ecb714fa-811d-4a95-a110-5f948dbbf053 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr NuoraÅ¡as Teikimas Nr. TS-34-486/2021 Proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2021-04-28 nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų nuteistajam G.

S., gim. (duomenys neskelbtini) Teismas n u s t a t ė : G. S. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir jam skirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu nuteistajam G. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal Oasys yra vidutinė (55 taÅ¡kai), nėra stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju bus bedarbis, motyvacijos dalyvauti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose neiÅ¡reiÅ¡kė, pasižymi smurtiniu ir impulsyviu elgesiu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo G. S. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Pažymi, kad jam iki bausmės pabaigos liko 3 metais ir 9 mėnesiai, o jam siÅ«loma lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurios Å¡iuo karantininiu laikotarpiu pataisos įstaigoje nevyksta. Pažymi, kad įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos taryba bÅ«tų žymiai efektyvesnis jas taikant laisvėje. Be to mano, kad nuobaudos skyrimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojama kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

Mano, kad komisija sprendimÄ priėmė nesivadovaudama Rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo. Dėl Å¡ių ir kitų, skunde iÅ¡dėstytų argumentų praÅ¡o panaikinti 2021 m. balandžio 28 d. nutarimÄ netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų nuteistajam G. S.. Neatliktos bausmės dalis 2021-04-23 yra 3 metai, 9 mėnesiai ir 19 dienų. Nuteistojo skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iÅ¡ svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ Å¡io straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju, pagal teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis G. S. yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės, 2020-02-11), kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Bylos duomenimis, nuteistasis G. S. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas 3 kartÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. S. praeityje teistas vienÄ kartÄ , tai Panevėžio rajono teismo 1994 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) dėl tyčinio nužudymo (bÅ«damas neblaivus, panaudojęs Å¡altÄ jį ginklÄ â€“ peilį, nužudė savo pažįstamÄ ), skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priežiÅ«ros sÄ lygų nepažeidė. Taip pat praeityje 1995 m. gruodžio 1 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str. pagrindu neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metams 6 mėnesiams bei nustatyta galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į G.

S. elgsenÄ atliekant bausmę pataisos namuose. 2010-2019 metų laikotarpyje už režimo reikalavimų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimus buvo baustas 8 kartus, daugiausiai kartų bausmės atlikimo pradžioje, paskutinį kartÄ 2019 m. gruodžio 19 d., jam paskirtas įspėjimas. Svarbu ir tai, kad ne dėl visų padarytų pažeidimų jis prisipažino, skatintas 5 kartus (paskutinį kartÄ 2020 m. liepos 27 d.). G. S. nuo 2010 m. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nuo 2011 m. kovo 11 d. dirba. 2020 m. rugsėjo 21 d. duomenimis vykdomųjų dokumentų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi, paleistas lygtinai gyventų su seserimi jiems priklausančiame (paveldėtame) bute.

Pastebėtina, kad itin teigiamai asmenį charakterizuoja tai, jog jis atlikdamas bausmę dirba, taip pat ir tai, kad turi profesijÄ , o laisvėje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pastebėtina, kad G.

S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ , be kita ko, antrÄ kartÄ buvo nuteistas už nužudymÄ . PirmÄ jį kartÄ , nuteistas Panevėžio rajono teismo 1994 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, jam atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, 1999 metais buvo paleistas taikant lygtinį paleidimÄ , lygtinio paleidimo sÄ lygų nepažeidė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ jis padarė 2010 metais. Teigiamai jį charakterizuoja tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ .

Nustatyta, kad nors nuteistasis yra charakterizuojamas kaip ramus ir nekonfliktiÅ¡kas žmogus, visgi abu kartus jis nužudė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo vietoje nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, visgi labai svarbus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo veiksnys yra susijęs su alkoholio vartojimo problemos sprendimu. Nors skunde G. S. nurodo, kad nėra galimybės Å¡iuo metu lankyti Anoniminių Alkoholikų užsiėmimų, visgi pastebėtina, kad imtis veiksmų spręsti problemas, didinančias pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , reikėtų ne ruoÅ¡iantis lygtinio paleidimo svarstymui, tačiau apskritai bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, pats minimalizuoja alkoholio vartojimo dažnius, nenurodo, kad vartojimas yra sietinas su jo nusikalstamumu. Vertinant jo elgesį pastebima, kad nuteistasis pripažįsta visuotinas, socialiai priimtinas vertybes, geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikÅ¡mina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Be to, pastebima, kad lygtinio paleidimo atveju jis liktų bedarbis, nors gyvenamÄ jÄ vietÄ turėtų.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.).

Susipažinus su nuteistojo asmens byla teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis įvykdė Komisijos 2020-10-21 nutarime iÅ¡dėstytas rekomendacijas dėl nemokamų darbų pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymÄ . Dalyvavo 2021-03-03 elgesio korekcijos programoje „Tavo strategija“ ir jÄ baigė, dalyvavimas programoje vertinamas kaip sėkmingas, stebimas teigiamos elgesio pokyčių prielaidos. Taip pat nuteistasis rodė savanoriÅ¡kas iniciatyvas, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, atliko neatlygintinus darbus.

Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad G. S. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromÄ pažangÄ ir motyvacijÄ keisti savo elgesį, jis mažina nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kita vertus, nuteistojo pažanga Å¡iuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteli, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios Å¡iuo atveju lėmė sprendimÄ netaikyti G. S. lygtinio paleidimo. Savo skunde nuteistasis kėlė klausimÄ dėl jam Komisijos nutarimu siÅ«lomų rekomendacijų dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose nekonkretumo bei neįgyvendinamumo, kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu tokios programos pataisos įstaigoje nevyksta.

Teismas sutinka, jog Å¡alyje paskelbus karantinÄ dalyvavimas tam tikrose programose yra iÅ¡ esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės. Kita vertus, Å¡alyje įvestas karantinas iÅ¡ esmės neatima galimybių dalyvauti užsiėmimuose, o tokie užsiėmimai galėtų bÅ«ti ir individualaus pobÅ«džio, nebÅ«tinai grupiniai, vykti nuotoliniu bÅ«du. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡i pateikta Komisijos rekomendacija yra aiÅ¡kiai netinkama ar visiÅ¡kai neįmanoma įgyvendinti.

Savo skunde nuteistasis minėjo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir Å¡is klausimas nagrinėtinas tik vertinant bÅ«tent Å¡ios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

IÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ medžiagÄ , teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo iÅ¡vadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo rizikÄ , nusikaltimo sunkumÄ (labai sunkus nusikaltimas), ankstesnį teistumÄ , įžvalgų apie problemines sritis stokÄ , įžvelgiamÄ impulsyvumÄ , teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti suÅ¡velninus bausmės atlikimo sÄ lygas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sÄ lygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymima ir tai, kad šiuo metu G. S. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Komisija 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu atmesdama nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Nuteistojo G.

S. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų nuteistajam G. S., gim. (duomenys neskelbtini) netenkinti. Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo nuteistajam dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski