ecbfe336-d130-47e5-a0b2-7ff40e85f8d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-145-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.8.8; 2.6.8.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės TikniÅ«tės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

M. ir Č. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir Č. P. dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo; trečiasis asmuo – restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo sutartį dėl žvyrkelių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti užsakovei Kelių direkcijai jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal Å¡ios sutarties pagrindu iÅ¡duotÄ atlikimo laidavimo raÅ¡tÄ Nr. AT 72694, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba dels įvykdyti pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė pratęsė atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡to Nr. AT 72694 galiojimo terminÄ iki 2018 m. gegužės 25 d., iÅ¡duodama atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ Nr. AT 72694P. IeÅ¡kovė ir atsakovai 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė dvi laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarÅ«s skolininkai atsakyti ieÅ¡kovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytÄ laidavimo draudimo sutartį.

IeÅ¡kovė, vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus pagal atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , 2020 m. gegužės 12 d. iÅ¡mokėjo 412 506 Eur užsakovei draudimo iÅ¡mokÄ . 2020 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovams ir trečiajam asmeniui praneÅ¡imus, kuriais pareikalavo sumokėti ieÅ¡kovei 412 506 Eur, tačiau atsakovai ir trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir po 3 420,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovai iÅ¡ esmės grindžia dviem pagrindais: 1) ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Kelių direkcijai, nes pastaroji nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių;

2) prievolės įvykdymo terminas trečiajam asmeniui nėra suėjęs, todėl laiduotojams neatsirado prievolė atsakyti už trečiÄ jį asmenį.

5. Spręsdamas dėl pirmojo atsakovų atsikirtimo, teismas pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytos laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktÄ , draudžiamasis įvykis yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas jÄ Ä¯vykdyti. Taigi, į sutartį neįtraukta sÄ lyga, kad bÅ«tinai turi bÅ«ti patirti nuostoliai. Å alys turėjo teisę susitarti, kÄ jos laikys draudžiamuoju įvykiu, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo tokio Å¡alių susitarimo. Be to, pagal ieÅ¡kovės PasiÅ«lymo, iÅ¡ankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 nuostatas, draudžiamasis įvykis pripažįstamas nereikalaujant įrodyti naudos gavėjo patirtų nuostolių.

Pirkimo sutarties objektas yra žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas. Teismai nustatė, kad pirkimo sutartis įvykdyta tik apie 4 proc. Taigi, iÅ¡ esmės sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens kaltės (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Trečiajam asmeniui neįvykdžius pirkimo sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieÅ¡kovei atsirado prievolė vykdyti laidavimo draudimo sutarties sÄ lygÄ â€“ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant to, yra nuostolių ar ne.

Pagal laidavimo draudimo sutarties 3.3 punktÄ , trečiasis asmuo po pirmo raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės reikalavimo įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei jos sumokėtas sumas naudos gavėjai. IeÅ¡kovė neprivalo pagrįsti ar nurodyti draudėjui priežasčių, dėl kurių sumokėjo naudos gavėjai nurodytas sumas. Dėl to teismas konstatavo, kad Kelių direkcijos dėl pirkimo sutarties neįvykdymo patirti ar nepatirti nuostoliai neturi reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

6. Teismas nurodė, kad neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad atsakovai neįtraukti į civilinę bylÄ pagal UAB „Kamesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Kelių direkcijai dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo, reikalavimų iÅ¡mokėti banko garantijos ir draudimo garantijos iÅ¡mokas pripažinimo neteisėtais, taip pat Kelių direkcijos prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Viena vertus, atsakovas V. M. yra UAB „Kamesta“ generalinis direktorius ir akcininkas, o atsakovas Č. P. yra UAB „Kamesta“ valdybos narys, todėl jiems apie civilinę bylÄ buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma. Kita vertus, byloje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovai nėra pateikę duomenų, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamoje byloje nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas kitaip vertinti draudžiamÄ jį įvykį, t. y. kad jis yra.

7. Spręsdamas dėl antrojo atsakovų atsikirtimo, teismas pažymėjo, kad prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidarioji, atsakovai ir trečiasis asmuo yra solidarÅ«s skolininkai. Dėl to ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Pirkimo sutarties įvykdymo terminas nustatytas 2018 m. gegužės 25 d., bet Kelių direkcija 2018 m. gegužės 9 d. nutraukė sutartį, nes sutartis nustatytu terminu negalės bÅ«ti įvykdyta. Dėl to teismas konstatavo, kad draudžiamasis įvykis (sutarties neįvykdymas) įvyko 2018 m. gegužės 25 d. ir ieÅ¡kovei atsirado prievolė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl teisminio ginčo, kuris baigėsi 2020 m. balandžio 7 d., ieÅ¡kovė 2020 m. gegužės 12 d. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ir 2020 m. birželio 25 d. pateikė reikalavimÄ solidariems skolininkams.

8. Solidariai skolininkei UAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Kamesta“ restruktÅ«rizavimo byloje patvirtino ieÅ¡kovės 412 506 Eur kreditorinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas įtrauktas į patikslintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ , bet planas kreditorių susirinkime nepatvirtintas, todėl administratorius nepateikė jo teismui. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktÅ«rizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. gruodžio 2 d.

Dėl to ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo įvykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas ne ilgesniam terminui, negu restruktÅ«rizavimo plano galiojimas. Teismas pažymėjo, kad laidavimas skirtas kreditoriaus teisėms apsaugoti. Nagrinėjamoje byloje laidavimo sutartys sudarytos tuo metu, kai trečiojo asmens restruktÅ«rizavimas dar nebuvo pradėtas. Teismas nurodė, kad prievolė gali bÅ«ti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sÄ lygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja nesÄ lygiÅ¡kai, o kitas – su sÄ lyga ir panaÅ¡iai.

Teismo vertinimu, po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Dėl to teismas konstatavo, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas ir restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimas galėtų koreguoti tik vieno iÅ¡ solidarių skolininkų, t. y. trečiojo asmens, prievolės įvykdymo terminus, bet nepasikeičia pačios prievolės atsiradimo data ir trečiasis asmuo neatleidžiamas nuo pareigos prievolę įvykdyti, o atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių sÄ lygos nepasikeičia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde atsakovai praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nors apeliacinio skundo dalyje, kurioje suformuluotas praÅ¡ymas, nenurodyta, ko konkrečiai praÅ¡o apeliantai, bet iÅ¡ apeliantų argumentų matyti, kad apeliacinio skundo dalykas yra praÅ¡ymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių. Ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovei ne bet kokius, bet tik iš tikrųjų patirtus tiesioginius nuostolius dėl trečiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pagal sutartį. Atlikimo laidavimo draudimo rašte, taip pat laidavimo draudimo sutartyje nustatyta ne konkreti fiksuota išmokėtina draudimo išmoka, bet jos didžiausia riba iki 412 506 Eur.

Dėl to ieÅ¡kovė, įvertinusi užsakovės pateiktus duomenis, gali sumokėti mažesnę sumÄ , jei faktiÅ¡kai užsakovės patirtų tiesioginių nuostolių suma yra mažesnė. Taigi, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo sudarė nuostolių draudimo sutartį. Pagal tokias sutartis, pagrindas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti yra ne tik draudžiamasis įvykis, bet taip pat ir užsakovės patirti nuostoliai. Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisinį reglamentavimÄ ir sutarčių nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tik draudžiamojo įvykio faktas yra pagrindas iÅ¡mokėti visÄ 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 9.2.

Teismas nenagrinėjo ir nenustatė, patyrė užsakovė tiesioginių nuostolių ar ne. Ji nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių ir jų neįrodė, todėl toks įvykis turėjo bÅ«ti pripažintas nedraudžiamuoju ir ieÅ¡kovė turėjo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nesant duomenų ir įrodymų, kad užsakovė patyrė tiesioginių nuostolių, teismas turėjo pareigÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ užsakovei. 9.3.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-212-407/2020). Atsakovai nebuvo nagrinėtos bylos dalyviai, byloje nebuvo vertintas ir nagrinėtas užsakovės patirtų nuostolių faktas, todėl teismo sprendimas neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, taip pat sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicijos. Teismas, iš esmės nenagrinėdamas atsakovų argumentų dėl nuostolių ir vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, šiurkščiai pažeidė CK 6.82 straipsnio reikalavimus ir apribojo atsakovų teisę gintis nuo pareikšto ieškinio.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad užsakovė negali tinkamai paskaičiuoti nuostolių. Užsakovė nurodytoje byloje paaiÅ¡kino, jog nuostolių, kilusių dėl trečiojo asmens neįvykdytos sutarties, mastas dar vertinamas. 9.4. Teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, nes, patenkinus ieÅ¡kinį, pagrindiniam skolininkui suteiktos geresnės prievolės vykdymo sÄ lygos negu atsakovams. Nors laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, bet laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Atsakovai, kaip laiduotojai, yra Å¡alutiniai skolininkai, kurių prievolė ieÅ¡kovei yra akcesorinio pobÅ«džio.

Trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo byloje teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas ir ieÅ¡kovė įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . RestruktÅ«rizavimo planas nėra patikslintas, bet, tikėtina, kad tai bus padaryta ateityje ir ieÅ¡kovės reikalavimui tenkinti bus nustatytas 4 metų laikotarpis. Pagrindinio skolininko, t. y. trečiojo asmens, prievolės vykdymas bus atidėtas. Prievolės įvykdymo atidėjimas turi bÅ«ti taikomas taip pat ir atsakovams.

Pagal restruktÅ«rizavimo planÄ trečiajam asmeniui yra atidedamas prievolės ieÅ¡kovei vykdymas ir yra iÅ¡skirstomos įmokos tam tikram periodui, bet iÅ¡ atsakovų reikalaujama prievolę ieÅ¡kovei vykdyti neatsižvelgiant į tai, kokie draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo terminai nustatyti trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo plane. Trečiajam asmeniui dėl jam iÅ¡keltos restruktÅ«rizavimo bylos sudaromos palankesnės negu laiduotojams sÄ lygos prievolei vykdyti. Dėl to teismo sprendimu pažeistos atsakovų teisės. Atsakovai atsiduria blogesnėje situacijoje negu pagrindinis skolininkas.

Atsakovų prievolė ieÅ¡kovei laikoma nepakitusia, nors jų prievolė yra Å¡alutinė, akcesorinio pobÅ«džio. Skirtingai, negu aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas, teisingumo ir protingumo principus atitiktų situacija, kai Å¡alutinės prievolės bÅ«tų modifikuojamos, atsižvelgiant į pagrindinę prievolę. Modifikuojant trečiojo asmens prievoles ieÅ¡kovei, turėtų bÅ«ti koreguojami taip pat ir atsakovų prievolės ieÅ¡kovei vykdymo terminai, t. y. atsakovų prievolės vykdymo terminai turėtų bÅ«ti nustatomi pagal trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ prievolių vykdymo tvarkÄ , taip užtikrinant, kad atsakovams bus tokios pat sÄ lygos, kaip ir trečiajam asmeniui.

Ieškovės statusas nebūtų pablogintas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o netenkinti skundo, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 10.1. IeÅ¡kovė neturėjo pareigos nustatinėti draudžiamojo įvykio fakto ir užsakovės patirtų nuostolių dydžio. Draudžiamojo įvykio ir patirtų nuostolių faktas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-212-407/2020).

Ieškovė įsipareigojo užsakovei atlyginti jos patirtus nuostolius dėl bet kokių trečiojo asmens prievolių pagal 2016 m. liepos 26 d. sutartį pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. UAB „Kamesta“ pareiškė ieškinį užsakovei, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, kad užsakovės reikalavimas draudikui dėl 412 506 Eur draudimo išmokos išmokėjimo pagal laidavimo draudimo sutartį yra neteisėtas, nes užsakovė nepatyrė ir neįrodė jokių nuostolių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė UAB „Kamesta“ reikalavimus ir pripažino užsakovės teisę pasinaudoti draudiko laidavimu, nes UAB „Kamesta“ pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Civilinę bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos iÅ¡ naujo tirti ir nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų užsakovei pažeidimo fakto, kaip pagrindo draudžiamajam įvykiui nustatyti. Be to, nurodytoje byloje UAB „Kamesta“, be kita ko, reikalavo sumažinti užsakovės iÅ¡ draudikės pareikalautÄ 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodama tuo, kad užsakovė nepatyrė nuostolių ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų.

Vis dėlto Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad užsakovė patyrė nuostolių dėl didelės vertės pirkimo sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės, pasibaigus darbų vykdymo terminams, kai faktiÅ¡kai buvo atlikta vos 10 proc. visų sutartų darbų. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad užsakovė turi pagrįstÄ teisę reikalauti 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokos, kaip kompensacijos už trečiojo asmens neįvykdytus įsipareigojimus (civilinė byla Nr. e2A‑212‑407/2020).

Dėl to ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡mokėjo užsakovei 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 10.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino draudimo laidavimo sutarties teisinius santykius, draudžiamÄ jį įvykį ir draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Laidavimo draudimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis Å¡alių susitarimu yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas jÄ Ä¯vykdyti. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad draudžiamasis įvykis apibrėžtas tik kaip sutarties neįvykdymas arba delsimas įvykdyti, o nuostolių buvimas, kaip privaloma sÄ lyga, į laidavimo draudimo sutartį neįtraukta.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo Å¡alių susitarimo ir privalėjo vertinti draudžiamojo įvykio atsiradimo aplinkybes, vadovaudamasis laidavimo draudimo sutarties sÄ lygomis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas, įtvirtintas laidavimo draudimo sutarties 2.1 punkte, atitinka draudiko PasiÅ«lymo, iÅ¡ankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 5.2 straipsnyje įtvirtintas draudžiamųjų įvykių apibrėžtis: draudėjo atliktų darbų neatitiktis rangos sutartyje iÅ¡keltiems reikalavimams; draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas; draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį.

Taigi, Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo taisyklėse nustatyta, kad draudžiamasis įvykis pripažįstamas nereikalaujant įrodyti naudos gavėjo patirtus nuostolius. Pagal laidavimo draudimo sutarties 3.3 punktÄ , trečiasis asmuo po pirmo raÅ¡tiÅ¡ko draudiko reikalavimo įsipareigojo atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas užsakovei, o draudikas neprivalo pagrįsti ar nurodyti draudėjui priežasčių, dėl kurių sumokėjo užsakovei nurodytas sumas. 10.3. Nei teisės aktuose, nei draudimo laidavimo sutartyje neįtvirtinta tokios taisyklės, jog nuo restruktÅ«rizavimo bylos bendrovei iÅ¡kėlimo dienos iÅ¡nyksta visų tokios bendrovės įsipareigojimų vykdymo terminai.

PrieÅ¡ingai, restruktÅ«rizavimo procese taikomos specialios priemonės apsaugoti finansinių sunkumų turintį skolininkÄ nuo netesybų kaupimosi ir priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, bet visais atvejais iÅ¡lieka pradelsti restruktÅ«rizuojamos bendrovės įsipareigojimai, kuriuos vykdyti sudaromos sÄ lygos netaikant netesybų ir iÅ¡dėstant pradelstus įsipareigojimus. Laidavimo sutartimis siekiama apsisaugoti nuo pagrindinio skolininko finansinių sunkumų. Pažeidus laidavimu užtikrintÄ pagrindinę prievolę, atsiranda solidari pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė, neatsižvelgiant į pagrindinio skolininko teisinio statuso pasikeitimÄ .

Trečiasis asmuo žinojo apie draudiko 412 506 Eur reikalavimÄ dar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. NurodytÄ aplinkybę patvirtina faktas, kad trečiasis asmuo kitoje byloje ginčijo užsakovės teisę reikalauti iÅ¡ draudikės 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokos. Atsakovų ir trečiojo asmens prievolių vykdymo terminai gali skirtis, bet negali paneigti laiduotojų atsakomybės, kai pažeista pagrindinė trečiojo asmens prievolė, už kuriÄ laidavo atsakovai. Prievolių užtikrinimo bÅ«das laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko nemokumo taikius įstatyme nustatytas priemones ir sustabdžius (ar atidėjus) pagrindinio skolininko prievolių vykdymÄ , bÅ«tų paneigiama ir laiduotojų atsakomybė prieÅ¡ kreditorių.

Tokiu atveju nebegaliotų laidavimo sutartis, kaip prievolių užtikrinimo priemonė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartyje išaiškino, kad pagrindinio skolininko teisinis statusas (t. y. restruktūrizuojamas juridinis asmuo) gali būti reikšmingas sprendžiant dėl laiduotojo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu toks teisinis statusas lemtų tai, kad pagrindinė prievolė nepažeista (civilinė byla Nr. 2A 872/2013). Nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas yra bendro pobūdžio, todėl turi būti taikomas neatsižvelgiant į faktines ginčų aplinkybes.

Dėl to tai, kad pagrindiniam skolininkui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, negali bÅ«ti paÅ¡alinta laiduotojų atsakomybė, jeigu dėl restruktÅ«rizavimo proceso neiÅ¡nyksta pagrindinės prievolės pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog trečiasis asmuo pažeidė pagrindinę prievolę, užtikrintÄ laidavimo draudimo sutarties 3.3 punkte, ir per nustatytÄ terminÄ neatlygino draudimo iÅ¡mokos. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo turi finansinių sunkumų ir negali įvykdyti prievolės draudikui, negali paneigti atsakovų pareigos įvykdyti įsipareigojimus draudikui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 11. Užsakovė Kelių direkcija ir trečiasis asmuo (rangovė) RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo sutartį dėl žvyrkelių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo. Siekdamas užtikrinti Å¡ios sutarties vykdymÄ , trečiasis asmuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė su ieÅ¡kove laidavimo draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡davė laidavimo raÅ¡tÄ ir įsipareigojo sumokėti užsakovei jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba dels įvykdyti pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2017 m. gruodžio 5 d. laidavimo draudimo sutartimi ir atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tu laidavimo draudimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 26 d.

IeÅ¡kovė ir atsakovai 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė dvi laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarÅ«s skolininkai atsakyti ieÅ¡kovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytÄ laidavimo draudimo sutartį. 2018 m. gegužės mėn. pirkimo sutarties Å¡alys iÅ¡siuntė viena kitai raÅ¡tus, kuriuose nurodė, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia pirkimo sutartį.

Kilo Å¡alių ginčas, dėl kieno kaltės pirkimo sutartis nutraukta ir atitinkamai, ar rangovė pagal pirkimo sutartį turi atlyginti nuostolius Kelių direkcijai, jei taip, tai kokio dydžio. Ginčas nagrinėtas Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Teismai nustatė pirkimo sutarties neįvykdymo ir delsimo įvykdyti faktus, kas atsakingas dėl sutarties neįvykdymo. Teismai konstatavo, kad Kelių direkcija pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė pirkimo sutartį dėl trečiojo asmens UAB „Kamesta“ kaltės, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ pagal ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis).

IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 12 d. iÅ¡mokėjo Kelių direkcijai 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 2020 m. birželio 25 d. iÅ¡siuntė atsakovams bei trečiajam asmeniui praneÅ¡imus, kuriais pareikalavo sumokėti ieÅ¡kovei 412 506 Eur, bet atsakovai ir trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju 12. Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ (draudėjo) prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtikrintas laidavimo draudimo sutartimis.

Taigi, Å¡alių ginčas Å¡ioje byloje kilo iÅ¡ laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jam spręsti taikoma draudimÄ reglamentuojančių teisės normų visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymo nuostatos).

13. Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad laidavimo draudimas priskiriamas ne gyvybės draudimo Å¡akai. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ Ä¯statymo normÄ , yra nurodęs, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų bÅ«ti suprantama kaip sutartis, pagal kuriÄ draudikas už draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintÄ prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑320/2008).

14. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad užsakovė Kelių direkcija nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių ir jų neįrodė, todėl toks įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

15. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį, draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. laidavimo draudimo sutarčių 2.1 punkte nustatyta, kad draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia įvykdyti 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutartį Nr. S‑706 (toliau – pirkimo sutartis). 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. draudimo liudijimuose nustatyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal pirkimo sutartį neįvykdymu.

Taigi, pagal laidavimo draudimo sutartis, draudžiamasis įvykis yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas jÄ Ä¯vykdyti. Atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tuose nurodyta, kad atlyginami užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovo prievolių pagal pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiÅ¡ko jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo liudijimuose nustatyta, kad ginčo sutartims taikomos PasiÅ«lymo, iÅ¡ankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės Nr. 029 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – Draudimo taisyklės).

Draudimo taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra:

1) draudėjo atliktų darbų neatitiktis rangos sutartyje iškeltiems reikalavimams;

2) draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas;

3) draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ (rangovė) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį. Priešingai negu teigia apeliantai, ieškovei (draudikei) pripažinus įvykį draudžiamuoju, o atsakovams neįrodžius, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal pirkimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pirkimo sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ kaltės (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius pirkimo sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieÅ¡kovei atsirado prievolė vykdyti laidavimo draudimo sutarties sÄ lygÄ â€“ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio 17. Sutiktina su apeliantais, kad tik įvykio pripažinimas draudžiamuoju dar nereiÅ¡kia, kad draudikė pagrįstai iÅ¡mokėjo didžiausiÄ laidavimo draudimo sutartyse nurodytÄ 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kelių direkcijos dėl pirkimo sutarties neįvykdymo patirti ar nepatirti nuostoliai neturi reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad ieškovei nekyla pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį ir neištyrus, kokių ir kiek naudos gavėja Kelių direkcija patyrė nuostolių dėl neįvykdytos pirkimo sutarties, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimo draudimo teisinius santykius reglamentuojančias CK ir Draudimo įstatymo normas.

18. Draudimo įstatymo 91 straipsnyje, kuriame reglamentuotas draudimo sutarčių skirstymas, nustatyta, kad, atsižvelgiant į draudimo iÅ¡mokos pobÅ«dį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 dalis). Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ draudimo sumai ar jos daliai. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3, 4 dalys).

Laidavimo draudimo sutarties esmė ta, kad draudikas užtikrina, jog draudėjas (rangovas), įsipareigojęs užsakovui atlyginti nuostolius, įvykdys Å¡iÄ savo prievolę, o jei jos neįvykdys draudėjas, tai Å¡iÄ prievolę laidavimo draudimo sutarties pagrindu už jį įvykdys draudikas.

19. Taigi, laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutarčių porÅ«Å¡is. Pagal Å¡iÄ sutartį draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ naudos gavėjo patirtiems nuostoliams.

20. Nagrinėjamu atveju atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodyta, kad atlyginami užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovo prievolių pagal pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimo. Draudimo taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių.

21. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į laidavimo draudimo sutarties esmę, atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡tų, kurie yra laidavimo draudimo sutarčių sudėtinė dalis, ir Draudimo taisyklių turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ Kelių direkcijos (užsakovės) patirtiems nuostoliams. Dėl to ieÅ¡kovė (draudikė), nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atsakovams dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo, turėjo pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, naudos gavėjos Kelių direkcijos patirtų nuostolių dydį.

Atitinkamai atsakovai, siekdami kad iÅ¡ jų reikalaujama suma bÅ«tų sumažinta arba iÅ¡ viso nepriteista, turėjo argumentuoti, jog yra pagrindas mažinti atlygintinos draudimo iÅ¡mokos dydį. Pažymėtina, kad teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomų įrodymų.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Kelių direkcijos patirtus nuostolius ir jų dydį, pagrindžiančių, kodėl ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo bÅ«tent 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad iÅ¡mokėjo užsakovei 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad užsakovė patyrė nuostolių dėl didelės vertės pirkimo sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės, todėl užsakovė turi pagrįstÄ teisę reikalauti 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokos (civilinė byla Nr. e2A‑212‑407/2020).

Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje netyrė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos ir nuostolių dydžio. Kelių direkcija aptariamoje byloje nurodė, kad negali apskaičiuoti nuostolių dydžio, nuostolių mastas dar vertinamas. Teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad nenustatyta pagrindo prievolių užtikrinimo sumas laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti netesybų mažinimo pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo 74–78 punktai). Tačiau tokio bendro pobūdžio teismo konstatuoto fakto nepakanka tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų priteista 412 506 Eur draudimo išmoka iš atsakovų.

23. Pažymėtina, kad laidavimo draudimo atveju, draudikas, įvykdęs draudėjo prievolę užsakovui ir iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , pagal sutarties sÄ lygas įgyja reikalavimo teisę į draudėjÄ iÅ¡mokėtos sumos apimtimi (Draudimo taisyklių 17.3 punktas). Draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinės atsakomybės atveju turi bÅ«ti nustatytos sutartinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai; kaltė; žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretų draudiko susigrÄ Å¾intinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

24. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kita ko, žalos (nuostolių) dydį, turi įrodyti asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Taigi, tik aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo Kelių direkcijai didžiausiÄ 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovai turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei bÅ«tent tokio dydžio sumÄ .

Turi bÅ«ti nustatyta, ar draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai ir ar ji atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį. Be to, nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokos fakto, taip pat bÅ«tina įrodyti, ar draudimo iÅ¡mokos dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalos padariusio asmens veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje iÅ¡ atsakovų draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti priteista ne didesnė negu Kelių direkcijos patirti nuostoliai ir tik nustačius visas sutartinės atsakomybės sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė naudos gavėjos dėl neįvykdytos pirkimo sutarties patirtų nuostolių ir jų dydžio, taip pat ir kitų bÅ«tinų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

25. Be to, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose remiasi įrodymais, kurie teismui nepateikti. Teismui nepateikta Kelių direkcijos pretenzija ieÅ¡kovei dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, ieÅ¡kovės atsakymas į Å¡iÄ pretenzijÄ , raÅ¡tas, pagal kurį ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat nepateikta 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutartis. Teismas nepasiÅ«lė Å¡alių pateikti įrodymų, kuriuos jos turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodyti įrodymai svarbÅ«s draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

26. IeÅ¡kovė laidavimo draudimu užtikrino pagrindinę, t. y. įsipareigojimų atlikimo (įvykdymo) prievolę, skolininkei RUAB „Kamesta“ jos neįvykdžius, maksimalia (t. y. iki 412 506 Eur) draudimo, o tuo pačiu ir kreditorės Kelių direkcijos patirtų nuostolių. Taigi, reikÅ¡dama atgręžtinį reikalavimÄ skolininkės solidariems laiduotojams, ieÅ¡kovė privalo pagrįsti, kokių ir kokio dydžio nuostolių patyrė kreditorė Kelių direkcija. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, kaip laiduotoja, ir rangovė RUAB „Kamesta“ 2017 m. gruodžio 5 d. atlikimo laidavimo draudimo raÅ¡to ketvirtoje pastraipoje neatÅ¡aukiamai įsipareigojo Kelių direkcijai 412 506 Eur suma „dėl patirtų nuostolių atlyginimo“.

Nurodytame laidavimo raÅ¡te taip pat nurodyta, kad „atlyginami Užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių Rangovo prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiÅ¡ko jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo bendrovė neatsako už netesybų, palÅ«kanų sumokėjimÄ (...)“.

27. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas aplinkybių, susijusių su Kelių direkcijos patirtais nuostoliais ir jų dydžiu, nenustatęs visų bÅ«tinų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, konstatavęs, kad tik draudžiamojo įvykio faktas yra pagrindas iÅ¡mokėti visÄ 412 506 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , bet neiÅ¡tyręs, ar Å¡i suma yra netesybos, ir nepasiÅ«lęs ieÅ¡kovei pateikti įrodymų, patvirtinančius iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį, neįpareigojęs Å¡alių pateikti įrodymų, kuriuos jos turi ir kuriais remiasi, netinkamai taikė CK normas, kuriose reglamentuoti laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir nuostolių atlyginimas, taip pat pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir neatskleista bylos esmė. Dėl laiduotojų prievolės atsakyti už restruktÅ«rizuojamÄ trečiÄ jį asmenį 28. Apeliantai teigia, kad trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo byloje jo prievolės ieÅ¡kovei vykdymas bus atidėtas, todėl prievolės įvykdymo atidėjimas turi bÅ«ti taikomas taip pat ir atsakovams (laiduotojams). Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

29. Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CPK 6.76 straipsnio 2 dalis). RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas nėra laikomas prievolės pasibaigimu.

30. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 straipsnio 3 dalis).

31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari. Dėl to, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Be to, CK 6.6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė gali bÅ«ti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sÄ lygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja nesÄ lygiÅ¡kai, o kitas – su sÄ lyga ir panaÅ¡iai.

32. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagrindinė skolininkė RUAB „Kamesta“ pažeidė pirkimo sutartį ir neįvykdė savo prievolės ieÅ¡kovei. Pirkimo sutarties įvykdymo terminas nustatytas iki 2018 m. balandžio 26 d. Trečiasis asmuo neįvykdė pirkimo sutarties per nustatytÄ terminÄ , todėl Kelių direkcija 2018 m. gegužės 9 d. nutraukė pirkimo sutartį. Taigi, draudžiamasis įvykis įvyko 2018 m. balandžio 26 d. ir ieÅ¡kovei atsirado prievolė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl teisminio ginčo, kuris baigėsi 2020 m. balandžio 7 d., ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ 2020 m. gegužės 12 d. ir reikalavimÄ solidariems skolininkams pateikė 2020 m. birželio 25 d. Solidariai skolininkei RUAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Taigi, laidavimo sutartys sudarytos ir atsakovų (laiduotojų) atsakomybė pagal Å¡ias sutartis kilo iki restruktÅ«rizavimo bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo.

33. Pažymėtina, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo. Trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , laiduotojų (atsakovų) prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas. Dėl to, prieÅ¡ingai negu teigia atsakovai, restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu atidėti laiduotojams prievolės įvykdymÄ pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Prievolių užtikrinimo bÅ«das laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų atidėtas taip pat ir laiduotojų prievolės įvykdymas.

34. Pagal CK 6.7 straipsnį, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieÅ¡ kreditoriaus reikalavimÄ tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieÅ¡ kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniÅ¡kai vienas ar keli kiti bendraskoliai.

35. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ prievolių teisės normÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. ReikÅ¡mingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma.

Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sÄ lyga. Atsiradus nurodytai sÄ lygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininkÄ Ä¯vykdytų visÄ užtikrintÄ prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintÄ , bet skolininko neįvykdytÄ prievolę įvykdytų laiduotojas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų, kaip laiduotojų ir pagrindinio skolininko RUAB „Kamesta“ bendraskolių, pareiga solidarioji, todėl jie neturi teisės atsikirsti ieÅ¡kovės reikalavimui atsikirtimais, pagrįstais tik RUAB „Kamesta“ teisiniais santykiais, kuriuose apeliantai nedalyvauja (CK 6.7 straipsnis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

37. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013).

Vis dėlto tik Å¡ios sÄ lygos nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti teise perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – aptariama teisė papildomai sietina su procesinėmis kliÅ«timis, dėl kurių užkertamas kelias pačiam apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

38. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sÄ lygos perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡iam teismui nenustačius Kelių direkcijos patirtų nuostolių ir jų dydžio. Dėl to byla, siekiant ginÄÄ iÅ¡spręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus.

Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ , o Å¡alys dėl iki Å¡iol visiÅ¡kai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota tai pat ir Å¡alių teisė į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylos dalis dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryšio su sutarties pažeidimu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir bylos dalis Å¡ios nutarties 37 punkte nurodyta apimtimi perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Romualda Janovičienė Agnė TikniÅ«tė Tomas Venckus