2022-08-29 Nr. BB-5230-1-01-1-39096-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4089/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39096-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti, netinkamai taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 182 straipsnio 1 dalies nuostatas bei esminiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Abu teismai, pažeisdami in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principą, kasatoriaus kaltę grindė prielaidomis, taip pat nuteistosios E. S. nepatikimais parodymais, kuri tiesiogiai suinteresuota sušvelninti savo atsakomybę arba jos išvengti ir kuri jį siekė apkalbėti dėl nutrūkusių artimų santykių. Teismai nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertinant kitų bendrakaltinamųjų byloje duotus parodymus, nepagrįstai suteikė jiems pranašumą prieš kitus bylos įrodymus. Taigi, byloje esantys duomenys įvertinti, pažeidžiant jų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles. Byloje esantys įrodymai įvertinti selektyviai, neišsamiai, nelyginti tarpusavyje, nevertinta jų visuma, formaliai, be motyvų atmesti kasatorių teisinantys įrodymai (jo paties, nuteistojo A. N. parodymai). Tuo tarpu asmens teisė į rungtynišką bei lygiateisišką procesą suponuoja ir jo teisę į visapusišką bylos duomenų įvertinimą.

Nuteistojo A. N. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent A. N. vykdė sukčiavimus. Abiejų instancijų teismų konstatuotas kasatoriaus tyčios sukčiauti turinys iš esmės yra nuteistojo A. N. aktyvūs veiksmai. Tokia situacija, kai kito nuteistojo veiksmai yra inkriminuojami kasatoriui, kuris neturėjo jokios įtakos ir neatliko jokių veiksmų, negali būti pagrindu pastarąjį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 332 straipsnio 5 dalies) nuostatų pažeidimų, in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos principų nesilaikymo, kaip ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 182 straipsnio 1 dalies) grindžiami nesutikimu su nuteistosios E. S., paties kasatoriaus ir nuteistojo A. N. parodymų patikimumo vertinimu, byloje atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, savaip interpretuoja jų pagrindu nustatytinas faktines aplinkybes, pateikia įvykių versiją neva paneigiančią jo sąsajas su padaryta nusikalstama veika.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo sritis. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir tai nėra trečioji teismo instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui. Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant A. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde apie padarytus procesinius pažeidimus taip pat nurodoma deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar šališkai. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties 9-14 puslapiuose išsamiai pasisakyta dėl kasaciniame skunde nuteistojo pakartotinai nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neva netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, pateikiant išsamius motyvus, pripažinta, kad tokių pažeidimų nebuvo padaryta. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patikrino kasatoriaus proceso eigoje keltą įvykių versiją, nuteistųjų A. N., E. S. byloje duotų parodymų patikimumą bei atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, motyvuotai paneigė nuteistojo A. Ž. teiginius, jog jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindžiama išimtinai nuteistosios E. S. parodymais, abejonėmis, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Be to, teismas pasisakė dėl bendravykdytojų atliktų veiksmų vertinimo, sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką klausimą.

Taigi, pagal nuteistojo skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo manyti, kad galimai padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai, kurie sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nutartį) (BPK 369 straipsnio 3 dalis), arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas