2022-04-27 Nr. AB-10399-3-62-3-03404-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2136-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03404-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jos atitinka reikalavimus dėl pabėgėlio statuso gavimo ir joms turi būti suteikiama papildoma apsauga. Pareiškėjos pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, atsakovas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą, taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu buvo surinkta aktuali ir išsami informacija pareiškėjų pasakojimo kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos nenurodė, jog tiesiogiai būtų susidūrusios su persekiojimu ar diskriminavimu dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad buvo vertinta aplinkybė, jog pareiškėjos gali būti priskirtos padidėjusios rizikos grupei. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatyta, nenurodė ir pačios pareiškėjos, kokiu būdu jas asmeniškai diskriminavo dėl to, kad jos yra (duomenys neskelbtini), ir / ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Prieglobsčio prašytojos nėra patyrusios fizinio smurto ar grasinimų. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo argumentai neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjoms suteikimo būtinybės. Nors pareiškėjos savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog joms kilmės valstybėje gresia pavojus, nes jos yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos pripažino, kad su persekiojimu iki šiol nebuvo susidūrusios ir negalėjo įvardyti jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjoms gresia individualaus pobūdžio persekiojimas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pabrėžė, kad tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, jog pareiškėjos ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad viena pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos gyvena (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalimis, ir pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismas vadovavosi Įstatymo 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 89, 99 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje jai su dukra kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja išvykimo iš šalies priežastimi nurodė (duomenys neskelbtini). Taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad apklausų metu pareiškėja (duomenys neskelbtini) nurodė abstrakčias aplinkybes apie (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad tai niekaip nepatvirtina šių aplinkybių sąsajos su pačia pareiškėja ir jos dukra asmeniškai.

7. Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės ji su dukra išvyko dėl (duomenys neskelbtini), nėra įtikinamas, kadangi prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio, bet ne dėl hipotetiškai galimo persekiojimo. Reali grėsmė nei pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjos dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nei Departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą.

9. Teismas pažymėjo, kad apklausos metu Departamento darbuotojas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) klausė, ar grįžus į (duomenys neskelbtini) kiltų kokia nors grėsmė, tačiau į šį klausimą pareiškėja atsakė abstrakčiai, nurodydama, kad negali grįžti atgal dėl finansinių galimybių išlaikyti šeimą, tačiau joms kylančios grėsmės neįvardijo. Tokia pareiškėjos (duomenys neskelbtini) išreikšta pozicija dėl prieglobsčio suteikimo, abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jos persekiojimus ir gresiantį pavojų, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) siekis buvo ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.

10. Teismas nurodė, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėja (duomenys neskelbtini) nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

11. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas tyrimo metu vertino ir tai, ar pareiškėjos (duomenys neskelbtini) dėl savo asmeninių savybių gali susidurti su padidėjusia rizika dėl beatodairiško smurto. Atsakovas rėmėsi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pateikiamais duomenimis ir įvertino tai, kad pareiškėjos –(duomenys neskelbtini)– priskiriamos padidėjusios rizikos asmenų grupei, tačiau, anot Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidėjusia rizika patirti beatodairišką smurtą, todėl buvo atsižvelgta į tai, ar (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, jog pareiškėjos ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinta visa pareiškėjų pateikta informacija, kuri neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė kyla šiuo metu kilmės šalyje (pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad pareiškėjos gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad, nepaisant to, jog pareiškėjos yra (duomenys neskelbtini), nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštas ir „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų reali grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę.

12. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos ir atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę teismas nenustatė nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėjas, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjoms kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismo vertinimu, pareiškėjos iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtino, jog asmeniškai nepatyrė neteisėto elgesio, dėl kurio joms kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ji ar jos dukra sulaukė grasinimų, jos buvo persekiojamos, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pastaruosius metus gyvendamos (duomenys neskelbtini) nenurodė, jog joms kas nors būtų grasinę ar persekioję, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjos (duomenys neskelbtini) argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamoms kilmės valstybėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai subjektyviu situacijos suvokimu, bet ne objektyviais duomenimis. Jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl joms negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Įvertinęs pareiškėjos (duomenys neskelbtini) Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, teismas pripažino, kad Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti joms prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Departamentas nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o (duomenys neskelbtini), pati pareiškėja (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus kilmės valstybėje.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) istorija apie sunkią finansinę padėtį kilmės valstybėje, norą geriau gyventi savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl sunkios finansinės padėties, patiriamo skurdo, kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jai pagalbą.

17. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjoms gresia kankinimas, su jomis bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jos bus tokiu būdu baudžiamos (1 p.). Nėra duomenų, jog pareiškėjoms kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar joms gali būti įvykdyta mirties bausmė (2 p.). Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai ir būtų rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

18. Pareiškėjų skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos pareiškėjoms suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindu suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Atmesdamas pareiškėjų teiginius, kad jų skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas vadovavosi Aprašo 222 punktu ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo, Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo pareiškėjos. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėja (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta, o ji ja pasinaudojo.

20. Pasisakydamas dėl sprendimo išsiųsti pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos ir pareiškėjai (duomenys neskelbtini) uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, teismas negalėjo sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas darė išvadą, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką keičiama mažinant terminą iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, t. y. pakeisti šį laikotarpį nustatant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį.

III. 22. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

23. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus. Pareiškėjos nesutinka su teismo išvada, kad joms negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjos nurodo kilmės valstybės informaciją ir pažymi, kad dėl (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjų teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjos priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjoms dėl jų (duomenys neskelbtini) gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

24. Pareiškėjos nepagrįstais laiko argumentus, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjų gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjos pažymėjo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjoms atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Atsakovo teigimu, Departamentas tyrimo metu surinko aktualią ir išsamią informaciją pareiškėjų pasakojimo kontekste. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nenurodė, jog tiesiogiai būtų susidūrusios su persekiojimu ar diskriminavimu dėl (duomenys neskelbtini). Departamentas vertino aplinkybes, kad pareiškėjos gali būti priskirtos padidintos rizikos grupei. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos savo pasakojimo kontekste vadovavosi bendra kilmės valstybės informacija, o taip pat atliktos apklausos metu teigė, kad pačios jokių grasinimų ar persekiojimo nesulaukė. Atsakovas pažymi, kad Departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjoms pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėjos dėl savo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Atsakovas nurodo, kad Departamento sprendime išdėstyta detali, Departamento surinkta ir pareiškėjų pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), kuri nepatvirtina, kad pareiškėjos savo kilmės valstybėje yra persekiojamos ir kad joms reikalinga tarptautinė apsauga. Atsakovas pažymi, kad Departamentas neturi duomenų, jog situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, o pačios pareiškėjos taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjoms nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai (duomenys neskelbtini) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjos skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

28. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjoms prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir darė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėjas į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl teismas pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjoms galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

34. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

35. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

41. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Departamento atlikto pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjoms galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini), kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: (duomenys neskelbtini).

44. Nors, remiantis (duomenys neskelbtini) pateikiamais duomenimis, pareiškėjos, (duomenys neskelbtini), priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur (duomenys neskelbtini).

45. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamoms pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjų galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjos iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdamos grasinimų ar persekiojimo, taip pat pareiškėja nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ar kad jos ar jos dukros atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas (duomenys neskelbtini) minimas pažeidimas, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Pareiškėja gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) likusia savo šeima (vyru ir vaikais). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų individualių aplinkybių pagrindu, nepaisant to, kad pareiškėjos yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių joms gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

46. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Departamentas vadovavosi neaktualiais duomenimis apie pareiškėjų kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėjos jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

47. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamos kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamos tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

48. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjoms papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjos galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jos bus kankinamos, su jomis bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jos galėtų tokiu būdu būti baudžiamos. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjos galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėja, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjoms nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

50. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė