ecbf0c63-8b9d-49f6-9c39-83494de67689 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-578-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00854-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1.; 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJS Transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1073-153/2016 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AJS Transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

B. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „AJS Transportas“ 2015-11-03 su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 3-5) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteist iÅ¡ atsakovo G. B. 72 405 Eur skolos, 20 309,6 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovei Kauno apygardos teismo 2014-03-10 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, iÅ¡ ieÅ¡kovės dokumentų buvo nustatyta, kad 2013-10-22 paskolos sutartimi Nr. 13/11 ieÅ¡kovė paskolino atsakovui G.

B. 72 405 Eur. Remdamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, administratorius nutraukė paskolos sutartį. Administratorius registruotais laiÅ¡kais, kurie siųsti 2014-08-05, 2015-06-19 ir 2015-09-22, siekė informuoti atsakovÄ apie paskolos sutarties nutraukimÄ , tačiau laiÅ¡kai grįžo neįteikti, nors buvo siųsti tiek paskolos sutartyje nurodytu, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas neinformavo ieÅ¡kovės apie adreso pasikeitimÄ , todėl laikytina, jog atsakovas sÄ moningai vengia vykdyti paskolos sutartį.

Paskolos sutarties sudarymÄ patvirtina keturi ieÅ¡kovės kasos iÅ¡laidų orderiai, kuriuos atsakovas pasirašė kaip pinigų gavėjas. Nutraukus paskolos sutartį, atsakovas turi prievolę grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ bei 15 proc. dydžio metines palÅ«kanas, sulygtas paskolos sutartyje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016-01-08 sprendimu už akių (b. l. 45-47) ieÅ¡kinį atmetė; atsakovo turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, atlikęs formalų ginčo aplinkybių vertinimÄ bei aktualių teisės normų analizę, sprendė, kad ieÅ¡kinys yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.217 straipsnį, vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 d.), arba joje numatytais atvejais (5 d.). Kitais Å¡iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį (4 d.).

Kadangi ieÅ¡kovė neįrodinėjo paskolos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir joje Å¡alys nėra susitarusios, kokiais atvejais ieÅ¡kovė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, taip pat nebuvo pateiktas teismo sprendimas dėl ginčo sutarties nutraukimo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i sutartis yra teisėta ir galiojanti. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės argumentus dėl paskolos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, teismas nurodė, jog paskolos sutartis yra įvykdyta (CK 6.870 str. 2 d.), be to, tai yra sutartis, iÅ¡ kurios kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės. Todėl pagrindo paskolos sutartį laikyti pasibaigusia ir nutrauktina pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas teismas nenustatė.

Kadangi paskolos sutartimi nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2016-12-31 (3.1 p.), teismas pripažino, kad atsakovas neturi prievolės grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ iki nurodyto termino pasibaigimo (CK 6.38 str., 6.873 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė BUAB „AJS Transportas“ apeliaciniame skunde (b. l. 50-51) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-01-08 sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1.

Administratorius, įvertinęs paskolos sutarties nenaudingumÄ Ä¯monei, jÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu teisėtai nutraukė bei informavo apie tai atsakovÄ . Teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡aiÅ¡kino Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintÄ nuostatÄ , nors sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams yra aktualus ir dėl sutarčių, iÅ¡ kurių kyla reikalavimo teisės, nutraukimo, t. y. sutarčių, kuriose bankrutuojanti įmonė yra kreditorius.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas paskolos sutarties nutraukimo neginčijo bei procese nedalyvavo. Atsakovas niekur nedirba, neturi jokio turto, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovas laiku grÄ Å¾ins paskolÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės keliami teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, sudarytas sutartis, aiÅ¡kinimo klausimai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administratorius, vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, įvertinęs sudaryto sandorio naudingumÄ Ä¯monei, turi teisę nutraukti ir tas sutartis, kurių pagrindu įmonė yra kreditorius, t. y. turi reikalavimo teisę.Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, Å¡ios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), iÅ¡skyrus darbo sutartis ir sutartis, iÅ¡ kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl Å¡ios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ä®BÄ® 17 straipsnyje, nustatančiame bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymo tvarkÄ , nurodyta, kad administratorius per nustatytÄ terminÄ turi praneÅ¡ti suinteresuotiems asmenims apie priimtÄ sprendimÄ toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodytos Ä®BÄ® normos, t. y. 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, bankroto administratoriui suteikia tam tikrÄ diskrecijos teisę įstatymu nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas sutartis.

Pažymima, jog tokiu bÅ«du siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties Å¡alies ekonominius interesus. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ administratoriui leidžiama vykdyti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytas įmonės sutartis, jeigu tokių sutarčių vykdymas naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Vadinasi, administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties vykdymo, esminę reikÅ¡mę turi Å¡io sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir kreditorių interesams Tačiau akcentuojama ir tai, kad Å¡ia norma siekiama apsaugoti antrosios sutarties Å¡alies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-230/2011). Kasacinis teismas apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013 taip pat pasisakė minėtų Ä®BÄ® nuostatų taikymo aspektu, nurodęs, kad sutarčių, iÅ¡ kurių kyla reikalavimo teisės, sÄ voka Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, kurių vienas pagrindinių – iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.

Kasacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje konstatavo, jog sandorio vykdymo naudingumas įmonės kreditorių interesams yra aktualus ne tik sprendžiant klausimÄ dėl iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytų įmonės sutarčių, nepatenkančių į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį, bet ir dėl sutarčių, iÅ¡ kurių galėtų atsirasti reikalavimo teisės, nutraukimo, t. y. kuriose bankrutuojanti įmonė yra kreditorius (plačiÄ ja prasme). Kita vertus, toje byloje ginčo objektu tapęs susitarimas kasacinio teismo nebuvo kvalifikuotas kaip sutartis, iÅ¡ kurios kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, ir kuri patenka į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte taikomÄ iÅ¡imtį, nes reikalavimo teisės buvo atsiradusios iÅ¡ kitų sandorių, o susitarimas tik sudarė kliÅ«tis juos vykdyti, t. y. kliudė (realizuoti reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ kitų sandorių).

Aptarti kasacinio teismo suformuoti precedentai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, tačiau taikytini atsižvelgus į konkrečias šios bylos faktines aplinkybes. Kaip nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013 konstatavo, kad sprendžiant dėl administratoriaus teisių nutraukti sutartis apimties pirmiausiai turi būti įvertinta, ar sandoris gali būti kvalifikuojamas kaip sutartis, iš kurios kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės. Antra, būtina nustatyti aplinkybę, ar tolesnis sutarties vykdymas yra naudingas įmonės ir kreditorių interesams.

Tik įvertinus Å¡ias aplinkybes galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, ar administratorius teisėtai pasinaudojo diskrecijos teise. Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas kvalifikavo sutartį kaip sandorį, patenkantį į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte taikomÄ iÅ¡imtį, iÅ¡ kurio tiesiogiai kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisė, ir kuris savaime nenutrÅ«ksta vien dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fakto. Teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, juolab kad apeliaciniame skunde ir nėra pateikiama jokių teisinių argumentų tokia iÅ¡vadai paneigti, o remiamasi iÅ¡imtinai Å¡io sandorio nenaudingumo aplinkybe bei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste netinkamai interpretuojamas kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-521/2013 suformuotas precedentas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo sudarytos sutarties privalomumo jos Å¡alims ir vykdytinumo principus bei nurodė, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) sutarties teismine tvarka neginčijo, kaip ir neįrodinėjo jos netinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutarties nutraukimas vien Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo galimas, kadangi iÅ¡ Å¡ios paskolos sutarties kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, o tai reiÅ¡kia, kad sutartis patenka į Å¡ioje teisės normoje vienÄ iÅ¡ tiesiogiai įvardintų iÅ¡imčių.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktÄ , kad iÅ¡ ginčo sutarties kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisė, pagrįstai nevertino Å¡ios sutarties galimo nenaudingumo įmonės kreditoriams interesams, galinčio paneigti nurodytos iÅ¡imties taikymÄ , antrosios sandorio Å¡alies teisėtus lÅ«kesčius dėl paskolos grÄ Å¾inimo terminų (CPK 6.189 str. 1 d.) ar suteikiančio galimybę reikalauti iÅ¡ paskolos gavėjo sutartį įvykdyti prieÅ¡ terminÄ , nes tokių klausimų ieÅ¡kinyje nekėlė ir pati apeliantė, įvardindama jame tik savo absoliučiÄ teisę nutraukti bet kokiÄ sutartį, siedama tai su vieninteliu faktu - įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.

Ir nors teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į anksčiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sutinka su apeliante tuo aspektu, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į įmonės kreditorių interesus, Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos galėtų tapti savarankiÅ¡ku teisiniu pagrindu ir aiÅ¡kiai nenaudingų sutarčių, kuriose bankrutuojanti įmonė yra kreditorius, nutraukimui prieÅ¡ terminÄ , tačiau antrosios sutarties Å¡alies interesų apsauga tokiu atveju suponuoja teisminių procedÅ«rų dėl sutarties nutraukimo taikymÄ , įrodinėjant esminį sutarties pažeidimÄ pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį.

Kai matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra aktyvus – neteikė savo pozicijos dėl ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde suformuotų reikalavimų, tačiau tai nepaneigia jo teisės į sudarytos sutarties vykdymÄ joje nustatytomis sÄ lygomis. Sutarties vykdymo terminas yra 2016-12-31 (sutarties 3.1. p.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neturi prievolės grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ apeliantei iki nustatyto termino pabaigos. IÅ¡analizavus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį, akivaizdu ir tai, kad apeliantė tik apeliacinės instancijos teisme ėmė kelti ginčo sutarties naudingumo klausimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ir pačios apeliantės praÅ¡ymu priimdamas sprendimÄ atsakovui už akių, objektyviai neturėjo pagrindo pasisakyti dėl sutarties (ne)naudingumo, kadangi tokie argumentai bei įrodymai į bylÄ nebuvo teikiami. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų ar jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, jog įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡ti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus (CPK 312 str., 314 str.) taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (CPK 306 str. 2 d.). Taigi tokio skundžiamo teismo sprendimo defekto ar pagrindo jį panaikinti, kaip sandorio naudingumo neįvertinimas, nenustatyta, Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, kuris yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, vertinantis abi nagrinėjamo klausimo puses, turi aptarti visus ar didžiÄ jÄ dalį skundo argumentų (CPK 320 str.), todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties nenaudingumu, nors bÅ«tent tokio, kaip buvo pareikÅ¡tas, ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo rezultatui tai ir neturės jokios įtakos (CPK 13 str., 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.).

Visų pirma, paskolos sutartis yra atlygintinė – sutarties 1.3 punkte sulygta, kad pagal paskolos sutartį procentų dydis sudaro 15 proc. per metus. Ä®vertinus Å¡iÄ sÄ lygÄ , nėra pagrindo teigti, kad Å¡i sutartis įmonei ir jos kreditoriams yra nenaudinga. Be to, apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigiama, kad sutartis buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai įvertinus jos nenaudingumÄ Ä¯monei, nors nenurodoma, kokiu konkrečiai bÅ«du nenaudingumas pasireiÅ¡kė. Kitų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti sudarytos sutarties nenaudingumÄ , į bylÄ nėra pateikta.

Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jai tikėtis, jog jis realiai įvykdys prievolę, kylančiÄ iÅ¡ ginčo sutarties. Tačiau Å¡ie skundo argumentai, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , taip pat nėra reikÅ¡mingi, kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad atsakovas Å¡iÄ sutartį vykdo netinkamai. Pažymėtina, kad kreditorių interesas gauti naudos iÅ¡ sandorio gali bÅ«ti tenkinamas ir perleidžiant reikalavimus, kylančius iÅ¡ tokio pobÅ«džio atlygintinės sutarties, jeigu sutarties terminas bankroto procedÅ«rų atlikimo metu dar nebÅ«na suėjęs. Taip iÅ¡vengiama bankroto proceso apsunkinimo bei užtikrinamas kreditorių reikalavimų patenkinimas optimaliausiu bÅ«du.Nurodytos aplinkybės bei argumentai sudaro pagrindÄ spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei jas pagrindžiančių įrodymų nepateikta, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas