikrosios nukentėjusiosios O. B. valios – ne pirkti nekilnojamąjį turtą, o investuoti pinigus ir gauti pelną, pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius motyvus, o apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pritarė išvadoms (nutarties 71 punktas). Kasaciniame skunde nėra teigiama, kad paduotas apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, iš esmės pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat nepateikta ir teisinių argumentų dėl padarytų esminių kitų BPK nuostatų pažeidimų. Todėl kasatorės prašymas dar kartą vertinti bylos įrodymus ir dėl jų daryti priešingas išvadas, nei padarė teismai, nėra kasacinio apskundimo pagrindas.

Atkreiptinas kasatorės dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasatorės prašymas – išteisintų asmenų atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas priima tik nutartis, o ne nuosprendžius. Be to, kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria bei nevertina ir neturi įgaliojimų nuteisti asmenis, kurie abiejų instancijų teismų pripažinti nekaltais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios O. B. atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė