2024-02-13 Nr. AB-2547-3-61-3-03420-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-81-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03420-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (SK-231)SPR-266 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovui skundą dėl (duomenys neskelbtini) publikuoto vaizdo reportažo, kuriame buvo išviešinti tikrovės neatitinkantys faktai apie pareiškėją, o melaginga ir žeminančio pobūdžio informacija darė didelę žalą jo garbei ir orumui. Pareiškėjas taip pat 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Atsižvelgęs į tai, jog šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo pareiškimą prokuratūrai, Inspektorius priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti pareiškėjo skundo tyrimą pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 9 dalies 5 punktą.

2.2. Sprendimas priimtas Inspektoriui netinkamai vykdžius savo pareigas bei nesivadovavus gero administravimo principu. Taip pat Sprendime klaidingai sutapatintos baudžiamojo proceso stadijos ir nepagrįstai padaryta išvada, jog faktas, kad pagal pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, leidžia spręsti, jog šiuo atveju buvo „priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą“. Dėl to ginčijamu Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nutrauktas pareiškėjo skundo tyrimas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai sieja Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto taikymą su bylos nagrinėjimu teisme, o ne ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Nors 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) neliko baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos, atsakovo vertinimu, ją pakeitė savo turiniu ir prasme labai panašus institutas – ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Dėl to šiuo atveju nustačius, kad dėl pareiškėjo atsakovui pateikto skunde kelto klausimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrimą atsisakyta tęsti pagrįstai, o, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 12 dalimi, skundo tyrimo nutraukimo pagrindai pripažintini imperatyviais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo J. J. skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 415,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nurodė, jog šiuo metu galiojantis BPK nenumato baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos, kuri buvo įtvirtinta iki 2003 metų galiojusiame BPK, o „ikiteisminio tyrimo pradėjimas“ nėra analogiškas institutas „baudžiamosios bylos iškėlimui“ pagal anksčiau galiojusį baudžiamojo proceso įstatymą. Šiuo aspektu teismas akcentavo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad baudžiamasis procesas bus baigtas teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu, ir tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir prokurorui kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga perdavus teismui, prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas (BPK 220 str. 1 d.).

7. Teismas pažymėjo, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo pareiškimą buvo nutrauktas, todėl šiuo atveju nebuvo realizuota pareiškėjo galimybė apginti savo teises. Taip pat teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šmeižimo, o atsakovui buvo teikiamas skundas dėl jo (pareiškėjo) garbės ir orumo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje. Teismo vertinimu, atsakovui pareiškėjo teikto prašymo bei kreipimosi į teisėsaugos instituciją dalykas (reikalavimas) nėra tapatus.

III. 8. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo J. J. skundą.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nebuvo faktinio pagrindo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto ir priimti Sprendimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog iškelti baudžiamąją bylą reiškia teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, bei neįvertino to, jog Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 2 punktas jau įtvirtina atvejus, susijusius su teisminiu nagrinėjimu.

9.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo realizuota pareiškėjo galimybė apginti savo teises, yra nepagrįsta. Atsakovui nėra suteikta diskrecija spręsti dėl tyrimo atnaujinimo ir tokiu atveju pareiškėjui būtų buvusi sudaryta išimtis. Priimdamas Sprendimą, atsakovas veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas galėjo vėl kreiptis į atsakovą arba į teismą civilinio proceso tvarka.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikto skundo atsakovui bei kreipimosi į prokuratūrą dalykas nėra tapatus, nes abiem atvejais pareiškėjas siekė ginti tą patį teisinį gėrį (asmens garbę ir orumą) bei nurodė tapatų pagrindą – galimai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą per visuomenės informavimo priemonę.

10. Pareiškėjas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą nebuvo priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto prasme, todėl atsakovo pozicija prilyginti ikiteisminio tyrimo pradėjimą baudžiamosios bylos iškėlimui yra neteisinga bei nepagrįsta.

12. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nutraukus pareiškėjo skundo tyrimą susiklostė situacija, kai jam buvo užkirsta galimybė apginti savo teises, o pareiškėjo kreipimosi į atsakovą bei pareiškimo teisėsaugos institucijoms dalykas (reikalavimas) nepripažintini tapačiais, nes šiais dokumentais prašoma išnagrinėti ginčo faktines aplinkybes skirtingais teisiniais pagrindais bei taikyti skirtingas sankcijas už Įstatymo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Bylos dalykas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (SK-231)SPR-266, kuriuo nutrauktas pareiškėjo J. J. skundo tyrimas Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspektorių su 2021 m. rugpjūčio 17 d. skundu dėl visuomenės informavimo priemonėje pažeistos jo garbės ir orumo, atsakovas Sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo tyrimą, nustatęs, jog Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal pareiškėjo pareiškimą 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00591-21 dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (šmeižimas).

15. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą nėra priimamas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo tyrimą pagal Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punktą, be to, atsakovui pareiškėjo teikto Inspektoriui skundo bei kreipimosi į teisėsaugos instituciją dalykas (reikalavimas) nėra tapatus.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, laikosi pozicijos, jog nepagrįstai sutapatintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas su baudžiamuoju procesu teisme, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą yra iškeliama baudžiamoji byla, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas, grįsdamas savo poziciją dėl Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto taikymo pagrįstumo, vadovaujasi iki 2003 metų galiojusiu BPK ir teigia, jog minėtoje Įstatymo nuostatoje vartojama sąvoka „iškelti baudžiamąją bylą“ savo turiniu atitinka iki 2003 metų galiojusiame BPK įtvirtintą baudžiamojo proceso stadiją, kuri prilygintina šiuo metu galiojančiame BPK įtvirtintam ikiteisminio tyrimo pradėjimo institutui, todėl Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į anksčiau galiojusį baudžiamojo proceso įstatymą. Atsakovas taip pat ginčija išvadą, kad teikto skundo bei kreipimosi į teisėsaugos instituciją dalykas (reikalavimas) nėra tapatus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo esmės ir prašo netenkinti apeliacinio skundo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog visuomenės informavimo srityje pažeistas asmens teises, be kita ko, galima ginti neteisminiu būdu, kreipiantis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, kurių veiklą nustato Įstatymas, – Inspektorių (Įstatymo 49 str.); kt. Įstatymo 50 straipsnis įtvirtina Inspektoriaus kompetenciją, kuri inter alia (be kita ko) apima suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo nagrinėjimą (Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p.).

18. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 12 dalį, Inspektorius nutraukia skundo (pareiškimo) tyrimą, jei tyrimo metu paaiškėja Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės. Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžinti pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Vienas iš šių atvejų – kai dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą (Įstatymo 50 str. 9 d. 5 p.).

19. Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje 2 punkte yra įtvirtinta, jog Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas; šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės; apie skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui); šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus Inspektorių raštu.

20. Šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 1 d., 2006 m. liepos 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-752, kuriuo Įstatymas buvo pakeistas ir išdėstytas naujai. Iš šios Įstatymo redakcijos turinio matyti, jog pakeistame Įstatymo 50 straipsnyje ar kitose nuostatose nebuvo įtvirtinti pagrindai atsisakyti nagrinėti skundą ar nutraukti skundo tyrimą, o tokio pobūdžio pagrindai nebuvo įtvirtinti ir anksčiau galiojusiose Įstatymo redakcijose. Šie pagrindai Įstatyme įtvirtinti 2009 m. liepos 15 d. priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-348, pagal kurį nuo 2009 m. liepos 28 d. įsigaliojo pakeistas ir naujai išdėstytas Įstatymo 50 straipsnis, kurio 9 dalyje įtvirtinti minėti pagrindai, inter alia, Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punktas, dėl kurio taikymo ir aiškinimo yra sprendžiama nagrinėjamoje byloje.

21. Lietuvos Respublikoje nuo 1961 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojo BPK, kurį pakeitė 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs ir šiuo metu galiojantis BPK, kuriame nėra nurodoma apie „baudžiamosios bylos iškėlimą“. Pažymėtina, kad BPK yra nurodoma apie baudžiamojo proceso asmenims pradėjimą (žr., pvz., 32 str.)

22. Taigi šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai įstatymų leidėjas, priimdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-348, jau galiojant BPK redakcijai, kurioje nėra įtvirtinta sąvoka „baudžiamosios bylos iškėlimas“, tokią sąvoką pavartojo Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkte.

23. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nėra paaiškinta sąvoka „baudžiamosios bylos iškėlimas“, taip pat nėra išaiškinta, jog Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas yra siejamas su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, taip pat atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką dėl Inspektoriaus atliekamų skundų tyrimo bei priimamų sprendimų, Įstatyme išsamiau nustatoma skundų nagrinėjimo procedūra, išdėstomi atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, apibrėžiamos Inspektoriaus priimamų sprendimų rūšys.

24. Aiškinant Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatą, pirmiausia pažymėtina, jog BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentare nurodyta, kad BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados (skirtingai nuo anksčiau galiojusio BPK, žodis „vada“ pačiame įstatymo tekste nevartojamas), anksčiau buvusios keturios baudžiamosios bylos iškėlimo vados naujajame kodekse apjungtos į dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas (žr. Goda, G., Kazlauskas, M., Kuconis, P., ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras I knyga: I–IV dalys. Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2003, p. 419).

26. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; kt.).

28. BPK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Taigi pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir prokurorui kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perdavus teismui, prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme (BPK 6 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-606-261/2016; kt.).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs, jog reguliuojant baudžiamojo proceso santykius turi būti paisoma ir to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai. Šie konstituciniai institutai suponuoja tokį bendrąjį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį: ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra skirtingi baudžiamojo proceso etapai; per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti; valstybinis kaltinimas yra palaikomas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

30. Sistemiškai įvertinus aptartas Įstatymo ir BPK nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto prasme tik prokuroro kaltinamojo akto kartu su visa bylos medžiaga perdavimas teismui pagal BPK 220 straipsnio 1 dalį pripažintinas procesiniu sprendimu iškelti baudžiamąją bylą ir tik ši aplinkybė suteikia Inspektoriui faktinį pagrindą priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) ar nutraukti skundo tyrimą, nėra pagrįsta ir teisėta. Kaip jau minėta, tokios baudžiamojo proceso stadijos kaip baudžiamosios bylos iškėlimas nėra, o prokuroro kaltinamojo akto kartu su visa bylos medžiaga perdavimas teismui nėra baudžiamosios bylos iškėlimas.

31. Atsižvelgus į Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 2 punktą, kuriame kalbama apie bylos nagrinėjimą teisme, darytina išvada, jog Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „baudžiamosios bylos iškėlimas“ turi būti aiškinama kaip baudžiamojo proceso pradėjimas, o baudžiamasis procesas pradedamas pradėjus ikiteisminį tyrimą.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti ir tai, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškėjo Inspektoriui paduotame skunde keliamo klausimo (skundo dalyko).

33. Pareiškėjas į Inspektorių kreipėsi su skundu, siekdamas, jog viešojo informavimo priemonei būtų taikyta redakcinė atsakomybė pagal Įstatymo nuostatas. Kreipimasis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas (pagal jų kompetenciją) yra savarankiška pažeistų asmens teisių gynimo ne teisme procedūra. Pareiškėjo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 10 p.). Taigi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo (paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą), pareiškėjas siekė, kad asmuo (asmenys), kuris paskleidė tokio pobūdžio informaciją būtų nubaustas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

34. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl pareiškėjo Inspektoriui paduotame skunde keliamo klausimo (skundo dalyko).

35. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo dalykas ir pareiškėjo Inspektoriui paduoto skundo dalykas nėra tapatūs ir atsakovas neturėjo teisėto pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Dėl šios priežasties netenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Pareiškėjas prašo priteisti 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėtą 943,80 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

38. Kadangi procesinis sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl darytina išvada, kad jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

40. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

41. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, bylos apimtį ir pobūdį, jos procesinę baigtį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti, t. y. pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš atsakovo priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. J. iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė