ecba5caf-9bfc-4c02-8040-b6e241b3dfee · Kauno apygardos teismas

             Bylos Nr. 1S-1666-245/2015             Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00973-2013-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo E. Č. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2015 m. birželio 19 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 91-180 taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, n u s t a t ė :

E. Č. nuteistas 2013-10-31 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. (4 veikos), 178 str. 2 d. (11 veikų) 187 str. 1 d. (4 veikos), 181 str. 1 d. (4 veikos) galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015-01-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2013-10-31 nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.2015-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2013-10-31 nuosprendis: 187 str. 1 d. (2 veikos) perkvalifikuota į 187 str. 3 d. (2 veikos), skiriant 45 parų arešto bausmę.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2014-03-27, bausmės pabaiga – 2017-09-16. Komisija 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 91-180 nutarė nuteistajam E. Č. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, padariusi iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuojant tuo, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau reikiamų iÅ¡vadų nepadaryta, be to, neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, todėl toliau E. Č. taisant neizoliuotÄ nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.E. Č. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-08 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad vienintelė įstatymo nustatyta sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui – tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Apylinkės teismas rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone. Nuteistasis pažymi, kad pilnai įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planÄ , noriai dalyvauja bÅ«rio socialiniame gyvenime, organizuojamuose renginiuose, pataisos namuose dirba, nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ reguliariai dengia, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais. E. Č. teigimu, alkoholio vartojimo problemų jis neturi, narkotikų nėra vartojęs, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , koreguoja savo elgesį.

Pagal OASys metodikÄ jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei, tačiau 42 balai labiau artimi žemai grupei. Be to, už jo lygtinį paleidimÄ pasisakė vienbalsiai visi komisijos nariai. Nuteistasis pažymi ir tai, kad BVK 157-158 straipsniuose nėra numatyto kriterijaus, kad teismas turi atsižvelgti į likusiÄ neatliktÄ bausmės dalį. Kad ir kiek bausmės jis beatliktų, padaryto nusikaltimo sunkumas nepasikeis. Toks iÅ¡plėstas įstatymo taikymas neatitinka Europos SÄ jungos direktyvų.

Apylinkės teismo nutarties motyvai yra formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s. E. Č. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

PraÅ¡ymų lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pateikimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija galiojanti nuo 2015-09-01). Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sÄ lygų nei pagal senÄ jÄ , nei pagal naujÄ jÄ , nuo 2015-09-01 galiojančiÄ , BVK 157 straipsnio redakcijÄ .PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, jog spendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vertinti tik jo elgesį bausmės atlikimo metu, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, ne tik iÅ¡ nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Taigi įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimÄ , kad nuteistasis atliktų tokiÄ bausmės dalį, jog bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimÄ .Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, E. Č.

Komisijos svarstymo dienai atitiko formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas – yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal naujÄ jÄ BVK 157 str. 1 d. redakcijÄ nuteistasis minėtame straipsnyje numatytų kriterijų neatitinka, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs pateiktÄ medžiagÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo metu taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nebÅ«tų efektyvu.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, suÅ¡velninus jos atlikimo sÄ lygas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.Socialinio tyrimo iÅ¡vada liudija, kad nors nuteistasis pirmÄ kartÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau anksčiau yra teistas, taigi skirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys jam nebuvo efektyvios.

Å iuo metu atlieka bausmę už eilę turtinio pobÅ«džio nusikaltimų, kurie įvykdyti siekiant finansinės naudos. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistasis nepakankamai deda pastangų siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Išėjus į laisvę teks ieÅ¡kotis darbo ir sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui, tačiau E. Č. turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ (psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodomas tik 9 klasių iÅ¡silavinimas), profesinės kvalifikacijos nėra įgijęs, pataisos namuose nesimoko ir nesiekia iÅ¡mokti konkretaus amato.

Taigi vien teigiama darbinė motyvacija nėra pakankamas rodiklis sprendžiant apie realiÄ nuteistojo galimybę įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, jog E. Č. skunde nurodoma aplinkybė, jog alkoholio vartojimo problemų neturi, neatitinka psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, jog laisvėje, prieÅ¡ patekdamas į pataisos namus, jis vartojo svaigalus nusiraminimui, dėl baimės vykti į pataisos namus. Taigi darytina iÅ¡vada, jog susiklosčius nepalankai gyvenimo situacijai nuteistasis problemas sprendžia svaigindamasis, o ne racionaliai vertindamas susidariusiÄ padėtį.

Nuteistojo mÄ stymo nebrandumas atsispindi ir socialinės iÅ¡vados rengėjų pateiktuose duomenyse: E. Č. siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, padarytų nusikaltimų pasekmes įvardija tik tokias kaip patekimas į pataisos namus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei drausmintas, nei paskatintas, tai rodo, jog jis aktyviai nedalyvauja pataisos elgesio programose. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis turi bÅ«ti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismÄ Ä¯pareigoja įstatymas.

Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 28 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-06-19 dienÄ ) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 6 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelias deÅ¡imtis tyčinių nusikaltimų, darytina iÅ¡vada, kad neatlikta bausmės dalis Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos E. Č., tikslai gali bÅ«ti pasiekti taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Sistemingas nusikaltimų darymas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo tolesnio noro keistis ir integruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų. Apylinkės teismas nutartyje tinkamai aptarė tiek teigiamas, tiek ir neigiamas nuteistojo savybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas jų nekartoja.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo jÄ naikinti ir tenkinti nuteistojo skundÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo E. Č. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                           Kęstutis Dargužis