2020-07-15 Nr. AB-13638-3-62-3-02169-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1367-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02169-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Bendrabučio pastatas buvo avarinės būklės, nebuvo neužtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, 1-o lokalinio sektoriaus sanitarinio mazgo patalpoje ir duše nebuvo užtikrintas privatumas. Tualetas nebuvo tinkamai atitvertas, dušuose nebuvo durų, sanitarinis mazgas ir vamzdžiai daug metų nekeisti, nėra ventiliacijos, drėgna, byra tinkas, dažai, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs didelių nepatogumų, orumo pažeminimą, ir pan.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio sanitariniame mazge yra atmestini. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2-as bendrabutis yra ne avarinės, o blogos būklės, jo rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. liepos mėn. 2016 m. buvo atlikti 1-o lokalinio sektoriaus sanitarinių mazgų remontai. Sanitarinius mazgus valė patys nuteistieji įdarbinti tvarkdarių pareigose. Gyvenamųjų ir sanitarinių patalpų švara ir tvarka nuolat prižiūrima pareigūnų, esant poreikiui šios patalpos yra remontuojamos. Nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu, nuteistųjų duše pertvaros yra įrengtos. 1-o lokalinio sektoriaus sanitariniuose mazguose tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, pertvaros yra iš mūro nuo grindų iki lubų. Tualetų durelės yra 1, 5 m. aukščio nuo žemės. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., jį kalinant Alytaus PN patalpose, netinkamomis kalinimo sąlygomis: avarinės būklės pastate, pažeidžiant higienos reikalavimus, taip neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos ir pan. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 9 d. buvo paskirtas gyventi į 3-io būrio 2-ą miegamąjį (1-as lokalinis sektorius 2-as bendrabutis); nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 28 d. paskirtas gyventi į 3-io būrio 14-ą miegamąjį (1-as lokalinis sektorius 2-as bendrabutis); nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. – į 4-o būrio 3-ią miegamąjį (1-as lokalinis sektorius, 2-as bendrabutis).

7. Teismas analizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą, aptarė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktą informaciją, kad 1-o lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai buvo suremontuoti 2016 m. Teismas nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta sanitarinio mazgo nuotrauka, pareiškėjas aplinkybės dėl atlikto remonto 2-o bendrabučio sanitariniuose mazguose neneigė, taip pat neginčijo, kad nuotraukoje esantis sanitarinis mazgas yra ta pati patalpa, kuria jis naudojosi. Teismas nustatė, kad iš pateiktos nuotraukos pelėsio šioje patalpoje nesimato, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl pelėsio 2-o bendrabučio sanitariniame mazge atmetė kaip nepagrįstas. Tačiau teismas nurodė, kad į bylą domenų, apie atliktus remonto darbus, pagerintą 2 –o bendrabučio patalpų (išskyrus sanitarinį mazgą) techninę būklę ginčo laikotarpiu nepateikta, todėl nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl 1-o lokalinio sektoriaus 2 bendrabučio 3-čio, 4-o būrio patalpų blogos būklės liko nepaneigti.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pertvarų nebuvimu sanitariniame mazge, teismas nurodė, kad iki 2017 m. birželio 7 d. galiojusiame teisiniame reglamentavime reikalavimo bendrabučių tipo patalų sanitariniuose mazguose atskirti sanitarinius įrenginius pertvaromis nebuvo nustatyta. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.9 punkte nurodyta, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Reikalavimo atskirti sienelėmis pisuarus nėra įtvirtinta. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikta 2-o bendrabučio sanitarinio mazgo nuotrauka, iš kurios matyti, kad sanitariniai įrenginiai (klozetai) įrengti pakankamai aukštose kabinose, pisuarai pertvaromis neatskirti. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti kabinomis. Byloje ginčas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo nėra keliamas, todėl pareiškėjas, jausdamas nepatogumų naudojantis neatskirtais pisuarais, galėjo jais nesinaudoti, o naudotis tinkamai atskirtais klozetais. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

9. Teismas dėl privatumo neužtikrinimo duše nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir / ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Teismas nustatė, kad iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Teismas vertino, jog pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas.

10. Teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad sanitarinio mazgo patalpoje ir prausykloje nėra ventiliacijos, drėgna, byra tinkas, dažai, veisiasi pelėsis ir nurodė, jog pareiškėjas tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamo sanitarinio mazgo, dušo patalpos vėdinimo ar netinkamos patalpų būklės nesikreipė. Kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų apie minėtas aplinkybes dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo, dušo patalpos vėdinimo, pelėsio, byrančio tinko atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, todėl byloje taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– Taisyklės) 111.1 punkto nuostatą, nustatančią minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą, jose esančių miegamųjų vietų skaičių, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė kokioje patalpoje, koks konkretus nuteistųjų skaičius buvo, o gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo. Teismas, darė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei šiuo aspektu kilti.

12. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Alytaus PN blogos techninės būklės 2-o bendrabučio patalpose ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 13. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad nuotraukos byloje darytos ne jo būrio patalpose, prausyklos, dušai, tualeto sienelės neužtikrina privatumo atliekant gamtinius reikalus, duše nebuvo užuolaidų. Pareiškėjas nurodo, kad jis kalėjo nežmoniškomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis, todėl jam turėtų būti priteista 15 000 Eur suma.

15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, kuris ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. S. kildina iš to, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl blogos Alytaus PN 2-o bendrabučio būklės), todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

21. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažinti nepagrįstais.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos (dėl blogos Alytaus PN 2-o bendrabučio būklės), o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas kaip neturtinės žalos kompensavimo forma šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis, bet mano, kad jam turėjo būti priteista neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl pelėsio 2-o bendrabučio sanitariniame mazge, pertvarų sanitariniame mazge, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nepakankamos ventiliacijos, drėgmės, byrančio tinko bei dažų, gyvenamojo ploto trūkumo, todėl plačiau dėl jų nepasisakys, nes pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą spendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas gyveno blogos būklės bendrabutyje, todėl šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose ypatumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti jo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė