ecb6f94c-b7fe-4b64-ab2b-d5b2d28d3064 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-786-900/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61156-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; (S) 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė, sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, Rasai Jonaitienei ir Vaidai Vaičiulienei, dalyvaujant prokurorėms Aldonai Jaugelienei ir Daivai Kaučikienei, kaltinamajai M.

G. ir jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms D. G., J. Å . ir jų atstovui pagal pavedimÄ advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti profesinį iÅ¡silavinimÄ (odos supjovėjos specialybę), dirbanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: M. G. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 2000 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡tų tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų prie nukentėjusiosios D. G., padarydama jai pirmo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminį nudegimÄ , kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje. M. G. buvo kaltinta tuo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. apie 2000 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie 12 buto tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajai J.

Å . į veidÄ , padarydama jai abiejų akių ragenos cheminį nudegimÄ , sukėlusį smulkias pavirÅ¡ines erozijas ragenose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji M. G. paaiÅ¡kino, kad (įvykio vakarÄ ) su anÅ«ke lipo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ . AnÅ«kė ėjo deÅ¡ine puse ir truputį paspyrė (kaimynės) kilimėlį. D. G. iÅ¡lėkė iÅ¡ kambario ir Å¡aukė:

„KÄ Äia spardai mano kilimėlį?“. Atsidarius durims, D. G. stovėjo bute prie durų slenksčio, daugiau nieko nebuvo. IÅ¡ kampo D. G. pasiėmė „pagalį“, kurį deda ant grindų palei kraÅ¡tus (grindjuostę), ir, daužydama juo į grindis, Å¡aukdama, rėkdama, artėjo prie jos (kaltinamosios). Nesupranta, kÄ ji burbuliuoja žemaitiÅ¡kai. Kaimynai neišėjo, nes bijojo. Kaltinamoji patraukė vaikÄ , palipo laiptais. Stovėjo ant 4-5 laipto tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡tų.

AnÅ«kė buvo už jos nugaros, aukščiau prie lango. Ji (kaltinamoji) susinervino, įsitempė, jautė stresÄ . IÅ¡siėmė dujų balionėlį ir sakė: „Tu ant manęs puoli?“. Gindamasi ir gindama anÅ«kę, papurÅ¡kė. Dujų balionėlį neÅ¡iojasi visada. Panaudojo pirmÄ kartÄ . Galėjo nueiti į namus, bet norėjo parodyti, kad gali apsiginti. PurÅ¡kimas netruko nė minutės. Nubėgo čiurkÅ¡lė, ir viskas. Spaudė du sykius: vienÄ kartÄ kliuvo palei durų skambutį į staktÄ , antrÄ kartÄ Ä¯ koridoriaus sienÄ .

Dar sykį paspaudė dujų balionėlį, nes pirmÄ kartÄ ne ten pataikė - taikė į sienÄ . Kai purÅ¡kė, abu kartus D. G. buvo viena. PurÅ¡kiant D. G. stovėjo prie buto laukinių durų, per žingsnį nuo tos vietos, kur ji (kaltinamoji) stovėjo, priekiu į jÄ (kaltinamÄ jÄ ). Nenorėjo sužaloti, netaikė kaimynei teisiai į veidÄ . Dujų kliuvo į durų staktÄ . Srovė nuėjo palei D. G. buto koridoriaus sienÄ Ä¯ kampÄ . D. G. kaip stovėjo, taip stovėjo: nedejavo, neverkė, neužsiėmė akių, stovėjo ir žiÅ«rėjo į jÄ (kaltinamÄ jÄ ).

Paskui D. G. įėjo į vidų ir padėjo „pagalį“. Kaltinamoji matė, kaip atėjo D. G. dukra J. Å .. Ji su paÅ¡aipa pasakė „ai“. PurkÅ¡dama, kaltinamoji J. Å . nematė, jos Å¡alia nebuvo. J. Å . atėjo po to, kai ji buvo papurÅ¡kusi ir pajuto dujų kvapÄ . J. Å . nieko nekliuvo. PapurÅ¡kusi dujų, kaltinamoji nuėjo namo. IÅ¡ 12 buto įvykio metu niekas neišėjo. Jai iÅ¡einant, 12 buto durys buvo atidarytos. Jos (kaimynės iÅ¡ 12 buto) pasivalė aplink akis ir iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ pagalbÄ .

Mano, kad nukentėjusiųjų nesužalojo. GalbÅ«t nukentėjusiosios nukentėjo dėl streso arba (grįžusios namo) pasipurÅ¡kė dujų, kad turėtų kuo apkaltinti jÄ , bet ji (kaltinamoji) sužalojimų kaimynėms nepadarė. Neatsiprašė kaimynių, nes ant jos (kaltinamosios) puolė. D. G. siÅ«lė taikytis ir ji (kaltinamoji) sutiko, nes norėjo taikiai gyventi. Sumokėjo 30 € už nukentėjusiosioms suteiktÄ medicininę pagalbÄ , nes tai padaryti sakė tyrėja. Nežino, kodėl turi sumokėti, jeigu nepurÅ¡kė joms į veidÄ .

Nagrinėjant bylÄ teisme, įvykio vietoje buvo patikrinti kaltinamosios paaiÅ¡kinimai (2 t., b. l. 102-106). Kaltinamoji M. G. aiÅ¡kino, kad anÅ«kė kliudė kilimėlį prie D. G. buto. D. G. atidarė duris, pasiėmė „pagalį“ („grindjuostę“) ir daužydama juo į žemę išėjo iÅ¡ buto į laiptinės aikÅ¡telę. Ji (kaltinamoji) lipo laiptais į viršų, o D. G. grįžo į savo butÄ ir stovėjo koridoriuje prie durų. Ji (kaltinamoji) stovėjo ant maždaug penkto laiptelio.

PapurÅ¡kė dujų ten, kur matė esant D. G.. Ä® žmogų nepurÅ¡kė. PirmÄ kartÄ purkÅ¡telėjo ant sienos prie durų skambučio, antrÄ kartÄ â€“ pro iki galo atidarytas buto duris į koridoriaus sienÄ pilvo aukÅ¡tyje. Viskas vyko labai greitai. PapurÅ¡kusi dujų, ji už D. G. nugaros pamatė į koridorių atbėgančiÄ J. Å .. IÅ¡girdo, kaip J. Å . sakė „ai“. Tada kaltinamoji užlipo laiptais į viršų į savo butÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji M.

G. teigė (1 t., b. l. 161-164, 169-170, 175-176, 181-182), kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 12 bute (aukÅ¡tu žemiau) gyvena D. G.. Su D. G. konfliktuoja nuo 1995 m. Kaimynė nuolat nepatenkinta jos Å¡eima, jie jai trukdo. AnÅ«kė negali nei paÅ¡okti namuose, nei muzikos pasiklausyti. D. G. mano, kad gali daryti viskÄ - tranko durimis, Å¡Å«kauja, pasileidžia radijÄ taip garsiai, kad ji viskÄ girdi. Rašė daug pareiÅ¡kimų apylinkės inspektorei M.

B., rašė net S. Skverneliui, nes su tokia kaimyne neįmanoma gyventi, visÄ gyvenimÄ jÄ terorizuoja. KiekvienÄ kartÄ , kai eina pro D. G. ir J. Å . buto duris, žiÅ«ri, ar neprasidarys buto durys, bijo, kad jai netrenktų. Nervai įtempti kiekvienÄ dienÄ . Grįžta namo ir nežino, ko laukti. Niekada nespardė kaimynės D. G. durų, specialiai nespardo ir kilimėlio. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 2010 val. ėjo namo su 5 m. anÅ«ke. Pakilo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , ėjo pro 12 buto duris. Prie buto durų padėtas kilimėlis.

AnÅ«kė netyčia paspyrė kilimėlį. Tuoj iÅ¡ buto iÅ¡puolė kaimynė D. G.. Atrodo, kaimynė tiesiog laukė jų anapus durų. Kaimynė Å¡aukė: „kodėl spardai mano kilimėlį?!“. Lipdama į penktÄ aukÅ¡tÄ , atsisuko ir pasakė D. G.: „ko tu nori? Kodėl dabar kimbi?“. D. G. buvo pikta, akys paklaikusios, pasiėmė pagalį ir Å¡aukdama daužė juo į grindis. Ji (įtariamoji) iÅ¡sigando, nes buvo su anÅ«ke. Pagalvojo, kad kaimynė tuoj trenks pagaliu arba jai, arba vaikui.

Norėdama apsiginti, iÅ¡ rankinuko iÅ¡sitraukė aÅ¡arinių dujų balionėlį. Anksčiau dirbo paÅ¡tininke ir darbovietėje jai iÅ¡davė dujų balionėlį. PapurÅ¡kė į koridoriaus sienÄ Å¡alia durų. Gerai atsimena, kad čiurkÅ¡lę nukreipė į koridoriaus sienÄ , o ne D. G. į veidÄ . PapurÅ¡kusi dujų, kilo laiptais ir iÅ¡girdo, kaip surėkė D. G. dukra. Kai purÅ¡kė dujų, D. G. dukros Å¡alia jos (motinos) nebuvo, ji atbėgo vėliau. Girdėjo, kad J. Å . suriko „ai“ ar kažkaip panaÅ¡iai.

Nematė J. Å . prie D. G., nesuprato, kodėl ji suriko. PapurÅ¡kus dujų, nei D. G., nei jos dukra J. Å . jai (įtariamajai) nieko nesakė. Negirdėjo, kad (D. G. ar J. Å .) bÅ«tų dejavusiosios. Dėl tokio savo poelgio gailisi, supranta, kad nereikėjo purkÅ¡ti dujų balionėliu, bet tuo metu iÅ¡sigando. Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji D. G. parodė, kad jų butas, lipant laiptais, yra deÅ¡inėje pusėje. Durų skambutis yra deÅ¡inėje durų pusėje. Ä®vykio dienÄ iÅ¡girdo bildesį, pradarė duris ir pamatė, kad kilimėlis per pėdÄ paspirtas.

Jos buto durų kilimėlis nuolat spardomas. M. G. niekada nepareina neužkliuvusi. Ji nuolat su neapykanta. Ji (D. G.) pravėrė duris daugiau (plačiau) nei per pusę. Paklausė, kodėl užkliuvo takelis. Ji (M. G.) į jÄ atsisuko ir papurÅ¡kė. Ji (D. G.) su pagaliu nepuolė, nieko neturėjo. Koridoriuje pagalio nebuvo. Grindjuostė yra kampe prie durų. M. G. sakė: „kÄ Äia aiÅ¡kini, ko nori?“. Konfliktas truko neilgai. M. G. pasitraukė toliau. Ji (D. G.) sakė: „Pastoviai tik tau vienai užkliÅ«na“.

M. G. stovėjo prieÅ¡ais jÄ greta 10 buto durų veidu į jÄ , kažko ieÅ¡kojo po kiÅ¡enes. Ji (D. G.) stovėjo savo (buto) koridoriuje, nebuvo iÅ¡kėlusi kojos. M. G. purÅ¡kiant, ji (D. G.) užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė Å¡aukti. Atbėgo dukra. Dukra stovėjo Å¡alia jos (D. G.) vienodu atstumu nuo lauko durų. Abi stovėjo buto koridoriuje, dukra stovėjo Å¡alia, arčiau durų. Stovėdama prie 10 buto, M. G. be sustojimo toliau purÅ¡kė į jÄ ir jos dukrÄ . Kaimynai neišėjo.

PaÅ¡alinių asmenų nebuvo. Matė, kad kai (M. G.) purÅ¡kė, anÅ«kė užlipo aukÅ¡tyn į penktÄ aukÅ¡tÄ . Jos (D. G.) veidas ir rankos degė. Koridoriuje smirdėjo. Dukra iÅ¡kvietė policijÄ , greitÄ jÄ . Medikai liepė skubiai atidaryti langus, plauti akis ir laÅ¡inti vaistus. Akys skaudėjo, perÅ¡tėjo gal savaitę. Po įvykio su kaltinamÄ ja bendravo policijoje per akistatÄ . M. G. siÅ«lė taikytis, sumokėti už vaistus, bet jos dukra nesutiko. Nagrinėjant bylÄ teisme, įvykio vietoje buvo patikrinti nukentėjusiosios D.

G. parodymai (2 t., b. l. 107-110). Nukentėjusioji D. G. parodė, kad įvykio metu nebuvo išėjusi į laiptinę, stovėjo savo buto (duomenys neskelbtini) koridoriuje, apie 15 cm nuo durų slenksčio. Kaltinamoji stovėjo aikÅ¡telėje prie 10 buto ir purÅ¡kė dujas tiesiai į jÄ . Kai kaltinamoji papurÅ¡kė, už nugaros atbėgo dukra J. Å .. Grindjuostės neturėjo ir negali pateikti apžiÅ«rėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. parodė (1 t., b. l. 6-8, 29-32, 43-45, 175-176), kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Kartu gyvena dukra J. Å .. Nuo 2013 m. konfliktuoja su 15-to buto gyventoja M. G.. M. G. jÄ užgaulioja; ne kartÄ pro durų akutę matė, kad eidama apspjaudo jos buto duris, nuspiria prie durų esantį kilimėlį. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. iÅ¡girdo trinktelėjimÄ laiptinėje prie savo buto durų. Pradarė buto duris ir pastebėjo, kad kilimėlis guli laiptų aikÅ¡telės viduryje. Kilimėlį iÅ¡kirpo pagal durų staktas, netyčia užkliuvęs lengvai jo nenustumsi. M. G. lipo laiptais iÅ¡ ketvirto į penktÄ aukÅ¡tÄ .

Paklausė, kodėl ji praeidama nuspyrė durų kilimėlį. M. G. apsisuko ir priėjo prie pravirų jos buto durų. Tuo metu ji (D. G.) stovėjo savo bute prie slenksčio. M. G. pakėlė deÅ¡inę rankÄ ir nukreipė joje laikytÄ daiktÄ tiesiai jai į veidÄ . Ä® veido sritį gavo labai aitraus kvapo dujų srovę. Buvo sunku kvėpuoti. Dujų taip pat kliuvo į akis, ant rankų. Pažeistose kÅ«no vietose juto deginimÄ , labai skaudėjo. M. G. dujas purÅ¡kė nesustodama. Dujų kliuvo ir prie jos priėjusiai dukrai J.

Å .. Kaip suprato, M. G., baigusi purkÅ¡ti, nubėgo į savo butÄ . Jos dukra paskambino į BPC. Po kelių minučių atvažiavo policija ir medikai. Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji J. Å . parodė, kad (įvykio vakarÄ ) buvo kambaryje. Girdėjo, kaip motina kalbėjosi su M. G.. Negirdėjo pokalbio tarp motinos ir kaltinamosios turinio. IÅ¡girdo, kaip motina Å¡aukia „ai“. Kai pribėgo, stovėjo prie laukinių durų buto koridoriuje Å¡alia motinos. Koridorius siauras, jame buvo didelis dÅ«mų debesis.

Aplink migla. Pajuto, kad kažkas degina veidÄ , akis, rankas. Ėmė Å¡aukti, užsidengė akis. Pagalvojo, kad tik nebÅ«tų pilta rÅ«gÅ¡ties. Suprato, kad Å¡itai galėjo padaryti M. G.. Girdėjo, kaip (M. G.) sakė: „še tau, Å¡e tau“, nubėgo ir trenkė durimis. Paskambino greitajai pagalbai. Policija irgi atvyko. Prašė vežti į ligoninę, nes nesuprato, kas darosi. Nuvažiavo į ligoninę. Visas veidas ir rankos buvo raudonos, nieko nematė. Paskui jai pasakė, kad (kaltinamoji) papurÅ¡kė dujų balionėliu.

Nežino, ar ji (J. Å .) pateko į dujų kamuolį, ar jai purÅ¡kė dujų tiesiogiai. Gal M. G. purÅ¡kė motinai, o kai ji (J. Å .) atbėgo, M. G. dar kartÄ papurÅ¡kė. Po įvykio ji ir motina su M. G. nebendrauja. M. G. vengia bendrauti, nesisveikina. Apie susitaikymÄ nekalbėjo. Nagrinėjant bylÄ teisme, nukentėjusioji J. Å . atsisakė, kad jos parodymai bÅ«tų patikrinti įvykio vietoje (2 t., b. l. 111-112). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Å . parodė (1 t., b. l. 13, 50-53, 63, 181-182), kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su motina D.

G.. Jos nuolat turi problemų su kaimyne Maryte. Matyt, kaimynė turi psichologinių problemų. Kaimynė nuolat kviečia policijÄ ir be priežasties gÄ sdina policija. Kartais prieÅ¡ darbÄ mėgsta pasiklausyti radijo. Klausosi tikrai negarsiai, o kaimynė į tai reaguoja, kviečia policijÄ . Tai kaimynė tyčia triukÅ¡mauja. 2017 m. lapkričio 16 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Per akistatÄ sakė, kad, bÅ«dama savo kambaryje, girdėjo, kaip motina priekaiÅ¡tavo dėl nuspirto durų kilimėlio.

Apklausiama pirmÄ kartÄ sakė, kad iÅ¡girdo, kaip Å¡aukia motina D. G.. Ji nubėgo prie motinos. Per akistatÄ sakė, kad matė, jog motina stovi prie laukinių buto durų, susiėmusi už veido. Visais atvejais nurodė, kad girdėjo, kaip laiptinėje moteris sakė: „še tau! Å e tau!“. IÅ¡ balso suprato, kad tai yra jų kaimynė Marytė iÅ¡ 15 buto. Protokole – pareiÅ¡kime ir apklausiama pirmÄ kartÄ nurodė, kad, pribėgusi prie motinos, pajuto, kaip čiurkÅ¡lė pylė jai į akis.

Per akistatÄ sakė, kad gavo į veidÄ , nežino iÅ¡ ko. Protokole – pareiÅ¡kime ir per akistatÄ nurodė, kad nesuprato, galvojo, kad tik nebÅ«tų rÅ«gÅ¡tis. Per akistatÄ sakė, kad savo buto koridoriuje matė dÅ«mų kamuolį. Visais atvejais nurodė, kad graužė akis ir veidÄ arba kad pajuto stiprų skausmÄ , daugiau nieko nematė. Per įvykį patyrė Å¡okÄ , fizinį skausmÄ , teko kreiptis į medikus, buvo nemalonu nudegintu veidu pasirodyti darbe (dirba pedagoge lopÅ¡elyje - darželyje).

Specialisto 2017 m. lapkričio 29 d. iÅ¡vadoje Nr. G 1583/2017(04) (1 t., b. l. 97-98) sakoma, kad D. G. padarytas pirmo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminis nudegimas. Rasti kÅ«no sužalojimai padaryti chemiÅ¡kai aktyviomis medžiagomis, gali bÅ«ti papurÅ¡kiant aÅ¡arinių dujų. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . D. G. pakartotinis lankymasis pas akių ligų gydytojÄ 2017 m. lapkričio 30 d. dėl Å«minio deÅ¡inės akies junginės uždegimo neturi priežastinio ryÅ¡io su 2017 m. lapkričio 16 d. trauma, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytÄ gydymosi trukmę.

D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto 2017 m. gruodžio 19 d. iÅ¡vadoje Nr. G 1684/2017(04) (1 t., b. l. 105) teigiama, kad J. Å . padarytas abiejų akių ragenos cheminis nudegimas, sukėlęs smulkias pavirÅ¡ines erozijas ragenose. Rastas kÅ«no sužalojimas padarytas chemiÅ¡kai aktyvių medžiagų poveikiu. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . J. Å . padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame teismo posėdyje ekspertas J. Sakalas paaiÅ¡kino, kad D.

G. buvo nustatytas I laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminis nudegimas, J. Å . - abiejų akių ragenų cheminis nudegimas. Abiem atvejais į akis pateko chemiÅ¡kai aktyvi medžiaga ir ji sukėlė akių ragenų nudegimus. Pipirų koncentracija dujų balionėlyje galėjo padaryti tokius nudegimus, nes dujų balionėliai ir yra skirti tam, kad sudirgintų akis. Dėl to, kad balionėlio garantinis laikas baigėsi 2017 m. liepÄ , o įvykis įvyko 2017 m. lapkritį, galėjo susilpnėti koncentracijos poveikis, bet didelės įtakos poveikio stiprumui tai neturi, laikotarpis mažas.

Ekspertas J. Sakalas negalėjo atsakyti, ar sužalojimas nukentėjusiajai J. Å . buvo padarytas jai įėjus į patalpÄ , kurioje pripurkÅ¡ta cheminių medžiagų, ar dujų nukentėjusiosioms į akis buvo papurkÅ¡ta tiesiogiai. Pasak eksperto, dujų purÅ¡kimas iÅ¡ 1 metro pakankamai efektyvus. Dujų debesis iÅ¡siskleidžia ir mediciniÅ¡kai nėra skirtumo, ar dujų papurÅ¡kė tiesiai į veidÄ , ar tai - kraÅ¡tinis poveikis; padarytų sužalojimų aspektu dujos veikia vienodai. Faktas yra tas, kad dujų į akis pateko abiem nukentėjusiosioms.

Nudegimas atsirado dėl cheminio poveikio. Smulkiau negali paaiÅ¡kinti. Nukentėjusioji D. G. (2017 m. lapkričio 30 d. pakartotinai) kreipėsi į akių gydytojÄ . Jai nustatytas Å«minis konjunktyvitas, t. y. bakterinės kilmės uždegimas. Uždegimas nesusijęs su 2017 m. lapkričio 16 d. sužalojimu. Nukentėjusiajai D. G. iÅ¡raÅ¡yti vaistai „Oftaquix“ nėra naudojami gydyti akies ragenos nudegimÄ . PavirÅ¡iniai nudegimai praeina savaime per kelias dienas, svarbiausia yra pirmoji pagalba. Pacientei iÅ¡ karto buvo iÅ¡plautos akys.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėja S. V. 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl liudytojų nustatymo (1 t., b. l. 82-83) nurodė, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais. Vieno buto gyventoja teigė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. vakare girdėjo šurmulį laiptinėje, tačiau nežino, kas ir dėl ko vyko. Kiti gyventojai nurodė, kad konflikto negirdėjo. Apžiūros 2017 m. lapkričio 23 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 19-25) užfiksuota įvykio vieta – namo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ketvirto aukšto aikštelė.

ApžiÅ«ros 2018 m. sausio 26 d. protokole (1 t., b. l. 71-75) apraÅ¡ytas 2017 m. lapkričio 16 d. 2010 val. garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro. Ä®raÅ¡e girdisi, kad moteris kviečia policijÄ adresu (duomenys neskelbtini), nes kaimynė spyrė takelį, kažkuo purÅ¡kė į akis. Daiktų apžiÅ«ros 2017 m. lapkričio 27 d. protokole (1 t., b. l. 127-132) apraÅ¡yta M. G. pateikto dujų balionėlio apžiÅ«ra. k o n s t a t u o j a : Kaltinamoji M. G. neginčija, kad įvykio metu panaudojo aÅ¡arinių dujų balionėlį.

Ji kaltės neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiųjų nesužalojo. Nenorėjo sužaloti žmonių, netaikė nukentėjusiajai D. G. į veidÄ . Dujas purÅ¡kė Å¡alia nukentėjusiosios D. G.: pirmÄ kartÄ - prie durų skambučio (per žingsnį nuo tos vietos, kur nukentėjusioji D. G. stovėjo), antrÄ kartÄ - į koridoriaus sienÄ . Nukentėjusiosios J. Å . per įvykį apskritai nematė. Nukentėjusioji J. Å . atbėgo po to, kai baigė purkÅ¡ti. PurÅ¡kė, norėdama apsiginti.

Gynė anūkę. Nukentėjusioji D. G. daužė pagaliu į grindis ir šaukdama, rėkdama ėjo prie jos (kaltinamosios). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 2 d. 2 p., 15 str. 3 d.). Byloje kilo ginčas dėl to šių aplinkybių:

1) ar, jeigu taip – kur, kaip kaltinamoji nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ sias, 2) kaltinamosios tyčios kryptingumo, 3) bÅ«tinosios ginties situacijos. Nukentėjusiųjų parodymai, specialisto iÅ¡vados, eksperto J. Sakalo paaiÅ¡kinimai teisme, įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«rų protokolai įrodo, kad nežymÅ«s kÅ«no sužalojimai nukentėjusiosioms buvo padaryti chemiÅ¡kai aktyvių medžiagų poveikiu, konkrečiai – į akis patekus aÅ¡arinių dujų. Ekspertas J. Sakalas teisme negalėjo detalizuoti sužalojimų mechanizmo, t. y. ar dujų į akis nukentėjusiosioms buvo papurkÅ¡ta tiesiogiai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. parodė, kad [...] kaltinamoji lipo laiptais iÅ¡ ketvirto į penktÄ aukÅ¡tÄ . Ji (D. G.) užkalbino kaimynę, kaltinamoji apsisuko, priėjo prie pravirų jos (D. G.) buto durų ir nukreipė rankoje laikytÄ daiktÄ tiesiai jai į veidÄ . Dujas kaltinamoji purÅ¡kė nesustodama, t. y. kol atbėgo dukra J. Å . [...]. Taigi iÅ¡ pirminių nukentėjusiosios D. G. parodymų galima suprasti, kad kaltinamoji iÅ¡ anksto turėjo pasiruoÅ¡usi dujų balionėlį (laikė rankoje); nukentėjusiajai D.

G. atidarius buto duris, priėjo prie jos ir papurÅ¡kė dujų tiesiai į veidÄ . Teisiamajame teismo posėdyje ir (bylos nagrinėjimo teisme metu) tikrinant nukentėjusiosios D. G. parodymus įvykio vietoje, nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji (D. G.) užkalbino (einančiÄ ) kaimynę, kaltinamoji atsisuko į jÄ ir papurÅ¡kė. Konfliktas truko neilgai. Kaltinamoji pasitraukė toliau, stovėjo greta 10 buto durų veidu į jÄ (D. G.), kažko ieÅ¡kojo po kiÅ¡enes ir purÅ¡kė dujų tiesiai į jÄ .

Kaltinamajai purÅ¡kiant, ji (D. G.) užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė Å¡aukti. Atbėgo dukra. Abi su dukra stovėjo savo buto koridoriuje. Prie 10 buto stovinti kaltinamoji be sustojimo toliau purÅ¡kė dujas į jÄ ir jos dukrÄ . IÅ¡ paskesnių nukentėjusiosios D. G. parodymų galima suprasti, kad kaltinamoji purÅ¡kė jai, stovėdama ant laiptų tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡to (arčiau ketvirto aukÅ¡to), paskui kažko ieÅ¡kojo kiÅ¡enėse, (suradusi) ketvirto aukÅ¡to aikÅ¡telėje papurÅ¡kė dujų prie 12 buto, taip pat purÅ¡kė dujų atsitraukusi prie 10 buto, esančio prieÅ¡ingoje 12-tam butui pusėje.

Nukentėjusioji D. G. tvirtina, kad, atidariusi duris ir kalbėdama su kaltinamÄ ja, stovėjo prie laukinių durų slenksčio savo buto viduje, iÅ¡ buto į laiptinės koridorių nebuvo išėjusi, o kai kaltinamoji (pradžioje ar pirmÄ kartÄ ) purÅ¡kė dujų, Å¡i buvo pasilipusi ant laiptų. Vadinasi, purÅ¡kimo pradžioje ar purÅ¡kiant pirmÄ kartÄ kaimynes skyrė 1-2 metrai. Nukentėjusiosios D. G. teigimu, ji užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė Å¡aukti ne iÅ¡ karto, kai kaltinamoji papurÅ¡kė, o Å¡iek tiek vėliau, kaip galima suprasti, kaltinamajai purÅ¡kiant ilgiau ar antrÄ kartÄ .

Tai, kad nukentėjusioji D. G. ne iÅ¡ karto pajuto neigiamas pasekmes, leidžia spręsti, kad kaltinamoji nepurÅ¡kė ar bent nepataikė dujų tiesiai jai į veidÄ , į akis. Kaltinamoji aiÅ¡kino, kad, pasilypėjusi ant 4-5 laiptelio tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡tų, t. y. per, kaip ji įvardina „žingsnį“, ji pirmÄ kartÄ papurÅ¡kė dujų prie nukentėjusiosios D. G. buto durų skambučio. Kadangi nepataikė ten, kur norėjo, papurÅ¡kė antrÄ kartÄ . Kaltinamosios paaiÅ¡kinimai dėl jos ir nukentėjusiosios D.

G. buvimo vietos purÅ¡kimo pradžioje arba purÅ¡kiant pirmÄ kartÄ neprieÅ¡tarauja atitinkamai nukentėjusiosios D. G. parodymų teisme daliai. Be pirminių ir paskesnių nukentėjusiosios D. G. parodymų, byloje daugiau nėra duomenų, kad įvykio metu kaltinamoji papurÅ¡kė dujų tiesiai nukentėjusiajai D. G. į veidÄ . Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis draudžia teismui grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį vien nukentėjusiųjų parodymais. Nenustačius, jog kaltinamoji purÅ¡kė dujų tiesiai nukentėjusiajai D.

G. į veidÄ , negalima atmesti kaltinamosios pozicijos, kad ji papurÅ¡kė dujų į nukentėjusiosios D. G. pusę akių aukÅ¡tyje, bet ne tiesiai į veidÄ . Kaltinamoji neneigia, kad purÅ¡kė aÅ¡arines dujas netoli tos vietos, kur stovėjo nukentėjusioji D. G.. PirmÄ kartÄ pataikė prie nukentėjusios D. G. buto durų skambučio, tada spaudė dujų balionėlį antrÄ kartÄ ir taikė į sienÄ (laiptinės) koridoriuje. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji negalėjo nesuvokti, taigi suvokė veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusioji D.

G. gali bÅ«ti sužalota ir, nors nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios D. G., tačiau sÄ moningai leido atsirasti tokiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamoji sakė, kad 12 buto duris atidarė nukentėjusioji D. G., moterys trumpai pasikalbėjo ir ji du kartus papurÅ¡kė dujų. PurkÅ¡dama nukentėjusiosios J. Å . nematė, jos Å¡alia (prie laukinių buto durų ar laiptinės koridoriuje) nebuvo. Nukentėjusioji J. Å . atėjo greta nukentėjusiosios D. G. po to, kai kaltinamoji baigė purkÅ¡ti.

Nukentėjusiųjų parodymai dėl to, ar kaltinamoji purÅ¡kė dujas po to, kai prie motinos atbėgo nukentėjusioji J. Å ., skyrėsi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posėdyje ir, kai nagrinėjant bylÄ teisme įvykio vietoje buvo tikrinami nukentėjusiosios D. G. parodymai, nukentėjusioji D. G. parodė, kad kaltinamoji purÅ¡kė dujas, ji (D. G.) užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė Å¡aukti ir atbėgo nukentėjusioji J. Å .. (Atbėgus dukrai) kaltinamoji nenustojo purÅ¡kusi, be sustojimo purÅ¡kė į jas abi.

Degė veidas, rankos [...]. IÅ¡ tokios chronologinės įvykių sekos neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur nukentėjusioji D. G. žino arba galėjo žinoti, kad kaltinamoji purÅ¡kė dujas į „jas abi“, jeigu nuo dujų užsiėmė akis, degė veidas, rankos. Per akistatÄ nukentėjusioji J. Å . parodė, kad kai ji atėjo į buto koridorių, buvo dÅ«mų kamuolys, motina buvo susiėmusi už veido, jai (J. Å .) pradėjo graužti akis. Apklausiama pirmÄ kartÄ nukentėjusioji J. Å . parodė, kad M.

G. jÄ apipurÅ¡kė. Juto čiurkÅ¡lę (1 t., b. l. 50). Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji J. Å . nebuvo tokia kategoriÅ¡ka ir teigė, kad, pribėgusi prie motinos, pajuto deginimÄ . Aplink buvo dÅ«mų, migla. Nežino, ar pateko į dujų kamuolį, ar kaltinamoji purÅ¡kė į jÄ tiesiogiai. Faktiniai bylos duomenys neleidžia spręsti, kad kaltinamoji, purkÅ¡dama dujas, bÅ«tų mačiusi nukentėjusiÄ jÄ J. Å .. Juo labiau nėra duomenų, kad kaltinamoji žinojo, jog nukentėjusioji J.

Å . yra bute, todėl, motinai Å¡aukiant, galėtų atbėgti pagalbÄ . AÅ¡arinių dujų balionėlio poveikis trumpalaikis (netrukus atvykusių specialių tarnybų darbuotojai sužalojimų nuo aÅ¡arinių dujų nepatyrė). Nėra įrodyta, kad kaltinamosios tyčia buvo nukreipta, be kita ko, dujų balionėliu sužaloti ir nukentėjusiÄ jÄ J. Å .. Už dėl neatsargumo padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , juo labiau už nežymų sveikatos sutrikdymÄ be kaltės baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Kaltinamoji iÅ¡teisinama dėl nukentėjusiajai J. Å . padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant Å¡ios veikos požymių (sudėties) – tyčios (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako baudžiamÄ ja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/ 2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/ 2017). Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji teigė, kad nukentėjusioji D.

G. pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir rėkdama, Å¡aukdama, daužydama juo į grindis išėjo į laiptinę, todėl ji (kaltinamoji) gindamasi papurÅ¡kė dujų. Tikrinant parodymus įvykio vietoje, kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusioji D. G. pasiėmė pagalį (grindjuostę), po to grįžo namo (jį padėjo) ir tada ji (kaltinamoji) papurÅ¡kė dujų. Nukentėjusioji D. G. per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ vienodai parodė, kad nebuvo išėjusi iÅ¡ buto, tik pradarė duris ir paklausė, kodėl praeidama kaltinamoji nuspyrė kilimėlį;

įvykio metu pagalio (grindjuostės) neturėjo, nedaužė juo į grindis, neÅ¡aukė, nerėkė. Nėra kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių Å¡iuos kaltinamosios ar nukentėjusiosios D. G. teiginius. Nesant galimybės racionaliomis priemonėmis paÅ¡alinti abejonių, abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai. Vis tik net ir pripažinus, kad nukentėjusioji D. G. atliko tam tikrus gÄ sdinančius veiksmus, negalima laikyti, jog kaltinamosios gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji aiÅ¡kino, kad (kilus konfliktui) galėjo nueiti į namus, bet jai buvo stresas ir norėjo parodyti, jog gali apsiginti. IÅ¡siėmė dujų balionėlį ir sakė nukentėjusiajai D. G.: „Tu ant manęs puoli?“. Tada du kartus purÅ¡kė dujų. Tuo metu D. G. stovėjo buto viduje ir žiÅ«rėjo į jÄ . Tikrinant parodymų įvykio vietoje, kaltinamoji nurodė, kad kaimynė išėjo iÅ¡ buto, po to sugrįžo ir stovėjo bute, o ji (kaltinamoji) (per atstumÄ ) papurÅ¡kė dujų (2 t., b. l. 102-106).

IÅ¡ kaltinamosios paaiÅ¡kinimų visumos matyti, kad jos elgesį įvykio metu lėmė ne bÅ«tinybė atremti pavojingÄ kėsinimÄ si, nes jis aiÅ¡kiai buvo pasibaigęs, o su kaimyne susijusios nuoskaudos, noras pademonstruoti, kad ji nėra bejėgė. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , konstatuotina, kad smurtiniai kaltinamosios veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. G. įrodyti visiÅ¡kai, teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl besikeičiančių paaiÅ¡kinimų ir parodymų nepavyko tiksliai nustatyti kaltinamosios buvimo vietos, kai ji purÅ¡kė dujas, ir purÅ¡kimo krypties.

Tokiu atveju kaltinime nurodytos dvi vietos aplinkybės, kad kaltinamoji [...] laiptinėje, prie 12 buto, papurÅ¡kė dujų nukentėjusiajai D. G. į veidÄ [...], keičiamos į abstraktesnes aplinkybes, kad ji laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡tų tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų prie nukentėjusiosios D. G.. IÅ¡ įrodymų visumos (konteksto) labiau panaÅ¡u, kad kaltinamoji purÅ¡kė bÅ«dama tolėliau nuo 12 buto, ir purÅ¡kė netaikydama tiesiai nukentėjusiajai D. G. į veidÄ .

Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamosios padėties. Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja D. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).

Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimu vienam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji yra nukentėjusiosios D. G. kaimynė, vyresnio amžiaus (60 m.), dirba (1 t., b. l. 134-137; 2 t., b. l. 130-132). Administracine tvarka nebausta, neteista (1 t., b. l. 140-141). Teismų praktikoje rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti daryti prieÅ¡ jį nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos kaltininko veiksmų prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokiÄ asmens reakcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015).

Byloje nepaneigta kaltinamosios versija, kad jos nusikalstamus veiksmus lėmė grėsminga nukentėjusiosios D. G. reakcija į ketvirto aukšto aikštelės viduryje atsidūrusį jos buto durų kilimėlį: kaltinamajai su anūke einant pro šalį, nukentėjusioji D. G. atidarė duris, šaukė, rėkė, pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir ėjo artyn daužydama juo į grindis. Todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.). Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , iÅ¡vardintų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Ä®vertinęs nusikaltimo aplinkybes: eigÄ , trukmę, padarinius, kaltinamosios biografinius duomenis, nustatytÄ vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areÅ¡tas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas pirmÄ kart teisiamam asmeniui bÅ«tų pernelyg griežta bausmė.

Adekvati bausmė kaltinamajai galėtų bÅ«ti viena Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant vidurkį tarp sankcijos minimumo ir mediumo. Bausmės atlikimo metu kaltinamajai draudžiama bendrauti su nukentėjusiÄ ja D. G. (BK 48 str. 2 d., 5 d. 2 p.). Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 185-186) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2018 m. vasario 20 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai iš įtariamosios M. G. 26,78 € turtinės žalos už nukentėjusiosioms D. G. ir J. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 109-110). Kaltinamoji (tuo metu – įtariamoji) M. G. sumokėjo 26,78 € Valstybinei ligonių kasai už D. G. ir J. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 4, 47), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. 2018 m. gegužės 15 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios M. G. 8 € turtinės žalos ir 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 2 008 € žalos atlyginimo (2 t., b. l. 53). Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad už 8 € pirko lašus akims. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad iki šiol psichologiškai neatsigavo nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo ir nepatogumų.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. G. papildomai nurodė, kad praÅ¡o 2 000 € dėl akių sužalojimo, dėl daug metų vykstančio konflikto. Juto fizinį skausmÄ , stresÄ , ėjo pas gydytojus. Akys perÅ¡tėjo gal savaitę. Ä® akis laÅ¡ino vaistus. Namuose turėjo laÅ¡iukų akims, paskui pirko receptinius vaistus. Po įvykio juto pažeminimÄ , blogai jautėsi. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje nukentėjusiajai D. G. 2017 m. lapkričio 30 d. nustatyta diagnozė – H10.2 Kiti Å«miniai konjunktyvitai, rekomenduoti vaistai Oftaquix (2 t., b. l. 78). Nukentėjusioji D. G. su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė čekį Nr. 40245/72. IÅ¡ čekio matyti, kad ji 2017 m. gruodžio 1 d. pirko akių laÅ¡us „Oftaquix“ ir, atėmus nuolaidÄ , sumokėjo 8 € (2 t., b. l. 54). Specialisto iÅ¡vadoje sakoma, kad nukentėjusiosios D. G. pakartotinis lankymasis pas akių ligų gydymÄ 2017 m. lapkričio 30 d. dėl Å«minio deÅ¡inės akies junginės uždegimo neturi priežastinio ryÅ¡io su 2017 m. lapkričio 16 d. trauma (1 t., b. l. 97-98).

Teisme ekspertas J. Sakalas paaiÅ¡kino, kad kai D. G. kreipėsi į akių gydytojÄ , jai nustatytas Å«minis konjunktyvitas, t. y. bakterinės kilmės uždegimas. Jis nesusijęs su 2017 m. lapkričio 16 d. sužalojimu. Nukentėjusiajai D. G. iÅ¡raÅ¡yti vaistai „Oftaquix“ nenaudojami patyrus akies ragenos nudegimÄ . Teismas sprendžia, kad civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 8 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsta, nes nukentėjusiosios D. G. turėtos iÅ¡laidos nesusijusios su kaltinamosios 2017 m. lapkričio 16 d. prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdyta nusikalstama veika, ir Å¡iÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmeta.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginis.

Ä®statymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sÄ raÅ¡Ä . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

BylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. G. per įvykį ir kurį laikÄ po to galėjo jausti tiek fizinį skausmÄ , tiek bÅ«ti sukrėsta, pažeminta. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad gydėsi dėl sukrėtimo, kad ji iki Å¡iol neatsigavo psichologiÅ¡kai, kad emocinė pusiausvyra dėl fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡ių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, kaltinamosios turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei D.

G. iÅ¡ kaltinamosios priteisia 100 € neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ jos civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip neįrodytÄ (CPK 12, 178 str.). Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. Å . 2018 m. gegužės 15 d. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57). Kadangi kaltinamoji iÅ¡teisinta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J.

Å ., nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. Å . civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, iÅ¡laidas apmokant paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismų praktikoje priimta, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiuosius, priteisimo valstybės naudai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-744/2017). Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. G. ir J. Š. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikė teismui pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 293,54 € (iÅ¡laidos, patirtos teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai D. G.) ir 130 € (iÅ¡laidos, patirtos teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai J. Å .) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 116-117, 119-120). Kaltinamoji iÅ¡teisinta dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ J. Å ., todėl 130 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas už nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J.

Å . suteiktas teisines paslaugas iÅ¡ kaltinamosios nepriteisiamas. Kaltinamosios darbo užmokestis svyruoja nuo 476,95 € iki 530,54 € per mėnesį (2 t., b. l. 130-132). Kaltinamoji turi nekilnojamojo turto – 2 kambarių butÄ Å iauliuose (1 t., b. l. 149). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 150). Ä®vertinęs duomenis apie kaltinamosios turtinę padėtį, teismas nenustatė pagrindo iÅ¡ kaltinamosios nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę D.

G., ar sumažinti jų dydį. IÅ¡ kaltinamosios priteisiama 293,54 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybės naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamÄ veikÄ , – dujų balionėlis, saugomas Å iaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 133), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuojamas ir kaip bevertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus J. Å . sveikatos sutrikdymo), nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo), ir skirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiÄ ja D.

G.. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. G. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė. ProcesÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos 2018 m. vasario 20 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl 26,78 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

D. G. 2018 m. gegužės 15 d. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ M. G. priteisti 100 € neturtinės žalos atlyginimo. LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. J. Å . 2018 m. gegužės 15 d. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Priteisti iÅ¡ M. G. valstybės naudai 293,54 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę D. G., atlyginimo. Atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę J.

Å . patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 130 € atlyginimo iÅ¡ M. G. nepriteisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamÄ veikÄ , – dujų balionėlį konfiskuoti ir sunaikinti. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per bet kuriuos Å¡io apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Alma BerniÅ«naitė