ecbe04d9-53cf-42fc-98fe-2fe6c69cc7ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. eI-1496-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04380-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 12 d. gautas pareiÅ¡kėjo V. K. (atstovaujamo advokato Tomo Liutauro Petrausko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 21 sprendimas) skundas, kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 neturtinės žalos atlyginimÄ , konstatuoti faktus, taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – ir Ä®sakymas) 1.1, 1.5, 1.12 nuostatos yra teisėtos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje atsisakyta priimti reikalavimÄ konstatuoti faktus.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Dėl teisės į nuosavybę pažeidimo 2.1.1. Ä®sakymo 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg, numatant iÅ¡imtį asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, pastariesiems leidžiama turėti 50 kg bÅ«tiniausių reikmenų, ir kitų daiktų. Å iuo punktu buvo nustatyta daiktų, virÅ¡ijančių leidžiamų turėti daiktų bendrÄ svorį paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarka, kuri pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo principÄ Ä¯tvirtintÄ Konstitucijoje.

Susidarius situacijai, kai nuteistasis neturi artimųjų, draugų, giminaičių ar kitų asmenų, kurie galėtų pasiimti jo asmeninius daiktus, virÅ¡ijančius naujai nustatytÄ leidžiamÄ turėti daiktų bendrÄ svorį, tokie daiktai nepriklausomai nuo jų materialinės vertės yra sunaikinami. Asmens teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, tik laikantis konstitucinio proporcingo principo. Teisė riboti asmens teisę į nuosavybę negali bÅ«ti deleguota poįstatyminius teisės aktus priimančiai institucijai, Å¡iuo atveju Ä®sakymo 1.1 punkte nustatyta tvarka, naikinant nuteistiesiems priklausančius, materialinę vertę turinčius, daiktus yra nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. 2.1.2.

Atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), vadovaujantis Ä®sakymu, 2018 m. lapkričio 15 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti (vaisiai ir daržovės virÅ¡ijančios 2 kg svorį, maisto produktai didesni nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse, maisto produktai metalinėse ir stiklinėse pakuotėse, padažai kurių tara didesnė nei 200 ml, maisto papildai ir vitaminai).

Kybartų PN administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi Ä®sakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus. 2.2. Dėl teisės nebÅ«ti kankinamam pažeidimo 2.2.1. Draudimas kankinti asmenį, žiauriai, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra daug kartų pripažinęs, kad Konvencijos 3 absoliučiai uždraudžia kankinimÄ arba nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį orumÄ elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusiojo elgesio (žr.

Labita v. Raly [GC], Nr. 26772/95, 2000-06-04, § 119, ECHR 2000-IV). EŽTT nuosekliai pabrėžia, kad valstybė įpareigota užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Žr.

Kudla v. Poland, Nr. 30210/96, 2000-10-26, §§ 93-94, ECHR 2000-XI). Absoliuti žmogaus teisė nebÅ«ti kankinamam ar, kad su juo bÅ«tų žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas, yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. 2.2.2. Nepaisant nurodyto teisinio reglamentavimo, Ä®sakymo 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminančios bausmės. Ä®sakymo 1.5 punktas numato, kad „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė i kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ . Ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ â€œ. 2.2.3.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

Susidaro situacija, kad asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, ir pažeidęs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, nes nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybę turėti sÄ lygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu, turėti patalynę, t. y. bent minkÅ¡tÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu bÅ«du suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. 2.2.4.

Taip pat kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, nes nėra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynė gali papildomai pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į minimalias higienos normas. Esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiÅ¡kai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumÄ . 2.2.5.

VieÅ¡ojoje erdvėje Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nurodo nuostatÄ , kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, tai grindžia siekiu skatinti nuteistuosius laisvu laiku dienos metu ne miegoti pietų miego, o užsiimti saviÅ¡vieta, dalyvauti konsultacijose, žaisti loginius žaidimus, tačiau kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse.

Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių valstybės tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. 2.2.6. Toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis yra iÅ¡sigandęs, kad už menkiausiÄ bausmės atlikimo rėžimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas. Akivaizdu, kad Ä®sakymo 1.5 punktu pakeisto nuteistųjų rėžimo kamerų tipo patalpose vykdymas, pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę nebÅ«ti kankinamam, ar, kad su nuteistuoju nebÅ«tų žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas. 2.3. Dėl teisės rÅ«pintis savo sveikata ir sveikai maitintis pažeidimo 2.3.1.

Konstitucijos 53 straipsnis numato, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata. Europos tarybos Ministrų komiteto 2006-01-11 rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006) 22.1 punkte numatyta, kad kiekvienam kaliniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir darbo pobÅ«dį (jeigu nuteistasis dirba). Rekomendacijų 31.5 punkte numatyta, kad kaliniai, turi turėti galimybę nusipirkti ar kitaip įsigyti prekių, ne didesnėmis kainomis, nei kad yra laisvėje, o 39 punkte, kad laisvės atėmimo vietų valdžia, turi rÅ«pintis visų kalinių sveikata. 2.3.2.

Esminiai pakeitimai nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡o esminiai pakeitimai: (1) apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekis, nustatytas 2 kilogramų apribojimas. Pažymėtina, kad į minimus 2 kilogramus leidžiamo svorio yra įskaitomi ir vaisiai ir daržovės; (2) apribotas leidžiamų įsigyti duonos gaminių, pieno produktų, termiÅ¡kai apdorotų mėsos gaminių, žuvies, chalvos, Å¡okolado, Å¡okoladinių saldainių, džiovintų vaisių, rieÅ¡utų, aliejaus, margarino, arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) pakuočių dydį iki 500 ml/g. gamintojo pakuotėse; (3) uždrausti 2 punkte nurodyti produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse (konservai, marinuoti produktai ir kt.); (4) uždrausti visų rÅ«Å¡ių maisto papildai ir vitaminai; (5) apribota leidžiamo įsigyti ir turėti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų pakuočių talpa – leidžiama ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus metalines ir stiklines pakuotes); (6) apribota leidžiamų įsigyti gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų taros talpa - leidžiama ne didesnė nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės ir tik nuteistiesiems, gavusiems raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ ; (7) uždrausta turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirÅ¡tines. 2.3.3.

PareiÅ¡kėjas sportuoja, todėl jo fiziniai mitybos poreikiai yra iÅ¡skirtiniai nesportuojančių nuteistųjų atžvilgiu ir į tai yra bÅ«tina atsižvelgti vertinant ar minimu reglamentavimu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai bei vertinant teisių pažeidimo mastÄ . Vaisiai ir daržovės yra perkamų maisto produktų pagrindas, nes Å¡ie produktai yra vitaminų, mineralų ir kitų žmogui bÅ«tiniausių elementų Å¡altinis. Toks vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rÅ«pintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teises, nes vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Todėl akivaizdu, kad Å¡is apribojimas nėra bÅ«tinas, jis nėra susijęs su bausmių vykdymo tikslais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra kalinimo sÄ lygų bloginimas, siekiant aiÅ¡kiai nesuformuluotų ir neiÅ¡reikÅ¡tų tikslų, tuo pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g Å¡iuo metu yra susidariusi situacija, kad pareiÅ¡kėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų bÅ«tinų maisto gaminių, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruoÅ¡usi pakeitimams ir Å¡iuo metu netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki Ä®sakymo įsigaliojimo. 2.3.4.

Ä®sigaliojus nurodytiems apribojimams, pareiÅ¡kėjas nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nes buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl Å¡iuo draudimu yra nepagrįstai apribojama pareiÅ¡kėjo teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata – pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Taip pat pareiÅ¡kėjui yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra vegetaras ir sportuoja, akivaizdu, jog siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Taip pat panaikinta galimybė įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrinta, kad Å¡ie produktai mažesnėse pakuotėse bÅ«tų tiekiami laisvės atėmimo vietoje.

Dėl to pareiÅ¡kėjas yra priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu bÅ«tų nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡altuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme. PareiÅ¡kėjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Taigi Ä®sakymo 1.12 punktu nustatyti apribojimai yra nepagrįsti bausmės vykdymo tikslų siekimu, nebÅ«tini siekiant užtikrinti tvarkÄ laisvės atėmimo vietoje, todėl nepagrįstai suvaržo pareiÅ¡kėjo teisę pasirinkti maisto racionÄ pagal savo fiziologinius poreikius, rÅ«pintis savo sveikata ir sportuoti, t. y. pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į sveikatÄ . 2.4.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 2.4.1. Siekiant nustatyti ar valstybei kyla pareiga atlyginti valdžios institucijų neteisėtais veiksmais apdarytÄ Å¾alÄ yra bÅ«tina įvertinti CK numatytas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas. Pirmoji deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lyga yra numatyta CK 6.246 straipsnyje – neteisėti veiksmai. Dėl nurodytų pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų konstatavimo yra reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

Teismui konstatavus, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai galima teigti, kad Kybartų pataisos namų administracija, veikdama pagal Ä®sakymo nuostatas elgėsi neteisėtai, t. y. pažeidė pareiÅ¡kėjo teises saugomas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. 2.4.2. Antroji deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lyga yra numatyta CK 6.246 straipsnyje, kuriame numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismui konstatavus, kad neteisėtais Kybartų PN administracijos veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės yra galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. 2.4.3. Trečioji deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lyga yra numatyta CK 6.248 straipsnyje, kuris numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismui konstatavus, kad neteisėtais Kybartų PN administracijos veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir esant tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kilusi žala yra Kybartų PN, atstovaujamų savininko teises įgyvendinančios Teisingumo ministerijos turi bÅ«ti laikomi Kybartų PN veiksmų rezultatu. 2.4.4. Ketvirtoji, paskutinė deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lyga numatyta CK 6.250 straipsnyje, kuriame numatyta neturtinės žalos samprata.

Dėl neteisėtų Kybartų PN administracijos veiksmų, pažeidusių pareiÅ¡kėjo teises, pareiÅ¡kėjui kilo neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie savo intensyvumu virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingų neigiamų iÅ¡gyvenimų laipsnį, todėl yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Neturinę žalÄ Ä¯vertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡kÄ yra teismo prerogatyva, tačiau pareiÅ¡kėjas turi teisę nurodyti savo nuomonę, kokio dydžio neturinės žalos atlyginimas yra pakankamas jo patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertinÄ 1 000 Eur. 2.5. Dėl bÅ«tinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kiek tai susiję su Å¡ia byla 2.5.1. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia skundÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikimo, sukėlusio pareiÅ¡kėjo žmogaus teisių pažeidimÄ , todėl, remiantis ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje, nurodytomis ABTÄ® normomis, pareiÅ¡kėjas turi teisę praÅ¡yti administracinio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto, t. y.

Ä®sakymo, teisėtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susiję su Å¡ia byla. 2.5.2. Ä®sakymo 1.1. punktas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams patenkinti ir teisingai atlyginama. Ä®sakymu yra nustatyta nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarka, kuriÄ vykdant nuteistajam nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai gali bÅ«ti paimam ir sunaikinami.

Skunde nurodytos su Ä®sakymo taikymu susijusios aplinkybės, kurių visuma sudaro sÄ lygas EŽTK 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio pažeidimams kilti, nes Ä®sakymo 1.5 punktas galimai yra neteisėtas, neatitinkantis vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų. Ä®sakymo 1.12 punktu yra patvirtintas naujos redakcijos nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris galimai pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, neproporcingai apriboja pareiÅ¡kėjo teisę rÅ«pintis savo sveikata, sportuoti ir pasirinkti sau tinkamÄ maisto racionÄ . 2.5.3.

Ne įstatymo lygmens teisės aktais žmogaus teisės negali būti nei paneigtos, nei apribotos, nei suvaržytos. Joks žmogaus teisių ribojimas negali būti deleguotas nustatyti tokiam subjektui kaip Teisingumo ministerija ar deleguotas nustatyti tokiu norminiu aktu kaip Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ne tik įgaliojimai nustatyti žmogaus teisių ribojimus negali būti deleguoti, bet ir Vyriausybė ar jos padaliniai (konkrečiu atveju, Teisingumo ministerija ir teisingumo ministras) neturi teisės tokius įgaliojimus priimti.

Ypač svarbus yra konstitucinės doktrinos principas, kad įstatymais ribojant žmogaus teises ir laisves privalu laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi visi žmogaus teisių ribojimai, įtvirtinti įstatyme, privalo arba turėti visiÅ¡kai akivaizdų konstituciÅ¡kai svarbų tikslÄ , arba toks tikslas privalo bÅ«ti eksplicitiÅ¡kai deklaruotas pačiame žmogaus teisių ribojimÄ nustatančiame įstatyme. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pagrindas abejoti tokį žmogaus teisių ribojimÄ nustatančio įstatymo atitikimu konstituciniam proporcingumo principui.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius patenkinti praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Ä®sakymo dalių ir nurodytų aplinkybių dėl galimų neatitikimų teisės aktų normoms, bÅ«tų nepagrįstai suvaržyta pareiÅ¡kėjo teisė ginti savo pažeistas teises teisme, kuri yra numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija, kuri taip pat yra pati atsakove, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, kad teisingumo ministro įsakymo nuostatos sukėlė jam žalÄ , jo teiginiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įsakymu jam gali bÅ«ti padaroma žala. Taip pat formuluodamas savo reikalavimÄ dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , skunde abstrakčiai nurodo, kad įsakymas prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsniui, Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniui, Konstitucijos 21 ir 23 straipsniams, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui.

2. Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimu, priimant pareiÅ¡kėjo ginčijamÄ Ä®sakymÄ , buvo siekiama didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumÄ , užkardyti teisės pažeidimus, užtikrinti sanitarinių ir higienos sÄ lygų laikymÄ si nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose. Pakeisto Ä®sakymo 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as (toliau – ir SÄ raÅ¡as).

Å is SÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims. Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiÅ¡kėjui, yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Be to, į SÄ raÅ¡Ä nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai (pavyzdžiui, cukrus, medus, uogienės, džemai, karameliniai saldainiai ir pan.).

3. Iki Ä®sakymo pakeitimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų vidutiniÅ¡kai per parÄ bÅ«davo iÅ¡imama apie 10 litrų alkoholio raugo, kurio neteisėtam gaminimui minėti asmenys pritaikydavo laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse įsigytÄ didelio tÅ«rio gėrimų tarÄ ir naudodavo neproporcingai dideliais kiekiais įsigytus maisto produktus. Ä®sigaliojus pakeitimams, sumažintos galimybės įkalintiems asmenims kaupti žaliavÄ , skirtÄ nelegaliai alkoholinių gėrimų gamybai, o pas nuteistuosius (suimtuosius) aptinkamo alkoholio raugo pastebimai sumažėjo.

Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, nes jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamÄ kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių. Pakeitimais taip pat iÅ¡spręsta įkalintų asmenų gyvenamųjų patalpų perpildymo nebÅ«tinais daiktais ir sanitarinių sÄ lygų užtikrinimo jose problema. Didelio tÅ«rio taroje sufasuoti maisto produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika (nesant tinkamų laikymo sÄ lygų), kad dar nesuvartoti jie taps nebetinkamais vartoti.

Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, visų pirma, padidina pačių nuteistųjų (ir įkalinimo įstaigų darbuotojų) saugumÄ , nes ženkliai sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus Ä®rankius. Be to, įkalinimo įstaigų parduotuvės privalo užtikrinti į kitokiÄ tarÄ sufasuotų maisto produktų pasiÅ«lÄ nuteistiesiems (suimtiesiems).

4. Patalynė dienos metu paimama tik iÅ¡ nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose laikomų asmenų, todėl didžiosios dalies įkalintų asmenų interesų toks pakeitimas neliečia. Tokiu pakeitimu nuobaudas atliekančius asmenis siekiama skatinti prasmingai praleisti ne miegui skirtÄ laikÄ , o kartu ir sukuriamos nepatrauklios nuobaudos atlikimo sÄ lygos tam, kad Å¡ie asmenys gerai apmÄ stytų savo poelgius ir mažėtų teisės pažeidimų pataisos įstaigose skaičius.

5. Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėsenÄ ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį turi pateikti Teisingumo ministerijai apibendrintÄ informacijÄ apie Å¡ios stebėsenos rezultatus. SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali bÅ«ti papildytas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ su motyvuotu praÅ¡ymu į SÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti maisto produktus ar kitus jam bÅ«tinus reikmenis.

Sudarant SÄ raÅ¡Ä , buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti (metaliniai, stikliniai ar keramikiniai indai, stalo įrankiai ir pan.), tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

6. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl ribojimų jam per mažai 2 kilogramų vaisių ir daržovių per savaitę yra nepagrįsti. Nesuprantama, kokio kiekio vaisių ir daržovių pareiÅ¡kėjas nori įsigyti per savaitę. Ä®vertinus, jog toks kiekis vaisių ir daržovių per vienÄ dienÄ sudaro 0,285 kg, jo pilnai pakanka suaugusio žmogaus vaisių ir daržovių poreikių tenkinimui. Pagal SÄ raÅ¡Ä , nuteistieji gali įsigyti kečupÄ , pomidorų padaÅ¾Ä , majonezÄ , garstyčias, krienus.

Pakuotės turi būti ne didesnės nei 200 ml (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), dėl jau minėtų ribojimų. Taip pat nuteistiesiems leidžiama turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse. Daugelyje vakarų šalių įkalinimo įstaigų nustatytas ženkliai siauresnis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų asortimentas. Pavyzdžiui, uždaro tipo įkalinimo įstaigose jiems neretai leidžiama papildomai įsigyti tik užkandžių ir gaiviųjų gėrimų iš pardavimo automatų.

Taigi, Lietuvoje nustatytas nuteistųjų apsipirkimo teisinis reguliavimas yra pakankamai lankstus, nes nuteistieji gali savo papildomus poreikius tenkinti rinkdamiesi iš plataus, visas pagrindines maisto produktų rūšis apimančio asortimento.

7. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto, todėl pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta: Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 57 punktas Įsakymo 1.1 punkte pakeistas, nustatant, kad „nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami.

Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas). Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė virÅ¡ija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija pasiÅ«lo nuteistajam per tris mėnesius nustatytÄ masę virÅ¡ijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi bÅ«ti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamÄ bendrÄ jÄ masę virÅ¡ijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminÄ jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis“.

Taisyklių 220 punktas Ä®sakymo 1.5 punkte pakeistas, įtvirtinant, kad „nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ . Ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ â€œ.

Ä®sakymo 1.12 punkte Taisyklių 18 priedas iÅ¡dėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, chalva, Å¡okoladas, Å¡okoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, rieÅ¡utai, aliejus, margarinas, natÅ«rali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ ; taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), Å¡alikÄ , pirÅ¡tines (iÅ¡skyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirÅ¡tines) ir kt.

2. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis dėl tokių atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur. 2.1. Teismas pabrėžia, kad jam nekelia abejonių Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų teisėtumas bei pagrįstumas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad minėtas reguliavimas neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad jis nustatytas ne įstatyme, o Teisingumo ministerijos įsakyme, taigi, pagal formÄ yra prieÅ¡taraujantis Konstitucijai bei įstatymams.

Teismas nesutinka su tokiu pareiÅ¡kėjo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sÄ raÅ¡as“, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymu Nr. XII-1818 minėtas sÄ raÅ¡as nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios. Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis), maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ ; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis).

Vadinasi, Teisingumo ministerija pagal pacituotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas neabejoja minėtų Bausmių vykdymo kodekso, turinčio įstatymo galiÄ , nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

Teismas, įvertinęs Ä®sakymo 1.1 punkto nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad reguliavimas, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų, yra proporcingas, nepažeidžiantis nuteistųjų teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad į Å¡iÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.

Taigi, tai tik drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masė. Be to, pagal Ä®sakymo 1.1 punkto nuostatas papildomi 20 kg (iÅ¡skyrus maisto produktus) gali bÅ«ti saugojami pataisos įstaigos sandėlyje. Ä®vertinus tai, kad nuteistieji yra maitinami pataisos įstaigose nemokamai, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojami maisto produktai, kuriuos nuteistieji perka papildomai (ir kuriuos leidžiama pirkti), kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami, taip pat į 1.12 punkte nustatytÄ daiktų sÄ raÅ¡Ä , bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė (30 kilogramų), apimanti drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masę, yra adekvati.

Pareiškėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose.

Toks maisto produktų ribojimas yra visiÅ¡kai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesudarymo sÄ lygų sveikai maitintis yra nepagrįstos. Tokiais pačiais argumentais teismas neabejoja ir dėl Ä®sakymo 1.12 punkte nustatyto reguliavimo, kad nuteistiesiems gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), Å¡alikÄ , pirÅ¡tines (iÅ¡skyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirÅ¡tines).

Pabrėžtina, kad Ä®sakymo 1.5 punkte yra nustatytas itin griežtas režimas nuteistiesiems, laikomiems kamerose: nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ , greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ , ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ .

PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, tinkamai nepailsės, bus kankinami. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkÅ¡tai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su abejonėmis dėl Ä®sakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas, nes teismas neabejoja minėtų nuostatų teisėtumu. 2.2.

PareiÅ¡kėjas dėl, esÄ , neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Å ioje byloje nenustatyta jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, negali kilti vieÅ¡oji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų.

3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. K. skundas negali bÅ«ti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas. 4 Atitinkamai, netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, jo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Ernestas Spruogis Eglė Žulytė-Janulionienė