ecbb121f-4d97-4892-bfcb-f00a09869967 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1021/2013 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00971-2011-6                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                         21.4.1.1.; 50.9.; 50.10. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1023-467/2012 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis, tretieji asmenys – J.

V., V. V., D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Teledema“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas RUAB „Forest brothers“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545 su visais jos priedais ir pakeitimais, 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546 su visais jos priedais ir pakeitimais;

3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. lapkričio 17 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryto Susitarimo dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo nuostatas ta apimtimi, kuria jos susijusios su 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 ir 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 vykdymu;

4) taikyti restitucijÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ RUAB „Forest brothers“ grÄ Å¾inti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0486-9492, esantį KaiÅ¡iadorių r., Užtakų kaime, ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0003-0021, esantį KaiÅ¡iadorių r., Užtakų kaime, bei įpareigoti atsakovÄ UAB „Swedbank lizingas“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui RUAB „Forest brothers“ 644 449,48 Lt, t. y. visas pagal 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546 bei minėtų sutarčių priedus sumokėtas sumas;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2006 m. gegužės 4 d. su atsakovu sudarė dvi iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546, kurių pagrindu ieÅ¡kovui buvo perduota valdyti ir naudoti du žemės sklypai, esantys KaiÅ¡iadorių rajone, Užtakų kaime. Å ių sutarčių pagrindu atsakovas įsipareigojo sudaryti su ieÅ¡kovo nurodytu minėtų žemės sklypų pardavėju žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir po to pagal sutartis perduoti nupirktÄ turtÄ ieÅ¡kovui valdyti ir naudoti verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise.

Kadangi 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo minėtų žemės sklypų savininku, atsakovas su trečiaisiais asmenimis J. V. ir V. V. 2006 m. gegužės 26 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovui buvo parduoti minėti žemės sklypai. Iš išperkamosios nuomos sutarčių turinio bei aplinkybių, kuriomis jos buvo sudarytos, yra akivaizdu, kad tarp ginčo šalių pagal savo turinį ir esmę buvo sudarytos ne išperkamosios nuomos sutartys, o žemės lizingo sutartys, kurios pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį yra negalimos.

Dėl to, ieškovo vertinimu, šios sutartys (jų priedai, papildymai ir pakeitimai) yra niekinės ir negaliojančios. Sutartys negali būti laikomos žemės sklypo nuomos sutartimis, nes jų sudarymo metu atsakovas nebuvo žemės sklypų savininkas, taip pat sklypų savo žinioje neturėjo ir jokia kita teise. Sutartyse akcentuojamas dar tik būsimas žemės sklypų įsigijimas atsakovo nuosavybėn, kas yra būdinga lizingo sutartims. Taip pat atsakovas išperkamosios nuomos sutartimis įsipareigojo žemės sklypus įsigyti iš ieškovo nurodyto žemės sklypų pardavėjo ir sandoris įvyko.

Å is sandoris laikytinas „lydinčiu sandoriu“, taip pat bÅ«dingu lizingo sutartims. Tiek iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių, tiek pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, sudarant nurodytas sutartis, atsakovo tikrasis tikslas ir interesas buvo ne nuosavybės teisės į žemės sklypÄ Ä¯gijimas, bet pelno gavimas, finansuojant ieÅ¡kovo verslo tikslams įgyjamus ir klientui valdyti bei naudoti perduodamus žemės sklypus, o tai visiÅ¡kai atitinka įstatyme numatytos lizingo sutarties turinį.

Lizingo sutarties turinį patvirtina ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių sÄ lygos. Å alių sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutartys iÅ¡ esmės yra apsimestiniai sandoriai, kadangi jais buvo siekiama sukurti lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius, o, įvertinant tai, kad sutartys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms susitarimus dėl lizingo, kurio dalykas yra žemė (CK 6.568 str. 1 d.), sutartys, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis bei sprendžiamas restitucijos klausimas.IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atskiro reikalavimo dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine nereiÅ¡kimas, tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, turto pirkimo-pardavimo sutartį laikė sutartis lydinčiu sandoriu, kuris, pripažinus sutartis niekinėmis, automatiÅ¡kai tampa taip pat niekiniu.

Teismui kvalifikavus sutartis lizingo sutartimis ir pripažinus sutartis niekinėmis, nepriklausomai nuo atskiro ieškovo reikalavimo pareiškimo, teismas savo iniciatyva pripažintų turto pirkimo-pardavimo sutartį niekine. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas, papildydamas ieškovo nurodytas faktines bylos aplinkybes pažymėjo, jog tinkamam ginčijamų sutarčių įvykdymui užtikrinti laidavo tretieji asmenys: D. J. ir UAB „Teledema“.

IeÅ¡kovas iÅ¡ pradžių sutartimi prisiimtas prievoles vykdė tinkamai, tačiau vėliau įsipareigojimų nevykdė dėl ko atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti 187 587,86 Lt skolÄ .Atsakovo teigimu, iÅ¡perkamosios nuomos sutartys negali bÅ«ti pripažintos niekinėmis, nes jų sudarymas iÅ¡reiÅ¡kia civilinių teisinių santykių dispozityvumo bei sutarčių laisvės principų esmę ir neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti savo bei asmenų, laidavusių už tinkamÄ ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , įsipareigojimų atsakovui vykdymo, siekia surasti bet kokį pagrindÄ nuginčyti iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, kurios buvo sudarytos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo iniciatyva.

Tikrieji ieÅ¡kovo ketinimai, sudarant iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, buvo įgyti turtÄ nuosavybės teise, jo kainÄ sumokant dalimis. IeÅ¡kovas taip pat siekė įgyti turto valdymo ir naudojimo teises nuo iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių sudarymo dienos. Tikrieji atsakovo ketinimai buvo, gavus atitinkamÄ atlygį, perleisti turto nuosavybės teises ieÅ¡kovui. BÅ«tent Å¡ie Å¡alių tikslai yra pasiekiami iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis. Teisės doktrinoje yra įtvirtinta, kad pagrindinis iÅ¡perkamosios nuomos ir lizingo sutarčių atribojimo kriterijus yra bÅ«tent Å¡ių sutarčių tikslas.

Tai, kad pagrindinis ieÅ¡kovo tikslas ir siekis buvo įgyti turto nuosavybės teisę, o ne tik jį valdyti ir naudoti, matyti iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių bendrųjų sÄ lygų 3.1; 4.6; 10.2 punktų, ieÅ¡kovo paraiÅ¡kos iÅ¡perkamajai nuomai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio. Nuosavybės teisės įgijimas į lizinguojamÄ turtÄ nėra vienas pagrindinių lizingo sutarties požymių ar esminė lizingo sutarties sÄ lyga. PrieÅ¡ingai, nuosavybės teisės įgijimas yra esminis iÅ¡perkamosios nuomos požymis.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, jog atsakovas negalėjo sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių, nebÅ«damas turto savininku. Be to, ieÅ¡kovas nenurodo, kokios teisės normos draudžia Å¡alims, sudarant iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, susitarti dėl jos sÄ lygų, bÅ«dingų kitoms sutartims. IeÅ¡kovas pats kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu sudaryti jo pasirinkto turto iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. BÅ«tent tokiÄ sutartį Å¡alys ir sudarė. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis yra atskiras sandoris, kurio galiojimui neturi įtakos iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių galiojimas.

NereikÅ¡damas reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, ieÅ¡kovas pripažįsta, jog tarp Å¡alių susiklostė iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai. Å iuo atveju turto pirkimo-pardavimo sutartis kaip tokia nėra niekinė, ji negaliojančia galėtų bÅ«ti pripažinta tik jÄ nuginčijus. Teisės aktų nuostatos numato ribojimus lizingo sutarties dalykui, tačiau toks apribojimas nėra numatytas iÅ¡perkamosios nuomos sutartims. Vien finansavimo funkcijos egzistavimas nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartis turi galioti tokio turinio, kokio siekė jos Å¡alys. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvi teisės norma. Net ir tuo atveju, jei Å¡i norma bÅ«tų pripažinta imperatyvia, tai nebÅ«tinai turi lemti ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytų iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pripažinimÄ negaliojančiomis, kadangi tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, o sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pasekmės atsakovui bÅ«tų neadekvačios.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir įmokų, sumokėtų pagal 2008 m. kovo 6 d. sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT070394, atžvilgiu. Minima sutartis yra paskolos sutartis, ji yra teisėtas įstatymo nedraudžiamas susitarimas, todėl, net ir pripažinus iÅ¡perkamosios nuomos sutartis negaliojančiomis, sutartis dėl papildomo finansavimo turėtų likti galioti.Atsakovas taip pat nurodė, jog nuosavybės teisės perleidimas yra bÅ«tinas ir esminis bÅ«tent iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, o ne lizingo sutarties, požymis, kuris yra pagrindinis atribojant minėtas dvi sutarčių rÅ«Å¡is.

Vien tai, jog atsakovas nevaldė turto iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu, savaime negali reikÅ¡ti, kad atsakovas objektyviai negalėjo turėti tikslo turtÄ perleisti ieÅ¡kovui. Atsakovas turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ trečiųjų asmenų ir siekė perleisti jo nuosavybės teises ieÅ¡kovui. Atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl didžioji dalis atsakovo sudaromų sandorių yra sudaromi siekiant gauti pelnÄ . IÅ¡perkamosios nuomos sutartyse nėra nei vienos iÅ¡imtinai lizingo sutartims bÅ«dingos sÄ lygos, t. y. tokios sÄ lygos, kuri negalėtų bÅ«ti kitokioje sutartyje.

IeÅ¡kovas nenurodo, kokios teisės normos draudžia iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Å¡alims susitarti dėl to, kad nuomotojas įsigis ir iÅ¡nuomos konkretų nuomininko pasirinktÄ daiktÄ . TikslÄ sudaryti turto iÅ¡perkamosios nuomos sutartis turėjo ir ieÅ¡kovas, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo užpildyta paraiÅ¡ka iÅ¡perkamajai nuomai. IeÅ¡kovas pats laisva valia nurodė, jog pageidauja sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartis. Civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti žemės sklypų iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, todėl abi Å¡alys ginčo sutarčių sudarymo metu elgėsi sÄ Å¾iningai.

Negalima sutikti su ieškovo aiškinimu, jog šioje situacijoje turi būti taikoma CK 6.156 straipsnio 3 dalis, kadangi dauguma ieškovo nurodomų tariamai esminių lizingo sutarties požymių iš tikrųjų tokie nėra, nes šalys gali susitarti kitaip, todėl atitinkamų nuostatų buvimas ginčo sutartyse visiškai nereiškia, kad tai yra lizingo sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2006 m. gegužės 4 d.

RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545, Nr. LT032546, su visais jų priedais ir pakeitimais, bei 2008 m. lapkričio 17 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryto Susitarimo dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo nuostatas ta apimtimi, kuria jos susijusios su 2006 m. gegužės 4 d. RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 ir 2006 m. gegužės 4 d.

RUAB „Forest brothers“ ir UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 vykdymu. Taikė restitucijÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ RUAB „Forest brothers“ grÄ Å¾inti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypÄ , unikalus Nr.4400-0486-9492, esantį KaiÅ¡iadorių r., Užtakų kaime, ir žemės sklypÄ , unikalus Nr.4400-0003-0021, esantį KaiÅ¡iadorių r., Užtakų kaime, bei priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kovo RUAB „Forest brothers“ naudai 2006 m. gegužės 4 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių Nr. LT032545 ir Nr. LT032546 įvykdytÄ dalį pinigais – 644 449,48 Lt.Konstatavo, kad 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J.

V., V. V., UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Forest brothers“, yra niekinė nuo jos sudarymo momento.Ä®vertinęs bylos medžiagÄ pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamų sutarčių pasiraÅ¡ymo metu atsakovas nebuvo iÅ¡nuomojamų žemės sklypų savininku, todėl Å¡alių sudarytos sutartys negali bÅ«ti laikomos žemės sklypų nuomos sutartimis, nes sutarčių sudarymo metu žemės nuomotojas (atsakovas) jokia teise savo žinioje neturėjo iÅ¡perkamosios nuomos sutartyse įvardintų nuomos objektų, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK 6.477 straipsnio 4 dalies ir CK 6.548 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teismas įvertino, jog ieÅ¡kovas ginčijamomis sutartimis įsipareigojo mokėti atsakovui ne mokestį už naudojimÄ si sklypais, bet jų įsigijimo kainÄ . Tokie susitarimai, teismo manymu, yra bÅ«dingi lizingo (finansinės nuomos) teisiniams santykiams (CK 6.567 str. 1 d.). Be to, ieÅ¡kovas atsakovui įsipareigojo mokėti ir palÅ«kanas, kas teismo manymu, yra dar vienas požymis, kuris rodo, jog Å¡alių valia, sudarant ginčo sutartis, buvo sudaryti bÅ«tent lizingo sutartis, pavadinant jÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis.

IÅ¡analizavęs ginčo sutarčių turinį ir sÄ lygas, teismas manė, kad iÅ¡imtinai lizingo teisiniams santykiams bÅ«dingų santykių ir siekė Å¡alys, sudarydamos ginčijamas sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis yra tik „lydintis“ sandoris, sudarytas vykdant lizingo sutartis.Tokiu bÅ«du, teismas sprendė, jog iÅ¡ esmės buvo sudarytos apsimestinės iÅ¡perkamosios nuomos sutartys, jomis pridengiant susitarimÄ dėl lizingo. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutartys teismo buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento su visais jų priedais ir pakeitimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo jo bylos nagrinėjimo teisme patirtas iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti 2006 m. gegužės 26 d.

Turto pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia ex officio. Tai, kad ieÅ¡kovas minėto sandorio neginčijo, patvirtina, jog ieÅ¡kovas jo nelaikė „lydinčiuoju“ sandoriu, kuris sudaromas kartu su lizingo sandoriu, t. y. RUAB „Forest brothers“ patvirtino savo tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus – su apeliantu sudaryti ne lizingo, bet iÅ¡perkamosios nuomos sandorius.             2. IeÅ¡kovas siekė nuomojamÄ turtÄ Ä¯sigyti nuosavybės teise, todėl ginčo sutartys atitinka pagrindinius iÅ¡perkamosios nuomos sutarties požymius ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti jas apsimestinėmis, siekiant paslėpti sudaromas lizingo sutartis.             3.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas išperkamosios nuomos sutartis pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias visų pirma turi būti užtikrinamas sutarčių laisvės principas, leidžiantis šalims laisva valia apsispręsti dėl sudaromo sandorio ir prisiimamų teisių bei pareigų. Šiuo atveju ginčo sutarčių analizė leidžia teigti, jog šalys siekė ir sudarė būtent išperkamosios nuomos, o ne lizingo sutartis, o tai, kad ginčijamuose sandoriuose yra nuostatų būdingų ir lizingo sutartims, neleidžia vienareikšmiškai jų priskirti tokioms sutartims.4.

Netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinęs finansavimo funkcijÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog ji bÅ«dinga tik lizingo sutartims, kadangi finansavimo funkcija gali pasireikÅ¡ti ir pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai bei iÅ¡perkamosios nuomos sutartyse.5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu sudaryti konkrečios formos sandorį – bÅ«tent iÅ¡perkamosios nuomos. Kadangi ieÅ¡kovas yra profesionalus verslininkas ir jam buvo suprantamas jo praÅ¡ymo turinys, vertintina, jog Å¡alys sudarė bÅ«tent iÅ¡perkamosios nuomos sutartį.6.

CK 6.568 straipsnio 1 dalies negalima vertinti kaip imperatyviai draudžiančios sudaryti lizingo sutartį dėl žemės sklypo, taip pat nėra nuostatos, jog sudarius lizingo sutartį dėl žemės, tokia sutartis bÅ«tų laikoma negaliojančia.7. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , motyvus ir argumentus rėmė tik viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Byloje nagrinėjamais klausimais nėra susiformavusios vieningos ir aiÅ¡kios teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta byla nebuvo galima remtis kaip precedentu.8.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymÄ . Pritaikius restitucijÄ apeliantui buvo sukeltos neproporcingos pasekmės: apeliantui buvo grÄ Å¾intas turtas, kurio vertė dėl nekilnojamojo turto kainų smukimo yra pasikeitusi, todėl apeliantas patyrė neadekvačius nuostolius, o ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto priteisus sprendime nurodytas sumas, jis nesÄ Å¾iningai gavo naudos, nepaisant to, jog piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, apelianto vertinimu, pripažinus 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį niekine, teismas turėjo taikyti restitucijÄ ir tarp Å¡io sandorio Å¡alių.

             Atsiliepimu į atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas RUAB „Forest brothers“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Tai, jog ieÅ¡kovas atskirai neprašė pripažinti 2006 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia, tik patvirtina, jog jis jÄ laikė ginčijamas sutartis lydinčiu sandoriu, kuris pripažinus ginčo sutartis niekinėmis, automatiÅ¡kai tampa niekiniu.             2.

Teismas tinkamai taikė žemės nuomÄ , tame tarpe ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ reglamentuojančias teisės normas ir teisingai konstatavo, jog ginčo Å¡alys nesudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių, kadangi atsakovas sutarčių sudarymo metu nevaldė žemės sklypų nuosavybės teise.             3. Nepaisant to, jog sutartys buvo pavadintos iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis, Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė lizingo sutartis. Sutartyse esanti nuoroda į galimybę ieÅ¡kovui įgyti turtÄ nuosavybės teise, neužkerta kelio sutarčių kvalifikuoti lizingo sutartimis, kadangi ir lizingo sutartims bÅ«dingas nuosavybės teisės perleidimas lizingo gavėjui.             4.

Teismas tinkamai įvertino ginčo sandoriuose buvusiÄ finansavimo funkcijÄ . IÅ¡ ginčo sandorių matyti, jog atsakovo vienintelis tikslas, sudarant sandorius buvo ieÅ¡kovo finansavimas įsigyjant verslui reikalingÄ turtÄ ir pelno iÅ¡ tokio finansavimo gavimas, o tai visiÅ¡kai atitinka įstatyme numatytos nuomos sutarties rÅ«Å¡ies – lizingo sutarties turinį.              5. IeÅ¡kovas pažymi, jog jis nesikreipė į atsakovÄ dėl konkretaus turinio sutarčių sudarymo, bet dėl finansavimo, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas savo srities profesionalas pasiÅ«lė bÅ«tent tokį teisinių santykių modelį.             6.

Lingvistinė CK 6.568 straipsnio 1 dalies analizė leidžia jį priskirti bÅ«tent imperatyvioms įstatymo normoms.             7. Žemesnės instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai turėjo teisę vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri kartu su kitomis nutartimis, iÅ¡ esmės atkartojančiomis tuos pačius argumentus, laikytinos formuojančiomis teismų praktikÄ ginčo klausimais.             8.

Apeliantas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti pakeistas restitucijos taikymo bÅ«das, todėl pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria pritaikyta restitucija, nėra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Atsižvelgdama į tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų ir pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nemano, kad žodinis bylos nagrinėjimas Å¡iuo atveju padės geriau atskleisti bylos aplinkybes, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinių bylos aplinkybiųByloje nustatyta, kad ieškovas RUAB „Forest brothers“ 2006 m. gegužės 4 d. su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT032545 ir Nr. LT032546, (su vėlesniais pakeitimais) dėl žemės sklypų, esančių Kaišiadorių rajone, Užtakų kaime (t. 1, b.l. 27-55), kuriomis atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto asmens nupirkti minėtus žemės sklypus ir perduoti juos valdyti ir naudotis ieškovui verslo tikslais bei, ieškovui įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartis, įsigyti juos nuosavybės teise (t. 1, b. l. 29).

Vykdydamas 2006 m. gegužės 4 d. sutartimis prisiimtas prievoles, atsakovas 2006 m. gegužės 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 56-61) įgijo ieÅ¡kovo nurodytus žemės sklypus ir perdavė juos ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas savo ruožtu mokėjo kasmėnesines įmokas, tačiau vėliau mokėjimus nutraukė, dėl ko atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti 187 587,86 Lt skolÄ (t. 2, b. l. 31). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas 2006 m. gegužės 4 d. sutartis pripažinti niekinėmis ir galiojančiomis, teigdamas, jog jomis iÅ¡ esmės buvo susitarta ne dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarties (kadangi atsakovas sutarčių sudarymo metu nevaldė nuosavybės teise ieÅ¡kovui perduotų žemės sklypų), o lizingo sutarčių dėl žemės sklypų sudarymo, kas prieÅ¡tarauja CK 6.568 straipsnio 1 daliai.Ginčas byloje iÅ¡ esmės kilo dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir lizingo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių atribojimo.

Pirmosios instancijos teismas, sprendęs kilusius ginčus, įvertinęs sutarčių turinį, Å¡alių ketinimus sudarant jas ir sandorių sudarymo faktines aplinkybes sprendė, jog tarp Å¡alių pagal savo esmę ir prigimtį buvo sudarytos lizingo sutartys dėl žemės sklypų, kas prieÅ¡tarauja CK 6.568 straipsnio 1 dalies imperatyvui, dėl to pripažino ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikė restitucijÄ . Atsakovas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kurio vienu iÅ¡ argumentų teigia, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies negalima vertinti kaip imperatyviai draudžiančios sudaryti lizingo sutartį dėl žemės sklypo.

Todėl prieÅ¡ apeliacinės instancijos teismui analizuojant tarp Å¡alių sudarytų ginčo sutarčių sÄ lygas ir aiÅ¡kinantis, kokių sutarčių rÅ«Å¡ių bruožų jos turi, ir, ar sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja įstatyme numatytiems apribojimams sudaryti sutartis, bÅ«tina nustatyti, ar CK 6.568 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas sudaryti lizingo sutartis dėl žemės sklypų yra imperatyvaus pobÅ«džio. Nustačius, kad ginčo sutartys, įvardintos iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis, iÅ¡ tiesų turi bÅ«ti kvalifikuojamos lizingo sutartimis, atsirastų teisinis pagrindas jas pripažinti niekinėmis, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyviai teisės normai – t. y.

CK 6.568 straipsnio 1 daliai. Dėl CK 6.568 straipsnio 1 dalies imperatyvumoPagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį lizingo dalyku gali bÅ«ti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iÅ¡skyrus žemę ir gamtos iÅ¡teklius. Nagrinėjamoje byloje keliamas Å¡ios normos imperatyvumo klausimas ta prasme, ar žemė gali bÅ«ti lizingo sutarties dalykas. Å is klausimas analizuotinas tiek lingvistine prasme, tiek atsižvelgiant į lizingo sutarties esmę ir Å¡io instituto tikslus bei paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, nustatė, jog „analizuojant CK 6.568 straipsnio 1 dalies normÄ lingvistine prasme, matyti, kad, nors joje nevartojamos draudžiamojo pobÅ«džio sÄ vokos, tačiau lizingo sutarties dalykas apibrėžtas tiesiogiai nurodant, kokie daiktai gali juo bÅ«ti, o kokie į lizingo sutarties dalykÄ nepatenka; normoje vartojama formuluotė „iÅ¡skyrus žemę ir gamtos iÅ¡teklius“ iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, ja susiaurintas daiktų, galinčių bÅ«ti lizingo sutarties dalyku, sÄ raÅ¡as, iÅ¡ jo eliminuojant žemę ir gamtos iÅ¡teklius ir nepaliekant galimybės sutarties Å¡alims susitarti kitaip.“ Vadinasi jau iÅ¡ pačios normos, nustatančios lizingo dalykÄ , iÅ¡plaukia draudimas sudaryti lizingo sutartis, kurių dalykas bÅ«tų žemė ar gamtos iÅ¡tekliai, o Å¡io draudimo pažeidimas reiÅ¡kia imperatyviosios teisės normos reikalavimų nesilaikymÄ .Be to, ir CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo samprata orientuoja į tai, kad lizingo sutarties dalyku turėtų bÅ«ti tokie komercinės paskirties daiktai, kurių civilinė apyvarta yra visiÅ¡kai laisva, kurie įprastai naudojami versle kaip priemonė pelnui gauti ir kurių naudojimo laikotarpis bei pelningumas paprastai yra apriboti laiko atžvilgiu, t. y. naudojimo metu jie amortizuojasi ir palaipsniui praranda savo vertę bei pelningumo potencialÄ .

Taigi lizingo santykiai yra specifiniai pagal savo tikslus ir dalykÄ . Atsižvelgiant į tai, taikomi lizingo dalyko ribojimai. Žemė, kaip nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, neatitinka lizingo santykių dalyko apibrėžties, paskirties ir ypatumų, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino draudimÄ sudaryti lizingo sutartis dėl žemės. Toks draudimas atitinka lizingo tikslus ir paskirtį – investicinių projektų, susijusių su gamybos priemonių naudojimu, finansavimÄ , taip pat lizingo dalyko ypatumus – amortizacijÄ , t. y. visiÅ¡kÄ ar dalinį susidėvėjimÄ ir Å¡io susidėvėjimo kompensavimÄ lizingo įmokomis per lizingo sutarties laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).             Minėtų teisės normų analizė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika leidžia neabejotinai teigti, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata, jog lizingo dalykas negali bÅ«ti žemė ir gamtos iÅ¡tekliai, yra imperatyvioji, todėl apelianto argumentai Å¡iuo klausimu atmestini.                          Dėl ginčijamų sandorių teisinio kvalifikavimoBÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės (jog ginčijami sandoriai, kuriuos ieÅ¡kovas laiko lizingo sutartimis, yra sudaryti dėl žemės sklypų) ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas prieÅ¡taraujant imperatyviai įstatymo nuostatai.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog ginčijami sandoriai turi ne tik lizingo, bet ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nuostatų, todėl sprendžiant sutarties galiojimo klausimÄ , sutarties pripažinimas negaliojančia tik dėl to, jog buvo sudarytas sandoris dėl žemės sklypo, turintis ir lizingo sutarties bruožų, laikytinas formaliu ir nesuteikiančiu teisės laikyti sutarties niekine ir naikinti tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius santykius. Ä®statyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo sudaryti komercinius sandorius dėl žemės, todėl, kvalifikuojant lizingo sutarties požymių turinčiÄ Å¡alių sutartį, kurios dalykas yra žemės sklypas, bÅ«tina nustatyti teisingÄ ir Å¡alių interesus apsaugantį sutarties laisvės principo bei draudimo pažeisti imperatyvÄ santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

Visais atvejais sprendžiant sutarties galiojimo klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi sutarties laisvės principo ir siekiama iÅ¡saugoti sutartinius santykius, todėl sprendžiant Å¡iuos ginčus privalu atsižvelgti į Å¡alių sandorio sudarymo aplinkybes ir susitarimo esmę, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties dalykÄ , sutarties Å¡alių teises ir pareigas.Pirmosios instancijos teismas siekdamas tinkamai kvalifikuoti ginčo sandorius, įvertinęs sutarčių sudarymo aplinkybes, pažymėjo, jog vienas iÅ¡ esminių momentų, dėl ko ginčijami sandoriai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi yra tai, jog atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo žemės sklypų savininkas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog sudarant ginčijamus sandorius (2006 m. gegužės 4 d.) atsakovas dar nebuvo žemės sklypų, esančių Užtakų kaime, KaiÅ¡iadorių rajone, savininku, kadangi pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis atsakovas įgijo nuosavybės teisę į minėtus sklypus buvo sudarytos 2006 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 56-61). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formaliai vertino teisės aktų, reglamentuojančių nuomos teisinius santykius, nuostatas, ir neatsižvelgė į tai, jog įstatymai nedraudžia Å¡alims susitarti dėl konkretaus žemės sklypo įsigijimo (nuomojimo) iÅ¡ pardavėjo (nuomotojo), kuris sutarties sudarymo metu dar neturi nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

CK 6.477 straipsnio 4 dalis tik numato vienÄ iÅ¡ variantų, kas gali bÅ«ti nuomotojas, t. y. juo gali bÅ«ti ir iÅ¡nuomojamo daikto savininkas, tačiau nebÅ«tinai, kadangi tiesioginio draudimo susitarti dėl daikto, kurio asmuo dar nevaldo nuosavybės teise, tačiau turi tokį ketinimÄ , nesudaro kliÅ«ties nuomos sandoriui sudaryti. IÅ¡ 2006 m. gegužės 4 d. sandorių turinio (sutarčių bendrosios dalies 3.1; 3.2.; 3.3 punktai) matyti, jog ieÅ¡kovui sudarant ginčijamas sutartis ta aplinkybė, jog atsakovas nėra daiktų, dėl kurių sudaryta sutartis, savininku, buvo žinoma, tačiau nesutrukdė sudaryti sutarčių juose numatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju svarbu, kad Å¡i aplinkybė (jog sutarties sudarymo metu pardavėjas (ar nuomotojas) neturi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ) bÅ«tų žinoma bÅ«simam pirkėjui (nuomininkui) sandorio sudarymo metu, o tai, kaip patvirtina aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai, byloje neabejotinai įrodyta. Be to, sudarant žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais atsakovui jie buvo perleisti nuosavybės teise, dalyvavo ir ieÅ¡kovas, sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog žemės sklypai perkami turint tikslÄ juos perduoti valdyti, naudotis bei įsigyti iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du nuomininkui (ieÅ¡kovui) (sutarties 2.4. punktas) (t. 1, b.l. 57).

Todėl vien tai, kad atsakovas ginčo sutarčių sudarymo metu dar neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus, nėra pakankama sÄ lyga konstatuoti, jog Å¡alys sudarė lizingo sutartis, nes Å¡alys turi teisę laisvai, savo nuožiÅ«ra susitarti dėl sutarties sÄ lygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bÅ«tent sandorio Å¡alių tikslai ir motyvai sudaryti jį, yra vienos iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, nustatinėtinų siekiant kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pagrindinis ginčo sandorių tikslas buvo pelno gavimas finansuojant ieÅ¡kovo verslÄ , kas iÅ¡ esmės bÅ«dinga lizingo sutartims. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡ia iÅ¡vada, kadangi atsakovas nagrinėjamu atveju yra finansų įmonė, kurios tikslas yra siekti ekonominės naudos, sudarant Å¡ios įmonės įstatuose numatytos formos ir rÅ«Å¡ies sandorius bei teikiant finansines paslaugas (t. 2, b.l. 33), todėl akivaizdu, jog atsakovui sudarant ir kitus įstatuose numatytus sandorius su klientais bus siekiama pelno ir naudos gavimo, o kliento verslo finansavimas, kokiu sandoriu jis bebÅ«tų įtvirtintas, tik viena iÅ¡ galimybių pelnui gauti, todėl teigti, jog pelno gavimas iÅ¡ finansavimo sandorių bÅ«dingas iÅ¡imtinai lizingo sutartims, negalima.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į atsakovo, bet ir į ieÅ¡kovo, kaip subjekto pateikusio paraiÅ¡kÄ sandoriui sudaryti, tikslus ir motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo 2006 m. balandžio 11 d. paraiÅ¡kÄ (t. 2, b.l. 32), ginčijamų sandorių (t. 1, b.l. 27-55) bei Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties turinį (t. 1, b.l. 56-61), SusitarimÄ dėl dalinio Sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 46), mano, kad ieÅ¡kovas siekė įgyti nuosavybės teisę į ginčijamuose sandoriuose minimus žemės sklypus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sÄ lygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimÄ , įsigijimas nuosavybėn ir pan.

– įstatymo nėra draudžiamos ir gali bÅ«ti net keleto įvairių sutarčių rÅ«Å¡ių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje Å¡alių nustatytas sÄ lygas, sutarties pobÅ«dį, tikslÄ , jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama, vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip iÅ¡perkamosios nuomos, pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013) arba kaip miÅ¡ri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rÅ«Å¡iai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali bÅ«ti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintino naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo – pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieÅ¡kovo atstovo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas sudarytų sandorių tikslas – žemės sklypuose statyti gamyklas ir sandėlius (t. 2, b.l. 142), suponuoja pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovo tikslas sudarant ginčijamus sandorius buvo - įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus.

Be to, ieÅ¡kovo ketinimus žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, patvirtina ir ginčijamų sutarčių turinys. Sutartyse yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog atsakovas ginčo objektus įsigijo su tikslu perduoti turtÄ klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise. Be to, sutartyje numatyta, kad sutarčiai pasibaigus turto nuosavybės teisė yra perduodama klientui (sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.1 p. ir 10.2 p.) (t. 1, b.l. 29, 33).

IÅ¡ Å¡ių sÄ lygų matyti, jog sutarties Å¡alys siekė perleisti atsakovo įsigytÄ turtÄ nuosavybės teise ieÅ¡kovui, o ne sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovui minėtÄ turtÄ nuomotis. Sutartyje akcentuojama, kad atsakovas ginčo objekto nuosavybės teisę turi tik sutarties laikotarpiu, kas reiÅ¡kia, jog ginčo objekto nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina ieÅ¡kovui (sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 p.) (t. 1, b. l. 32). Be to, atsakovui sudarant sutartis dėl žemės sklypų įgijimo nuosavybės teise, numatyta jog jie įgyjami su tikslu perduoti juos 2006 m. gegužės 4 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu valdyti, naudotis bei įsigyti iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du nuomininkui, t. y. ieÅ¡kovui (nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 2.4. punktas) (t. 1, b. l. 57).Be to, sutarčių patvirtintuose mokėjimų grafikuose, įmokos siejamos su turto iÅ¡pirkimu, o ne su turto nuoma.

Ä®moka susideda iÅ¡ dviejų dalių - turto iÅ¡pirkimo kainos ir palÅ«kanų (t. 1, b. l. 38 – 39, 41-42). Ginčo turto iÅ¡pirkimo įmoka apibrėžiama kaip pinigų sumos su PVM, kurias pagal įmokų grafikÄ klientas (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovas) moka lizingo bendrovei, dengdamas turto vertę (sutarties bendrųjų sÄ lygų 21 p.) (t. 1, b. l. 27). Kitaip tariant, turto iÅ¡pirkimo įmoka siejama ne su naudojimusi turtu, bet su turto įgijimo nuosavybės teise įmoka. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alys sutartį sudarė turėdamos tikslÄ perduoti įsigytÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teise ieÅ¡kovui, kai tik Å¡is įvykdys visus finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, o ne nuomoti turtÄ , t. y. dominavo pirkimo - pardavimo, o ne nuomos santykiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, sprendžia, jog ginčo sutartys savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 str.), o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, lizingo sutartys. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimas naikintinas, o ieškinio reikalavimai netenkinami.

Kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teisėjų kolegija nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo bylos nagrinėjimo teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pateikiant apeliacinį skundÄ buvo sumokėtas 10 444,50 Lt dydžio žyminis mokestis (t. 3, b.l. 23).

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl apeliacinį skundÄ tenkinus ir ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo RUAB „Forest brothers“ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteistinos 10 444,50 Lt dydžio iÅ¡laidos už žyminį mokestį sumokėtÄ paduodant apeliacinį skundÄ (CPK 79 str., 93 str. 1, 3, 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis, atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“, įmonės kodas 300018599, buveinės adresas V.

Putvinskio g. 38-9A, Vilnius, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, įmonės kodas 111568069, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, naudai 10 444,50 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                                                           Marytė Mitkuvienė                 Alvydas Poškus                 Egidija Tamošiūnienė