ecb0ca32-a54a-4d30-9adb-847148ca50f2 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-472-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00692-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.;21.10.1.;21.10.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARtIS 2021 m. rugsėjo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos K.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančios, turinčios neįgalumÄ , skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-1897-2021. Teismas n u s t a t ė: teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. (toliau ir pareiÅ¡kėja) skundas dėl Institucijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo K. K. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 17 d., 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, Å¡ventė su daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno Å«kio asmenimis, t. y.

L. K., A. Å ., V. U., tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų. Skunde pareiÅ¡kėja nesutinka su nutarimu ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, nurodo, kad pas jÄ ir jos sužadėtinį, su kuriuo ji gyvena kartu, buvo atėjusi jų bendra draugė V. U. su sužadėtiniu A. Å .. Kadangi jis su savo drauge elgėsi agresyviai, nenorėdami problemų bei norėdami iÅ¡vengti žalos naujai įrengtam butui, iÅ¡kvietė policijÄ . Institucija atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti, nes jis yra nepagrįstas.

Nurodo, kad K. K. skundas yra neobjektyvus, pateikti motyvai subjektyvÅ«s. PareiÅ¡kėja administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai. Priimant nutarimÄ buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. . Teismo posėdyje K. K. prašė skundÄ tenkinti, nesutinka, jog sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai.

PaaiÅ¡kino, kad ji gyvena kartu su sužadėtiniu L. K.. Pas juos buvo atėjusi draugė V. U.. O Å¡ios draugas A. Å . atėjęs pradėjo belstis duris, todėl, nenorėdama triukÅ¡mo, jį įsileido. Tačiau jis triukÅ¡mavo, todėl iÅ¡sikvietė policijÄ . Tačiau atvykusi policijÄ nubaudė jÄ . Mano, kad tuo metu jau buvo pakeistos karantino sÄ lygos ir galima buvo susitikti su kitais žmonėmis. Paskirta bauda yra labai didelė, ji nesugebės jos sumokėti, nes yra neįgali, negali dirbti, gauna tik 140,80 Eur socialinę paÅ¡alpÄ , jÄ iÅ¡laiko mama.

Ä® teismo posėdį Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Dėl K. K. veikos kvalifikavimo PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis).

Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ , sukėlusį pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Už Å¡io nusižengimo padarymÄ , asmenims numatyta bauda nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. K. K. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 17 d., 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, Å¡ventė su daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno Å«kio asmenimis, t. y.

L. K., A. Å ., V. U., tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad K. K. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (buvo bute) su kitais asmenimis – L. K., A. Å ., V. U.. Net ir pripažinus, kad pareiÅ¡kėja ir L. K. sudaro vienÄ namų Å«kį, kiti du asmenys – A. Å ., V.

U. – nėra K. K. Å¡eimos/namų Å«kio nariai. TÄ pripažino ir pati pareiÅ¡kėja. Tai, kad V. U., pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimÄ , yra jos draugė, nekeičia Å¡io asmens statuso ir nedaro jos pareiÅ¡kėjos namų Å«kio nariu, kadangi jos kartu viename bute negyvena. Tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 12-13, 14) patvirtina, kad policijos pareigÅ«nams atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , buto duris atidariusi K. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat akivaizdžiai neblaivus buvo ir L. K., kuris paaiÅ¡kino, kad pas juos buvo vakarėlis, tačiau svečiai atsisako iÅ¡eiti.

Bute matėsi girtuokliavimo požymiai, tuÅ¡ti alkoholinių gėrimų buteliai, stiklinės. A. Å ., V. U. dėl girtumo negalėjo pasakyti savo duomenų. Jie buvo iÅ¡praÅ¡yti. Lauke Å¡ie asmenys Å¡litinėjo, svirduliavo, negalėjo savarankiÅ¡kai paeiti, todėl, kad nebÅ«tų vieÅ¡oje vietoje, jie buvo nuvežti į policijos komisariatÄ , kur V. U. buvo nustatytas 3,30 promilių girtumas, o A. Å . – lengvas girtumas. Nutarimo 2.1.8.2. punktas draudė rengti asmenines Å¡ventes vieÅ¡ose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena Å¡eima ir (ar) vienas namų Å«kis, iÅ¡skyrus Å¡ventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau nei dvi Å¡eimos ir (ar) du namų Å«kiai.

Nors pareiÅ¡kėja tvirtino, kad pas jÄ namuose nevyko vakarėlis, vis tik, prieÅ¡ingai nei teismo posėdyje nurodė pareiÅ¡kėja, Nutarimo 2.1.8.1. papunktis apskritai draudė daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio artimus kontaktus, iÅ¡skyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.4. papunkčiuose nurodytus atvejus, tačiau Å¡iuo atveju tokių iÅ¡imčių nenustatyta. Taigi, net pripažinus, kad K. K. ir pas jÄ bute buvusių asmenų susitikimas buvo ne asmeninės Å¡ventės proga, tai nepaneigia, jog privačioje erdvėje buvo susitikę ir alkoholius gėrimus vartojo kelių namų Å«kio nariai.

Tai patvirtina ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės. Taigi, kad ir kaip pareiÅ¡kėja vertina kelių namų Å«kių narių susitikimÄ uždaroje patalpoje – bute (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, kurio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tai nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo pažeistas Nutarimu draudžiamas daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio artimas kontaktas. Taigi, nėra abejonių, kad K. K. paskelbto karantino metu nesilaikė 2.1.8.2. papunktyje įtvirtinto draudimo.

VeikÄ kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ . Å iuo atveju nustatyta, kad K. K. nesilaikė vieno iÅ¡ Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, bÅ«tent 2.1.8.2. papunktyje įtvirtino draudimo, todėl, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne, veika kvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir Å¡ia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiÅ¡kia, kad jis turi teisę nesilaikyti Å¡alyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. K. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų iÅ¡plisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl administracinės teisenos nutraukti nėra pagrindo. Dėl nuobaudos dydžio K. K. teismo posėdyje prašė sumažinti paskirtÄ baudÄ , nes ji nedirba, yra neįgali, gauna tik socialinę paÅ¡alpÄ , jÄ iÅ¡laiko mama.

K. K. už jos padarytÄ nusižengimÄ paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl, nesant pagrindo administraciniam nurodymui suraÅ¡yti, bauda gali bÅ«ti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , paskiriant Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , negu numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

K. K. iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę padarius inkriminuotÄ nusižengimÄ , paaiÅ¡kino jo padarymo aplinkybes, nors ir kitaip vertino jo pasekmes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau administracine tvarka nebausta, todėl ji nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamÄ ir ignoruojantį požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. K. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, jai nebÅ«dingas elgesys.

Dėl K. K. veiksmų realių pasekmių nekilo, duomenų, kad kas nors iÅ¡ bute buvusių asmenų sirgo COVID-19, ar Å¡i liga buvo nustatyta kam nors iÅ¡ bute buvusių asmenų, nėra. PraÅ¡ydama sumažinti paskirtos baudos dydį, K. K. nurodo Å¡iuo metu neturinti jokių pajamų, turto ir galimybių sumokėti jai paskirtÄ minimaliÄ 500 Eur baudÄ , nes yra neįgali, turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių nedirba, gyvena tik iÅ¡ socialinės paÅ¡alpos, yra iÅ¡laikoma mamos. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 Eur iki 1500 Eur.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas pažeidėjos asmenybę ir padaryto pažeidimo pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, netgi minimalios nuobaudos paskyrimas K. K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį tikslÄ â€“ nubausti pažeidėjÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra tikslinga, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K.

K. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymÄ skirti mažesnio dydžio baudÄ nei minimali nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, K. K. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pakeičiant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 31-ANR N-1897-2021 už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ K. K. paskirtÄ 500,00 Eur baudÄ , jÄ sumažinant iki 100,00 Eur.

Manytina, kad bÅ«tent Å¡ios administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas pareiÅ¡kėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir atitiks prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 26 d. nutarimÄ Nr. 31-ANR N-1897-2021 ir K.

K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ , paskirtÄ nuobaudÄ â€“ 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) baudÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti iki 100,00 Eur (vieno Å¡imto eurų baudÄ 00 ct). Nutartis per 20 dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡davimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Ingrida Krušienė