Court dismissed appeal upholding that post-marital salary is joint property under Civil Code presumption.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeal against a first-instance ruling that declared half of the debtor's post-marital salary as joint marital property. The court found no evidence to rebut the statutory presumption that assets acquired after marriage belong to both spouses equally. Consequently, the judgment allowing the creditor to seize the debtor's share was upheld as legally sound.
Legislator headnote
AI generatedLR CK 3.87 str. 1 d.; LR CK 3.88 str. 2 d.; LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. 2 d. Post-marital earnings are presumed joint property unless proven otherwise by specific circumstances indicating personal ownership.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-1115-613/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01663-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.9.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.18 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 18 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja GiedrÄ SeselskytÄ, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens G. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs âGeneral Financingâ pareiÅ¡kimÄ dÄl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybÄje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., G.
P., antstolÄ Reda VizgaudienÄ. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âGeneral Financingâ kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininkÄs N. P. turto dalį, esanÄiÄ bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje su sutuoktiniu G. P., t. y. nustatyti, kad skolininkÄs sutuoktinio G. P. (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir ½ dalis Å¡ių pajamų priklauso skolininkei, t. y. iÅ¡ Å¡ios dalies galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.
PraÅ¡ymo pagrindu nurodÄ aplinkybes, jog antstolÄ nustaÄiusi, jog skolininkÄs sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį, areÅ¡tavo šį turtÄ bei pasiÅ«lÄ pareiÅ¡kÄjai kreiptis į teismÄ dÄl skolininkÄs turto dalies nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos mieto rÅ«mai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kÄjos UAB âGeneral Financingâ pareiÅ¡kimÄ bei nustatÄ, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. P., priklauso ½ dalis G.
P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinÄs veiklos, iÅ¡skyrus tikslinÄs paskirties iÅ¡mokas, mokamų (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 2.1. NurodÄ, kad skolininkÄ N. P. yra sudariusi santuokÄ su suinteresuotu asmeniu G. P.. Teigia, jog jeigu sutuoktiniai nÄra sudarÄ vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
PažymÄjo, kad BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinÄs ar intelektinÄs veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinÄs paskirties iÅ¡mokas. 2.2. PažymÄjo, kad vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinÄ sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nÄra įregistruota, todÄl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lÄÅ¡as, todÄl konstatavo, jog skolininkei N. P. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio G.
P. gaunamo darbo užmokesÄio įmonÄje (duomenys neskelbtini). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. P. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 3.1. Apeliantas nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinÄjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors apeliantas pageidavo dalyvauti bylos nagrinÄjimo. PažymÄjo, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. turi nedarbingumo pažymÄ , o jo liga tÄsiasi jau 81 dienÄ . 3.2.
Taip pat apeliantas teigia, jog kai susituokÄ su N. P., jis gaudavo neįgalumo paÅ¡alpÄ , todÄl nesupranta, kaip Å¡i paÅ¡alpa gali bÅ«ti bendrai įgytas turtas. AtkreipÄ dÄmesį, jog nuo jo gaunamo atlyginimo bei neįgalumo paÅ¡alpos jau yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, kurį vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas. PažymÄjo, kad jo žmona yra bedarbÄ, Å¡iuo metu mokosi, todÄl jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas.
4. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ byloje negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinÄs instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinÄja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinÄti pakanka byloje esanÄios medžiagos.
7. Byloje sprendžiamas ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ½ suinteresuotam asmeniui G. P. mokamo atlyginimo dalis priklauso skolininkei N. P. teisÄtumo ir pagrįstumo. FaktinÄs bylos aplinkybÄs 8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolÄ Reda VizgaudienÄ vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0074/15/27666, pradÄtÄ pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 14 notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DB-3928 dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkÄs N. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB âGeneral Financingâ naudai. 2017 m. gruodžio 14 d. turto areÅ¡to aktu Nr. B-17-74-43 antstolÄ areÅ¡tavo skolininkÄs N. P. sutuoktinio G.
P. darbo užmokestį, mokamÄ Ä¯monÄje (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu dÄl siÅ«lymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį Nr. S‑18000885 pasiÅ«lÄ per 1 mÄnesį nuo patvarkymo gavimo dienos iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dÄl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. DÄl atskirojo skundo argumentų 9. CPK nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, taip pat jo dalį jungtinÄje nuosavybÄje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybÄs dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dÄl skolininko bendros dalies, esanÄios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybÄje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausanÄia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Ä®siteisÄjus teismo nutarÄiai, kuria nustatyta skolininko turto, esanÄio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisÄ reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, kadangi prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
10. Kasacinis teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis â ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ turto dalį, kurios vertÄ bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.
11. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybÄs teisÄs lygybÄs prezumpcija. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybÄ, dalies nustatymo tvarkÄ . Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, tai antstolis visų pirma turi areÅ¡tuoti bendrÄ jį turtÄ (CPK 667 straipsnis 1 dalis).
12. NagrinÄjamu atveju, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinÄjo Å¡iÄ civilinÄ bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, kadangi apeliantas pageidavo dalyvauti bylos nagrinÄjime, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiÅ¡kimus vykdymo procese teismas iÅ¡nagrinÄja ne vÄliau kaip per septynias dienas nuo jų priÄmimo dienos; pareiÅ¡kimai nagrinÄjami raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims.
NagrinÄjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, suteikiant teisÄ Å¡alims pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kÄjos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , o apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ teismas Å¡alis informavo teismo praneÅ¡imu apie posÄdį vieÅ¡ai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas pareiÅ¡kimÄ dÄl skolininko turto dalies nustatymo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepažeidÄ proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių tokio praÅ¡ymo nagrinÄjimo tvarkÄ .
Be to, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nÄra teismo pareiga, todÄl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja. Teismui nusprendus, kad byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių duomenų, kad bÅ«tų priimtas teisÄtas ir pagrįstas teismo sprendimas, jis bylÄ nagrinÄja raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡is atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
13. Taip pat apeliantas teigia, jog jam neaiÅ¡ku, kodÄl jo gaunama neįgalumo paÅ¡alpa yra bendras Å¡eimos turtas ir kodÄl jis padalinamas. Å iuo atveju, apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog skundžiama nutartimi buvo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. P., priklauso ½ dalis G. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinÄs veiklos, iÅ¡skyrus tikslinÄs paskirties iÅ¡mokas, mokamų (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ia nutartimi yra padalintas tik apelianto gaunamas darbo užmokestis, kuris mokamas darbdavio (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinių įgytas turtas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog ½ apelianto gaunamo darbo užmokesÄio priklauso skolininkei N. P. bei iÅ¡ jo yra galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.
14. PažymÄtina, kad civilinÄje teisÄje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinÄ nuosavybÄ (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Å i prezumpcija gali bÅ«ti nuginÄyta tik leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, taÄiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iÅ¡ asmeninių lÄšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtÄ ir turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninÄn nuosavybÄn (LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas, 2 dalis). NagrinÄjamu atveju apeliantas nenurodÄ jokių aplinkybių, jog apelianto gaunamas darbo užmokestis yra jo asmeninÄ nuosavybÄ, todÄl darytina iÅ¡vada, jog skundžiama nutartis yra teisÄta ir pagrįsta.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
16. Remdamasis iÅ¡dÄstytomis ir įvertintomis aplinkybÄmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti arba keisti nÄra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybÄmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nusprÄsta tenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl turto dalies bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje nustatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja GiedrÄ SeselskytÄ