2016-10-25 Nr. ATPB-988-4-68-3-14482-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-66-677/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14482-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. (R. V.) atstovo advokato Domanto Skebo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priėmė nutarimą Nr. 226703, kuriuo paskyrė R. V. galutinę nuobaudą – 1447 Eur baudą – už tai, kad jis 2015 m. gegužės 13 d., apie 13.31 val., kelio Nr. 102 penktame kilometre važiavo krovininiu automobiliu „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukabintu su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), transporto priemonių junginiui viršijant leidžiamą ašies apkrovą daugiau kaip 4 t ir viršijant didžiausią leidžiamą junginio masę daugiau kaip 8 t.

R. V. paskirta nuobauda ir už tai, kad jis 2015 m. gegužės 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, Pabradėje pakrovė į automobilį „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukabintą su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vežti krovinį, viršydamas leidžiamą ašies apkrovą ir didžiausią leidžiamą junginio masę, neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

R. V. buvo surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1428 straipsnio 7 dalyje, tačiau administracinės bylos teisena dėl šios dalies nutraukta nesant pažeidimo sudėties.

2. 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino R. V. atstovo skundą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. priimto nutarimo dalį dėl R. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį (dėl ašių apkrovos leistino dydžio perviršio) panaikino ir bylą nutraukė; dalį dėl R. V. patraukimo administracinės atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį (dėl leidžiamos krovinio masės perviršio) panaikino, perkvalifikavo R. V. veiką į ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 216 Eur baudą.

Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį R. V. paskirtą 216 Eur baudą subendrino su jam paskirta bauda pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 434 Eur baudą; kitą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos priimto nutarimo Nr. 226703 dalį paliko nepakeistą ir skundo dėl šios nutarimo dalies netenkino.

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutarimu R. V. atstovo skundą atmetė ir tenkino institucijos skundą; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir paliko galioti 2015 m. rugpjūčio 26 d. institucijos nutarimą Nr. 226703 nepakeistą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato D. Skebo prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo Nr. 226703 dalį, kuriomis R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnį, ir bylą nutraukti nesant R. V. veikoje minėto pažeidimo sudėties.

5.1. Pareiškėjas nurodo, jog teismai sprendė, kad R. V. vairuoto miškavežio svėrimas buvo atliktas tinkamai ir šio svėrimo metu užfiksuotais rodmenimis galima vadovautis, tačiau teismai nevertino svarstyklių gamintojo instrukcijos 3.1.1, 3.1.2 ir 4.1.1 punktų, kurie nurodo, kad svarstyklės turi būti naudojamos ant lygaus paviršiaus ir kad priešingu atveju svarstyklės bus naudojamos netinkamai. Nagrinėjamu atveju svėrimas buvo atliktas akivaizdžiai neteisingai, nes svarstyklės buvo padėtos į asfalto vėžes ir dar nuokalnėje.

5.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ginčo aplinkybės, ar svarstyklės turėjo galiojantį metrologinės patikros sertifikatą. 2015 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 210 yra patvirtinti Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro nuostatai, reglamentuojantys matavimo priemonių įrašymą į registrą. Metrologijos inspekcijos tinklalapyje yra pateiktas matavimo priemonių, esančių šiame registre, sąrašas. Šiame registre nėra įtrauktos svarstyklės „Haeni“. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad svarstyklės būtų pripažintos tinkamomis teisinėje metrologijoje ir įrašytos kitoje ES šalyje. Yra tik duomenys apie jų atitikties sertifikatą (ženklinimą CE simboliu), bet ne apie svarstyklių įrašymą į matavimo priemonių naudotinų teisinėje metrologijoje registrą.

5.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad institucija paskyrė R. V. baudą už tai, kad jo vairuojamo krovininio automobilio bendra masė viršijo leidžiamą – 10,55 t. Su tokiu vertinimu nesutinka, nes institucija ir apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vairuotojas turėjo leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios bendra masė iki 48 t. Taigi, jei tikėti svarstyklių rodmenimis, vairuotojas viršijo leistiną transporto priemonės masę 2,55 t, o ne kaip nurodė institucija – 10,55 t. Institucija ir apeliacinės instancijos teismas savo poziciją grindžia Susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-16-(E) „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 41 punkto nuostatomis. Institucija savaip traktuoja ir aiškina minėto punkto nuostatas. Šiame punkte nurodyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai. Minėtas aprašo 41 punktas neaiškus ir dviprasmis, nes jame nėra detalizuota, kokiai transporto priemonės masės daliai jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) laikomas, kad neturi leidimo, jei jis viršija leidime nurodytą masę daugiau nei 1 t – visai masės daliai, viršijančiai 40 t, ar tik masės daliai, viršijančiai leidime nurodytą ribą (nagrinėjamu atveju – 48 t). Institucija skyrė R. V. nuobaudą už tai, kad buvo viršyta krovininio automobilio ašių apkrova. Tačiau šiuo atveju būtent institucija, leidusi didinti bendrą masę iki 48 t, nepasirūpino įrašyti leidime, kiek yra leidžiama didinti ašių apkrovą. Akivaizdu, kad jei leidžiama krauti į automobilį sunkesnį krovinį, atitinkamai didėja transporto priemonės ašių apkrova. Institucija turėjo tai numatyti išduodama leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone.

6. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos l. e. inspekcijos viršininko pareigas Darius Sadaunykas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

6.1. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimų išdavimo tvarką nustato Aprašas. Tiek iš minėto Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiek iš Aprašo 3 ir 5 punktų nuostatų matyti, kad gali būti išduodami leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais viršijant susisiekimo ministro nustatytą didžiausią leidžiamąją masę, t. y. 40 t, tačiau bet kuriuo atveju sunkiasvorės transporto priemonės bendroji masė negali viršyti 48 t. Be to, Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatoma, jog transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Pažymėtina, kad šio įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktai taikomi tais atvejais, kai vairuojamų transporto priemonių techniniai parametrai viršija leidžiamus maksimalius dydžius, o šių transporto priemonių savininkai ar valdytojai neturi leidimo. Aprašo 41 punktas iš esmės atkartoja minėtą Kelių įstatymo nuostatą. Taigi sisteminis, loginis bei lingvistinis ATPK, Kelių įstatymo, Techninių parametrų bei Aprašo nuostatų aiškinimas ir vertinimas leidžia daryti išvadą, kad, viršijus leidime nustatytus techninius parametrus, laikytina, jog transporto priemone važiuojama neturint leidimo, o viršyta ašių grupės apkrova ir bendroji masė skaičiuotina nuo leidžiamos ašių apkrovos ir didžiausios leidžiamosios masės, nustatytos Techniniuose parametruose, t. y. šiuo atveju nuo bendrosios masės – 40 t, ašių apkrovos – 18 t.

6.2. Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 7 d. išdavė leidimą Nr. SUNK-027400 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Leidimas išduotas važiuoti triašiu automobiliu su triaše priekaba neviršijant 48 t bendros masės su kroviniu ir 18 t ašių grupės apkrova. 2015 m. gegužės 13 d. kontrolės metu pasvėrus R. V. vairuojamo automobilio su priekaba vežamo krovinio svorį nustatyta, kad faktinė bendroji krovinio masė, įvertinus paklaidą, 10,55 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę, o faktinė transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova, įvertinus paklaidą, 4,5 t viršijo leistiną 18 t apkrovą.

Inspekcija nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentu, kad leidime Nr. SUNK-027400 nėra nurodyta leistina ašių apkrova ir kad Inspekcija turėjo imtis iniciatyvos nurodyti leidime, kiek tonų leidžiama didinti ašių apkrovą, ir surinkti duomenis apie ašių apkrovos dydžius, ir dėl to R. V. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį. Iš vežėjo UAB „B. F. G“ 2015 m. gegužės 4 d. pateikto prašymo išduoti leidimą važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais iš anksto suderintu maršrutu didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone aiškiai matyti, kad pats vežėjas leidime nurodė ašies (ašių) apkrovas tonomis, todėl inspekcija neturėjo jokio poreikio ir pareigos kreiptis į vežėją dėl duomenų apie ašių apkrovas pateikimo. Be to, faktinė ašių apkrova daugiausia priklauso nuo to, kaip yra pakraunama transporto priemonė, t. y. ar krovinys išdėstomas tolygiai, ar įvertinama, ant kurios ašies geriau išdėstyti sunkesnius krovinio elementus, ir pan.

6.3. Negalima sutikti su atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiais apie netinkamą svėrimo vietą. Svėrimo duomenys apie svėrimo vietos netinkamumą yra gauti tik iš atsakomybėn traukiamo asmens ar jo atstovo, kitu laiku ir yra abejotini. Taigi svėrimo vietos lygumu nėra pagrindo abejoti.

Nesutinkama ir su atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiais, kad buvo naudojamos teisinėje metrologijoje netinkamos svarstyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įrašomi tik Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai. Kadangi šiuo atveju buvo naudojamos svarstyklės, kurių tipą patvirtino kitos ES valstybės narės kompetentinga įstaiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, toks matavimo priemonių tipas Lietuvoje pripažįstamas ir atskirai jo įtraukinėti į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą nėra reikalaujama.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovo advokato D. Skebo prašymas atmestinas.

Dėl svėrimo rezultatų

8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ginčo aplinkybės, ar svarstyklės turėjo galiojantį metrologinės patikros sertifikatą, ir ginčija 2015 m. gegužės 13 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos svėrimo akto Nr. 226703 rezultatus. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju svėrimas buvo atliktas akivaizdžiai neteisingai, nes svarstyklės buvo padėtos į asfalto vėžes ir dar nuokalnėje.

8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės junginys (automobilis „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo sveriamas ašinėmis svarstyklėmis WL103HAENNI, tipo Nr. D-94-09-040, padai Nr. 6064 ir 6065, sumatorius EC 100 Nr. 1675 (patikros sertifikatas Nr. 0003835, galiojo iki 2016 m. vasario 25 d.).

Kolegija pažymi, kad teismai skyrė pakankamai dėmesio tiek dėl naudojimų svarstyklių, tiek dėl transporto priemonės junginio svėrimo rezultatų aplinkybėms išsiaiškinti ir nustatė, kad svarstyklės WL103HAENNI su sumatoriumi EC 100 skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi neautomatinių svarstyklių techninio reglamento nustatytus žymenis ir (arba) ženklus ir reikiamus sertifikatus, atitinkančius ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Taigi minėtos svarstyklės atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, kuriais leidžiama be apribojimų pateikti rinkai ir pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Svėrimą atlikę inspektoriai turėjo pakankamos kompetencijos sverti transporto priemonių junginius ir svėrimo rezultatai buvo tikslūs.

8.2 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 7 d. išdavė UAB „B. F. G.“ leidimą Nr. SUNK-027400 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Leidimas buvo išduotas važiuoti triašiu automobiliu su triaše priekaba neviršijant 48 t bendros masės su kroviniu ir 18 t ašių grupės apkrovos.

2015 m. gegužės 13 d. kontrolės metu pasvėrus R. V. vairuojamo automobilio su priekaba vežamo krovinio svorį, nustatyta, kad faktinė bendroji krovinio masė, įvertinus paklaidą, 10,55 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę, o faktinė transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova, įvertinus paklaidą, 4,5 t viršijo leistiną 18 t apkrovą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas transporto priemonės vairuotojas R. V. pripažino, kad galėjo viršyti krovinio leistiną bendrąją masę ir ašių grupės apkrovą, nes neturėjo galimybės patikrinti pakrauto svorio. Be to, jis pripažino inspekcijos pareigūnų svėrimo rezultatus, jokių prieštaravimų dėl galimai netinkamai atlikto svėrimo nepareiškė ir svėrimo akte pasirašė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad transporto priemonės junginio (automobilis „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) svėrimas buvo atliktas netinkamai, o svėrimo rezultatai akivaizdžiai neteisingi.

Dėl ATPK 145 straipsnio 5, 6 dalių taikymo

9. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad institucija nepagrįstai paskyrė R. V. baudą už tai, kad jo vairuojamo krovininio automobilio bendra masė viršijo leidžiamą – 10,55 t, nes buvo išduotas kompetentingos institucijos leidimas važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios bendra masė yra iki 48 t.

9.1. Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t – užtraukia baudą vairuotojams < ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai >.

9.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais.

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (parametrų III skyriaus 16 punkto 16.4 papunktis ir IV skyriaus 21 punkto 21.3 papunkčio matyti, kad triašiui automobiliui sujungtam su triaše priekaba (tokio tipo transporto priemonę vairavo R. V.) didžiausioji leidžiama masė naudojantis keliais yra 40 t, o bendroji varančiųjų ašių apkrova – 18 t. Tai reiškia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju dalyvauti eisme, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, leistina tik turint specialų leidimą. Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-16-(E) „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“.

Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir minėto Aprašo 3, 5 punktuose nustatyta, kad gali būti išduodami leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais viršijant susisiekimo ministro nustatytą didžiausiąją bendrąją masę – 48 t, o ašių grupės apkrovos – 18 t.

Pagal Aprašo 10 punkto nuostatas siekiant gauti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, inspekcijai reikia pateikti nemažai dokumentų ir prašyme išduoti leidimą reikia nurodyti tiek detalų maršrutą, tiek transporto priemonės bendrą masę, ašių apkrovą, gamintojo nustatytą didžiausią leidžiamą masę ir kt. Taigi preziumuojama, kad vežėjo pateikti inspekcijai duomenys leidimui gauti yra teisingi. Priešingu atveju tokio leidimo inspekcija negalėtų išduoti.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 7 d. išdavė UAB „B. F. G.” leidimą Nr. SUNK-027400 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Leidimas išduotas važiuoti triašiu automobiliu su triaše priekaba neviršijant 48 t bendros masės su kroviniu ir 18 t ašių grupės apkrovos. Taigi patraukto administracinėn atsakomybėn atstovo teiginys, kad inspekcija, leidusi didinti bendrą krovinio masę iki 48 t, nenurodė leidžiamos ašių apkrovos, yra nepagrįstas.

2015 m. gegužės 13 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai sustabdė krovininę transporto priemonę „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vykusią maršrutu Lietuva–Latvija, kurią vairavo R. V.. Pasvėrus buvo nustatyta, kad faktinė transporto priemonių junginio bendroji masė, įvertinus paklaidą, yra 50,55 t ir 10,55 t viršijo maksimalią leidžiamą 40 t masę, o faktinė automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova, įvertinus paklaidą, buvo 22,5 t ir 4,5 t viršijo maksimalią leidžiamą apkrovą, t. y. 18 t.

Pagal Aprašo 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai.

Pareiškėjas mano, kad tiek Institucijos, tiek apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. V. neturėjo leidimo ir turi būti baudžiamas už sunkiasvorės transporto priemonės vairavimą be leidimo, viršsvorį skaičiuojant nuo 40 t bendros leistinos ribos, yra neteisinga. R. V. turėjo leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios bendroji masė yra iki 48 t, taigi viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo 48 t ribos, nurodytos leidime.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius (nors esant ir galiojančiam teisiniam reguliavimui, vežėjai dažnai viršija maksimalias apkrovas; iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad apklausiamas teisme R. V. pripažino, jog už analogiškus pažeidimus ankščiau buvo baustas net tris kartus), reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. V. pagrįstai dėl ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (dėl ašių apkrovos leistino dydžio perviršio ir leidžiamo krovinio masės perviršio) paskirtos minėtame straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos. Jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, nes, pakraudamas krovinį vežti į transporto priemonę „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko D3MS11T11“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neįsitikino ir pakrovė vežti krovinį, kuris viršijo leidime nurodytą faktinę transporto priemonės junginio bendrąją masę ir faktinę automobilio varančiųjų ašių grupės apkrovą.

10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovo advokato Domanto Skebo prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Viktoras Aidukas