2025-01-06 Nr. BB-27-1-01-1-22134-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4469/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22134-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. M. gynėjas advokatas J. Špelveris prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. R. sužalojimo) ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, ir S. M. dėl šios veikos išteisinti ir bylą nutraukti arba skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, S. M. paskirti švelnesnę bausmę, t. y. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą nustatyti artimą minimaliam jos dydžiui ir kartu su paskirta bausme neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, teismo įpareigojimų ar pareigų, nustatytų BK 48 straipsnyje ar šio kodekso IX ir X skyriuose, tarp jų ir įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, dalyvauti elgesio pataisos programose, taip pat netaikyti intensyviosios priežiūros.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl įrodymų vertinimo, spręsdamas apie jų patikimumą ir leistinumą, padarė analogiškas, bet prieštaringas išvadas. Šis teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir visas abejones bei neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinti S. M. naudai, tačiau to nepadarė.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. M. veiksmuose yra nustatyti inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir formaliai įvertino bylos duomenis, kaltinimą grindė byloje nepašalintomis abejonėmis, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. S. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką prieš G. R. grindžiama tik patikimos tiesioginės įrodomosios vertės neturinčiais netiesioginiais įrodymais, t. y. medicininiais duomenimis apie G. R. padarytus sužalojimus, specialisto išvada, skambučių išklotinėmis ir garso įrašais. Šių įrodymų nepakanka jo kaltumui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad savo bute S. M. matė G. R. pirmą kartą, todėl jo sužaloti neturėjo tikslo. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti visus inkriminuotos nusikalstamos veikos elementus ir konstatuoti nuteistojo kaltę.

Kasatoriaus manymu, nebuvo pagrindo pripažinti patikimais įrodymais nenuoseklius nukentėjusiojo G. R. parodymus, taip pat S. M. buvusios sutuoktinės K. K. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatskleidė tarp S. M. ir K. K. susiklosčiusius teisinius ir faktinius santykius. K. K. davė parodymus, jausdama nuoskaudą ir priešiškumą S. M. Taip pat negali būti vertinami kaip patikimi mažamečių liudytojų S. M. vaikų parodymai, duoti kitame ikiteisminiame tyrime, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Pagal kitame ikiteisminiam tyrime pateiktas ekspertų išvadas, mažamečiai vaikai negalėjo būti apklausiami, todėl jų parodymai įtraukti į šią bylą, taip pat į kaltinamąjį aktą ir pripažinti įrodymais be įstatyminio pagrindo.

Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl jo ginamajam paskyrė savo rūšimi ir dydžiu BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir paskirties neatitinkančią bausmę. Bausmė savo griežtumu prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išreiškiamas nesutikimas su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir pateikiama subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami atskiri bylos įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant S. M. atsakomybės klausimą. Kasaciniame skunde keliami klausimai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų apie apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas. Kasacinio skundo grindimas ne teisiniais argumentais, o deklaratyviais teiginiais apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskyrė nuteistajam S. M. švelnesnės bausmės. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Tačiau kasaciniame skunde tokių argumentų nepateikta, teiginiai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui yra deklaratyvūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Darius Kantaravičius

Artūras Pažarskis