ecb0c1fd-abc2-4d0d-9a29-a395defd0f10 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1465-394/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02752-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-25 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-06-18 iki 2018-11-02, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta, tuo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , dėl didelio žmonių skaičiaus kamerose tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes perpildytoje kameroje visi suimtieji vienu metu negalėjo prisėsti prie vieno stalo.

Kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl buvo itin mažas. Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinta kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Å TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, sunku iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, be to, juose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto, asbestas sukėlė rintÄ pavojų jos sveikatai.

ŠTI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, karantino kamerose šalta, kaip ir kratų patalpose. Nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus, kamerose nėra įrengta džiovyklų rūbams džiauti.

Kamerose nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ , karantino kamerose nėra jokios sanitarinio mazgo kabinos arba uždangos, sienelė ne aukÅ¡tesnė kaip 1,35 m. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kratos metu buvo priverstas dėti savo rÅ«bus į purvinas voneles.

Å iaulių TI dažnai nebÅ«na karÅ¡to vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , t.y., stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ . PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (25, 167, 169-170 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (167 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (154-165 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018-06-18 iki 2018-11-02 kameroje Nr. 66 su dar 2-4 asmenimis, ir jam teko nuo 4,52 iki 7,53 kv. m.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kameroje Nr. 66, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, OSB plokÅ¡tės atskyrimas yra 2,07 m.

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ . Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma.

Kameroje Nr. 66 dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas nežymus oro temperatūros pažeidimas, joje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, kamera tvarkinga, pelėsio nėra (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018-05-11 patikrinimo aktas Nr. PA-2739 ir 2018-11-16 patikrinimo aktas Nr. 8051).

Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-18 įsakymu nustatė 2 valandų pasivaikščiojimo trukmę suimtiesiems, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo peleninių, tačiau materialinio buitinio aprūpinimo normose įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų suimtieji ar nuteistieji.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas vartoja tabako gaminius savo noru, todėl peleninės nėra pirmo bÅ«tinumo daiktai, be kurių laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų iÅ¡siversti ar kuriais juos turėtų aprÅ«pinti valstybė. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų dėl asbesto įtakos jo sveikatai, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijose, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas.

Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å iaulių TI konstrukcijose yra asbesto. Å iaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iÅ¡kabinama kamerose, visi norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Atsakovas nurodo, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius.

Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Šiaulių TI taip pat nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas. Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate.

Įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.

Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Å iose patalpose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos. PareiÅ¡kėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas jame negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo R. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2018-06-18 iki 2018-11-02, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. IÅ¡ byloje esančios 2018-11-24 pažymos Nr. 60/09-42021 (30-33 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas R.

K. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-06-18 iki 2018-11-02, viso 138 dienas, gyvenamojoje kameroje Nr. 66, su dar 2-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,76 iki 7,53 kv. m., taigi visas 138 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kameros Nr. 66 dydį – 22,6 kv. m (30-33 b. l.), sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ 1,172 kv. m (34-35 b. l.) ir kameroje buvusių asmenų skaičių (3-6), nustatė, kad tais laikotarpiais, kai kameroje buvo laikomi daugiausia 6 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (22,6 – 1,172 = 21,43 kv.

m) pareiÅ¡kėjui teko 3,57 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai Å¡ioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų (3-5), net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,52 iki 7,53 kv. m, t y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (36-39 b. l.), apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktÄ kameros Nr. 66 fotonuotraukÄ (83 b. l.) nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, buvo vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, natÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (52-70 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad kamera Nr. 66 buvo tikrinama 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 66 nustatyta bendra dirbtinė apÅ¡vieta sudarė 216 lx, kai reglamentuojama 200 lx, konstatuota, jog paÅ¡alintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (57-58 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. atliekant operatyviÄ jÄ valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 66, atlikti oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo matavimai, bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 66 iÅ¡matuota 205 lx, oro temperatÅ«ra Å¡ioje kameroje nustatyta 17,8±0,2°C (matavimo metu buvo atidarytas langas) ir konstatuotas Lietuvos higienos normos 16 punkto pažeidimas, nes temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C, santykinė oro drėgmė kameroje atitiko reikalavimus, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta, kameroje vizualiai matomo pelėsio nėra, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, kameroje Nr. 66 nenustatyta (59-61 b. l.).

IÅ¡ byloje esančios Ūkio skyriaus pažymos apie 2017 m. Å iaulių TI atliktus remonto darbus matosi, kad 2017 metais kamera Nr. 66 nebuvo remontuojama. Taigi atliktų patikrinimų rezultatai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl drėgmės, netinkamo kameros apÅ¡vietimo, pelėsio buvimo, tačiau patvirtino dėl per žemos kameros oro temperatÅ«ros. Tačiau oro temperatÅ«ros pažeidimas kameroje Nr. 66 nustatytas lapkričio mėn., pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2018-06-18 iki 2018-11-02, t. y. ir Å¡iltuoju metų laiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad visÄ nagrinėjamÄ laikymo laikotarpį oro temperatÅ«ra kameroje neatitiko higienos normos reikalavimų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 66 pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatÅ«rÄ , reikalavimus, buvo laikomas 2018 m. spalio ir lapkričio mėn., o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Nurodyta higienos norma natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinta kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovas į bylÄ pateikė 2018-11-21 Å iaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-2792 (145 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę tvirtinamÄ grafikÄ , R.

K. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę ir krepÅ¡inio aikÅ¡telę, dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Ä® bylÄ pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (89-93 b. l.) bei Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (94-143 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iÅ¡ kameros Nr. 66, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint pasikviesti prižiÅ«rėtojÄ tenka ilgai belsti į duris. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (88 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, jo teiginiai dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku abstraktūs, nesusieti su juo pačia, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normos reikalavimų, stogo konstrukcijoje yra asbesto, kuris padarė neigiamÄ Ä¯takÄ jo sveikatai. LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (43 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2018 m. birželio 1 d. atlikto patikrinimo metu nurodė, kad Å iaulių TI bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemai Å¡varÅ«s, tvarkingi (69-70 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rÅ«bus, kamerose nėra įrengta džiovyklų rÅ«bams džiauti. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Ä® bylÄ pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildymas (44-51 b. l.), kur nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje. 2018 m. lapkričio 12 d. atlikto patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas konstatavo, kad Å iaulių TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje, virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, skalbimo bei cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartÄ per mėnesį (59-61 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl džiovyklų nebuvimo taip pat atmestinos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) numato, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys iÅ¡duodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant raÅ¡ytiniam jų praÅ¡ymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo aprÅ«pinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ar iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ nurodyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir tualetinio popieriaus. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raÅ¡tu prašė iÅ¡duoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl tualetinio popieriaus trÅ«kumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (34-35 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 66 pagaminta iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, taip pat nurodytas sienelės aukÅ¡tis (2,07 m), tačiau nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ Å¡ioje kameroje atitvertas nuo likusios kameros erdvės. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (83-85 b. l.) matosi, kad įėjimas į sanitarinį mazgÄ kameroje Nr. 66 atitvertas užuolaida.

Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018), tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.).

Å iuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , laikytina, jog privatumas pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 66 naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kameroje buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems Å iaulių TI krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kratos metu jis buvo priverstas dėti savo rÅ«bus į purvinas voneles, karantino kamerose Å¡alta, kaip ir kratų patalpose.

Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose neatitverti, nebuvo privatumo. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai atliktų patikrinimų metu nebuvo tikrinamos, tačiau pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis ir jis buvo priverstas dėti daiktus į purvinas voneles, tačiau nenurodė, kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Be to, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nepertraukiamai ir duomenų, kad jis buvo iÅ¡vykęs ir vėl grįžo į Å iaulių TI, byloje nėra, taigi patalpinti jį į kratų atlikimo patalpÄ ir atlikti jo asmens kratos nebuvo bÅ«tinybės. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taigi teisinis reglamentavimas dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose yra sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai.

IÅ¡ 2018-11-24 pažymos Nr. 60/09-42021 matosi, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpas patalpintas nebuvo, todėl jo teiginiai dėl sanitarinių mazgų laikino sulaikymo patalpose atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«na karÅ¡to vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi duÅ¡u nenustatė, nurodė, kad duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi (59-61 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba tik po daugkartinių prašymų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Å iaulių TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas; įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å iaulių TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų, jų naikinimÄ pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, atlikti darbai registruojami žurnale (54-56, 59-61 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, dėl jo energetinės vertės, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (71-82 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kameroje pažeidžiant higienos normos reikalavimus (33 dienas), visÄ laikymo laikotarpį (138 dienos) tinkamai neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iÅ¡ sanitarinio įrenginio nuolat sklindantis nemalonus kvapas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 25 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jos laikymo sÄ lygų nesiskundė (145 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2352-662/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1080-662 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 450,00 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 450,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 450,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė