Legislator Case Law & Legislation
ecbef2d5-1012-4867-8837-c4f16f1772e0 AI generated

Court dismissed appeal upholding that post-marital salary is joint property under Civil Code presumption.

Case Number ecbef2d5-1012-4867-8837-c4f16f1772e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against a first-instance ruling that declared half of the debtor's post-marital salary as joint marital property. The court found no evidence to rebut the statutory presumption that assets acquired after marriage belong to both spouses equally. Consequently, the judgment allowing the creditor to seize the debtor's share was upheld as legally sound.

Legislator headnote

AI generated

LR CK 3.87 str. 1 d.; LR CK 3.88 str. 2 d.; LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. 2 d. Post-marital earnings are presumed joint property unless proven otherwise by specific circumstances indicating personal ownership.

Keywords

AI generated
joint marital property post-marital earnings presumption of joint ownership civil code provisions seizure of assets appellate review marital regime

Cited Legislation

AI generated
LR CK 3.87 str. 1 d.
LR CK 3.88 str. 2 d.
LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. 2 d.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 337 str. 1 d. 3 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009
Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994
3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1115-613/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01663-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.9.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens G. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., G.

P., antstolė Reda Vizgaudienė. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „General Financing“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininkės N. P. turto dalį, esančiÄ bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu G. P., t. y. nustatyti, kad skolininkės sutuoktinio G. P. (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis Å¡ių pajamų priklauso skolininkei, t. y. iÅ¡ Å¡ios dalies galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

PraÅ¡ymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolė nustačiusi, jog skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį, areÅ¡tavo šį turtÄ bei pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl skolininkės turto dalies nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rÅ«mai 2018 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjos UAB „General Financing“ pareiÅ¡kimÄ bei nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. P., priklauso ½ dalis G.

P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinės veiklos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas, mokamų (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 2.1. Nurodė, kad skolininkė N. P. yra sudariusi santuokÄ su suinteresuotu asmeniu G. P.. Teigia, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pažymėjo, kad BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas. 2.2. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas, todėl konstatavo, jog skolininkei N. P. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio G.

P. gaunamo darbo užmokesčio įmonėje (duomenys neskelbtini). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 3.1. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors apeliantas pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. turi nedarbingumo pažymÄ , o jo liga tęsiasi jau 81 dienÄ . 3.2.

Taip pat apeliantas teigia, jog kai susituokė su N. P., jis gaudavo neįgalumo paÅ¡alpÄ , todėl nesupranta, kaip Å¡i paÅ¡alpa gali bÅ«ti bendrai įgytas turtas. Atkreipė dėmesį, jog nuo jo gaunamo atlyginimo bei neįgalumo paÅ¡alpos jau yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, kurį vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas. Pažymėjo, kad jo žmona yra bedarbė, Å¡iuo metu mokosi, todėl jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas.

4. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ byloje negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ½ suinteresuotam asmeniui G. P. mokamo atlyginimo dalis priklauso skolininkei N. P. teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0074/15/27666, pradėtÄ pagal 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 14 notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DB-3928 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės N. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „General Financing“ naudai. 2017 m. gruodžio 14 d. turto areÅ¡to aktu Nr. B-17-74-43 antstolė areÅ¡tavo skolininkės N. P. sutuoktinio G.

P. darbo užmokestį, mokamÄ Ä¯monėje (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu dėl siÅ«lymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį Nr. S‑18000885 pasiÅ«lė per 1 mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Dėl atskirojo skundo argumentų 9. CPK nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, kadangi prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

10. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.

11. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarkÄ . Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, tai antstolis visų pirma turi areÅ¡tuoti bendrÄ jį turtÄ (CPK 667 straipsnis 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, kadangi apeliantas pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiÅ¡kimus vykdymo procese teismas iÅ¡nagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiÅ¡kimai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, suteikiant teisę Å¡alims pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , o apie posėdžio vietÄ ir laikÄ teismas Å¡alis informavo teismo praneÅ¡imu apie posėdį vieÅ¡ai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarkÄ .

Be to, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja. Teismui nusprendus, kad byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių duomenų, kad bÅ«tų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas, jis bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡is atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

13. Taip pat apeliantas teigia, jog jam neaišku, kodėl jo gaunama neįgalumo pašalpa yra bendras šeimos turtas ir kodėl jis padalinamas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi buvo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. P., priklauso ½ dalis G. P. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, mokamų (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog šia nutartimi yra padalintas tik apelianto gaunamas darbo užmokestis, kuris mokamas darbdavio (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinių įgytas turtas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ½ apelianto gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkei N. P. bei iš jo yra galimas išieškojimas.

14. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Å i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iÅ¡ asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtÄ ir turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, jog apelianto gaunamas darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė, todėl darytina iÅ¡vada, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

16. Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nuspręsta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Seselskytė