ecaa7315-a571-4bf7-a7af-dfafa644a239 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-54-785/2015;             Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00442-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.; 1.2.14.10.; 1.2.20.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamojo T.

T. gynėjui advokatui R. B., kaltinamojo A. S. gynėjai advokatei Ritai Petručionytei, kaltinamojo M. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamojo M. P. gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiesiems N. P., S. P., M. P., jų atstovei advokatei I. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis B. T. Å«kyje, mechanizatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 233 str. 3 d., 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2) 2015-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. nuteistas galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., 233 str. 3 d., 187 str. 2 d.A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, santechniku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-02-23 Å akių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2011-03-10 nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areÅ¡tÄ , bausmę atlikus paleistas 2011-10-06, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., 233 str. 3 d., 187 str. 2 d.M.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-09-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d., 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda; 2) 2011-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir bauda 650 Lt, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai, įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. 2012-03-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtÄ 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęsM.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. n u s t a t ė: T. T. panaudodamas prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad Å¡is nevyktų 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M.

P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, praÅ¡ymais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , t.y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija dėl A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietos, siekiant įbauginant paveikti A. P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu A. S. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. M. P. nurodymu palikus paÅ¡to dėžutėje A. P. grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, su A. S. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį namÄ ir tokiu bÅ«du siekė paveikti nukentėjusįjį A. P.. Tai yra T. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.Be to, T.

T. tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , tai yra jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M. P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, praÅ¡ymais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , t.y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietÄ , tikslu tyčia sugadinti svetimÄ , A.

P. ar jo artimųjų turtÄ , siekiant įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu A. S. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, kartu su A. S. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį turtÄ â€“ gaisro iÅ¡davoje sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprÅ«ko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalÄ .

Tai yra T. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.Be to, T. T. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M. P. telefoninių pokalbių metu duotais patarimais, praÅ¡ymais ir įtikinėjimais sukurstytas tyčia nužudyti A. P., kad Å¡is 2013-04-15 nevyktų į AnglijÄ liudyti teisme, 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu A.

S., kuris veikė ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti A. P., žinodamas, kad namuose yra žmonių, kartu su A. S. tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu name buvusių N. P., S. P. bei M.

P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo, pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas. Tai yra T. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p.A. S. panaudodamas prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį - A.

P., kad Å¡is nevyktų 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M. P. tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į LietuvÄ â€“ telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , t. y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A.

P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietÄ , siekiant įbauginant paveikti A. P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu T. T. ir padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, M. P. nurodymu paliko paÅ¡to dėžutėje A. P. grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, po to su T.

T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį namÄ ir tokiu bÅ«du siekė paveikti nukentėjusįjį A. P.. Tai yra A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.Be to, A. S. tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M.

P. tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į LietuvÄ â€“ telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas bei padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , t. y. pasinaudodamas pastarojo suteikta informacija apie A. P. ir jo artimųjų bei jų turto buvimo vietÄ , tikslu tyčia sugadinti svetimÄ , A. P. ar jo artimųjų turtÄ , siekiant įbauginti A.

P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme, vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu T. T. bei padedant M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-07 apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, kartu su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadino N. P. priklausantį turtÄ â€“ gaisro iÅ¡davoje sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprÅ«ko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalÄ .

Tai yra A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.Be to, A. S., buvo kaltinamas tuo, kad kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo ir savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d. bÅ«damas Anglijoje (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenusio M. P. tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais bei papirkimu – gavo lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei 100 Anglijos svarų (420 Lt), o grįžus į LietuvÄ â€“ telefoninių pokalbių metu duotais patarimais ir įtikinėjimais sukurstytas tyčia nužudyti A.

P., kad Å¡is 2013-04-15 nevyktų į AnglijÄ liudyti teisme, 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. Å¡io nusikaltimo darymui sukurstytu T. T., vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kur turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti A. P., žinodamas, kad namuose yra žmonių, kartu su T. T. tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu name buvusių N. P., S. P. bei M.

P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas. Tai yra A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p.M.

P. panaudodamas prievartÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad Å¡is nevyktų 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra jis 2013 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ Anglijos, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, skambino į LietuvÄ A. P., gyv. (duomenys neskelbtini) į telefonÄ , kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), siÅ«lydamas pastarajam sumokėti už neatvykimÄ Ä¯ teismÄ Anglijoje, o A. P. atsisakius, pastarajam pagrasino fiziniu susidorojimu.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas Anglijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A. S. Å¡iam grįžus į LietuvÄ , o pastarajam grįžus į LietuvÄ â€“ jį ir T.

T. telefoniniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais, pats tiesiogiai bei per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, taip pastarajam padedant, palenkė A. S. ir T. T. įbauginant paveikti A. P., kad Å¡is nevyktų liudyti į teismÄ Anglijoje; vykdydami nusikalstamÄ sumanymÄ , A. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupėje ir padedant M. S. – jo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-07 apie 23.30 val. nuvyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), kur M.

S. laukiant automobilyje, A. S. M. P. nurodymu paliko paÅ¡to dėžutėje A. P. grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, po to su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausantis turtas – namas. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013-04-07, bÅ«damas Anglijoje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, telefoninio pokalbio su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu A. P. metu, grasino pastarajam susidorojimu, jeigu jis vyks liudyti į teismÄ Anglijoje.

Tai yra M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.Be to, M. P. palenkė kitus asmenis tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti svetimÄ turtÄ , tai yra, jis laikotarpiu nuo 2013 m sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas Anglijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A.

S. Å¡iam grįžus į LietuvÄ , o pastarajam grįžus į LietuvÄ â€“ jį ir T. T. telefoniniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais, pats bei per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, taip jam padedant, tikslu įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme, palenkė A. S. ir T. T. tyčia sugadinti svetimÄ , A. P. ar jo artimųjų turtÄ ; vykdydami nusikalstamÄ sumanymÄ , A. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupėje ir padedant M.

S. – pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-07 apie 23.30 val. nuvyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausantis turtas – sudegė 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprÅ«ko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalÄ .

Tai yra M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d.Be to, M. P. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė kitus asmenis dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas Anglijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesioginiais žodiniais praÅ¡ymais, įtikinėjimais bei papirkimu – nupirkdamas lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ bei sumokėdamas 100 Anglijos svarų (420 Lt), įkalbėjo A.

S. Å¡iam grįžus į LietuvÄ , o pastarajam grįžus į LietuvÄ - jį ir T. T. telefoniniais praÅ¡ymais ir įtikinėjimais, taip pat duodamas nurodymus dėl nusikaltimo vietos ir laiko, palenkė juos tyčia nužudyti A. P., kad pastarasis nevyktų į AnglijÄ kaip nukentėjusysis liudyti teisme; 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., vykdant nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikiant bendrininkų grupėje, A. S. ir T. T., M. S. vairuojamu automobiliu „Audi A4 valst“. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur turint tikslÄ Ä¯bauginti A.

P., A. S. ir T. T. žinodami, kad namuose yra žmonių, tyčia metė du padegtus butelius su degiu skysčiu į N. P. namo balkonÄ , nuo ko namui užsidegus ir kilus pavojui tuo metu namie miegojusių N. P., S. P. bei M. P. sveikatai ir gyvybei, taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo, o A. S. ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, pasikėsino tyčia nužudyti du ir daugiau žmonių, tačiau vykdytojai nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi gaisras laiku buvo pastebėtas kito asmens ir užgesintas.

Tai yra M. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p.M. S. padėjo, panaudojant prievartÄ , siekti paveikti nukentėjusįjį asmenį – A. P., kad Å¡is nevyktų 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme byloje, kurioje yra nukentėjusysis, tai yra, jis veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje su vykdytojais A. S. ir T. T., žinodamas, kad pastarieji siekia panaudojant prievartÄ paveikti, t.y. įbauginti A. P., kad Å¡is 2013-04-15 nevyktų į AnglijÄ liudyti teisme M.

P. byloje, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val. A. S. ir T. T., kurie Å¡io nusikaltimo darymui buvo sukurstyti M. P. ir jiems padėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , atvežė į nusikaltimo padarymo vietÄ , – (duomenys neskelbtini), kur pats liko laukti automobilyje, kol A. S. ir T. T. įvykdys nusikalstamÄ sumanymÄ . A. S., M. P. nurodymu palikus paÅ¡to dėžutėje A. P. grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, po to su T.

T. metus du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadinus N. P. priklausantį turtÄ â€“ namÄ , M. S. iÅ¡ karto juos iÅ¡vežė iÅ¡ nusikaltimo vietos, taip transporto priemonės nusikaltimo darymo vietai pasiekti bei iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti suteikimu padėjo palengvindamas A. S. ir T. T. padaryti nusikaltimÄ â€“ panaudojant prievartÄ paveikti nukentėjusįjį A. P. nevykti 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme.

Tai yra M. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 233 str. 3 d.Be to, M. S. padėjo tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sugadinti svetimÄ turtÄ , tai yra, veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje su vykdytojais A. S. ir T. T., žinodamas, kad pastarieji turėdami tikslÄ Ä¯bauginti A. P. 2013-04-15 nevykti į AnglijÄ liudyti teisme M. P. byloje, siekia tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sugadinti A. P. ar jo artimųjų turtÄ , automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val.

A. S. ir T. T., kurie Å¡io nusikaltimo darymui buvo sukurstyti M. P. ir jiems padėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , atvežė į nusikaltimo padarymo vietÄ , – (duomenys neskelbtini), kur pats liko laukti automobilyje, kol A. S. ir T. T. įvykdys nusikalstamÄ sumanymÄ . A. S., M. P. nurodymu palikus paÅ¡to dėžutėje A. P. grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, po to su T. T. metus du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkonÄ , nuo ko kilus gaisrui tyčia sugadinus N. P. priklausantį turtÄ â€“ sudeginus 250 litų / 72,40 eurų vertės kilimas, buvo apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m., aprÅ«ko namo siena bendros 2250 litų / 651,64 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarė N. P. 2500 litų / 724,05 eurų turtinę žalÄ , jis iÅ¡ karto juos iÅ¡vežė iÅ¡ nusikaltimo vietos, taip transporto priemonės nusikaltimo darymo vietai pasiekti bei iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti suteikimu padėjo palengvindamas A.

S. ir T. T. padaryti nusikaltimÄ â€“ tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du sugadinti svetimÄ N. P. priklausantį turtÄ . Tai yra M. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 187 str. 2 d. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. R. susipažino Anglijoje, buvo pora. KažkuriÄ dienÄ ji pasakojo, kad į buvusio draugo A. P. banko sÄ skaitÄ gauna atlyginimÄ ir jis tų pinigų jai negrÄ Å¾ina. Bandė su juo pasikalbėti, bet jis M. P. užpuolė ir pasiÅ¡alino.

A. P. nuėjo į policijÄ ir pasakė, kad M. P. jį sumušė. Tuomet M. P. uždarė į kalėjimÄ , o A. P. buvo laisvėje. Po 3 mėnesių kovo pradžioje jį iÅ¡leido, nes nerado kaltės. A. S., su kuriuo buvo draugai, atvažiuodavo M. P. lankyti į kalėjimÄ , jis žinojo apie teismÄ Anglijoje. A. P. skambino bendram draugui M. ir sakė, kad M. P. turi sumokėti 10 000 svarų, kitaip jis M. P. pasodins. KitÄ kartÄ jis skambino M. P. asmeniÅ¡kai, grasino, prašė pinigų. Sakė, kad, gavęs pinigus, neatvyks į teismÄ .

A. S. turėjo važiuoti į LietuvÄ pasikeiti paso, bet neturėjo pinigų, prašė jo paskolinti kelionei. M. P. paskolino jam 100 svarų, kad nusipirktų bilietÄ ir paprašė, kad jis nuvažiuotų pas A. P. ir pasikalbėtų, pasakytų jam, kad Å¡is neskambinėtų ir nepraÅ¡ytų pinigų. Davė A. P. nuotraukÄ , kad prisimintų kaip jis atrodo. Nieko nesakė, kad skriaustų A. P. ar kitaip jam kenktų. Gal A. S. kažkÄ ne taip suprato. Pats A. S. bilieto nepirko. A. S. sakė, kad neturi, kas jį pasiims iÅ¡ Vilniaus oro uosto.

Tada M. P. susisiekė su T. T. ir paprašė, kad Å¡is parvežtų A. S. iÅ¡ Vilniaus, nes Å¡is neturėjo kaip grįžti. Å iuo metu su A. S. nebendrauja, ryÅ¡iai nutrÅ«ko. KokiÄ informacijÄ nurodė A. S. M. R. jis nežino. Nesutinka su A. S. parodymais dėl to, kad M. P. nurodė, kokia maÅ¡ina važinėja A. P.. A. S. taip pat sako netiesÄ , kad M. P. ir M. R. kalbėjo su juo telefonu, kai jis buvo Lietuvoje. A. P. taip pat neskambino. Pats A. P. skambino M. P., nes turėjo bendrÄ draugÄ . T. T., bÅ«damas Anglijoje, gal ir skambino, nes jis M.

P. draugas. Jo prašė parvežti A. S. į KaunÄ iÅ¡ Vilniaus oro uosto. KokiÄ dienÄ A. P. turėjo važiuoti į AnglijÄ liudyti nepamena, galėjo bÅ«ti 2013 m. balandžio mėn. A. P. atvyko teismÄ , nors M. P. nerÅ«pėjo ar jis atvyks. Anglijoje M. P. buvo iÅ¡teisintas, nes nebuvo jokių įrodymų. A. S. skolos negrÄ Å¾ino, o M. P. ir neprašė. Savo telefono numerio nepamena. Su M. R. naudojosi tuo pačiu telefonu. Nežino ar šį telefono numerį turėjo A. P., tačiau galvoja, kad neturėjo, nes kitu atveju nebÅ«tų skambinęs M.. (duomenys neskelbtini) M.

P. nėra buvęs ir kas ten gyvena nežino. Ar apie tÄ kaimÄ kÄ nors žinojo M. R., nežino taip pat. M. R. M. P. pokalbyje su A. S. nedalyvavo. Nežino, kodėl T. T. jį apkalba. Anglijoje teisme advokatas M. P. pasakė, kad buvo padegtas A. P. tėvų namas.Ikiteisminio tyrimo metu M. P. nurodė, atsisakė duoti parodymus (3 t. 14, 18 b. l.). Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nepripažino pasikėsinimo nužudyti, ir parodė, kad 2013 m. pavasarį jam paskambino M.

P. ir paprašė pagÄ sdinti žmogų, kad jis nevyktų į AnglijÄ liudyti. T. T. pasakė, kad nieko nedarys. Savaitė iki nusikaltimo padarymo vėl paskambino M. P. ir paprašė paimti draugÄ iÅ¡ Vilniaus oro uosto. Nuvažiavo su G. N. į Vilnių, paėmė tÄ Å¾mogų ir parvežėm namo. Važiuodami nieko nekalbėjo, tik jis sakė, kad reikės jį pavežioti. Suprato, kad A. S. reikės pavežioti tuo pačiu reikalu, t.y. pagÄ sdinti žmogų. Po savaitės paskambino A. S. ir paprašė pavežioti Kaune.

Su A. S. susitarė susitikti Akropolyje ir paprašė M. S. jį nuvežti į KaunÄ , nes jo maÅ¡ina buvo remontuojama. M. S. sutiko. Akropolyje sėdėjo vis trys prie stalo ir valgė. T. T. kalbėjo su A. S., o M. S. nesikiÅ¡o. T. T. tikslas buvo jį vežioti. A. S. T. T. pagalbos neprašė. Apie atsikaitymus kalbos nebuvo, o pavežiojimui A. S. neprieÅ¡taravo ir sutiko pavežioti, kad bÅ«tų sumuÅ¡tas A. P.. IÅ¡ Akropolio važiavo ieÅ¡koti namo (duomenys neskelbtini). A. S. žinojo kokioje gatvėje (duomenys neskelbtini) gyvena A.

P.. Susiradus namÄ , pravažiavo vienÄ ar du kartus ta gatve. Dar turėjo ieÅ¡koti oranžinio automobilio, kuriuo važinėjo A. P., tačiau automobilio nesimatė. Nuvažiavo į miestÄ , paskui vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie to paties namo, tačiau ieÅ¡komo automobilio nebuvo. Tuomet stovėjo prie Maximos, laukė. Galvojo, kad pamatys važiuojantį A. P. ir sustabdys. T. T. nežino kam Å¡ovė mintis padaryti „Molotovo kokteilius“ ir padegti namÄ . Nuvažiavus į degalinę A.

S. nupirko benzino ir grįžo prie maÅ¡inos. M. S. iÅ¡lipo atidaryti bagažinę. Bevažinėjant atėjo vakaras, tuomet nuvažiavo prie namo. Namo pirmame aukÅ¡te degė Å¡viesa, buvo įjungtas televizorius. Pagalvojo, kad nereikia dar eiti, jog dar per anksti. Apie dvi valandas laukė prie (duomenys neskelbtini). 23 val. dar kartÄ pravažiavo pro tÄ namÄ . Matė, kad pirmame aukÅ¡te buvo įjungtas televizorius. Žmonių nesimatė, bet suprato, kad viduje yra žmonės. Tuo metu, kai A. S. rašė raÅ¡telį, T.

T. sėdėjo automobilio gale. RaÅ¡telio turinio A. S. garsiai neskaitė. Nuvažiavo nuo to namo ir sustojo gal už 150-200 metrų. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos su A. S., kuris už maÅ¡inos padarė „Molotovo kokteilius“. M. S. buvo maÅ¡inoje, o T. T. stovėjo Å¡alia A. S.. Buvo iÅ¡gėrę alaus, tai į tuos butelius ir supylė benzinÄ . T. T. matė kaip A. S. darė „Molotovo kokteilius“. Jis į butelius pripylė benzino ir užkiÅ¡o skuduru. Kartu su A. S. nuėjo prie namo. Namas buvo 12-15 m. nuo tvoros.

Prie namo ėjo, kad įbaugintų A. P.. T. T. negalvojo, kad reikės padegti namÄ . Kalbėjo, kad kokteilius mes, bet nebuvo kalbos kur mes. A. S. viena butelį užsidegė pats, o kitÄ uždegė T. T.. Butelius į namÄ metė A. S.. VienÄ butelį jis pataikė į balkonÄ , o kitÄ ant namo stogo. Pirmas butelis sudužo, o antras nedužo. Kai sudužo pirmas butelis pliÅ«ptelėjo ugnis, antras nusirideno nuo stogo, o ant stogo degė iÅ¡siliejęs benzinas. Suprato, kad blogai padarė, kad yra grėsmė žmonių gyvybei.

Matė kaip A. S. užkiÅ¡o už paÅ¡to dėžutės raÅ¡telį. Su A. S. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos nesiėmę jokių veiksmų, t.y. parbėjo ir iÅ¡važiavo. Kai atbėgo prie automobilio, variklis buvo užvestas. M. S. nesakė, kÄ padarė. Sakė važiuoti ir tiek. Su M. S. parvežė A. S. namo ir patys grįžo į (duomenys neskelbtini). Važiuodami nieko nekalbėjo ir nesitarė kaip elgtis. A. S. atsiskaitė su M. S., nes buvo sutarę, kad atlygins už kurÄ . Po įvykio T.

T. su M. P. nebendravo. Civilius ieÅ¡kinius pripažįsta.Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ ir paaiÅ¡kino, jog iki nusikaltimo padarymo likus mėnesiui laiko, jam į MRT paskambino Å¡iuo metu Anglijoje gyvenantis jo buvęs klasės draugas M. P. ir pasakė, kad reikia pagÄ sdinti žmogų, už kÄ dėl ko, kur tas žmogus gyvena ir kaip atrodo, nesakė. Po kelių dienų M. P. pasiteiravus ar jis sutinka tai padaryti, jis atsakė, kad ne ir M. P. daugiau jo neprašė to padaryti.

Maždaug savaitė iki nusikaltimo padarymo M. P. jo paprašė iÅ¡ oro uosto Vilniuje paimti jo draugÄ , jis sutikęs ir nuvažiavęs į oro uostÄ iÅ¡ jo parsivežė A. S.. Tuo metu, kol jis vežė A., Å¡is sakė, kad reikės jį pavežioti, tačiau kur ir dėl ko nesakė. Jis sutiko, nes A. buvo M. P. draugas. A. tada jis parvežė į (duomenys neskelbtini). Iki nusikaltimo darymo dienos su A. nebendravo, taip pat nebendravo ir su M. P.. DienÄ prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ , jam paskambino A.

S. ir paprašė nuvežti iki Kauno, dėl ko reikia nuvežti neįvardino. Kadangi jo automobilis tuo metu nevažiavo, tai jis paprašė savo klasės draugo M. S. nuvežti jį ir jo draugÄ Ä¯ KaunÄ . M. S. sutikus, kitÄ dienÄ maždaug apie 10.00 val. jie nuvažiavo į Kauno mieste esantį prekybos centrÄ â€žAkropolis“, ten susitiko su A. S.. Susitikus pastarasis jam pasakė, kad reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) iki namo, tam, kad pagÄ sdinti žmogų – jis suprato, kad pagÄ sdinti reikės tÄ Å¾mogų, kurį jam siÅ«lė pagÄ sdinti M.

P.. Tai suprato dėl to, kad kaip jam pasakė pats A. S., jis iÅ¡ Anglijos tokiu tikslu ir sugrįžo į LietuvÄ . Kadangi Å¡is pokalbis vyko automobilyje, tai jį turėjo girdėti ir M. S., nes jis tuo metu buvo prie vairo. Jie visi bendromis pastangomis ieÅ¡kojo (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) dar nebuvo nusprendę kaip reikės pagÄ sdinti tÄ Å¾mogų, dar nebuvo nusprendę kÄ darys. Jis važiuodamas į vietÄ nežinojo nei kaip tas žmogus turi atrodyti, nei kurioje vietoje (duomenys neskelbtini) yra tas namas, nežinojo to žmogaus nei vardo, nei pavardės. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie ieÅ¡kojo reikalingos gatvės – (duomenys neskelbtini) gatvės, jÄ surado ant stendo esančiame žemėlapyje.

Ä® (duomenys neskelbtini) gatvėje susirado reikalingÄ namÄ , žinojo, kad namas turėjo bÅ«ti raudonu stogu. Susiradus namÄ , jie pravažiavo kelis kartus gatve, kad apsižiÅ«rėti. Jie galvojo tÄ Å¾mogų sumuÅ¡ti, bet kadangi buvo nepalankios aplinkybės, nes buvo aukÅ¡ta tvora, Å¡unys ir aplinkui daug žmonių, tai nusprendė, kad reikės namÄ apmėtyti „Molotovo kokteiliais“. Nusprendė laukti kol sutems ir tada apmėtyti namÄ â€žMolotovo kokteiliais“. T. A. nusprendė dar nuvažiuoti to žmogaus paieÅ¡koti (duomenys neskelbtini) kaime, nes tas žmogus galėjo gyventi arba (duomenys neskelbtini) tame name, arba (duomenys neskelbtini) kaime.

Kokio namo ieÅ¡koti (duomenys neskelbtini) kaime, nežinojo, todėl prasuko ratÄ ir grįžo į Kauno miestÄ , kur pramogavo. Esant prieblandai, kelintÄ valandÄ nežino, jie nuvažiavo į degalinę, kur iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo A. ir M. – A. į plastikinę talpÄ Ä¯sipylė benzino, o M. iÅ¡lipo tam, kad atidaryti automobilio bagažinę, kur A. padėjo benzinÄ . Maždaug apie 23.00 val., jie vėl pravažiavo pro tÄ namÄ , kad pasižiÅ«rėti kas vyksta. Kadangi dar kituose namuose žibėjo Å¡viesos, gatve važinėjo automobiliai, jie dar palaukė 40 minučių, po to vėl sugrįžo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo žvyrkelyje.

Tuomet visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, A. jam ir M. S. matant, pripylė benzino į 2 alaus tuščius butelius, įkiÅ¡o skudurus vietoj kamščių. Tada jis su A. nuėjo prie namo mėtyti pasigamintus „Molotovo kokteilius“, o M. S. liko sėdėti automobilyje. Butelius su benzinu iki namo nešė A.. Prie namo A. žiebtuvėliu uždegė skudurÄ , įkiÅ¡tÄ Ä¯ butelį ir metė į namo balkonÄ , po to A. jam padavė žiebtuvėlį ir jis uždegė antro butelio skudurÄ , po to A. jį numetė ant namo stogo.

Tada abu nubėgo į automobilį ir važiavo namo. Sugrįžę į automobilį S. nieko nesakė, nes jis ir taip žinojo kÄ jie padarė, kadangi matė kaip A. darė „Molotovo kokteilius“, o pokalbis apie nusikaltimo padarymÄ vyko girdint M. S.. PrieÅ¡ padarant šį nusikaltimÄ , A. dar bÅ«nant jiems prie automobilio, ant jo stogo rašė raÅ¡telį, kas jame buvo paraÅ¡yta, jis nematė; A. raÅ¡telį užkiÅ¡o už paÅ¡to dėžutės tik priėjus prie namo, prieÅ¡ padegant jį.

A. niekas teksto nediktavo, jis jį rašė pats. TÄ naktį, jie daugiau niekur nebuvo sustoję ir tiesiai nuvažiavo į namus. Apie tai, kad praÅ¡ymas įvykdytas, M. P. tÄ pačiÄ dienÄ važiuojant namo paskambinęs pranešė A. (4 t., 13-14, 20 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. T. davė analogiÅ¡kus parodymus, nurodė, kad darydamas nusikaltimÄ tikėjosi iÅ¡gÄ sdinti žmones, suprato, kad kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, matė ugnį, bet nematė, kad žmonės į tai sureaguotų.

Vienas butelis su degiu skysčiu krito į balkonÄ , kitas ant stogo, abudu užsidegė, jie greitai iÅ¡ ten pasiÅ¡alino, nepasirÅ«pino pagelbėti, nebuvo įsitikinę, kad nėra degių medžiagų, bet buvo įsitikinę, kad namas neužsidegs, nes mÅ«rinis (4 t., 16-17 b. l.). Papildomos įtariamojo apklausos metu T. T. parodė, kad kai pirmÄ kartÄ M. P. jam paskambino ir paprašė pagÄ sdinti vienÄ Å¾mogų, byloje įvardintÄ nukentėjusiuoju P., papasakojo, kad jis, t. y. M. P. tÄ Å¾mogų yra sumušęs ir buvo pagrobęs jo automobilį, kad dėl to Anglijoje yra pradėtas tyrimas.

M. P. minėjo, kad P. buvo nukentėjęs ir kad jis iÅ¡ Lietuvos turi atvykti į AnglijÄ liudyti teisme prieÅ¡ M. P.. M. P. buvo svarbiausia, kad P. numatytÄ dienÄ neatvyktų į Anglijos teismÄ , kad jis į jį net neiÅ¡skristų iÅ¡ Lietuvos. Jau po nusikaltimo padarymo, kuomet padegė P. namÄ , paskambinęs M. P. pasakė, kad reikės važiuoti antrÄ kartÄ pagÄ sdinti P., tam, kad jis neliudytu teisme. Jis antrÄ kartÄ nenorėjo važiuoti ir daryti pakartotinai dar vienÄ nusikaltimÄ . Tarp P. ir S. tarpininkavo M., tai reiÅ¡kia, kad ji kalbėdavo apie nusikaltimÄ su S. ir visÄ informacijÄ paskui perduodavo P..

A. S., paskambinęs P., kalbėjo su M. ir įvardino kaip gÄ sdins P. padarius nusikaltimÄ , S. kalbėjo su M. ir jai pasakė, kad nusikaltimas jau yra padarytas (4 t., 21 b. l.).Parodymų patikrinimo vietoje metu T. T. parodė (duomenys neskelbtini) namÄ , kurį padegė, paaiÅ¡kino kitas aplinkybes (4 t., 28-30 b. l.).Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nepripažino, kad pasikėsino nužudyti, o kitas veikas pripažino. Jis parodė, kad dirbo Anglijoje, tačiau tuo metu buvo praradęs darbÄ .

Gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Su M. P. susipažino per draugus Anglijoje. Jis siÅ«lė skristi į LietuvÄ iÅ¡gÄ sdinti ir sumuÅ¡ti A. P., kurio nepažinojo, bet buvo girdėjęs, kad tai dėl teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama dėl M. P. kaltės sumuÅ¡us A. P.. A. S. nupirko lėktuvo bilietus, kurie kainavo apie 300 litų, žadėjo atlyginti kelionės iÅ¡laidas. Daugiau nieko nežadėjo. P. nenurodė kÄ daryti, tik sakė, jog reikia taip padaryti, kad A. P. neatvyktų į teismo posėdį.

M. P. davė nuotraukÄ , pasakė gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuotrauka buvo dideliame formate, nepamena ar buvo popierinė ar fotoaparate. Tikslaus adreso nepamena, tik žino, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Praėjus 10 dienų ar savaitei po pokalbio, A. S. vienas grįžo į LietuvÄ . BÅ«nant Lietuvoje M. P. pervedė 100 svarų. Sakė, kad padengs turėtas iÅ¡laidas, tačiau konkrečios sumos nesutarė. Vilniuje oro uoste A. S. pasitiko T. T. ir M. S., parvežė namo į (duomenys neskelbtini). BÅ«nant Anglijoje, M.

P. sakė, kad jie padės iÅ¡gÄ sdinti A. P. arba sumuÅ¡ti. Jų ankščiau A. S. nepažinojo. Susitikę aptarė planuojamÄ Ä¯vykį, kalbėjo, kad kažkuriÄ dienÄ važiuos į KaunÄ . M. S. vairavo, o A. S. su T. T. kalbėjosi. Žinojo, kad dvi, trys dienos iki teismo Anglijoje, važiuos iÅ¡gÄ sdinti A. P.. Turėjo susiskambinti, konkrečių veiksmų nederino. Skambinosi ir bendravo tiek su M. R., tiek su M. P.. Pasakė, kad jau yra Lietuvoje, kÄ kalbėjo tiksliai nepamena. A. S. reikėjo adreso.

Jis skambino M. P.. Gavo adresÄ , pasakė kaip atrodo A. P. namai, sakė, kad A. P. važinėja oranžinės spalvos „Peugeot“ automobiliu. Galvojo laukti prie jo namų, kol iÅ¡eis ir iÅ¡važiuos. Žinojo, kad jis gyvena su tėvais. Apie brolį informacijos neturėjo. Nebuvo jokio plano, galvojo pamatys, sumuÅ¡ ir iÅ¡važiuos. Taip padaryti planavo su T. T.. A. S. paskambinus į AnglijÄ , atsiliepdavo M. R. arba M. P.. Pagrindinę informacija gavo iÅ¡ M. R.. Ji prieÅ¡ tai buvo A. P. draugė, todėl turėjo apie jį informacijos.

Susiskambino su T. T., susitarė susitikti Akropolyje. Galėjo bÅ«ti kovas arba balandis, dienos metas. Akropolyje susitiko su M. S. ir T. T.. Nieko iÅ¡ anksto neplanavo, kalbėjo, kad susitikę nutars. IÅ¡ pokalbių suprato, kokiu tikslu susitinka. T. T. sakė, kad jam skambino M. P., kad organizavo A. P. sumuÅ¡imÄ . Akropolyje kalbėjosi, kad nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir sumuÅ¡ A. P.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasižiÅ«rėjo kuris namas ir iÅ¡važiavo. NamÄ rado pagal adresÄ .

Namas buvo dviejų aukÅ¡tų, geltonų plytų. Kieme stovėjo automobilis, bet ne tas, kuris buvo nurodytas. Grįžo į miestÄ , po to vėl važiavo prie to namo, tačiau vėl nerado. Tuomet važiavo į kitÄ kaimÄ , tačiau ten taip pat nerado ieÅ¡komo automobilio. Žinojo, kad A. P. yra aukÅ¡tas ir stambus. Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo tris kartus. Po trečio karto kilo mintis padegti namÄ . IÅ¡ kur atsirado Å¡i mintis, nežino. Su M. P. tÄ dienÄ kalbėjo daug kartų, galėjo pasakyti jis.

IÅ¡ filmų buvo matęs, kaip daro „Molotovo kokteilius“. Nuvažiavo žalios spalvos automobiliu „Audi A4“ į degalinę nusipirkti benzino. Vairavo M. S. ir turėjo girdėti, kÄ A. S. kalba su T. T.. A. S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo nupirkti benzino, kiti liko maÅ¡inoje. Nupirko 2-3 litrus benzino. Ä®pylė jį į kanistrÄ ir padėjo į maÅ¡inos bagažinę. TÄ dienÄ A. S. vienas arba su T. T. iÅ¡gėrė du butelius alaus. Gerdami alų negalvojo, kad tie buteliai bus reikalingi padegimui.

IÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) ir laukė prie Maximos. Laukė, kol sutems. Tada buvo trečias kartas, kai važiavo į (duomenys neskelbtini). Su M. P. pasitarė, kad dar reikia palikti raÅ¡telį. Sėdint maÅ¡inoje A. S. parašė grasinančio turinio raÅ¡telį. KÄ parašė, nepamenau. Lapelį ir raÅ¡iklį padavė T. T. arba M. S.. Pravažiavus A. P. namÄ , sustojo už 300-400 metrų. Gatvė buvo tamsi. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo dviese su T. T.. Nuėjo už maÅ¡inos, supylė benzinÄ Ä¯ butelius, įkiÅ¡o benzine iÅ¡mirkytus skudurus.

Likutį iÅ¡metė Å¡alia į griovį. M. S. nieko nesakė, o jis nieko neklausė. Mano, kad jis girdėjo, kÄ jie kalba ir suprato, kad darys „Molotovo kokteilį“ ir mes į namus. Kai atvažiavo antrÄ kartÄ , namo pirmame aukÅ¡te degė Å¡viesa, garažo vartai buvo nuleisti, bet ne iki galo. Automobilio, kuriuo važinėjo A. P., kieme nesimatė, buvo apie 19-20 val. Grįžo prie Maximos, po dviejų valandų vėl nuvažiavo, vaizdas buvo toks pat. Pirmame aukÅ¡te degė Å¡viesa, veikė televizorius ir garažo vartai nebuvo nuleisti iki galo.

Buvo apie 23 val. Ėjo prie namo, eidami tarėsi, kuris degs, kuris mes. A. S. turėjo mesti, o T. T. degti. Priėjo 2-3 metrai nuo tvoros. T. T. degė, o A. S. metė. Vienas butelis nukrito į balkonÄ , o kitas ant stogo. Mano, kad vienas butelis sudužo, nes buvo ugnies pliÅ«psnis. Kodėl metė du butelius, nežino. Norėjo iÅ¡gÄ sdinti, negalvojo, kad yra pavojus tiek turtui, tiek žmonėms. Tikslo nužudyti, name esančių žmonių, neturėjo. Reikėjo kažkÄ padaryti, nes buvo prižadėjęs. Mano, kad name buvę žmonės iÅ¡sigando.

Grįžo į automobilį ir M. S. sakė važiuoti. Tuomet paskambino M. P. ir pasakė, kad viskas sutvarkyta. Galvojo, kad iÅ¡degs benzinas ir viskas pasibaigs, nes namas mÅ«rinis. Mano, kad žūti žmonėm rizikos nebuvo. Po kelių dienų M. P. paskambino A. P.. Tuomet M. P. paskambino A. S. ir sakė, kad vėl reikia nuvažiuoti, bet nevažiavo. KÄ prašė padaryti, neatsimena. Tada suprato, kÄ padarė, kad padegė namÄ . Lapelį užkiÅ¡o už paÅ¡to dėžutės, kai atėjo padegti.

M. P. pervestus 100 svarų nuėmė ir iÅ¡leido savo reikmėms. Po kelių dienų važiuojant pro M. S. namus jam padavė 100 litų už kurÄ . Po įvykio Su M. P. kalbėjo kelis kartus, o su T. T. nekalbėjo. Atlyginti civilinį ieÅ¡kinį sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad nuo 2012-01-02 gyveno ir dirbo Anglijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje. 2012 m. lapkričio mėn. prarado darbÄ neturėjo už kÄ gyventi, kažkurį laikÄ gyveno nelegaliai dirbdamas automobilių plovykloje, be to 2013 m. sausio mėn. pasibaigė jo asmens tapatybės kortelės galiojimas ir jis norėjo grįžti į LietuvÄ , tačiau tam neturėjo pinigų.

Tame pačiame miestelyje gyveno ir jo draugas M. P., kuris jam pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, be to žinojo, kad jis nori grįžti į LietuvÄ . M. P. jam pasiÅ«lė sugrįžus į LietuvÄ iÅ¡gÄ sdinti žmogų, siÅ«lė iÅ¡gÄ sdinti padegant to žmogaus namÄ arba jį sumuÅ¡ant, parodė to žmogaus nuotraukÄ , pasakė kur gyvena, tiksliau davė jo adresÄ , tai buvo (duomenys neskelbtini). M. P. minėjo, kad tÄ Å¾mogų reikia pagÄ sdinti dėl to, kad jis neatvyktų į AnglijÄ Ä¯ teismÄ liudyti prieÅ¡ M.

P. ir prieÅ¡ M., kurio pavardės nežino ir kuris tuo metu buvo suimtas. M. P. pasakė, kad jeigu jis sutiks pagÄ sdinti tÄ Å¾mogų, jis jam apmokės kelionę į LietuvÄ ir Å¡iaip dar duos pinigų, bet sumos neįvardino. Kadangi jis norėjo labai sugrįžti į LietuvÄ , tai sutiko tai padaryti. M. P. jam apmokėjo kelionę į LietuvÄ ir dar davė 100 svarų, bilietas į LietuvÄ kainavo 75 svarai. Jis Anglijoje apie tai niekam neprasitarė, į LietuvÄ sugrįžo balandžio 3 d. Balandžio 7 dienÄ (sekmadienį) jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino M.

P. iÅ¡ Anglijos ir pasakė, kad yra žmonės, kurie padės jam nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pagÄ sdinti jo nurodytÄ Å¾mogų, sakė, kad jeigu pavyks, tai tÄ Å¾mogų reikia sumuÅ¡ti, o jei ne tai padegti jo namus. Su T., kurio kontaktus, galimai gavo iÅ¡ M. P., susitiko 12 valandÄ Kaune prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kartu buvo T. draugas. Jie visi trys T. draugo automobiliu „AUDI A6 ar A4“, melsvos spalvos, valstybinių numerių nežino, važiavo ieÅ¡koti (duomenys neskelbtini), žinojo, kad prie to žmogaus, kurį reikėjo pagÄ sdinti, namų netoli stovėjo (duomenys neskelbtini).

Automobilį vairavo T. draugas, jis sėdėjo automobilio gale, o T. sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie susirado jiems reikalingÄ namÄ po to važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ieÅ¡koti jiems reikalingo žmogaus. (duomenys neskelbtini) kaime neradus reikalingo automobilio, sugrįžo į KaunÄ ir laukė vakaro, pramogavo. Maždaug apie 21.00 val. jie nuvažiavo į degalinę, kur nusipirko benzino 1 ar tai 2 litrus, kurį įpylė į plastikinį bakelį, benzinÄ pirko jis pats asmeniÅ¡kai, o T. su draugu tuo metu buvo automobilyje.

Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) dar kartÄ apsižiÅ«rėti ir nusprendė palaukti, kol sutems. Maždaug apie 24.00 val. jie pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir sustojo toje vietoje, kur baigėsi gyvenamieji namai. Tuomet iÅ¡ plastikinės talpos su benzinu, jį perpylė į du stiklinius nuo alaus butelius, užkimÅ¡o butelius skuduru ir kartu su T. nuėjo prie reikalingo namo. Vairuotojas liko automobilyje. Nuėjus prie to namo, jis į paÅ¡to dėžutę įkiÅ¡o raÅ¡telį, kurį surašė jis tÄ pačiÄ dienÄ dar namuose, tekstÄ jam padiktavo M.

P. tuomet kai jam skambino telefonu, teksto esmė buvo grasinanti. Namo teritorija buvo aptverta, vartai buvo uždaryti, į namo teritorijÄ nei jis, nei T. nėjo. Jam padėjus grasinantį raÅ¡telį į paÅ¡to dėžutę, jis metė du atsineÅ¡tus „Molotovo kokteilius“ - jis padegė skudurus, kuriais buvo užkimÅ¡ti buteliai, žiebtuvėliu ir metė juos į namÄ . Tuo metu, kai metė, jis stovėjo gatvės pusėje, netoli namo vartų. VienÄ butelį numetė į balkonÄ , o kitÄ ant namo stogo, tada sugrįžo į automobilį ir nuvažiavo į namus.

Praėjus 15 minučių po įvykio, jis M. P. paskambino ir pranešė, kad jau yra viskas padaryta. Jie nelaukė ir nežiÅ«rėjo koks bus jų padegimo rezultatas, prieÅ¡ mesdamas tuos butelius su benzinu, matė, kad žmonės nemiega, nes degė languose Å¡viesos ir matėsi, kad yra įjungtas televizorius. Pakenkti žmonėms nenorėjo, norėjo tik pagÄ sdinti. IÅ¡ nusikaltimo vietos į automobilį jis su T. atbėgo ir liepė vairuotojui greitai važiuoti, Å¡is jų nieko neklausė. Po Å¡io nusikaltimo padarymo jis bendravo telefonu su M.

P. ir Å¡is prašė dar kartÄ nuvažiuoti ten pat, kad dar kartÄ pagÄ sdinti tÄ Å¾mogų. M. P. prašė jo, kad jis padegtų to žmogaus automobilį, tačiau jis nenuvažiavo ir to nepadarė, kadangi suprato, kad pirmÄ kartÄ jau blogai padarė (4 t., 87-88 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , A. S. iÅ¡ esmės patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad matė kaip užsidegė namas ir iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, nebuvo įsitikinęs, kad žmonės nenukentės, tačiau tikėjosi, kad jie pamatę ugnį pabėgs; taip pat nurodė, kad jam bÅ«nant Lietuvoje bendravo su M., ji nurodė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), su ja buvo kalbėta ir apie pagÄ sdinimus (4 t., 91-95 b. l.).

A. S. papildomai apklaustas iÅ¡ dalies prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus, t.y. nepripažino kėsinęsis nužudyti žmones ir iÅ¡ esmės patvirtino anksčiau duotus parodymus, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su T. kelis kartus, girdint M., kuris vairavo automobilį, aptarinėjo nusikaltimo darymo eigÄ , t.y. kad suradus A., jį reikia sumuÅ¡ti, o neradus padegti namÄ . Taip pat parodė, kad nubėgant nuo padegto namo, jis girdėjo kažkokį riksmÄ maždaug toje vietoje ties padegtu namu, tačiau kieno tai buvo riksmas jis pasakyti negali ir kas riksmu buvo sakoma negali įvardinti.

Mesdamas „Molotovo kokteilius“ norėjo pataikyti į namo balkonÄ , tačiau antrÄ butelį pataikė ne į balkonÄ , o numetė ant namo stogo (4 t,. 98-99, 104,107 b. l.).Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė (duomenys neskelbtini) namÄ , kurį padegė, parodė kurioje vietoje jis stovėjo mesdamas „Molotovo kokteilius“ bei kurioje vietoje užkiÅ¡o paraÅ¡ytÄ grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį (4 t., 108-111 b. l.).             Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad prie nusikaltimo planavimo neprisidėjo, nesiekė paveikti nukentėjusio asmens ir to nenorėjo. Pripažįsta, kad padėjo atvykti ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Parodė, kad 2013-04-06 jam paskambino T. T. ir paprašė kitÄ dienÄ nuvežti į Kauno Akropolį. Kokiu tikslu nesakė, bet sakė, jog atiduos pinigus už kurÄ . M. S. neprižadėjo, sakė paskambins. KitÄ dienÄ paskambino ir pasakė, kad gali važiuoti. Apie pietus nuvažiavo į KaunÄ , susitiko su A. S. Akropolyje. Nuėjo į kavinę papietauti. T. T. nesakė ko važiuoja į KaunÄ , tik sakė, kad trumpam. A. S. laukė kažkokio skambučio. Visi sėdėjo, pietavo ir laukė. T. T. kalbėjo su A.

S.. M. S. jų nesiklausė ir susiraÅ¡inėjo sms žinutėmis su drauge. Apie kÄ jie kalbėjo, neatsimena. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), kur važiuoti sakė A. S.. Kokiu tikslu važiuoja į (duomenys neskelbtini) A. S. nesakė. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo degalinėje. A. S. ieÅ¡kojo gatvės, kur važiuoti. Surado, nuvažiavo į tÄ gatvę. A. S. liepė sulėtinti greitį ir lėtai pravažiavo pro geltonÄ namÄ . Ta gatve pravažiavo du kartus ir tada atvažiavo prie Maximos.

T. T. su A. S. buvo iÅ¡lipę, kažkÄ kalbėjo, o M. S. sėdėjo maÅ¡inoje. Tuomet nusprendė važiuoti į kitÄ kaimÄ , kurio pavadinimo neatsimena. Girdėjo, kad ieÅ¡kojo raudonos maÅ¡inos. Kieno ta maÅ¡ina, neklausė. KeliÄ rodė A. S. T. T., o Å¡is M. S. sakė kur važiuoti. Tuo metu A. S. sėdėjo gale, o T. T. keleivio sėdynėje prie vairuotojo. Jie ieÅ¡kojo kažkokio automobilio, bet nerado. Tuomet grįžo atgal į KaunÄ , pramogavo. Apie 22 val. A. S. paprašė nuvežti į degalinę.

Jis nusipirko benzino bakelį. M. S. jį ėdėjo į bagažinę, klausė kam jo reikia, bet jis nesakė. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro tÄ patį namÄ , pro kurį važiavo dienÄ , ir grįžo į aikÅ¡telę. Su A. S. bendravo mažai, daugiau bendravo su T. T.. A. S. sakė, kad vėl reikia važiuoti prie to namo. Sutemus nuvažiavo. A. S. pokalbių su T. T. nesiklausė. Liepė sustoti, sustojo. Matė, kad A. S. rašė raÅ¡telį spausdintinėmis raidėmis, o kÄ rašė neskaitė.

Kalbos apie tai, kÄ raÅ¡o, nebuvo. IÅ¡lipo A. S. iÅ¡ maÅ¡inos, iÅ¡siėmė iÅ¡ bagažinės kažkÄ , paprašė iÅ¡lipti T. T. ir jie abu išėjo. Grįžo po 2 minučių. A. S. pasakė, kad padegė balkonÄ ir liepė važiuoti. Ankščiau A. S. nepažinojo. Automobilio bagažinė atsidaro iÅ¡ vidaus. Degalinėje M. S. atidarė bagažinę ir įdėjo bakelį su benzinu į bagažinę. O kai sustojo prie to namo, A. S. pats atsidarė bagažinę ir kažkÄ pasiėmė.

Bagažinėje daugiau nieko nebuvo, tik tas bakelis. KÄ A. S. su T. T. darė prie automobilio, M. S. nematė, nes buvo tamsu. Matė tik, kad jie ėjo tolyn į gyvenvietę. Grįžo po 2 minučių ir A. S. pasakė, kad padegė balkonÄ . M. S. suprato, kad padegė namo balkonÄ . Važiuojant namo A. S. pasakė, kad metė kokteilius. M. S. klausė, kas bus, jeigu pagaus, o A. S. pasakė, kad nieko nebus, nes M. S. nieko nedarė. M. S. parvežė A. S. namo ir daugiau su juo nebendravo. T. T. po savaitės paskambino, o M.

S. pasakė, kad atiduotų pinigus už kurÄ . Kartu su T. T. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. S. perdavė M. S. pinigus per T. T. (100 litų už kurÄ ). Ikiteisminio tyrimo metu melavo, jautė spaudimÄ iÅ¡ tyrėjos. Akistatos veiksmÄ tarp jo ir T. T. pamena. PrieÅ¡ akistatÄ buvo susitikę su T. T. ir Å¡is liepė sakyti tai, kÄ sakys T. T.. M. S. bijojo T. T.. Su juo konfliktų neturėjau. T. T. norėjo ir M. S. įtraukti, galvojo, kad jiems bus lengviau. Jeigu bÅ«tų žinojęs dėl ko praÅ¡o važiuoti, nebÅ«tų važiavęs. Kalbos apie atlyginimÄ nebuvo, sakė tik atlygins iÅ¡laidas už kurÄ .

Automobilis „Audi A4“ yra M. S. dėdės. M. S. pas jį dirba, todėl dėdė davė važinėtis automobilį. M. S. su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nepripažįsta savo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2013-04-07, papraÅ¡ytas draugo T. T., nuvežė pastarÄ jį į KaunÄ , PC „Akropolis“. Kokiu tikslu važiuoja, T. T. nesakė, tik patikino, kad greitai viskas bus, kad nuvažiuos ir greitai grįš.

Jis važiavo automobiliu „AUDI A4“, priklausančiu jo dėdei J. S., žalios spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis. „Akropolyje“ T. susitiko su asmeniu vardu A., kurį tada jis matė pirmÄ kartÄ . Jiems susitikus PC „Akropolis“ jie ėjo į picerijÄ ir ten buvo apie valandÄ laiko, nes A. laukė kažkieno skambučio. Tai jis suprato iÅ¡ T. ir A.. pokalbio, nes pasiteiravus T. ar jau važiuojame, A. jam atsakė, kad nekelia ragelio ir neatskambina.

Vėliau, įsėdus į automobilį, A. jam pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , aiÅ¡kino kaip jis turi važiuoti iki Å¡io kaimo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) pagal A. nurodymus, ties namu, kuris buvo geltonos spalvos ir žaliu ar tai rudu stogu bei aptvertas aukÅ¡ta tvora, A. paprašė sumažinti greitį, IÅ¡ A. pokalbio suprato, kad jie ieÅ¡kojo raudonos spalvos automobilio. Tuo metu prie to namo, ieÅ¡komo automobilio nebuvo. Tuomet A. jam nurodė važiuoti į kitÄ vietÄ , į kaimÄ , kuris yra už (duomenys neskelbtini), tame kaime jie ieÅ¡kojo tos pačios maÅ¡inos, tai suprato iÅ¡ A. ir T. pokalbio.

Kadangi ieÅ¡koto automobilio nerado, sugrįžo į (duomenys neskelbtini), dar kartÄ pažiÅ«rėjo ar yra A. ieÅ¡komas automobilis – raudonos spalvos „Peugeot“ modelio automobilis. Neradę Å¡io automobilio, sugrįžo į Kauno miestÄ , pramogavo. Pradėjus temti, maždaug apie 20.00 val. A. jo paprašė jį nuvežti į degalinę. Nuvažiavus į „Statoil“ degalinę, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo A. ir jis. A. pylė į plastikinę talpÄ benzinÄ , o jis atidarė automobilio bagažinę, kad bÅ«tų galima padėti plastikinę talpÄ su benzinu.

A. pripylė du litrus benzino. Už šį benzinÄ mokėjo A.. Kam pirko benzinÄ , A. nepasakė. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pravažiavo ta pačia gatve, nes taip prašė A., po to nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten sėdėjo ir laukė maždaug 3 valandas automobilyje, A. jam sakė, kad taip reikia. Apie 23.20 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo tos gatvės, pro kuriÄ važiavo anksčiau, pabaigoje. A. jam liepė sėdėti automobilyje, o T. paprašė iÅ¡lipti.

IÅ¡lipę jie pasiėmė iÅ¡ automobilio bagažinės benzinÄ ir abu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kur jie nuėjo nematė, nes buvo tamsu, o automobilis stovėjo nusuktas nuo (duomenys neskelbtini). Maždaug už 2 minučių T. su A. parbėgo ir jam pasakė, kad padegė namo balkonÄ ir liepė greičiau važiuoti iÅ¡ tos vietos. Kai T. ir A. ėjo į kaimÄ , galimai pasiėmę benzinÄ iÅ¡ jo automobilio bagažinės, kÄ jie rankose laikė jis nematė. Galimai tai buvo plastikinė talpa su benzinu, nes vėliau jis jos automobilio bagažinėje nerado.

Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, A. sėdėdamas priekyje Å¡alia jo, rašė ant popieriaus lapo, kuris buvo tokio dydžio kaip advokato orderis, rašė spausdintinėm raidėm, tamsios spalvos raÅ¡alu, kÄ rašė, jis nematė, teksto niekas nediktavo, jis tai rašė iÅ¡ galvos (5 t., 8-9 b. l.). Papildomai apklaustas M. S. prisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais įtariamas ir parodė, kad jis vežė įtarime nurodytus asmenis daryti nusikaltimo, ir prieÅ¡ jiems padarant nusikaltimÄ , žinojo, kad jie ruoÅ¡iasi pagÄ sdinti asmenį, padegant jo namÄ , savo parodymus tvirtina ir prie jų pasilieka (5 t., 17 b. l.).Nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo sumuÅ¡tas sÅ«nus A.

P., kuris buvo užsienyje. Po dviejų dienų vyras gavo į telefonÄ nufotografuotÄ sÅ«naus veidÄ . SÅ«nus į LietuvÄ grįžo 2012-12-31. Sužinojo, kad jis turės duoti parodymus dėl sumuÅ¡imo užsienyje. SÅ«nus dvejojo kÄ daryti, bet vyras jį skatino nenusileisti. A. P. sakė, kad jį sumušė M. P. su 3, ar 4 draugais. Neatsimena ar jis sakė, kas jį vertė nevažiuoti į užsienį ir neduoti parodymų. 2013-04-07 vakare apie 23.30 val. įvyko gaisras namuose. Su vyru S. P. nuėjo miegoti apie 21.30 val.

Po 22 val., grįžo sÅ«nus M. ir turbÅ«t miegojo, buvo įjungtas televizorius. Apie 23.30 N. P. pabudo nuo telefono skambėjimo. Ä® telefono skambutį atsiliepė vyras, skambino kaimynas. Vyras pasakė, kad dega balkonas. N. P. pribėgo prie salono balkono durų, bet jų neatidarė. Jautėsi stiprus dÅ«mų kvapas, balkone matėsi Å¡viesa. Prileido kibirus vandens ir pažadino sÅ«nų M., kuris su kibirais bėgo gesinti. M. vandeniu užgesino kilimÄ , liepsnÄ . IÅ¡degė balkone buvęs kilimas, durys, aprÅ«ko siena.

Išėjus į laukÄ , kaimynas G. pasakė, kad dega namo pastogė. Kaimynas pajungė iÅ¡ savo namų žarnas su vandeniu, ėmė gesinti, nes jau degė pastogė. Ji paskambino į gaisrinę. Gaisrinė atvažiavo gal už 5 min. Gaisrininkai atlupo pastogę, gesino liepsnÄ , buvo iki 5 val. ryto. Pamatė butelį ant stogo, jis buvo nesudužęs, bet iÅ¡ jo tekėjo, balkone pamatė rudos spalvos butelio duženas. Tuomet paskambino policijai, nes tapo aiÅ¡ku, kad tai padegimas. Po gaisro, gal po 15 min., parvažiavo sÅ«nus A..

PareigÅ«nai klausė gal kas grasino, gal turi priešų. N. P. nieko negalėjo pasakyti. A. iÅ¡traukė lapelį ant kurio buvo spausdintomis raidėmis ant A5 formato lapo paraÅ¡yta, kad gali prarasti tai, kas jam brangu. Balandžio 7 d. apie 17.30 val. N. P. ėjo pasiimti laikraščių, tačiau jokio raÅ¡telio nebuvo. A. raÅ¡telį parodė po gaisro, kai buvo atvažiavę pareigÅ«nai. Sakė, kad raÅ¡telį rado užkiÅ¡tÄ už paÅ¡to dėžutės. Aplink namÄ yra tvora. Kiemo tvora yra metalinė, užsodinta tujomis.

Tujos apie 180-190 cm aukščio. Nuo vartų iki balkono yra apie 25 metrus. Balandžio pabaigoje kreipėsi į gydytojus dėl patirto streso dėl Å¡ito įvykio. Å iuo metu tęsia gydymÄ , lankosi pas gydytojus. Iki gaisro sveikata buvo gera. 2013 m. lapkričio mėn. pripažino migrenÄ , gulėjo ligoninėje. Kai atėjo pas Psichikos sveikatos centro gydytojÄ , pasakė, kad viskas prasidėjo nuo balandžio 7 d. gaisro. Žinia apie sÅ«naus sumuÅ¡imÄ sukrėtė, bet tada gerti vaistų ir lankytis pas gydytojus nereikėjo.Nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2013-04-07 įvyko gaisras.

Apie 21.30 val. nuėjo su žmona miegoti. Apie 23.30 val. suskambo telefonas, skambino kaimynas G.. Jis pasakė, kad dega jų balkonas. S. P. pakilo iÅ¡ lovos ir abu su žmona atbėgo į salonÄ , pamatė juodus dÅ«mus ir liepsnÄ . Atvira liepsna degė balkonas ir pakalimas po stogu. S. P. yra nedarbingas 60 procentų, jam buvo sunkiau. IÅ¡bėgo į laukÄ , žmona pažadino sÅ«nų M.. Kaimynas pro tujas jau buvo iÅ¡tiesęs vandens žarnÄ . Žmona ir M. nešė kibirus gesinti balkonÄ . Kaimynas pasakė, kad nuo stogo bėgo degus skystis, matėsi butelis.

Žmona N. paskambino policijai. Atvažiavo dvi gaisrinės ir gesino. Savo jėgomis nebÅ«tų užgesinę. Gaisrininkai budėjo iki 5 val. ryto, kad gaisro židinys neįsipliekstų. S. P. turi daug sveikatos problemų, todėl jam buvo labai sunku. Nuėjo atsigulti. Detaliai nepamena, kas buvo paraÅ¡yta raÅ¡telyje. S. P. serga diabetu, jam po to pablogėjo regėjimas, prasidėjo depresija, naudoja vaistus, lankosi pas psichiatrÄ . Žino, kad dar kartÄ kėsinosi padegti jų namus. Tokius duomenis sužinojo susipažinęs su bylos medžiaga.

Po įvykio A. yra sakęs, kad jam sapnuojasi ugnis. A. grasino iÅ¡ Anglijos, norėjo jį sumuÅ¡ti, kad jis nevažiuotų liudyti į AnglijÄ . To, kuris grasino, pavardės nežino. Lietuvoje grasinimu lyg ir nebuvo. A. nesakė, kad jį kažkas persekioja Lietuvoje. Nurodytas įvykis turėjo didelės įtakos S. P. sveikatai. Jis serga cukralige apie 8 metus, po įvykio teko gulėti ligoninėje, padidinti insulino dozes. Ligos buvo ir prieÅ¡ padegimÄ , bet po Å¡io įvykio paÅ«mėjo. SÅ«nus A. grįžo iÅ¡ Anglijos sumuÅ¡tas, bet viskas sugijo ir užsimirÅ¡o, tačiau namo padegimas paliko gilų sukrėtimÄ .

S. P. bijo ir dabar. Patyrė realiÄ grėsmę gyvybei, kadangi namÄ padegė miegant. Po įvykio stogo neremontavo, jo bÅ«klė turi blogėti, nes gaisras pažeidė dažus.Nukentėjusysis M. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2013-04-07 grįžo namo apie 22 val. Nuėjo žiÅ«rėti televizorių ir užmigo. Tuomet iÅ¡girdo mamÄ sakant, kad dega. IÅ¡bėgo per lauko duris su kibirais ir pamatė liepsnÄ balkone. Degė kilimas, matėsi Å¡ukės. Suprato, kad tai padegimas. Å ukes pamatė, kai per lauko laiptus užlipo į balkonÄ ir užgesino degančias balkono grindis.

Tuomet paskambino broliui A.. Kaimynas davė vandens žarnÄ , parodė, kad dega pastogė. Gesinimas nepadėjo, nes buvo užsidegę po pakalimu, todėl reikėjo lupti lentas. Mama iÅ¡kvietė gaisrinę, grįžo brolis. M. P. priėjo prie paÅ¡to dėžutės ir pasimatė užkiÅ¡tÄ vokÄ . Ten buvo grasinimas, tikslaus turinio nepamena. Parodė jį broliui ir jis pasakė, kad čia bus susisiję su įvykiais Anglijoje. Atvažiavę ugniagesiai gaisrÄ užgesino. Po to įvykio buvo sunku užmigti, jautė baimę.

Patyrė didelį stresÄ ir jaudinasi dėl Å¡eimos. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis Anglijoje atėjo pas M. R. paduoti pinigus ir ji tyliai pasakė jam bėgti. Tuomet įėjo V. su P. ir jį sumušė. M. P. prašė 400 svarų, tuomet važiavo pinigų į bankÄ , tačiau banke iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . M. P. su V. paėmė jo automobilį „Renault Megane“ ir liepė dingti iÅ¡ miesto. Vėliau kalbėjo telefonu su M. P., jis prašė nepykti, sakė, kad buvo prisiuostę narkotikų, todėl taip įvyko.

A. P. kreipėsi į policijÄ ir juos pagavo. Ä® LietuvÄ grįžo 2012-12-31. Grįžus detektyvas sakė, kad A. P. turės liudyti teisme, o jei neatvyks, juos paleis. Po sumuÅ¡imo pablogėjo sveikata, negalėjo dirbti fizinio darbo. Su pareigÅ«nu iÅ¡ Anglijos bendravo telefonu, el. paÅ¡tu. Jis nupirko bilietus, kad 2013-04-15 A. P. atvažiuotų į teismÄ . Sulaukus skambučio iÅ¡ M. P., A. P. pasakė, kad reikėtų atlyginti 10 000 litų žalÄ . M. P. pasakė, kad paprasčiau bus A. P. „padėti į vietÄ â€œ.

Buvo jam grasinama telefonu, grasino M. P.. Tačiau į grasinimus nekreipė dėmesio, kol neįvyko gaisras. 2013-04-07, bÅ«nant su draugais, paskambino brolis M. ir pasakė, kad dega namas. Grįžus namo tėtis su vandens žarna pylė vandenį ant namo, buvo kaimynas G., mama, brolis M.. Po gaisro suprato, kad buvo kilęs realus pavojus gyvybei, nes visi miegojo ir galėjo uždusti nuo smalkių. Brolis parodė raÅ¡telį, kurį rado užkiÅ¡tÄ už paÅ¡to dėžutės. RaÅ¡telyje buvo kalbama apie Å¡eimos sveikatÄ , gyvybę.

A. P. skambino M. P., bet jis neatsakė. KitÄ dienÄ skambino M. P. ir M.. Klausė ar patiko staigmena, pasakė, kad visa tai dar tęsis. Po gaisro tėvų namuose susidėjo vaizdo kameras. Buvo stebima aplinka. A. P. važinėjo automobiliu „Peugeot“, rudos spalvos. Bijojo dėl savęs, dėl savo Å¡eimos, stengėsi vienas niekur neiti, kad bÅ«ti kartu su Å¡eima. Ä®sigijo dujų balionėlį. Kreipėsi į gydytojÄ dėl blogo miego, iÅ¡gÄ sčio. Turėjo gerti vaistus. Iki Å¡iol jaučia iÅ¡gÄ stį ir baimę.

Jį sumuÅ¡usius asmenis Anglijoje prisiekusieji pripažino nekaltais ir nenuteisė. M. R. yra A. P. buvusi panelė, kuri vėliau susidėjo su M. P.. M. R. žinojo, kur gyvena A. P., žinojo kur gyvena jo seneliai. Ji taip pat žinojo ir A. P. automobilį. Liudytojas G. D. parodė, kad yra nukentėjusiųjų kaimynas ir gyvena Å¡alia. PrieÅ¡ pusantrų metų vėlyvÄ pavasario vakarÄ buvo įvykis pas kaimynus. Buvo garaže ir remontavo automobilį. IÅ¡girdo dužimo garsÄ ir pradarė duris pasižiÅ«rėti.

Kieme nieko nebuvo, Å¡viesa nedegė. Pasirodė ant namo Å¡viesos blyksnis. Pamatė, kad pas kaimynus dega balkone prie durų. IÅ¡bėgo link gatvės ir pamatė liepsnÄ po stogu. Kilo įtarimas, kad tai padegimas, nes viduje niekas nedegė. Skambino kaimynui, tačiau jis ilgai nekėlė. Jie miegojo, nes visur buvo tamsu. Pasakė, kad jie dega. Kaimynas iÅ¡ pradžių nesuprato kÄ sako. G. D. dirba ugniagesiu, todėl taip analitiÅ¡kai įvertino situacijÄ . Pasijungė iÅ¡ savo namų laistymo žarnÄ ir pradėjo gesinti ugnį.

Matėsi, kad dega po stogu. Suprato, kad reikia sulaikyti ugnį, kad ugnis neplistų. Matėsi ant stogo dangos rudas butelis, nežino ar jis buvo sveikas. IÅ¡ namo išėjo Å¡eimininkas, Å¡eimininkė ir jų jaunesnysis sÅ«nus. Visi atrodė pasimetę. Tuo metu, kai apžiÅ«rinėjo namÄ , pas kaimynus niekur Å¡viesa nedegė. BalkonÄ užpylė patys su kibirais. Pylė vandenį į pastogę, pasakė kaimynei kviesti ugniagesius. Kopėčios buvo trumpos, reikėjo aukÅ¡tesnių kopėčių, nes nepasiekė pakalimo po stogu.

Ugnis pastogėje negeso. Ugniagesiai atvažiavo gana greitai, atlupo stogo pakalimÄ , užgesino degias medžiagas ir dar kurį laikÄ stebėjo namÄ . G. D. neatsimena kaip atrodė nukentėjusieji ir kuo jie buvo apsirengę. Kai atvažiavo policija ir ugniagesiai, G. D. ten nereikėjo. Kalbėjo su A., jis sakė, kad rado raÅ¡telį paÅ¡to dėžutėje ar ant paÅ¡to dėžutės, kad jam grasino. Po įvykio S. yra sakęs, kad jaučia nervinę įtampÄ . G. D. namo viduje nebuvo, todėl nežino kaip ten buvo su dÅ«mais.

Jei nebÅ«tų pastebėjęs ugnies, turtui žala bÅ«tų buvusi didelė, tikrai bÅ«tų nudegęs stogas. Jeigu bÅ«tų pataikę į langÄ ir jį iÅ¡mušę, pavojus tikrai bÅ«tų buvęs didesnis. Ar Å¡iuo metu sutvarkytas stogo pakalimas, negali pasakyti. Liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta M. P.. Jam 2013 m. balandį, apie 15 val., paskambino nepažįstamas asmuo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jo telefono numerį davė M. P., kuris tuo metu buvo užsienyje. Prašė, kad paimtų ir nuvežčiau į KaunÄ , o paskui parvežčiau iÅ¡ Kauno kažkokius žmones.

SiÅ«lė už keliÄ 100 litų. J. K. nesutiko, sakė, kad yra dirbantis. (duomenys neskelbtini) gyveno viename name su M. P.. T. T. gyvena kitoje gatvėje.Liudytojas M. B. parodė, kad jam nuo 11 iki 14 val. paskambino D. su kuriuo susipažino Anglijoje ir paprašė, kad nuvežtų kažkokį žmogų, sakė bus atlyginta. Sakė, kad reikės nuvažiuoti į kažkokį miestelį, paimti žmogų. Galvojo pasiskolins maÅ¡inÄ iÅ¡ pažįstamo ir nuveÅ¡, bet maÅ¡inos negavo, todėl pasakė, kad negali nuvežti.

Bendravo su D. ir M. per skype programÄ . M. yra juodais ilgais plaukais, 23 – 25 metų amžiaus. M. B. telefono numeris liko toks pats Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. V. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį A. S.. Su juo užaugo tame pačiame kaime. Gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. buvo iÅ¡vykęs į AnglijÄ ir grįžo 2013 m. Susitikus paprašė, kad į M. V. sÄ skaitÄ butų pervesti pinigai. Kokia tai pinigų suma ir iÅ¡ kur tie pinigai, nesakė. M. V. sutiko. Kas pervedė pinigus nežino, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nežiÅ«rėjo.

Kad pinigai pervesti sužinojo patikrinęs sÄ skaitÄ . A. S. buvo sakęs sumÄ , bet dabar jos neatsimena. Pinigus nuėmė parduotuvėje kartu su A. S., buvo keli Å¡imtai, gal 400 litų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė tiesÄ . Liudytoja M. R. parodė, kad pažįsta M. P., A. S. ir A. P.. Su M. P. yra pora, A. S. pažįstamas, o A. P. buvęs vaikinas. M. R. 2012 m. liepos mėnesį iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . Gyveno pas bendrÄ pažįstamÄ ji, A., G. ir J.. Su A. jau buvo iÅ¡siskyrusi.

Ji negalėjo atsidaryti banko sÄ skaitos, todėl jos alga buvo pervedama į A. P. sÄ skaitÄ . Su darbdaviu pasirašė sutartį, kad M. R. neprieÅ¡tarauja ir darbdavys sutiko, kad pinigai bÅ«tų pervesti į A. P. sÄ skaitÄ . M. R. pradėjo draugauti su M. P.. A. P. visada laiku atiduodavo pinigus, bet tÄ kartÄ neatidavė. A. P. atvažiavo pas M. R. į namus grÄ Å¾inti pinigus. Tuomet tarp jo ir M. įvyko konfliktas, jie apsistumdė. A. P. parašė pareiÅ¡kimÄ , atvažiavo policija ir juos iÅ¡vežė.

M. R. paleido, o M. liko sulaikytas. Jį paleido po trijų mėnesių. Kai M. P. paleido, ji sužinojau, kad A. P. iÅ¡ M. P. praÅ¡o 10000, tik nežino kokiais pinigais. Nežino ar M. P. sutiko grÄ Å¾inti, ar ne. Žinojo, kad A. P. reikalauja tokios sumos, kad neatvyktų į AnglijÄ paliudyti teisme. Žino, kad bÅ«damas Lietuvoje A. S. padegė A. P. namÄ . M. R. pasakė kur gyvena A. P., tačiau negali tiksliai pasakyti kam ji tai pasakė. Jai teko bÅ«ti pas A. P. namuose (duomenys neskelbtini), kai draugavo.

Namas priklauso jo tėvams, kuriuos pažinojo. Jai sakė, kad A. S. į LietuvÄ važiavo dėl paso pasikeitimo. Kada ir su kuo jis iÅ¡važiavo, nesidomėjo. Nežino ar A. S. pažinojo A. P. ir neatsimena ar bendravo su A. S., kai jis buvo Lietuvoje. T. T. ir M. S. nepažįsta. Nežino ar A. S. turėjo jos telefono numerį ir neatsimena ar A. S. jai skambino, ar ji jam. Tuo pačiu telefono numeriu naudojosi ir M. P.. Neatsimena ar į bendrÄ telefonÄ skambino iÅ¡ Lietuvos, kai A. S. iÅ¡vyko į LietuvÄ .

Apie tai, kad padegtas A. P. tėvų namas, sužinojo iÅ¡ laikraščių internete. Pažino namÄ , nes yra ten buvusi. 2013-04-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėtas namas ir kiemo teritorija. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rastas ir paimtas apdegęs audeklo gabalas, stiklo Å¡ukės su degėsių likučiais iÅ¡ balkono, butelis su skysčiu nuo stogo ( 1 t., 26-37 b. l.).2013-10-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1535(13) nurodyta, kad tirti pateiktuose 2013-04-08 įvykio vietoje paimtuose objektuose: stiklo butelyje esantis skystis yra ypač degus skystis - benzinas.

Ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų apdegusių audeklo skaičių degių skysčių pėdsakų nėra. Tikėtina, kad ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių (striukės, kelnių) ir sportinių batų yra ypač degaus skysčio - benzino - pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamojo T. T. sportinių batų yra alyvos pėdsakų. Tirti pateiktame stiklo butelyje esantis skystis, ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis esantys skysčio pėdsakai ir skystis, kurio pėdsakų tikėtinai yra ant tirti pateiktų įtariamojo A.

S. drabužių ir sportinių batų, yra tos pačios rÅ«Å¡ies – benzinas (1 t., 43-46 b. l.).2013-05-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 39-257 nurodyta, kad gaisro metu vieno aukÅ¡to su mansarda 10 m x10 m gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), balkone sudegė kilimas, apdegė pastato stogo pakalimas 5 mx0,5 m, aprÅ«ko namo siena. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad gaisras kilo gyvenamojo namo rytinėje dalyje. Pagal neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo rezultatus iÅ¡aiÅ¡kinta, kad viena gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo 40 kv.m. balkone.

Ten labiausiai iÅ¡degusi vieta. Kita namo vieta, kuriÄ bandyta sudeginti – pastato stogas. Tikėtina, kad gaisrui sukelti buvo panaudotas degus skystis. Ä®vykio vietoje rastos dvi stiklinės talpos, viena iÅ¡ jų – sudaužyta. Techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta; gaisro priežastis – paÅ¡alinis atviros ugnies Å¡altinis/tyčinė žmonių veika (1 t., 102 b. l.).2013-07-12 apžiÅ«rėjus 2013-04-30 UAB „Statoil“ pateiktÄ CD su vaizdo įraÅ¡u nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e (katalogas „Vpd ALEKSOTAS“, „MULTI“) yra nufilmuota kuro kolonėlė, esanti degalinės lauke ir degalinė pastato viduje.

Vaizdo įraÅ¡as yra filmuotas 2013-04-07 ir prasideda 20:30 val. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip prie kuro kolonėlės atvažiuoja automobilis „AUDI“ tamsios spalvos. IÅ¡ Å io automobilio pro keleivio priekines dureles iÅ¡lipa vaikinas, atitinkantis pagal iÅ¡vaizdÄ A. S. ir nueina į degalinės pastatÄ . Taip pat iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipa vaikinas, kuris pagal iÅ¡vaizdÄ yra M. S., kuris nuėjęs prie automobilio galo, atidaro bagažinės dangtį ir kažkÄ daro, tačiau kÄ neįmanoma matyti, kadangi automobilis stovi priekiu į vaizdo kamerÄ .

M. S. uždaro automobilio bagažinę ir nueina į degalinės pastatÄ . A. S. ir M. S. abu kartu sugrįžta prie kuro kolonėlės. A. S. priėjęs prie kuro kolonėlės pila degalus į atsineÅ¡tÄ plastikinį bakelį, M. S. tuo metu stovi Å¡alia. A. S. įpylus degalus, jis paduoda M. S. ir pastarasis atidaręs automobilio bagažinę, įdeda plastikinę talpÄ su kuru į jÄ (1 t., 137-140 b. l.).2013-04-23 ir 2013-04-24 apžiÅ«ros protokoluose nurodyta, kad yra apžiÅ«rėtas kratos metu pas A.

S. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2610 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Ežio“ sim kortele, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2330c“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Ežio“ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini); „Lyca mobile plūs“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); „Labas“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); sim kortelių „Ežys“ dėklai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); dvi daugkartinio papildymo kortelės „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); sim kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); užfiksuota šiuose objektuose esanti informacija (2 t., 23-37 b. l.).2014-04-24 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas M.

S. mobilaus ryšio telefonas Samsung La Fleur IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Labas“ sim kortele, paimtas 2013-04-17 kratos metu pas jį namuose; užfiksuota telefone esanti informacija (2 t., 80-82 b. l.).2013-04-23 apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1081“ su „Labas“ sim kortele, paimti kratos metu pas T. T. namuose (2 t., 95-96 b.l.).Atlikus mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių analizę buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.

S., 2013-04-07 23.41 val., būdamas įvykio vietos celėje bandė skambinti telefono abonentui, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. P.. Mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. T., 2013-04-07 nuo 21.34 val. iki 23.36 val. būdamas įvykio vietos celėse susirašinėjo sms pranešimais su abonentais, kurių priklausomybės nenustatytos. Mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. S., 2013-04-07 nuo 20.32 val. iki 21.57 val. būdamas įvykio vietos celėse bendravo sms žinutėmis su abonentu, kuriuo naudojosi nenustatytas asmuo.

Mobilaus ryÅ¡io abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. P., 2013-04-07 23.41 val., bandė skambinti telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., kuris buvo įvykio vietos celėje (2 t., 154-156 b. l.).2013-08-28 suraÅ¡ytais elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais nustatyta, kad A. S. telefonu bendravo su M. P. ir M. R., T. T., M. V.; T. T. bendravo su M. S. ir kt. Pokalbių metu buvo aptarinėjamas Anglijoje vykstantis teismo procesas, kalbama apie pinigų pervedimÄ , apie tai, kad reikia rasti transportÄ ir antrÄ kartÄ vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar kartÄ kažkÄ padegti, kad A.

P. nevyktų į teismÄ Anglijoje liudyti prieÅ¡ M. P. (3 t., 20-22, 43-44, 47-48 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu T. T. atpažino M. P. (4 t., 31-33 b. l.).Akistatos tarp M. S. ir T. T. metu, M. S. sutiko su T. T. parodymais, kad atvažiavus į nusikaltimo padarymo vietÄ ir pradėjus A. S. pilstyti benzinÄ Ä¯ butelius, jis pats jam pasakė, kad butelius su benzinu mes į namÄ (4 t., 34 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu A. S. atpažino T. T. kaip asmenį, 2013-04-07 dalyvavusį nusikaltimo padaryme (4 t., 112-114 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu A.

S. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris 2013-04-07 nuvežė į nusikaltimo padarymo vietÄ (4 t., 115-117 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu A. S. atpažino M. P. (4 t., 119-121 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu A. S. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris jam teikė informacijÄ apie A. (4 t., 122-124 b. l.). Dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. Taigi byloje T. T. buvo kaltinamas, kad kitų žmonių pavojingu bÅ«du dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p. A.

S. buvo kaltinamas, kad kitų žmonių pavojingu būdu dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo ir savanaudiškų paskatų tyčia pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė kitus asmenis dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti du ir daugiau asmenų, tai yra pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. Tačiau šie kaltinimai T.

T., A. S. ir M. P. byloje nepasitvirtino. Å ie kaltinamieji kategoriÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neigė jiems pareikÅ¡tus kaltinimus dėl pasikėsinimo ir sukurstymo įvykdyti kvalifikuotÄ nužudymÄ . Tiek kaltinamasis T. T., tiek ir A. S. nurodė, kad M. P. abiejų jų prašė tik pagÄ sdinti A. P., tai yra jį sumuÅ¡ti, ar padegti jo namus, kad pastarasis nenuvažiuotų į AnglijÄ liudyti teisme prieÅ¡ M. P.. Kaltinamieji T. T. ir A. S. nurodė, kad bendrais veiksmais metė į namÄ , kuriame gyvena A.

P., du butelius su benzinu, vienÄ pataikė į namo balkonÄ , kitÄ ant namo stogo, matė, kad abu buteliai užsidegė. Nurodė, kad name buvo žmonės, nes jame degė Å¡viesos, veikė televizorius, tačiau manė, kad namas neužsidegs, nes yra mÅ«rinis ir jame buvę žmonės nenukentės, o jie spės pabėgti, tai yra jie nuosekliai teigė, kad tokio tikslo ir ketinimo nužudyti name buvusių žmonių, jie neturėjo, ir tokie jų parodymai byloje kitais įrodymais paneigti nebuvo. M. P. iÅ¡ viso neigė, kad kurstė T.

T. ir A. S., kad pastarieji nužudytų ar kitaip įbaugintų A. P..Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad kaltinamieji T. T., A. S., sukurstyti M. P. siekė ir norėjo būtent nužudyti A. P. ir kitus byloje pripažintus nukentėjusiuosius N. P., S. P., M. P., kurie įvykio metu buvo name, kuriame gyveno kartu ir su nukentėjusiuoju A. P.. Kaip kaltinamieji T. T. ir A. S. nurodė, jie neturėjo jokio tikslo ir motyvo nužudyti nukentėjusiųjų, o sukurstyti M. P., norėjo tik įbauginti A.

P., kad pastarasis nevyktų liudyti į AnglijÄ teisme prieÅ¡ M. P. ir įbauginimui pasirinko namo padegimo veiksmus.Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nepabaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Tokio pobÅ«džio bylose, aiÅ¡kinantis kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti jos turinį ir siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kokio konkrečiai rezultato siekė kaltininkas. BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kvalifikuojant veikas pagal BK 129 straipsnį tuo atveju, kai veika nutrÅ«ksta pasikėsinimo stadijoje, kai pasikėsinama nužudyti kitÄ Å¾mogų, gali bÅ«ti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia.

TokiÄ praktikÄ suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 6 punkto 2 ir 3 pastraipos), tokios pozicijos laikosi ir visi teismai. Vadinasi, pasikėsinimas yra padaromas iÅ¡imtinai tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-385/2007, 2K-500/2007, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Teismų praktikoje kaltininko nusikalstama veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, pripažįstama padaryta esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, o tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu iÅ¡samiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, iÅ¡orinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinė nutartis 2K-443/2011).Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas palenkia kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Kurstymas visada yra konkretus. Kurstytojas suvokia, kokį nusikaltimÄ padaryti kursto kitÄ asmenį. Kurstytojas palenkia kitÄ asmenį daryti konkretų nusikaltimÄ , esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz. nužudymÄ ), arba vienÄ iÅ¡ vienarÅ«Å¡ių nusikaltimų, esant neapibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz., sukelti bet kokius sveikatos sutrikdymus ar juos sukelti kaip sveikatos sutrikdymus ir taip atimti gyvybę). Taigi kurstymas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kurstymas negalimas netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis 2K-531/2013).Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad T.

T. ir A. S. bÅ«tų turėję sumanymÄ ar ketinimų kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tai yra padegant namÄ , dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo tyčia nužudyti du ir daugiau žmonių, tai yra nukentėjusįjį A. P., ir kitus nukentėjusiuosius, o M. P. bÅ«tų turėję sumanymÄ palenkti kitus kaltinamuosius – T. T. ir A. S. dėl nukentėjusiojo A. P. piliečio pareigų vykdymo ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudyti du ir daugiau asmenų.

Kaltinamųjų atlikti objektyvieji veiksmai ir jų elgesys nėra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie turėjo tikslÄ ir tiesioginę apibrėžtÄ tyčia nužudyti nukentėjusiuosius, nes byloje nebuvo įrodyta, kad dar prieÅ¡ gaisro sukėlimÄ kaltinamieji turėjo suformavę konkretų tikslÄ â€“ gaisro pagalba, taip tyčia nužudyti name buvusius nukentėjusiuosius. Byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji atlikdami kaltinime jiems inkriminuotus veiksmus suvokė jų daromos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir numatė Å¡ios veikos padarinius, kad tokiu bÅ«du bus nužudyti visi name buvę nukentėjusieji ir to siekė.

Aptartos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės leidžia kolegijai spręsti, kad kaltinamųjų T. T. ir A. S. įvykdytų nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti P., o kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip sukurstymÄ kitų asmenų, kad jie įvykdytų kvalifikuotÄ nužudymÄ , nes byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę turinčių įrodymų, kad T. T., A. S. ir M. P. šį jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia;

2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už Å¡iame kodekse numatytas veikas bei priverčiamÄ sias medicinos priemones;

3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sÄ lygas, taip pat pagrindus ir sÄ lygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali bÅ«ti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio (Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 ir 4 dalys nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-P-218/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 2K-7-173/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Taigi byloje suformuluotas kaltinimas T. T. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., A.

S. – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., o M. P. – pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. nėra pagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o yra pagrįstas tik prielaidomis. Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus ir nesant byloje neginčytinų ir jų kaltę patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų T. T., A. S. ir M. P. kaltę dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko asmuo negali būti nuteistas, konstatuotina, kad jų veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, o šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami tik pagal atsiradusius padarinius, tai yra tik dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, o taip pat ir poveikio nukentėjusiajam.Todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, todėl T.

T. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p., A. S. – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., o M. P. – pagal BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p., iÅ¡teisintini, o tokia teismo iÅ¡vada atitinka ir teismų formuojamÄ teisminę praktikÄ , pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012.              Dėl nusikaltimų, numatytų BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d.

Kaltinamieji T. T., A. S. iš esmės pripažino, jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. Tik kaltinamasis M. S. nepripažino jam pareikšto kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. ir 24 str. 6 d., 187 str. 2 d., bei M. P., nepripažino, jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 233 str. 3 d. ir 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. Nors kaltinamieji M. S. ir M. P. nepripažino jiems inkriminuotų šių nusikalstamų veikų, tačiau jų kaltę, kaip ir T. T. bei A. S., patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

T. T. bei A. S. nuosekliai nurodė, kad M. P. jų abiejų prašė ir taip juos palenkė pagÄ sdinti A. P., sumuÅ¡ant ar padegant jo namÄ , kad pastarasis neatvyktų į AnglijÄ teisme liudyti prieÅ¡ M. P., o už tai A. S. M. P. nupirko bilietÄ Ä¯ LietuvÄ ir davė 100 Anglijos svarų. Nors kaltinamasis M. P. nesutiko su jam pareikÅ¡tais Å¡iais kaltinimais ir nurodė, kad abu kaltinamieji T. T. ir A. S. jį apkalba, tačiau nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų ir siekių, pastariesiems apkalbėti M.

P.. Kaltinamojo M. P. parodymų nepatvirtina jokie kiti neginčytini bylos duomenys, iÅ¡skyrus M. P. artimos draugės M. R. parodymai, su kuria, iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad M. P. veikė iÅ¡ vien, ir dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų kitoje baudžiamojoje byloje, ji turi tiesioginį suinteresuotumÄ , todėl tie jos parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, teismo pripažintini nepatikimais. Kaltinamasis T. T. patvirtino, kad jam iÅ¡ Anglijos skambino M. P. ir nurodė, kad reikia pagÄ sdinti žmogų, kaip vėliau susitikęs su A.

S., suprato, kad A. P., kad pastarasis nevyktų į AnglijÄ teisme liudyti prieÅ¡ M. P., kuris yra sumušęs ir buvo pagrobęs A. P. automobilį. Abu kaltinamieji T. T. ir A. S. patvirtino, kad 2013-04-07 jiems susitikus Akropolyje Kaune, bÅ«nant kartu su M. S., A. S. pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) iki namo, tam, kad pagÄ sdinti žmogų, kaip T. T. suprato, tÄ Å¾mogų, kurį pagÄ sdinti jam siÅ«lė telefonu M. P.. Kaip nurodė T. T. Å¡is jo pokalbis su A. S. vyko M. S. automobilyje, kuris tuo metu buvo prie vairo, tai jis šį pokalbį turėjo girdėti.

Jie visi trys bendromis pastangomis ieÅ¡kojo (duomenys neskelbtini). Jie sugalvojo A. P. sumuÅ¡ti, kadangi susiradus jo gyvenamÄ namÄ pamatė, kad yra aukÅ¡ta tvora, Å¡unys, aplinkui gyvena žmonės, tai nusprendė, kad namÄ apmėtys „Molotovo kokteiliais“. A. P. jie visi trys dar važiavo ieÅ¡koti ir į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tačiau ten jo neradę, grįžo į KaunÄ . Vakarop jie visi nuvažiavo į degalinę, kurioje buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio A. S. ir M. S.. A. S. nupirkęs benzino, įpylė į plastikinę tarÄ , o M.

S. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio atidarė bagažinę, kur A. S. įdėjo kurÄ . Apie 23 val. vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiojo namo, tačiau aplinkiniuose namuose dar degant Å¡viesoms, o gatve važinėjant automobiliams, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), vėl grįžo atgal kiek vėliau ir pravažiavę nukentėjusiojo namÄ , sustojo toliau. Pasak T. T., visi trys jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kur A. S. jam ir M. S. matant pripylė benzino į du tuščius alaus butelius ir įkiÅ¡o skudurus vietoj kamščių.

Tada T. T. su A. S. pasiėmę du butelius su benzinu nuėjo prie A. P. namo, o M. S. liko užvestame automobilyje. Prie namo A. S. žiebtuvėliu uždegė skudurÄ , įkiÅ¡tÄ Ä¯ butelį ir metė į namo balkonÄ , po to A. S. T. T. padavė žiebtuvėlį ir jis uždegė antro butelio skudurÄ , o A. S. jį numetė ant namo stogo. Tada abu nubėgo į automobilį ir iÅ¡važiavo namo. Sugrįžę į automobilį M. S. nieko nesakė, nes jis ir taip žinojo kÄ jie padarė, kadangi matė kaip A.

S. darė „Molotovo kokteilius“, o pokalbis apie nusikaltimo padarymÄ vyko girdint M. S.. PrieÅ¡ padarant šį nusikaltimÄ , A. S. dar bÅ«nant jiems prie automobilio, rašė raÅ¡telį, kas jame buvo paraÅ¡yta, T. T. nematė. A. S. raÅ¡telį užkiÅ¡o už paÅ¡to dėžutės tik priėjus prie namo, prieÅ¡ padegant jį. Apie tai, kad praÅ¡ymas įvykdytas, M. P. tÄ pačiÄ dienÄ važiuojant namo paskambino ir pranešė A. S.. Jau po nusikaltimo padarymo, kuomet padegė A. P. namÄ , paskambinęs M.

P. T. T. pasakė, kad reikės važiuoti antrÄ kartÄ pagÄ sdinti A. P., tam, kad jis neliudytų teisme. T. T. antrÄ kartÄ nebenorėjo važiuoti ir daryti pakartotinai dar vienÄ nusikaltimÄ . Tarp M. P. ir A. S. tarpininkavo M., t.y. ji kalbėdavo apie nusikaltimÄ su A. S. ir visÄ informacijÄ paskui perduodavo M. P.. A. S. paskambinęs M. P. kalbėjo su M. ir įvardino kaip gÄ sdins A. P.. Padarius nusikaltimÄ , A. S. kalbėjo su M. ir jai pasakė, kad nusikaltimas jau yra padarytas. T. T. parodymus, kada buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

A. S. patvirtino, kad įvykio dienÄ jis su T. T., girdint M. S., kuris vairavo automobilį, aptarinėjo nusikaltimo darymo eigÄ , kad suradus A. P. reikia jį sumuÅ¡ti, o jo neradus padegti namÄ . Taip pat A. S. nurodė, kad jam dar bÅ«nant Anglijoje ir su M. P. planuojant kaip pagÄ sdinti A. P., kad jis nevažiuotų į AnglijÄ liudyti prieÅ¡ M. P., pokalbyje dalyvavo ir M. (R.). Jam bÅ«nant Lietuvoje, kai jis skambindavo M. P., atsiliepdavo M. R., kuri telefonu paaiÅ¡kino kaip reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kaip atrodo A.

P. namas. Jam bÅ«nant Lietuvoje, jis paskambindavo turimo telefonu ir su M. R. kalbėdamas pasakydavo, kÄ ruoÅ¡iasi daryti, o ji viskÄ ji turėdavo perduoti M. P.. A. S. patvirtino, kad jis įkalbėtas M. P. parašė grasinantį laiÅ¡kÄ A. P. ir prieÅ¡ padegant jo namÄ jį įkiÅ¡o į paÅ¡to dėžutę. A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.Nors teisme kaltinamasis M. S. teisme nurodė, kad visÄ dienÄ bÅ«damas kartu su T.

T. ir A. S., jiems kalbantis kavinėje ir automobilyje, važiuojant į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kant konkretaus namo ir asmens, kÄ jie tariasi ir kÄ planuoja jis nieko negirdėjo, o tik jų praÅ¡ymu juos vežiojo, todėl sÄ moningai nepadėjo jiems padaryti nusikaltimų, tačiau tokie jo visiÅ¡kai neįtikinami ir nelogiÅ¡ki parodymai paneigti kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, todėl tokie teisiamojo posėdžio metu duoti M. S. parodymai laikytini jo siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar siekiu palengvinti savo teisinę padėtį, todėl atmestini.

Netgi ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kus M. S. įtarimÄ , jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais yra įtariamas ir konkrečiai nurodė, kad jis vežė įtarime nurodytus asmenis daryti nusikaltimo, ir prieÅ¡ jiems padarant nusikaltimÄ , žinojo, kad jie ruoÅ¡iasi pagÄ sdinti asmenį, padegant jo namÄ (5 t., 17 b. l.). Be to, M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvažiavus į (duomenys neskelbtini) pagal A. S. nurodymus, ties nurodytu namu, jo paprašė sumažinti greitį.

IÅ¡ A. S. pokalbio jis suprato, kad jie ieÅ¡ko raudonos spalvos automobilio. Tuo metu prie to namo, ieÅ¡komo automobilio nebuvo. Tuomet A. S. jam nurodė važiuoti į kitÄ vietÄ , į kaimÄ , kuris yra už (duomenys neskelbtini), kur jie ieÅ¡kojo tos pačios maÅ¡inos, tai suprato iÅ¡ A. (S.) ir T. (T.) pokalbio. Nurodė, kad apie 23.20 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo tos gatvės, pro kuriÄ anksčiau važiavo, pabaigoje. A. S. jam liepė sėdėti automobilyje, o T. T. paprašė iÅ¡lipti.

IÅ¡lipę jie iÅ¡ automobilio bagažinės pasiėmė benzinÄ ir abu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kur jie nuėjo jis nematė, nes buvo tamsu, o automobilis stovėjo nusuktas nuo (duomenys neskelbtini). Maždaug už dviejų minučių T. T. ir A. S. parbėgo ir jam pasakė, kad padegė namo balkonÄ ir liepė greičiau važiuoti iÅ¡ tos vietos. Taigi pats M. S. patvirtino, kad važiuodamas automobiliu, jis ne tik girdėjo, kÄ kartu viename automobilyje važiuojantys T. T. ir A. S. kalbėjo, bet ir dalyvavo jų pokalbyje, ieÅ¡kant reikiamo namo, kito kaimo, ir raudonos spalvos automobilio.

Be to, jo parodymus, kad jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ jo iÅ¡lipo tik T. T. su A. S., kurie tik pasiėmę iÅ¡ automobilio bagažinės tarÄ su benzinu nuėjo į kaimÄ , paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, kad T. T. su A. S. ne tik pasiėmė iÅ¡ bagažinės bakelį su benzinu, tačiau ir prie automobilio į tuščius alaus butelius pylė benzinÄ , butelius užkiÅ¡dami skuduru, o visa tai matė Å¡alia buvęs M. S.. Nors M. S. nurodė, kad kai nuvažiavo į degalinę, jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik atidaryti bagažinės, į kuriÄ Ä¯pylęs į bakelį kurÄ , jį įdėjo A.

S., tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ degalinės matyti, kaip iÅ¡ automobilio „Audi“ pro keleivio priekines dureles iÅ¡lipa vaikinas, atitinkantis pagal iÅ¡vaizdÄ A. S. ir nueina į degalinės pastatÄ . IÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipa vaikinas, kuris pagal iÅ¡vaizdÄ yra M. S., kuris nuėjęs prie automobilio galo, atidaro bagažinės dangtį ir kažkÄ daro. M. S. uždaro automobilio bagažinę ir nueina į degalinės pastatÄ . A. S. ir M. S. abu kartu sugrįžta prie kuro kolonėlės. A.

S. priėjęs prie kuro kolonėlės pila degalus į atsineÅ¡tÄ plastikinį bakelį, M. S. tuo metu stovi Å¡alia. A. S. įpylus degalus, jis paduoda M. S. ir pastarasis atidaręs automobilio bagažinę, įdeda plastikinę talpÄ su kuru į jÄ . IÅ¡ to matyti, kad degalinėje teik A. S., tiek M. S. veikė kartu, tai yra jų veiksmai buvo suderinti, koordinuoti ir vienas kitÄ papildantys, todėl kaltinamojo A. S. teiginys, kad jis tik vykdė A. S. nurodymus akivaizdžiai nepasitvirtino.Taip pat akistatos tarp M.

S. ir T. T. metu M. S. sutiko su T. T. parodymais, kada atvažiavus į nusikaltimo padarymo vietÄ ir pradėjus A. S. pilstyti benzinÄ Ä¯ butelius, M. S. matė kas yra daroma ir teiravosi jų kÄ jie darys. T. T. akistatos metu nurodė, kad M. S. ar tai jis ar tai A. S. paaiÅ¡kino, kad mes į namÄ â€žMolotovo kokteilius“, A. S. jų neatkalbinėjo nuo nusikaltimo darymo (4 t., 34 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu T. T. ir A. S. atpažino M. P., taip pat A. S. atpažino T. T. kaip asmenį, 2013-04-07 dalyvavusį nusikaltimo padaryme, atpažino M.

S. kaip asmenį, kuris 2013-04-07 nuvežė į nusikaltimo padarymo vietÄ , atpažino M. R. kaip asmenį, kuris jam teikė informacijÄ apie A. P..Aplinkybes, kad iÅ¡ Anglijos skambino M. (R.), M. P. bei neprisistatęs vaikinas, nuo M. P. ir ieÅ¡kojo transporto bei vairuotojo, kuris galėtų pavežti žmogų į KaunÄ , o nuvežus palaukti ir nieko nedaryti, o už tai bus atlyginta įpilant kuro ir sumokant pinigų, patvirtino ir liudytojai M. B. bei J. K.. Liudytojas M. V. nurodė, kad papraÅ¡ytas A. S., leido jam pasinaudoti jo banko sÄ skaita, į kuria iÅ¡ Anglijos A.

S. buvo pervesti 400 Lt, kuriuos davus banko kortelę ir pasakius PIN kodÄ , iÅ¡ sÄ skaitos nusiėmė pats A. S.. Kad iÅ¡girdo stiklo dūžius ir pamatė, kad dega kaimynų P. namas pirmas pamatė liudytojas G. D., dirbantis ugniagesiu – gelbėtoju, ir suprato, kad tai padegimas. Savo ir P. pastangomis namo užgesinti nepavyko, tai padarė atvykę ugniagesiai. IÅ¡ objektyvių byloje iÅ¡tirtų įrodymų, tai yra iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, 2013-10-14, 2013-05-07 specialistų iÅ¡vadų, matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padegtas nuo tyčinės žmonių veiklos, o tikėtina, kad ant A.

S. drabužių ir sportinių batų rasta ypač degaus skysčio – benzino, pėdsakų. Be to, 2013-10-14 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame stiklo butelyje esantis skystis, ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis esantys skysčio pėdsakai ir skystis, kurio pėdsakų tikėtinai yra ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių ir sportinių batų, yra tos pačios rūšies – benzinas.Iš mobilaus ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių analizės buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.

S., 2013-04-07 23.41 val., būdamas įvykio vietos celėje bandė skambinti telefono abonentui, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. P.. Mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. T., 2013-04-07 nuo 21.34 val. iki 23.36 val. būdamas įvykio vietos celėse susirašinėjo sms pranešimais su abonentais, kurių priklausomybės nenustatytos. Mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. S., 2013-04-07 nuo 20.32 val. iki 21.57 val. būdamas įvykio vietos celėse bendravo sms žinutėmis su abonentu, kuriuo naudojosi nenustatytas asmuo.

Mobilaus ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. P., 2013-04-07 23.41 val., bandė skambinti telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., kuris buvo įvykio vietos celėje (2 t., 154-156 b. l.). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad įvykio vietoje, kada buvo padegtas P. namas, buvo kaltinamieji T. T., M. S. ir A. S., kuris taip pat net iš įvykio vietos kontaktavo su M. P. naudojamu telefono numeriu. Taip pat 2013-08-28 surašytais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir juose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A.

S. telefonu bendravo su M. P. ir M. R., T. T., M. V.; T. T. bendravo su M. S. ir kt. Pokalbių metu buvo aptarinėjamas Anglijoje vykstantis teismo procesas, kalbama apie pinigų pervedimÄ , apie tai, kad reikia rasti transportÄ ir antrÄ kartÄ vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar kartÄ padegti A. P. turtÄ , ar sumuÅ¡ti A. P., kad jis nevyktų į teismÄ Anglijoje liudyti prieÅ¡ M. P. (3 t., 20-22, 43-44, 47-48 b. l.). Nukentėjusysis A. P. patvirtino, kad Anglijoje buvo sumuÅ¡tas ir apiplėštas M.

P. bei kito vaikino, todėl Anglijoje 2013-04-15 turėjo vykti teismo posėdis, kuriame jis turėjo liudyti. 2013 metų kovo mėnesį, per Velykas, jam skambino iÅ¡ Anglijos M. P. ir siÅ«lė tartis, pasiÅ«lydamas jam kelis Å¡imtus eurų už tai, kad jis neatvyktų į AnglijÄ , į teismo posėdį. Tačiau jam papraÅ¡ius daugiau pinigų, M. P. jam pasakė, kad jam bus pigiau jį užmuÅ¡ti nei jam sumokėti. Kai 2013-04-07 buvo padegtas jo mamai priklausantis namas, jo namuose nebuvo, tačiau namuose buvo jo mama N. P., tėvas S. P. ir brolis M.

P., kuris prie paÅ¡to dėžutės rado jam adresuotÄ grasinantį raÅ¡telį. KitÄ dienÄ po įvykio jam paskambino iÅ¡ Anglijos jo draugas M., gyvenantis Anglijoje, ir pasakė, kad M. prašė jo paklausti ar jis rado vakar staigmenÄ , tai yra kalbėjo apie vakarykÅ¡tį gaisrÄ . Vėliau gavęs M. P. telefono numerį pats paskambino jam ir paklausė, kodėl jis taip daro. M. P. tik jo pasiteiravo ar jis vis dar nori 10 000 svarų, ar ne, bei pasakė, kad jeigu jis atskris į teismÄ , tai nukentės dar ne taip.

Kad buvo padegtas jų namas, jo gesinimo aplinkybes, padarytÄ Å¾alÄ , buvusiÄ rizikÄ jų sveikatai ir gyvybei, patirtus iÅ¡gyvenimus, patvirtino teisme apklausti nukentėjusieji N. P., S. P. ir M. P..Taigi, Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių pagrindinės formos yra tokios:

1) bet kokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimÄ ) paveikiant liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad jie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar kitoje Å¡iame straipsnyje numatytoje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų;

2) bet kokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimÄ ) trukdant nurodytiems asmenims atvykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas. Jei nurodytiems asmenims poveikis daromas panaudojant smurtÄ ar kitokiÄ prievartÄ , atsakomybė kyla pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingÄ informacijÄ ir nevykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas minėti subjektai gali bÅ«ti veikiami praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Å iame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitÄ melagingÄ informacijÄ .

Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ . BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog Å¡ie pateiktų ar perduotų melagingÄ informacijÄ , elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumÄ arba priimti teisingÄ sprendimÄ . Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo procesÄ , kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-291/2013).Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Å i visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Kurstytojas yra tas, kas palenkia kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24–26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobÅ«dis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad Å¡ie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) jÄ padarytų.

Organizatorius, kurstytojas, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, Å¡ių bendrininkų nusikalstamos veikos apraÅ¡ytos BK bendrojoje dalyje (BK 24 straipsnyje). Taigi tokių bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis 2K-458/2014).BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iÅ¡ alternatyvių veikų, požymiai – turto sugadinimas, kai tokio sugadinimo bÅ«das yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Å iuo atveju tyčinį turto sugadinimÄ kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo bÅ«das (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra bÅ«tinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė) (kasacinė nutartis Nr. 2K-57/2013).Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad bendrininkaujant kaltinamųjų M.

P., T. T., A. S. ir M. S. padarytose veikose yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymiai. Teismui iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Ä®rodymai, gauti teisėtu bÅ«du, papildantys vienas kitÄ bei sudarantys vientisÄ loginę įrodymų grandinę, leidžiančiÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Teismas konstatuoja, kad prieÅ¡ A. P. buvo panaudota prievarta, siekiant jį paveikti, kad jis nevyktų 2013-04-15 į AnglijÄ liudyti teisme byloje, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamÄ sias bylas“ 5 punkte, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kitokia prievarta yra laikomi kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jo turtui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-140/2011).

Grasinimas fiziniu susidorojimu, namo padegimas, grasinančio raÅ¡telio palikimas laikytinas kitokios prievartos panaudojimu, siekiant paveikti nukentėjusįjį A. P., kad Å¡is nevyktų į teisingumo institucijÄ . Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad M.

P., T. T., A. S. ir M. S. bendrininkų grupėje padarė jiems teisingai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai yra M. P., individualizavus jo atliktus nusikalstamus veiksmus, todėl jam bÅ«nat ir vykdytoju, ir kurstytoju, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 str. 3 d., ir bÅ«nant kurstytoju, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. T. T. ir A. S. bÅ«dami vykdytojai padarė nusikaltimus, numatytus BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d., o M. S., bÅ«damas padėjėju, padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., ir 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.

Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d. ir 187 str. 2 d. padarytos tiesiogine tyčia, jiems suvokiant pavojingÄ nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norint taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos padarytos iÅ¡vados dera ir su teismine praktika pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-523/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-301/2012, nutartis Nr. 1A-140/2011). Be to, T. T., A. S., M. P. iÅ¡teisinus dėl atitinkamai jiems inkriminuoto pasikėsinimo ar sukurstymo padaryti kvalifikuotÄ nužudymÄ , jiems iÅ¡ kaltinimų, dėl kurių jie pripažintini kaltais, Å¡alintinos pasikėsinimo į tuo metu namuose buvusių N. P., S. P. ir M.

P. gyvybes, aplinkybės.Byloje nustačius, kad nukentėjusiajai buvo padaryta iÅ¡ viso 2500 Lt / 724,05 EUR turtinė žala, sudeginus 250 Lt / 72,40 EUR vertės kilimÄ ir apgadinus pastato stogo pakalimÄ bei aprÅ«kus namo sienai ir iÅ¡degus betono grindims už 2250 Lt / 651,64 EUR, Å¡ioje dalyje kaltinimas tikslintinas, kadangi patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės. Dėl bausmės Teismas pripažįsta kaltinamųjų T. T. ir A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie iÅ¡ esmės pripažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir savo noru paÅ¡alino savo dalį padarytos turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems.

Kaltinamųjų M. P. ir M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybe sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, A. S. atsakomybe sunkinanti aplinkybė pripažinti ir ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.Skiriant bausmę kaltinamiesiems M.

P., T. T., A. S. ir M. S. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininkų asmenybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. P. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, bÅ«damas vykdytoju ir kurstytoju, padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ teisingumui, ir bendrininkų grupėje, bÅ«damas kurstytoju, tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei.

M. P. nesusituokęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, apie baudų sumokėjimÄ duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas du kartus, dėl jo buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, kadangi jis neatlikęs bausmės iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos vengdamas jÄ atlikti, jis buvo paieÅ¡komas nuo 2012-08-16 (8 t., 106 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, M. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, kuri subendrintina dalinio sudėjimo bÅ«du su 2011-03-31 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-03-05 nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmę atliekant pataisos namuose, nes paskyrus kitos rÅ«Å¡ies bausmę, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Ä®skaitytinas į bausmės laikÄ M. P. suėmimo (sulaikymo) laikas nuo 2014-01-12 iki 2014-01-13 ir nuo 2014-02-20 iki 2014-06-12 ir nuo 2014-06-12 iki 2015-06-05 (10 t., 64, 8 t., 65-67 b. l.).T. T. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, bÅ«damas vykdytoju padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ teisingumui, ir bendrininkų grupėje, bÅ«damas vykdytoju, tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei. T. T. nesusituokęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudų sumokėjimÄ duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas vienÄ kartÄ 2010-10-11, be to 2015-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 str. 2 d., jam buvo paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, laikomas neteistu (BK 97 str. 1 d., 3 d. 1 p.), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino savo dalį padarytos turtinės žalos, ir iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ .A.

S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, bÅ«damas vykdytoju padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ teisingumui, ir bendrininkų grupėje, bÅ«damas vykdytoju, tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei. A. S. nesusituokęs, dirbantis ir besimokantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudos sumokėjimÄ duomenų byloje nėra, anksčiau teismo teistas vienÄ kartÄ , bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino savo dalį padarytos turtinės žalos, ir iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ .M.

S. tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, bÅ«damas padėjėju padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ teisingumui, ir bendrininkų grupėje, bÅ«damas padėjėju, tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei. M. S. nesusituokęs, dirbantis, besimokantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, apie baudos sumokėjimÄ duomenų byloje nėra, neteistas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nusikaltimų vykdytojams T. T., A. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, ir nusikaltimų padėjėjui M.

S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės, nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus vieningÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste.

Konkrečiu atveju nustačius, kad yra bÅ«tent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo bÅ«du. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012, kasacinė iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A-7-4-699/2015).

Atsižvelgiant į tai kaltinamiesiems paskirtos bausmės Å¡iuo nuosprendžiu subendrintinos apėmimo bÅ«du, pritaikius BK 63 str. 5 d. 1 p.Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nuspren­džia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vadinasi, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėji­mo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bei pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui spren­džiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamiesiems T.

T., A. S. ir M. S. bausmės vykdymas atidėtinas, paski­riant kaltinamiesiems kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nu­statytas aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, jų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes teis­mui nėra pateikta duomenų, kad bÅ«tų padarę kitų nusikaltimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėjus kaltinamiesiems T. T., A. S. ir M. S., jie bus sulaiky­ti nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausti, jiems bus apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų ir nebenusikals bei turės didesnę galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytas žalas.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės N. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2500 Lt /724,05 EUR jai padarytos turtinės žalos priteisimo pagrįstas byloje pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais, paskaičiavimais, kiek lėšų reikės namo remontui ir turto atstatymui, o gaisre sudegusio kilimo vertė nustatyta reali ir dėl jo vertės niekas bylos nagrinėjimo metu abejonių nekėlė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės N. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, tik iÅ¡skaičiuojant jau atlygintÄ turtinės žalos dalį, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu jai dalį turtinės žalos atlygino kaltinamieji T.

T., atitinkamai 650 Lt / 188,25 EUR ir kaltinamasis A. S. – 750 Lt / 217,21 EUR. Neatlyginta nukentėjusiajai padaryta turtinės žalos dalis yra 1100 Lt / 318,58 EUR, kuri, nukentėjusiajai N. P. prašant, priteistina solidariai iš jai visiškai turtinės žalos neatlyginusių kaltinamųjų M. P. ir M. S.. Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. P., S. P., M. P. ir A. P. pateikė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame teismo prašo iš kaltinamųjų M. P., T.

T., A. S. ir M. S. solidariai priteisti jiems kiekvienam po 10 000 Lt / 2896,20 EUR neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniuose nurodoma, kad dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų patyrė didelį stresÄ , buvo iÅ¡gÄ sdinti, jiems sukėlė dvasinį sukrėtimÄ . Dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir streso suprastėjo N. P. ir S. P. sveikata, jie buvo priversta kreiptis į medikus, buvo priversti ilgÄ laikÄ atstatinėti sugadintÄ sveikatÄ . Nukentėjusiuosius kankina nuolatinis nerimas dėl galimo pavojaus jiems, baimė, kad namas vėl gali bÅ«ti padegtas ar kitokiu bÅ«du gali bÅ«ti susidorota su A.

P. ar su kitais nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji nurodo, kad sunkiai miega naktimis, jaučiasi nesaugÅ«s namuose, yra emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai pažeidžiami, iki Å¡iol gyvena įtampoje, o A. P. pergyvena ir dėl savo ateities. Pagal įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-117/2010).Byloje iÅ¡ surinktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, jog nukentėjusieji N. P., S. P., M. P. ir A. P. dėl kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. veiksmų, kada panaudojus prievartÄ buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį A. P. ir dėl to tyčia visuotinai pavojingu bÅ«du buvo sugadintas svetimas turtas, neabejotinai patyrė ieÅ¡kiniuose nurodytus padarinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , nepatogumus, stresÄ , iÅ¡gÄ stį, iÅ¡likusius neigiamus padarinius ir kt., kurie turi bÅ«ti atlyginti.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad visi kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus, sveiki, nesusituokę, neturintys Å¡eimos ir iÅ¡laikomų asmenų. T. T. ir M. P. byloje buvo apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį registruotÄ turtÄ (automobilius). Dalį neturtinės žalos kaltinamieji T. T. ir A. S. atlygino nukentėjusiesiems N. P. ir A. P., tai yra T. T. N. P. atlygino 500 Lt / 144,81 EUR ir A. P. - 145 EUR neturtinės žalos, o A. S. N. P. atlygino 400 Lt / 115,84 EUR neturtinės žalos. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes bei į tai, kad patys nukentėjusieji jiems padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino vienodai, o taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2014, 2K-163/2014, 2K-284/2011), bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais kiekvienam nukentėjusiajam N. P., S. P., A.

P., M. P. iš kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. solidariai priteistina po 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai atimant dalį neturtinės žalos, kuri jau yra atlyginta nukentėjusiesiems N. P. ir A. P. (A. P.: 1000 EUR – 144,81 EUR – 115,84 EUR = 739,35 EUR; A. P.: 1000 EUR – 145 EUR = 855 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji T. T. ir A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dalį padarytos nukentėjusiesiems N. P. ir A. P. neturtinės žalos atlygino, pažymėtina, kad jie vadovaujantis Civilinio kodekso 6.280 str., regreso tvarka turi teisę iš kiekvieno kaltinamojo reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK (1 t., 51 b. l.), kaltinamojo T. T. sportinius batelius, saugomus Kauno r. PK (1 t.. 54 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamiesiems;butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo šukes su apdegusiomis audeklo skiautėmis, saugomus Kauno r. PK (1 t. 57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;grasinančio pobūdžio raštelį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;kaltinamojo T.

T. stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ , saugomÄ Kauno r. PK (5 t., 115), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamajam T. T.;kaltinamojo A. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2610“, su Sim kortele, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 233c“, su Sim kortele, Sim ir daugkartinio pildymo korteles, saugomas Kauno r. PK (5 t. 118 b. l.), kaltinamojo M. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su Sim kortele, saugomÄ Kauno r. PK, (5 t., 118 b. l.), kaltinamojo T. T. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, saugomÄ Kauno r.

PK ( 5 t., 118 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kaltinamojo M. S. neÅ¡iojamÄ kompiuterį, grÄ Å¾intÄ kaltinamajam (5 t., 44 b. l.), kaltinamojo T. T. užrašų sÄ siuvinį, grÄ Å¾intÄ kaltinamajam (4 t., 46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti kaltinamiesiems.Laikinai apribotas nuosavybės teises į T. T. priklausančius automobilius „AUDI A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat VARIANT“, bei į M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki bus padengti civiliniai ieÅ¡kiniai.Kardomosios priemonės kaltinamiesiems paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusysis S. P. prie ieÅ¡kinio pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , kuriuo atstovei, advokatei I. K. sumokėjo 800 Lt / 231,69 EUR advokato paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos S. P. iÅ¡ kaltinamųjų M. P., T. T., A. S. ir M. S. lygiomis dalimis po 57,92 EUR, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamieji neiÅ¡gali sumokėti proceso iÅ¡laidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 1 d.).Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems M.

S. ir M. P. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . IÅ¡ 2015-04-22 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1712 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos M. S. iÅ¡laidų suma yra 440,04 EUR, o iÅ¡ 2015-06-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-2309 antrinės teisinės pagalbos M. P. iÅ¡laidų suma yra 405,30 EUR. Å iuo metu baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti nuostata pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-405/2014, 1A-219-453/2015).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.), teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamųjų M.

S. ir M. P. netenkintinas, todėl minėtos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamųjų nepriteistinos, o jos apmokėtinos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Be to, byloje yra informacija, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos iÅ¡laidos M. P. ekstradicijai įvykdyti yra 7421,04 / 2149,28 EUR (8 t., 89 b. l.). Pažymėtina, kad demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomÄ jÄ priemonę, materialinio – buitinio aprÅ«pinimo, sveikatos priežiÅ«ros, maitinimo ir kitų su jo iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybės pareiga.

Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijÄ iÅ¡duodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadinasi, visos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io asmens materialiniu – buitiniu aprÅ«pinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios iÅ¡laidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso iÅ¡laidų, nurodytų BPK 103 ir 104 straipsniuose.

Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad visos iÅ¡laidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu ir M. P. gabenimu į Lietuvos RespublikÄ yra valstybės pareiga ir turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai bei nesant duomenų, kad M. P. dėl Å¡ioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡vyko į užsienį ir taip pasislėpė (jis ieÅ¡komas nuo 2012-08-16, 8 t., 106 b. l.), todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos iÅ¡laidos M.

P. ekstradicijai įvykdyti nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir jos nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo M. P.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas n u s p r e n d ž i a:             M. P. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., 3 d., paskirtÄ bausmę dalinio ir visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2011-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 5 MGL (188 EUR) bausmės dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir visiÅ¡kai pridėti neįvykdytÄ baudÄ , ir paskirti galutinę subendrintÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir 5 MGL (188 EUR) baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä®skaityti į bausmės laikÄ M. P. suėmimo (sulaikymo) laikÄ nuo 2014-01-12 iki 2014-01-13 ir nuo 2014-02-20 iki 2014-06-12 ir nuo 2014-06-12 iki 2015-06-05.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ M. P. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.M. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).T.

T. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su 2015-04-15 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintÄ dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, (arba mokytis), ir tęsti darbÄ ar mokslÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios instituci­jos leidimo.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

Palikti galioti T. T. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.T. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).A. S. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (arba mokytis), ir tęsti darbÄ ar mokslÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios instituci­jos leidimo.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

Palikti galioti A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.A. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7, 9, 10 p. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).M. S. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams bei paskirti jam pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (arba mokytis), ir tęsti darbÄ ar mokslÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios instituci­jos leidimo.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo laikÄ nuo 2014-04-17 iki 2014-04-18.

Palikti galioti M. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti nukentėjusiajai N. P. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų M. P. ir M. S. 1100 Lt / 318,58 EUR turtinės žalos atlyginimui bei solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 739,35 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti nukentėjusiajam A. P. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T.

T., A. S., M. P. ir M. S. 855 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti nukentėjusiajam M. P. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti nukentėjusiajam S. P. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T. T., A. S., M. P. ir M. S. 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti nukentėjusiajam S. P. iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo T. T., A. S., M. P. ir M. S. lygiomis dalimis po 57,92 EUR iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti. M. P. 7421,04 / 2149,28 EUR ekstradicijos iÅ¡laidų nepripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jų nepriteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ T.

T. priklausančius automobilius „AUDI A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat VARIANT“, bei į M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki bus padengti civiliniai ieškiniai.Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kaltinamojo A. S. sportinius batelius, striukę, kelnes, saugomus Kauno r. PK (1 t., 51 b. l.), kaltinamojo T. T. sportinius batelius, saugomus Kauno r.

PK (1 t.. 54 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamiesiems;butelį su skysčiu, apdegusio audeklo skiautes, butelio stiklo Å¡ukes su apdegusiomis audeklo skiautėmis, saugomus Kauno r. PK (1 t. 57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;grasinančio pobÅ«džio raÅ¡telį, esantį byloje (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;kaltinamojo T. T. stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ , saugomÄ Kauno r. PK (5 t., 115), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti kaltinamajam T.

T.;kaltinamojo A. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 2610“, su Sim kortele, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 233c“, su Sim kortele, Sim ir daugkartinio pildymo korteles, saugomas Kauno r. PK (5 t. 118 b. l.), kaltinamojo M. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su Sim kortele, saugomÄ Kauno r. PK, (5 t., 118 b. l.), kaltinamojo T. T. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, saugomÄ Kauno r. PK ( 5 t., 118 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; Kaltinamojo M. S. neÅ¡iojamÄ kompiuterį, grÄ Å¾intÄ kaltinamajam (5 t., 44 b. l.), kaltinamojo T.

T. užrašų sÄ siuvinį, grÄ Å¾intÄ kaltinamajam (4 t., 46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti kaltinamiesiems.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                        RamÅ«nas Antanavičius Teisėjai                                   Algirdas Jaliniauskas                                                Kęstutis Dargužis