ecafae73-b308-4516-a4aa-fd98899ecd8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1316/2014Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 116.4; 125.10.3.;(S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

R. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinio sprendimo, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-123/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilzevus“ ieÅ¡kinį atsakovei L. R. individualiai įmonei dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal Å¡alių sudarytÄ didmeninio pirkimo sutartį.              IeÅ¡kovas UAB „Vilzevus“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės L. R. individualios įmonės (toliau tekste L. R. IÄ®) priteisti 432 000 Lt skolÄ , 30 601,45 Lt palÅ«kanų, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir 4 313,01 Lt žyminio mokesčio. ReikalavimÄ grindė 2003 m. liepos 1 d.

Å¡alių mažmeninio pirkimo sutartimi (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovas atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, o atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo tik 140 735,42 Lt, o 432 000 Lt liko skolinga.              Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-810-123/2005 ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.              Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros LEC Nr. 1884207/209/213-219/221-237 buvo iÅ¡raÅ¡ytos jau pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, todėl Sutarties 2.1, 2.2 punkto reikalavimai dėl apmokėjimo sÄ lygų ir terminų bei Sutarties 7 punktas dėl sankcijų negali bÅ«ti taikomi.

Atsakovo teigimu, teismas priimdamas preliminarų sprendimÄ vadovavosi negaliojančia Sutartimi. IeÅ¡kovas pažeidė Sutartį, nes pardavė nekokybiÅ¡kas ir norminių aktų reikalavimų neatitinkančias prekes ir 4 kartus brangiau, nei reali jų vertė rinkoje, todėl atsakovė turėjo avalynę nukainoti. PVM sÄ skaitose–faktÅ«rose nurodyti kitų firmų prekių pavadinimai, t. y. skiriasi nuo atsakovės nurodytų Turkijos avalynės gamintojų. Å alių Sutartis negalėjo bÅ«ti pratęsta metams, nes nebuvo įvykdytos Å¡ios Sutarties sÄ lygos: buvo pristatytas per daug didelis kiekis avalynės; prekės nebuvo užsakytos ir nebuvo atliktas 50 procentų iÅ¡ankstinis apmokėjimas už prekes; pardavėjas nesuteikė pirkėjui iÅ¡samios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumÄ , vartojimo bÅ«dÄ , garantijos laikÄ .

Atsiskaitymas pagal pateiktas teismui PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras Å¡alių susitarimu buvo vykdomas po prekių pardavimo. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovui pateikus ieÅ¡kinį, atsakovė bÅ«tų pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prekių grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau dokumentiniame procese negalima reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl taip atsakovei buvo atimama galimybė ginti pažeistas teises.             Atsakovė L. R. IÄ® ieÅ¡kovui UAB „Vilzevus“ 2005 m. gruodžio 16 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieÅ¡kinį dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo ir sutarčių nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-9908-603/2005). Vėliau ieÅ¡kinys buvo patikslintas ieÅ¡kinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Byla pagal teismingumÄ buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

             Teismas Å¡iÄ Â bylÄ 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal L. R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo; minėtoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, Å¡ioje byloje 2014 m. sausio 3 d., teismas atnaujino bylos nagrinėjimÄ . I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių susiklostė didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, tačiau atsakovė sumokėjo tik 140 735,42 Lt, todėl laikė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pinigines prievoles (CK 6.344 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad teismas priimdamas preliminarų sprendimÄ vadovavosi negaliojančia Sutartimi; buvo parduotas per daug didelis kiekis avalynės; prekėms nebuvo užsakymo ir 50 procentų iÅ¡ankstinio apmokėjimo; pardavėjas nesuteikė pirkėjui iÅ¡samios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumÄ , vartojimo bÅ«dÄ , garantijos laikÄ ; taip pat tai, jog ieÅ¡kovas pažeidė Sutartį, kadangi pardavė nekokybiÅ¡kas ir norminių aktų reikalavimų neatitinkančias prekes.

Teismas nustatė, kad atsakovė 2005 m. birželio 11 d. prekes (avalynę) priėmė 2005 m. birželio 1, 4 ir 10 dienos PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų pagrindu. Atsakovė priėmusi prekes nesurašė prekių kokybės neatitikimo akto, nepranešė ieÅ¡kovui apie avalynės kokybės neatitikimÄ , komplektiÅ¡kumÄ ar normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimÄ . Atsakovė ieÅ¡kovui tik 2005 m. lapkričio 28 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo ir tik praėjus daugiau nei metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams po prekių priėmimo pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijas dėl avalynės kokybės. Teismo vertinimu, atsakovė tokiu bÅ«du vilkino prievolės pagal Sutartį įvykdymÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas nepranešė kokia byla yra nagrinėjama, neiÅ¡aiÅ¡kino dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų, neiÅ¡sprendė praÅ¡ymų, galimybės teikti paaiÅ¡kinimus, netyrė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nepaskelbė apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ , neiÅ¡klausė baigiamųjų kalbų bei replikų; teisėja, pradėjusi nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka savo iniciatyva baigė nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, tokiu bÅ«du pažeidė betarpiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo ir nepertraukiamumo principus, tuo sudarydama iÅ¡skirtines galimybes ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovui jau buvo priimtas palankus preliminarus sprendimas, o iÅ¡ atsakovės atėmė galimybę paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ .

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK ir civiliniame procese įtvirtintÄ rungimosi principÄ .              2. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp Å¡alių buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas pateikė netinkamos kokybės produkcijÄ , tuo buvo pažeistos Å¡alių Sutarties sÄ lygos, todėl vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjui turėjo bÅ«ti sumažinta pirkimo kaina 278 703,02 Lt.              3.

Teismas sprendime citavo civilinę bylÄ Nr. 2-172-262/2011, tačiau Å¡i byla nebuvo prijungta prie Å¡ios bylos, todėl skundžiamas sprendimas neteisėtas, kadangi teismas rėmėsi netirtos bylos duomenimis. Be to, Vilniaus apygardos teismas vertino Å¡alių sudarytÄ Sutartį, Å¡io sandorio teisėtumÄ ir atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams, taip pat pasisakymas dėl Å¡alių valios sudarant minėtÄ sandorį. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo keliamas klausimas dėl tinkamo ar netinkamo Sutarties vykdymo ir prekių kokybės klausimas buvo keliamas tik tiek, kiek tai lietė restitucijos klausimÄ ir galimÄ produkcijos grÄ Å¾inimÄ .

             4. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina papildomai paaiÅ¡kinti faktines bylos aplinkybes.              5. Apeliantė taip pat praÅ¡o prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti, tai: L. R. IÄ® 2004 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ ; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Å«kio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2004 m. birželio 17 d. raÅ¡tÄ ; UAB „Baltijos auditas“ preliminariÄ turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 05-01-P1;

L. R. IÄ® 2005 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ ; Valstybinės ne maisto produktų prie Ūkio ministerijos avalynės atitikimo kokybės rodikliams 2005 m. spalio 17 d. įvertinimo aktÄ Nr. 7KLS-05-2103-139; UAB „Impeksservis“ 2007 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 1- 7/171 Dėl ekspertizės; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1239-39/2007 dėl ekspertizės skyrimo; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-708-39/2008 dėl ekspertizės skyrimo;

UAB „Impeksservis“ 2008 m. birželio 28 d. ekspertizės aktÄ Nr. 62 su priedais; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolÄ civilinėje byloje Nr. 2-708-262/2008 su eksperto apklausa; antstolės I. B. 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 11-09-23; Lietuvos apeliacinio teismo 201 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.2A-246/2013.              IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Dėl apeliacinio skundo trÅ«kumų. Apeliacinis skundas turi esminių procesinių trÅ«kumų – nėra tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas, kadangi apeliantas praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nors apeliaciniame skunde teigia, kad prekių kaina turėtų bÅ«ti sumažinta 278 703,02 Lt suma. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų apeliantei nustatyti terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas atsakovui pardavė 572 735,42 Lt vertės prekių. Atsakovė sumokėjo tik 140 735,42 Lt. Atsakovė neginčijo savo prievolių atsiskaityti už iki 2004 m. birželio 1 d. pateiktas prekes. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl prekių, perduotų atsakovei pagal 2004 m. birželio mėnesį iÅ¡raÅ¡ytas 26 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis atsakovui buvo perduota 462 108,06 Lt vertės 8889 porų batų. Atsakovės teigimu, iÅ¡ Å¡ių 2004 m. birželio mėnesį perduotų prekių, ji pardavė 3665 poras batų.

Atsakovė atsisakė savo reikalavimų dėl Å¡ių 3665 batų porų, kurių vertė pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas sudarė 183 405,04 Lt, kokybės ir kainos sumažinimo. Toks ieÅ¡kinio dalies atsisakymas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011. Taigi, ieÅ¡kovo nuomone, jei ir gali kilti ginčas dėl ieÅ¡kovo perduotų prekių kokybės, tai gali bÅ«ti sietina tik su pas atsakovę likusia 278 703,02 Lt vertės 5224 batų porų kokybe ir kainos sumažinimu.

Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Å«kio ministerijos (toliau - Inspekcija) 2005 m. spalio 17 d. Avalynės atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo aktu Nr. 7KLS- 05-2103-139 (toliau tekste ir Inspekcijos aktas) ir UAB „Impeksservis“ 2006 m. birželio 28 d. Ekspertizės aktu Nr. 62 (toliau tekste ir Ekspertizės aktas), kurie nebuvo pateikti į bylÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nei vienoje byloje nebuvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas atsakovei pardavė netinkamos kokybės prekes.

             2. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliantė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė atsakovės procesinius praÅ¡ymus dėl naujų įrodymų prijungimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo ir pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo. IeÅ¡kovui reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nebuvo galimybės dokumentiniame procese atsakovei reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl atsakovė inicijavo atskirÄ civilinę bylÄ , kurioje reiÅ¡kė reikalavimus UAB „Vilzevus“ dėl perduotų prekių netinkamos kokybės. Teismas Å¡iÄ Â bylÄ 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi sustabdė, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal L.

R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo, todėl pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę atsakovei iÅ¡spręsti ginÄÄ su ieÅ¡kovu.              3. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė apeliaciniame skunde praÅ¡o prijungti naujus įrodymus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau visiÅ¡kai nemotyvuoja, kodėl Å¡ie įrodymai nebuvo savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ . Ši byla buvo pradėta 2005 m. liepos 21 d., t. y. iki civilinio proceso kodekso pakeitimų, susijusių su elektronine byla priėmimo, todėl bet kokie dokumentai teismui ir pati byla turėjo bÅ«ti vedama iki Å¡ių pakeitimų nustatyta tvarka, t. y.

į nagrinėjamÄ bylÄ jokie procesiniai dokumentai ir praÅ¡ymai pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti teikiami per elektroninių paslaugų portalÄ (toliau tekste ir EPP), ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir tirti naujus įrodymus. Å ie įrodymai nebuvo perduoti ir ieÅ¡kovui. Todėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti procesÄ . IeÅ¡kovo nuomone, apeliacinės instancijos turėtų atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus, nes jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui Å¡iam iÅ¡nagrinėjus bylÄ (CPK 306 str. 3 d. ir 314 str.).

Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad praÅ¡omų prijungti naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Be to, teismas nutartimi grÄ Å¾ino pateiktus naujus įrodymus atsakovei, kadangi kitai Å¡aliai nebuvo pateikti praÅ¡omi į bylÄ prijungti nauji įrodymai ir atsakovė nenurodė, iÅ¡ kur praÅ¡omus prijungti įrodymus turėtų teismas iÅ¡sireikalauti ar juos gauti ieÅ¡kovas.             4. Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 padarytomis iÅ¡vadomis ir laikė jas turinčias prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtoje byloje buvo kvalifikuoti Å¡alių santykiai, atsakovės prievolių neįvykdymas ir ieÅ¡kovui pretenzijų savalaikis nepateikimas dėl prekių kokybės.              5.

NepraneÅ¡imas ieÅ¡kovui apie tariamai netinkamÄ avalynės kokybę ir nesÄ Å¾iningas atsakovo elgesys užkirto jam keliÄ remtis prekių nekokybiÅ¡kumu (CK 6.327 str. 5 d.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta.              Šioje apeliacijoje keliami bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka, prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dokumentiniame procese pasikeitus CPK reglamentavimui, naujų įrodymų prijungimo po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismo sprendimo prejudicinės galios bei teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimai.

             Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka              Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso normas, kadangi pradėjus teismo posėdį nepranešė kokia byla yra nagrinėjama, neiÅ¡aiÅ¡kino dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų, neiÅ¡sprendė praÅ¡ymų, galimybės teikti paaiÅ¡kinimus, netyrė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nepaskelbė apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ , neiÅ¡klausė baigiamųjų kalbų bei replikų; teisėja, pradėjusi nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka savo iniciatyva baigė nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, tokiu bÅ«du pažeidė betarpiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo ir nepertraukiamumo principus, tuo sudarydama iÅ¡skirtines galimybes ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovui jau buvo priimtas palankus preliminarus sprendimas, o iÅ¡ atsakovės atėmė galimybę paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ .

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK ir civiliniame procese įtvirtintÄ rungimosi principÄ , todėl pasak apelianto, objektyviam stebėtojui susidarė įspÅ«dis, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovei reikalavimus pareiÅ¡kė dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kinį laikė pagrįstu ir 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu jį patenkino visiÅ¡kai.

Iki 2011 m. birželio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, civilinio proceso kodeksas draudė dokumentiniame procese reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl atsakovė ieÅ¡kovui 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieÅ¡kinį dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo ir sutarčių nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-9908-603/2005). Vėliau ieÅ¡kinys buvo patikslintas ieÅ¡kinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Byla pagal teismingumÄ buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas Å¡iÄ Â bylÄ 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal L. R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo ir minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, Å¡ioje byloje 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir skyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio įraÅ¡as liudija, kad teisėja pranešė Å¡alims kokia byla nagrinėjama, patikrino byloje dalyvaujančių asmenų tapatybes, pranešė teismo sudėtį, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims teismo nuÅ¡alinimo teisę (toks nebuvo pareikÅ¡tas) ir suteikė Å¡alims teisę teikti praÅ¡ymus. Å ioje proceso stadijoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl dokumentinio proceso tvarkos, ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus nuomonę, kad toliau byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip kaip numato CPK normos, reglamentuojančios dokumentinį procesÄ , ir Å¡ioje proceso stadijoje žodinio proceso ir pasirengimo bylos nagrinėjimui nebegali bÅ«ti.

Teismo posėdžio įraÅ¡as liudija, kad teismas savo procesinius veiksmus grindė byloje beveik deÅ¡imties metų pertrauka dėl bylos sustabdymo, todėl teismo teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas buvo skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių pozicijas po didelio laiko tarpo. Kadangi ieÅ¡kovas reikalavo dokumentinio proceso, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs Å¡alių pozicijų ginčo klausimu, protokoline nutartimi atmetęs atsakovės reikalavimus prijungti raÅ¡ytinius įrodymus ir priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nustatė galutinio sprendimo paskelbimo datÄ ir posėdį baigė.

             Dokumentinis procesas - tai viena iÅ¡ supaprastinto proceso formų, įtvirtinta CPK XXII skyriuje. IeÅ¡kovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiÅ¡kia supaprastintÄ Å¡ių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedÅ«rÄ , t. y. supaprastintÄ procesÄ , kuriuo siekiama kuo greičiau tarp ginčo Å¡alių atkurti teisinę taikÄ (CPK 2 str.). Vienas iÅ¡ pagrindinių dokumentinį procesÄ apibrėžiančių požymių yra visų reikalavimų pagrindimas vien leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

VisÄ dokumentinį procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima suskirstyti į du etapus:

1) proceso eiga iki atsakovo prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimo (pirmasis etapas), irproceso eiga atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus (antrasis etapas). Dokumentiniame procese pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 427 str. 1 d.). Tačiau raÅ¡ytinis procesas vyksta tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Vėliau jis bÅ«tų raÅ¡ytinis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas nepareikÅ¡tų prieÅ¡­taravimo. Ar bus antrasis dokumentinio proceso etapas, priklauso nuo atsa­kovo procesinio elgesio, t. y. ar atsakovas reaguos į gautÄ preliminarų sprendimÄ , ar leis preliminariam sprendimui įsiteisėti nesiimdamas jokių veiksmų.

Jeigu gavęs preliminaraus sprendimo kopijÄ atsa­kovas per nustatytÄ dvideÅ¡imties dienų terminÄ (CPK 430 str. 1 d.) pareiÅ¡kia prieÅ¡taravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. Å iame etape jokie įrodinėjimo priemonių ribojimai netaikomi. Atsakovas savo prieÅ¡taravimus privalo motyvuoti ir gali grįsti ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Ä®gyvendinant lygiateisiÅ¡ku­mo principÄ antrajame dokumentinio proceso etape tokios pačios teisės suteiktos ir ieÅ¡kovui, kuris gali papildyti savo ieÅ¡kinį naujais motyvais, įrodymais (CPK 430 str. 2 d.).

IÅ¡ esmės antrasis dokumentinio proceso etapas niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos. Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ vyksta speciali raÅ¡ytinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui procedÅ«ra (CPK 430 str. 2 d.), ir teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų nuo dienos, kuriÄ teismas gavo ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti ir teismo posėdis vyksta bendra tvarka, t. y. žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 235 straipsnio 4 dalies nurodytÄ atvejį, t. y. kai raÅ¡ytiniu arba į teismo posėdžio įraÅ¡ytu ir Å¡alių pasiraÅ¡ytu sutikimu nusprendžiama nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių tokio susitarimo nebuvo ir atsakovė reikalavo žodinio bylos nagrinėjimo. Taigi, atsakovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravi­mus, procesas peraugo į įprastinę ginčo teisenÄ . Dokumentinio proceso normos nenumato teismui teisės, sprendžiant prieÅ¡taravimų priėmimo klausimÄ , tirti, vertinti byloje surinktus įrodymus ir galutinai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis minėtų ir kitų civilinio proceso principų iÅ¡nagrinėjama byla ir iÅ¡aiÅ¡kintos bei įvertintos visos bylos aplinkybės (CPK 260 str., 427 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso eigÄ , sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos minėtos CPK straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimÄ dokumentinio proceso tvarka. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas dokumentinį procesÄ kaip vienÄ iÅ¡ supaprastintų civilinio proceso formų supainiojo su teismo posėdžio forma. Teismo posėdžių formos (žodinis ar raÅ¡ytinis) iÅ¡ esmės galimos visose civilinio proceso formose (ginčo, ypatingojoje teisenoje ir kt.), taip pat, minėta, ir dokumentiniame procese po atsakovo prieÅ¡taravimų priėmimo. Taigi pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pradėjęs žodinį bylos nagrinėjimÄ ir nusprendęs jį baigti raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidė minėtas CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentinio proceso eigÄ .

             Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi 2005-07-25. Preliminarus sprendimas buvo priimtas 2005-08-09, atsakovės prieÅ¡taravimai byloje patekti 2005-10-06, parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2005-11-28, o 2005-12-19 byla sustabdyta iki teismas iÅ¡nagrinės L. R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiÅ¡kų prekių grÄ Å¾inimo ir sutarčių nutraukimo.

Minėtoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, Å¡ioje byloje 2014 m. sausio 3 d., teismas atnaujino bylos nagrinėjimÄ . Teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), civilinėje byloje pagal L. R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilzevus“ buvo tikslinami (keičiami) penkis kartus. Pirmieji trys L. R. IÄ® ieÅ¡kiniai buvo pareikÅ¡ti dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo (pirkimo-pardavimo sutartimis įvardijant atskiras PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras); vėliau Å¡is reikalavimas pakeistas į reikalavimÄ pripažinti pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras sudarytÄ avalynės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir įpareigoti atsakovÄ atsiimti 5224 poras avalynės; paskutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje L.

R. IÄ® pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 278 703,02 Lt avalynę, kuri buvo pateikta pagal 2004-06-14 – 11 d. PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2004-06-25 nutraukė Sutartį. VienaÅ¡alį sutarčių nutraukimÄ ir reikalavimÄ atsiimti prekes L. R. IÄ® grindė be kita ko ir nekokybiÅ¡ka avalyne. Taigi, sustabdžius Å¡iÄ bylÄ atsakovė L. R. IÄ® aktyviai gynė savo teises teisme reikÅ¡dama ieÅ¡kinį ir tikslindama jį penkis kartus, tokiu bÅ«du pasirinkdama savo gynybos pozicijÄ , kadangi iki 2011 m. birželio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo, CPK 430 straipsnio 4 dalis draudė dokumentiniame procese reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimÄ priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį pasikeitus CPK 430 straipsnio 4 dalies reglamentavimui motyvavo tuo, kad bylÄ pradėjus dokumentinio proceso tvarka nebegalima priimti prieÅ¡ieÅ¡kinio, be to atsakovei neatimta procesinė teisė reikÅ¡ti savo reikalavimus dėl prekių vertės sumažinimo atskiroje byloje.                CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Nauja CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcija nebenumato draudimo dokumentiniame procese reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį nepagrįstai buvo motyvuojamas tuo, kad byla buvo pradėta nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmiau minėta, kad iÅ¡ esmės antrasis dokumentinio proceso etapas niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos, todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi bei CPK 430 straipsnio nauja 4 dalies redakcija, teismas turėjo teisę, bet ne pareigÄ priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad byla buvo sustabdyta beveik deÅ¡imt metų. Per šį laikÄ atsakovė turėjo galimybę UAB „Vilzevus“ pareikÅ¡ti savo reikalavimus dėl nekokybiÅ¡kų prekių perdavimo, nuostolių atlyginimo ar kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, galėjusių lemti ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Minėta, kad atsakovė aktyviai naudojosi Å¡ia teise, ne kartÄ tikslindama pareikÅ¡tus reikalavimus, dalies jų atsisakydama ir pan..

Apeliantė įtikinamais argumentais nepagrindė, kodėl ginčas dėl prekių kokybės per Å¡ios bylos sustabdymo laikotarpį negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas atskiroje byloje. Atitinkamai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas, atsisakydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį po beveik 10 metų bylos sustabdymo, pažeidė atsakovės teises ar lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 konstatuota, kad Å¡ioje byloje atsakovė, kaip pirkėja galės ginti savo teises pasinaudodama kitais įstatyme numatytais pirkėjo teisių gynybos bÅ«dais (pvz., reikalauti sumažinti pirkimo kainÄ , praÅ¡yti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo, tiek, kiek jų nekompensuoja galimas kainos sumažinimas), neįpareigojo pirmosios instancijos teismo bÅ«tent Å¡ioje byloje nagrinėti atsakovės reiÅ¡kiamų reikalavimų ieÅ¡kovui dėl nekokybiÅ¡kų prekių kainos sumažinimo.

CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys siektų operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo ir laiku bei tinkamai atliktų visus reikiamus procesinius veiksmus. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo, vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba gautas kitos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Å iuo atveju, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. vasario 10 d., todėl, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimas ir nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimas sutapo laike, prieÅ¡ieÅ¡kinis, remiantis proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principais, privalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas per protingÄ laikotarpį po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau bet kokiu atveju- ne vėliau kaip iki teismo posėdžio pradžios.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu protingu, bylos nagrinėjimo neužvilkinančiu terminu galėtų bÅ«ti septynių dienų terminas, kuris leistų teismui bei kitai proceso Å¡aliai iki teismo posėdžio atlikti bÅ«tinus procesinius veiksmus, kaip antai, iÅ¡siųsti prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, Å¡iam- pateikti atsiliepimÄ ir kt. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013, kurioje aptarta apeliantės galimybė ginti jos, kaip pirkėjos, teises, priimta 2013 m. balandžio 23 d..

Taigi, ir iki Å¡ios bylos nagrinėjimo atnaujinimo apeliantė turėjo daugiau negu aÅ¡tuonių mėnesių terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti, tačiau Å¡ia galimybe nesinaudojo. Toks apeliantės procesinis elgesys aiÅ¡kiai liudija ne jos siekį apginti pažeistÄ teisę, bet siekį vilkinti skolos priteisimo procesÄ , nesÄ Å¾iningai naudojantis procesinėmis teisėmis. Tokia situacija teismo negali bÅ«ti toleruojama, todėl apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje, nors šį teisėtÄ ir pagrįstÄ atsisakymÄ pagrindė neteisingais procesiniais motyvais.

             Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų pažeidimo, apeliacinis teismas nurodo, jog remiantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Nei aplinkybė, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nesuteikė Å¡alims teisės pasisakyti baigiamosiose kalbose, nei netinkamas atsisakymo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį motyvavimas nelėmė neteisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo bei neteisėto sprendimo priėmimo, todėl aptarti apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .              Dėl prejudicinių faktų              Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip pat kvestionuoja remdamasi aplinkybe, kad teismas rėmėsi netirtos bylos duomenimis, ir sprendime citavo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 nustatytas aplinkybes, nors Å¡i byla nebuvo prijungta prie Å¡ios bylos.             Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

             Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013, kurioje buvo nagrinėjamas Å¡ios bylos Å¡alių ginčas pagal L. R. IÄ® ieÅ¡kinį atsakovui UAV „Vilzevus“ dėl tos pačios Sutarties teisinių pasekmių - dėl nekokybiÅ¡kos avalynės pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, vėliau šį reikalavimÄ pakeičiant į reikalavimÄ pripažinti pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras sudarytÄ avalynės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 5 224 poras avalynės, o dar vėliau šį reikalavimÄ patikslinus, L.

R. IÄ® prašė įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 278 703,02 Lt vertės avalynę, kuri buvo pateikta pagal 2004-06-14 – 11 d. PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2004-06-25 nutraukė Sutartį. Visi reikalavimai buvo taip pat grindžiami aplinkybe, kad UAB „Vilzevus“ parduota avalynė buvo nekokybiÅ¡ka. Minėtuose procesiniuose sprendimuose buvo kvalifikuoti Å¡alių santykiai, atsakovės prievolių neįvykdymas ir ieÅ¡kovui pretenzijų savalaikis nepateikimas dėl prekių kokybės. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais teismas rėmėsi, yra byloje, be to, įstatymas leidžia remtis ir duomenimis iÅ¡ teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, esÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtais procesiniais sprendimais, nes tos civilinės bylos medžiaga nebuvo prijungta prie Å¡ios bylos, nepagrįsti.

             Dėl ginčo esmės              Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp Å¡alių buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovas pateikė netinkamos kokybės produkcijÄ , tuo buvo pažeistos Å¡alių Sutarties sÄ lygos, todėl vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjui (atsakovei) turėjo bÅ«ti sumažinta pirkimo kaina 278 703,02 Lt.              Byloje nebėra ginčo dėl Å¡alių teisnių santykių kvalifikavimo – tarp Å¡alių susiklostė didmeninio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas 2003-07-01 Sutarties pagrindu atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo tik 140 735,42 Lt, o 432 000 Lt liko skolinga. Atsakovė Å¡ioje byloje savo prieÅ¡taravimus grindė pasibaigusia Å¡alių Sutartimi, netinkama prekių kokybe, kainos neatitikimu rinkos vertei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepaisant atsakovės nurodomų aplinkybių dėl ieÅ¡kovo pateiktos nekokybiÅ¡kos avalynės, atsakovė ir toliau prekiavo ieÅ¡kovo parduota avalyne ir nemaÅ¾Ä dalį Å¡ios avalynės pardavė.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė savalaikiai nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijų dėl nekokybiÅ¡kos avalynės, o tokias pretenzijas pareiÅ¡kė tik ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo. Pirmiau teisėjų kolegija konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje byloje nepriimtas pagrįstai, kadangi atsakovės praÅ¡ymu Å¡i byla buvo sustabdyta iki kitos civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo, kurioje L. R. IÄ® reiÅ¡kė UAB „Vilzevus reikalavimus, kildinamus iÅ¡ tos pačios Å¡alių Sutarties ir atsakovei buvo suteikta galimybė ginti savo pažeistas teises kitoje byloje reiÅ¡kiant UAB „Vilzevus“ savarankiÅ¡kus reikalavimus, todėl įvertinus atsakovės gynybos pozicijÄ , atsakovės procesinių dokumentų argumentus (pvz. dėl Å¡alių Sutarties negaliojimo ir pan.), Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtis bei įrodinėjimo dalykÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl Å¡alių Sutartimi atsakovės įsigytų prekių kainos sumažinimo.

Atitinkamai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl neatskleistos bylos esmės.               Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja ir nepagrįstu įrodymų neprijungimu ir apeliacinės instancijos teismui teikia naujus raÅ¡ytinius įrodymus, praÅ¡ydamas juos prijungti. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 str.). Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu Å¡ių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsakovė apeliaciniam teismui teikia L. R. IÄ® 2004 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ ; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Å«kio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2004 m. birželio 17 d. raÅ¡tÄ ; UAB „Baltijos auditas“ preliminariÄ turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 05-01-P1; L. R. IÄ® 2005 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ ; Valstybinės ne maisto produktų prie Ūkio ministerijos avalynės atitikimo kokybės rodikliams 2005 m. spalio 17 d. įvertinimo aktÄ Nr. 7KLS-05-2103-139; UAB „Impeksservis“ 2007 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 1- 7/171 Dėl ekspertizės;

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1239-39/2007 dėl ekspertizės skyrimo; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-708-39/2008 dėl ekspertizės skyrimo; UAB „Impeksservis“ 2008 m. birželio 28 d. ekspertizės aktÄ Nr. 62 su priedais; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolÄ civilinėje byloje Nr. 2-708-262/2008 su eksperto apklausa; antstolės I. B. 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 11-09-23;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.2A-246/2013. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė praÅ¡o prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė siekia įrodyti ieÅ¡kovo parduotÄ nekokybiÅ¡kÄ avalynę. Visų pirma, iÅ¡ dalies pateiktų dokumentų datų matyti, kad minėti dokumentai atitinkamų subjektų priimti ir suraÅ¡yti dar iki Å¡ios bylos sustabdymo (2005-12-19) pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio teismo vertinimu, atsakovei manant, kad jie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , turėjo galimybę pateikti juos dar iki Å¡ios bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kita pateikiamų dokumentų dalimi atsakovė siekia įrodyti ieÅ¡kovo parduotų prekių neatitikimÄ kokybės reikalavimams ir tokiu bÅ«du grindžia reikalavimÄ sumažinti prekių kainÄ . Tačiau tai yra ne Å¡ios bylos dalykas. Kaip jau pirmiau minėta, atsakovei neužkirstas kelias reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kovui kitoje byloje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo prijungti Å¡iuos įrodymus į bylÄ (CPK 180 str.).                  Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo              Apeliantė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė atsakovės procesinius praÅ¡ymus dėl naujų įrodymų prijungimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, taip pat pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ dokumentinio proceso tvarka.

             Teisėjų kolegija, atsakydamas į Å¡iuos apeliantės argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė tam tikrus dokumentinio proceso pažeidimus, tačiau anksčiau nurodyta, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . IÅ¡ teismo posėdžio įraÅ¡o matyti, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vyko žodinio proceso tvarka. Anksčiau taip pat minėta, jog teismas atliko visus bÅ«tinus įžanginius teismo posėdžio procesinius veiksmus (pranešė kokia byla nagrinėjama, patikrino byloje dalyvaujančių asmenų tapatybes, pranešė teismo sudėtį, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims teismo nuÅ¡alinimo teisę, suteikė Å¡alims teisę teikti praÅ¡ymus, kurie buvo iÅ¡nagrinėti protokoline nutartimi), taip pat, teismo posėdžio metu teismas suteikė Å¡alims teisę pasisakyti ne tik procesiniais klausimais, bet ir dėl ginčo esmės. IÅ¡ teismo posėdžio įraÅ¡o galima aiÅ¡kiai nustatyti Å¡alių pozicijas ginčo klausimu, Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimo dalykÄ ir pagrindÄ , todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovės pozicija teismo liko neiÅ¡klausyta dėl baigiamųjų kalbų nebuvimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmimo, ar dokumentų neprijungimo.

Minėti dokumentinio proceso pažeidimai nelaikyti teismo Å¡aliÅ¡kumu. Teismų ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumas bei nepriklausomumas suprantamas dvejopai: pirma, nepriklausomumas reiÅ¡kia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumÄ nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių; antra, Å¡is principas reiÅ¡kia asmeninį teisėjo nepriklausomumÄ sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos Å¡alių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų, ar iÅ¡orinių jėgų ir pan.

Jeigu teisėjo sprendimÄ veikė kokia nors paÅ¡alinė įtaka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo. Taigi Å¡iuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiÅ¡kia proceso sÄ Å¾iningumÄ . Å is nepriklausomumo aspektas reiÅ¡kia ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , t. y. situacijÄ , kai teisėjas, priimdamas sprendimÄ , nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas paÅ¡alinių veiksnių. Vadinasi, nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas yra toks teisėjas, kuris nėra iÅ¡ anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniÅ¡kai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, ginÄÄ sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sÄ mone.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi ar priklausomus sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei priėmė nepalankius procesinius sprendimus, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ palieka nepakeistÄ .              Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka              Apeliantė prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį praÅ¡ymÄ motyvuodama tuo, kad teisme bÅ«tina pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nebuvo bÅ«tinas žodinis atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nebuvo poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovei atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.).

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Atsakovė ginčijo visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nepaisant to, kad apeliaciniame skunde taip pat reiÅ¡kė reikalavimus dėl parduotų prekių kainos sumažinimo, todėl valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 4 313 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 4 d., 93 str.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,   n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             IÅ¡ atsakovės L. R. individualios įmonės (įmonės kodas 141162010) valstybei priteisti 4 313 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .              GrÄ Å¾inti atsakovei L. R. individualiai įmonei su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Teisėjai                                                                 ArtÅ«ras Driukas                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė