Court rules VAT refund dispute by bankrupt company is admissible in administrative court under tax provisions.
Legislator summary
AI generatedThe Supreme Administrative Court ruled that a VAT refund dispute filed by a bankrupt company is admissible in administrative court. The lower court dismissed the appeal, but the higher court clarified that such disputes stem from administrative acts regarding tax refunds. Consequently, the court determined the case falls under the administrative jurisdiction defined by the Administrative Procedure Law.
Legislator headnote
AI generatedAdministracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas; ginčai dėl mokesčių grąžinimo iš mokestinio teisinio santykio yra teismingi administraciniam teismui, nepriklausomai nuo pareiškėjo bankroto statuso.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Teismingumo byla Nr
Teismingumo byla Nr. T-46/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS
2016 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Laimės Baltrūnaitės,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-25368; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (20.16-06)-331-25369 dalį dėl 170 884,63 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permokos įskaitymo; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. S-124 (7-71/2014) dalį, kuria buvo patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (20.16-06)-331-25368 ir 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (20.16-06)-331-25369 dalis dėl 170 884,63 Lt PVM permokos įskaitymo; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 351 685,63 Lt dydžio mokesčio permoką.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje ginčija tuos mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką dėl to, jog ji buvo įskaityta įmokai pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą. Mokesčių administravimo įstatymo 94 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai.
Tokiais atvejais šis įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija) nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą dėl mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, visų pirma, būtina įvertinti, ar įskaitymas galimas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, o po to, spręstinas klausimas, ar priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galimas pagal atitinkamas mokesčių įstatymo nuostatas.
Taigi toks ginčas dėl mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo kyla tiek iš bankroto teisinių santykių, tiek iš mokestinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, atliko 351 685,63 Lt mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą, t. y. dėl to, ar įskaitymas galimas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Nors pareiškėjas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė mokesčių administratoriaus sprendimus atsisakyti grąžinti mokesčio permoką (skirtumą) ir šią permoką (skirtumą) įskaityti pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimus, tačiau ginčo dėl susidariusios 351 685,63 Lt mokesčio permokos (skirtumo) dydžio bei galimybės atlikti įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas tarp pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) ir mokesčių administratoriaus nėra.
Todėl šiame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.
Byloje ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų atsisakyti grąžinti mokesčio permoką pareiškėjui, kadangi ji buvo įskaityta įmokai pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio ginčai yra kilę iš mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas. Tai atitinka ginčo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sampratą ir požymius, todėl tokie ginčai nagrinėtini administraciniame teisme. Tai, kad pareiškėjas yra bankrutavusi įmonė, bylos teismingumo nekeičia. Pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato tik teritorinį bylos teismingumą. Šioje byloje bankrutavusios įmonės reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. T-56, priimtą byloje BUAB „Jaunatva“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2013 m. vasario 27 d. nutartį Nr. T-19/2013, priimtą byloje BUAB „Renovacinės statybos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. T-232-2012, priimtą byloje BUAB „Klaipėdos saturnas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2012 m. spalio 17 d. nutartį Nr. T-216/2012, priimtą byloje BUAB „Gertauta“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti apeliacinį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė