eca7e2ea-cf9c-4b2c-9fee-9b8792dd6662 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-577-544/2020 teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06809-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.3.; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (atsakovo) D.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3423-837/2020 pagal pareiÅ¡kėjo D. V. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims T. V., AB SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BÅ«sto paskolų draudimas“, institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 pagal ieÅ¡kovės T.

V. ieÅ¡kinį atsakovui D. V. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bei institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Panevėžio mieste ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas D. V. prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 dalį dėl įpareigojimo D. V. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų civilinės bylos Nr. 2-30-488/2019 sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas toje dalyje nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ir nesivadovaudamas jokia materialinės teisės norma iÅ¡keldino pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Å¡alių santuokoje įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), tokiu bÅ«du apribojo pareiÅ¡kėjo teisę į nuosavybę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo D. V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019.

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei kitų įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui.

5. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas skundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 Panevėžio apygardos teismui, kuris sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė. Tačiau sprendimo dalis, dėl kurios pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , apskųsta nebuvo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad tarp Å¡alių susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, kas daro neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečio vaiko interesams, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, įpareigojo D.

V. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Å¡i teismo sprendimo dalis nemotyvuota jokia teisės norma, yra nepagrįstas. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad yra padaryta aiÅ¡ki teisės normų taikymo klaida toje sprendimo dalyje, kuri nebuvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka. Atkreipė dėmesį, jog byloje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas, todėl pareiÅ¡kėjui teismo sprendimo prasmė turėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas D. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo D.

V. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, priimdamas sprendimÄ dėl D. V. iÅ¡keldinimo, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ â€“ visiÅ¡kai nesivadovavo jokia materialinės teisės norma. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ T. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti ButÄ , o iÅ¡ T. V. D. V. priteisti 13 312,33 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę santuokinės nuosavybės dalį, gal ir buvo logika pagrįsta sprendimo dalis dėl D.

V. iÅ¡sikraustymo per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau po Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo pakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalis padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ , o Å¡alių reikalavimai padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ atmesti, likusi galioti teismo sprendimo dalis dėl D. V. įpareigojimo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Buto iÅ¡ esmės pažeidžia jo nuosavybės teisę į minėto Buto dalį.

8. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie neigiamÄ D. V. įtakÄ , poveikį nepilnamečiam vaikui ir/ar vaiko teisių pažeidimÄ , suvaržymÄ , įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių dėl D. V. smurtavimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir pan. PrieÅ¡ingai, T. V. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl fizinio smurto D. V. atžvilgiu. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro 2020 m. gegužės 11 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo (atsakovo) D. V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas visiÅ¡kai nenustatinėjo, ar egzistuoja pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės, galimai sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , nepasisakė dėl argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl įpareigojimo jam iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, pažeidė jo nuosavybės teises, kad nesivadovavo jokia materialinės teisės norma ir jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių jis turi iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, nenustatinėjo, o apsiribojo tik formaliu nurodymu, kad teismui priimant sprendimÄ Ä¯pareigoti jį iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto pakako vadovautis CPK 376 straipsnio 3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai pagrįsti ir sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Ä®statyme yra nustatytos Å¡ios proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančiojo asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipėsi per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai.

Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui praÅ¡ant atnaujinti procesÄ dėl esminės teisės normos taikymo klaidos, teismas turėjo įvertinti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , jį analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir tik tada daryti iÅ¡vadas, ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡alių Buto teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu, nemotyvuotu ir neargumentuotu nurodymu, kad sprendimas įsiteisėjęs, kad jis paremtas procesine norma, kad, nors aktuali sprendimo dalis apeliacine tvarka neperžiÅ«rėta, bet apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, priimant sprendimo dalį dėl apelianto įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto, pakako nurodyti, jog teismas vadovaujasi CPK 376 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

18. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019, dėl kurios dalies praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ieÅ¡kovė T. V., 2018 m. lapkričio 30 d. patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ , prašė teismo nutraukti jos santuokÄ su atsakovu D. V. dėl atsakovo kaltės, padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatyti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisti jai iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡spręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo pasekmėmis (2 t., 175-183, 3 t., b. l. 162-172), tačiau nebereiÅ¡kė 2018 m. sausio 26 d. pirminiame ir vėlesniame ieÅ¡kinio patikslinime nurodyto ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡alims priklausančio Buto ir deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitu adresu (1 t., b. l., 85-90, 2 t., 25-29).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 20 d sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, nurodydamas ieÅ¡kovės reikalavimo santraukÄ (CPK 428 straipsnio 4 dalis), taip pat nenurodė, kad ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡alims priklausančio buto ir kad tokį reikalavimÄ teismas nagrinės (3 t., b. l. 162-172). Minėtos civilinės bylos medžiagoje apeliacinės instancijos teismas nerado duomenų apie tai, kad proceso metu iÅ¡ esmės bÅ«tų buvęs svarstytas reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡alims priklausančio buto, kad dėl Å¡io reikalavimo Å¡alys bÅ«tų pateikė savo argumentus, įrodymus, kad bÅ«tų nustatytos ir sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ vertinti, kad reikalavimas atsakovui iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Buto yra pagrįstas ir teisėtas.

Nenustačius ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančio materialinio pagrindo ir tinkamai nekvalifikavus Å¡alių teisinio santykio, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir negalėjo nurodyti materialinės teisės normos, sudarančios teisinį pagrindÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡alių Buto, kÄ pagrįstai nurodo apeliantas ir atskirajame skunde.

19. Esant nutarties 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto, padarė aiÅ¡kiÄ ir esminę teisės normos taikymo klaidÄ , be pagrindo taikė ir netinkamai aiÅ¡kino CPK 376 straipsnio 3 dalį, ir dėl to minėtoje dalyje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Nesant ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, ieÅ¡kinio pagrindo nesudarė ir negalėjo sudaryti bei teismo posėdyje negalėjo paaiÅ¡kėjo aplinkybės, sudarančios faktinį pagrindÄ priimti procesinį sprendimÄ dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas.

CPK 383 straipsnyje nurodyta, kad bylose, nagrinėjamose CPK XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka, Å¡alys negali kelti kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad priimant sprendimÄ nutraukti santuokÄ teismas privalo iÅ¡spręsti vieno iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡keldinimo (įpareigojimo iÅ¡sikelti) iÅ¡ sutuoktiniams priklausančio turto klausimÄ . Todėl reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto CPK 376 straipsnio 3 dalies kontekste nėra pagrindo vertinti kaip reikalavimo, kuris tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo dalyku ir pagrindu.

20. Pažymėtina, kad dėl aiÅ¡kios ir esminės teisės normos taikymo klaidos byloje susidarė iÅ¡skirtinė ir netoleruotina situacija, kuriÄ galima iÅ¡taisyti tik taikant proceso atnaujinimo instituto nuostatas. BÅ«tent, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ir, be kitų reikalavimų, padalijo santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ :

T. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė ButÄ , D. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ T. V. D. V. 13 312,33 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę santuokinės nuosavybės dalį, įskaičius 1 250 Eur kompensacijÄ už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ ; prievolę pagal 2008 m. liepos 21 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį laikė solidaria Å¡alių prievole, įpareigodamas po santuokos nutraukimo jÄ kreditoriui AB SEB bankui vykdyti T.

V. ir D. V.; sprendimui įsiteisėjus įpareigojo D. V. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria padalintas Å¡alių santuokoje įgytas turtas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 13 312,33 Eur piniginė kompensacija D.

V. naudai, bei sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeitė ir Å¡alių reikalavimus padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ atmetė, nes Å¡alys dalintino turto neturi, jų neįvykdyti solidarÅ«s įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , įskaitant ir ButÄ , iÅ¡ kurio atsakovas buvo įpareigotas iÅ¡sikelti. Taigi po teismo sprendimo įsiteisėjimo susidarė tokia situacija, kad atsakovas D.

V., nors liko Buto savininku (bendraturčiu) ir bendraskoliu prieÅ¡ kreditorių, nors turės teisę butÄ valdyti ir juo disponuoti, turės pareigas iÅ¡laikyti butÄ ir vykdyti įsipareigojimus grÄ Å¾inti paskolÄ pagal 2008 m. liepos 21 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį, tačiau, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo bei rimtos priežasties, negalės pilnai įgyvendinti savo nuosavybės teisės į butÄ , t. y. negalės gyventi Bute, nes teismo sprendimu įpareigotas iÅ¡ jo iÅ¡sikelti. Å ioje vietoje pažymėtina, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų ir tik remiantis įstatymu.

Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008 ir kt.).

21. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė ir konstatavo, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių apeliacine tvarka neapskundė teismo sprendimo dalies, kuria D. V. įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, todėl minėtos sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrinamas ir dėl jos teisėjų kolegija nutartyje nepasisakė. Tai patvirtina, kad apeliantas praÅ¡o atnaujinti procesÄ dėl teismo sprendimo dalies, kuri nebuvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ kreipėsi per CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus.

22. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praÅ¡ymÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kurios, teismui turint pareigÄ jas kvalifikuoti ir parinkti taikytinÄ normÄ , turėjo bÅ«ti kvalifikuojamos kaip įeinančios į apelianto nurodyto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto) pagrindo atnaujinti procesÄ sudėtį. Apelianto nurodytos aplinkybės nepagrįstai praÅ¡ymÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nepripažintos teikiančiomis pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl apelianto įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , 376 straipsnio 3 dalį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimÄ (CPK 183, 185 straipsnis), nustatančias reikalavimÄ priimtÄ teismo sprendimÄ pagrįsti tinkamai iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Todėl praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 370 straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tam nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo.

23. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas – procesas civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigÄ , įrodymų vertinimÄ , reikalavimus teismo sprendimui, pažeidimo bei dėl netinkamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 376 straipsnio 3 dalies taikymo. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo D.

V. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ Buto perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : pareiÅ¡kėjo D. V. praÅ¡ymÄ tenkinti ir atnaujinti procesÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-30-488/2019 (proceso Nr. 2-08-3-06809-2017-6) dalies dėl atsakovo D.

V. įpareigojimo per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Perduoti atnaujintÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams. Teisėja Ramunė Čeknienė