eca3e882-e010-4ac7-91f4-32199d154a37 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-237-464/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00185-2014-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;                                                                                    2.6.1.4.; 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3498-781/2016 pagal ieÅ¡kovų D.

K. ir L. P. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai D. K. ir L. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2–5), kuriame prašė:

1) pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo D. K. ir atsakovės BAB banko Snoras 2011-01-28 sudarytÄ su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 500,81 Eur (5 182 Lt) vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovo sumokėtÄ 1 500,81 Eur (5182 Lt) sumÄ ieÅ¡kovo lėšomis jo mokėjimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje BAB banke Snoras; pripažinti ieÅ¡kovui D. K. teisę gauti 1 500,81 Eur (5 182 Lt) indėlio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, t. y. Å¡iÄ sumÄ pripažinti indėlių draudimo objektu; įpareigoti trečiÄ jį asmenį VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui D. K. 1 500,81 Eur (5 182 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ ;

2) pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo L. P. ir atsakovės BAB banko Snoras 2011-01-10 sudarytÄ su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 158,48 Eur (4 000 Lt) vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 1 158,48 Eur (4 000 Lt) sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) BAB banke Snoras; pripažinti ieÅ¡kovui L. P. teisę gauti 1 158,48 Eur (4 000 Lt) indėlio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, t. y. Å¡iÄ sumÄ pripažinti indėlių draudimo objektu; įpareigoti trečiÄ jį asmenį VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui L. P. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų ieÅ¡kovams 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas už kiekvieno ieÅ¡kovo pateiktų reikalavimų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovės BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas D. K. 2016-07-26 pranešimu dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, o ieškovas L. P. 2017-07-27 teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų dalies atsisakė ir prašė patenkinti ieškinio dalį dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš apeliantės, šias palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki 2015-12-15.

PraÅ¡yme ieÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2014-01-23. IeÅ¡kovai atsiimti draudimo iÅ¡mokas galėjo nuo 2015-12-15, kÄ patvirtina byloje esanti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pažyma apie draudimo iÅ¡mokas už BAB banko Snoras indėlių sertifikatus Nr. 05-947. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme. Procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-08-03 sprendimu ( t. 1, b. l. 222–226) priėmė ieÅ¡kovų atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies; nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kovų D. K. ir L. P. 2011-01-28 ir 2011-01-10 indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo; ieÅ¡kovų D. K. ir L. P. ieÅ¡kinį atsakovei BAB bankui Snoras dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo patenkino; priteisė ieÅ¡kovui D.

K. 141,86 Eur, ieÅ¡kovui L. P. 109,50 Eur procesinių palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai D. K. ir L. P. su BAB banku Snoras 2011-01-28 ir 2011-01-10 sudarė su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias ieÅ¡kovai įsigijo atitinkamai 1 500,81 Eur (5 182 Lt) ir 1 158,48 Eur (4 000 Lt) vertės indėlio sertifikatus. IeÅ¡kovams negavus draudimo iÅ¡mokų už jų įsigytus nurodytus indėlio sertifikatus, ieÅ¡kovai 2014-01-23 kreipėsi į teismÄ dėl nurodytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Atsakovė perdavė trečiajam asmeniui duomenis apie ieÅ¡kovus, kaip indėlių sertifikatų turėtojus, ir jiems priklausančias indėlių draudimo iÅ¡mokas nuo 2015-11-24 iki 2015-11-27, t. y. tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 iÅ¡aiÅ¡kinimo, pateikto civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Trečiasis asmuo 2015-12-14 pervedė į AB SEB bankÄ atitinkamai 1 561,87 Eur ir 1 207,83 Eur draudimo iÅ¡mokas už ieÅ¡kovų indėlio sertifikatus, kurias ieÅ¡kovai turėjo galimybę atsiimti nuo 2015-12-15.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant bÅ«tent į atsakovės pozicijÄ nepripažinti ieÅ¡kovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – ir IÄ®IDÄ®), kuriÄ nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiÅ¡kinimas ir trečiajam asmeniui duomenų, reikalingų indėlių draudimo iÅ¡mokai ieÅ¡kovams apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti, neperdavimas (IÄ®IDÄ® 6 str. 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos Å¡ioje byloje susidarė bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų.Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai turėjo galimybę atsiimti jiems priklausančias draudimo iÅ¡mokas tik nuo 2015-12-15, todėl atsakovė nuo 2014-01-24 (ieÅ¡kinio priėmimo ir, atitinkamai, civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos, o ne nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, kaip nurodė ieÅ¡kovai) iki 2015-12-15 (draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo), t. y. 690 dienų, naudojosi ieÅ¡kovų pinigais, todėl už šį laikotarpį privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovui D. K. iÅ¡ atsakovės BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų priteisė 141,86 Eur (1 500,81 Eur x 5 proc. / 100 proc. / 365 d. x 690 d.), o ieÅ¡kovui L. P. – 109,50 Eur (1 158,48 Eur x 5 proc. / 100 proc. / 365 d. x 690 d.) procesines palÅ«kanas. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra neturtinis, todėl jie neturi teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo, pažymėjęs, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė ne tik pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis ir taikyti restitucijÄ , taip pat jie prašė pripažinti teisę gauti nurodytas indėlio draudimo iÅ¡mokas ir įpareigoti trečiÄ jį asmenį Å¡ias iÅ¡mokas (bendrai 2 659,29 Eur sumai) iÅ¡mokėti.

Teisinio pagrindo mažinti nurodytas procesines palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais ieÅ¡kovų nuostoliais, teismas nenustatė ir tokio atsakovės praÅ¡ymo netenkino. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė BAB bankas Snoras apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 1–5) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016-08-03 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovams priteistos procesinės palÅ«kanos iÅ¡ atsakovės administravimui skirtų lėšų, panaikinti ir šį klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neturėjo pagrindo priteisti procesinių palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės. Pagrindinis reikalavimas atsakovei nėra turtinis. Procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos tik už priteistÄ sumÄ arba piniginę prievolę. IeÅ¡kovų finansiniai reikalavimai atsakovei iÅ¡spręsti bankroto byloje ir negalėjo bÅ«ti revizuojami Å¡ioje byloje. Å iuo aspektu sprendimas prieÅ¡tarauja Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, Bankų įstatymo (toliau – BÄ®) 85 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų nuostatoms, kurios nustato aiÅ¡kų draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolas, atsiradusias iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės administratorius po bankroto bylos iškėlimo būtų toliau vykdęs sertifikato sutartis.Atsakovės pareiga dėl duomenų perdavimo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nelaikytina pinigine prievole, nes ji neturi piniginės išraiškos (CK 6.3 str. 3 d.). Pati atsakovė pareigos mokėti ieškovams draudimo išmokas neturėjo. Lietuvos bankui 2011-11-24 pritaikius poveikio priemonę (licencijos atšaukimas) ir pripažinus, kad bankas negali atsiskaityti su kreditoriais (pripažinimas nemokiu), VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsirado pareiga mokėti draudimo išmokas ieškovams.

Apie tokiÄ bÅ«tent draudimo įmonės pareigÄ , net bankui ir nepateikus duomenų apie indėlininkÄ , pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2016), tačiau ieÅ¡kovai reikalavimo trečiajam asmeniui nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovai D. K. ir L. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 13–15) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:PrieÅ¡ingai nei nurodė atsakovė, ieÅ¡kovų pagrindinis siekis buvo atgauti pinigines sumas, kurias jie sumokėjo bankui pagal indėlio sertifikato sutartį.

Teisinis pagrindas nėra bÅ«tinas ieÅ¡kinio rekvizitas, ieÅ¡kovams užtenka nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinį pagrindÄ , t. y. teisės normas, kurios taikomos Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, teismas nustato ex officio (savo iniciatyva).IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ lėmė bÅ«tent atsakovės, o konkrečiai, atsakovės bankroto administratoriaus veiksmai, kuomet jis, netinkamai aiÅ¡kindamas įstatymÄ , nepateikė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų apie ieÅ¡kovų draudžiamÄ sias lėšas.

PareigÄ vertinti ieÅ¡kovų sumokėtas lėšas kaip draudžiamÄ sias nustato IÄ®IDÄ®. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik aiÅ¡kina įstatymo normas, tačiau nekuria naujų teisės normų. Atsakovė, kuri turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai taikyti įstatymÄ , jį taikė netinkamai, bÅ«tent iÅ¡ čia ir atsirado atsakovės pareiga mokėti procesines palÅ«kanas. Vien tai, kad įstatymo normÄ atsakovė sau aiÅ¡kino prieÅ¡ingai, nei jÄ oficialiai iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nepanaikina atsakovės pareigos, kilusios tiesiogiai iÅ¡ įstatymo.

BÅ«tent bankroto administratorius priėmė sprendimÄ , ar tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, ar bylinėtis ir rizikuoti patirti papildomas procesines pasekmes dėl ilgo bylinėjimosi, t. y. procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 7–10) praÅ¡o atsakovės AB banko Snoras apeliacinį skundÄ patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-03 sprendimÄ toje dalyje, kurioje iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteistos procesinės palÅ«kanos, o ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ Â dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje nelikus ginčo dėl pagrindinio reikalavimo, negalėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡vestinio ieÅ¡kovų reikalavimo – procesinių palÅ«kanų priteisimo.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė, antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos.

Tokių sÄ lygų nėra.Vadovaujantis IÄ®IDÄ® bei draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka, įvykus kredito įstaigos draudžiamajam įvykiui, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo iÅ¡mokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iÅ¡ draudėjo (banko, kredito įstaigos). Toks draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo mechanizmas yra pagrįstas, nes VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nedisponuoja duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas iki kredito įstaigų galimų draudžiamųjų įvykių, o Å¡iais duomenimis pradeda disponuoti tik po draudžiamojo įvykio ir tik draudėjui perdavus Å¡iuos duomenis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias indėlio draudimo iÅ¡mokas (tame tarpe ir apie ieÅ¡kovus) bei jiems priklausančias draudimo iÅ¡mokas, 2015-12-14 pateikė mokėjimų agentui AB SEB bankui, kuris iÅ¡moka indėlininkams indėlių draudimo iÅ¡mokas.

Nuo duomenų perdavimo mokėjimo agentui AB SEB bankui dienos ieÅ¡kovai galėjo atsiimti jiems priskaičiuotÄ indėlio draudimo iÅ¡mokÄ už turėtus indėlio sertifikatus. Skaičiuojant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 iÅ¡aiÅ¡kinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 iki 2015-12-15, kada ieÅ¡kovai galėjo SEB banke atsiimti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ už indėlio sertifikatÄ , susidaro 20 darbo dienų terminas, t. y. IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo iÅ¡mokų mokėjimo terminas. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus apeliantės argumentus, kad dėl dabartinės apeliantės, bankrutavusios bendrovės, teisinės padėties bei iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ bankrutuojančio subjekto ypatumų, dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neturtinio pobÅ«džio ir piniginio reikalavimo apeliantei nepareiÅ¡kimo Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jos priteisė procesines palÅ«kanas, pripažįsta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis panaikintina ir Å¡ioje ginčo dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d.).   Dėl palÅ«kanų priteisimo faktinių ir teisinių prielaidųKasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka bÅ«tent kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti.

Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu Å¡ie patenkinti. Nurodytos palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palÅ«kanos“ įstatyme neįtvirtintas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad bÅ«tų galima iÅ¡skirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymÄ kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palÅ«kanų“ terminas nereiÅ¡kia naujos CK nenustatytos palÅ«kanų rÅ«Å¡ies.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis.

Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip jis pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytos trys sÄ lygos.

Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).Dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«džio ir apeliantės prievolės kvalifikavimoPagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės pareiga perduoti atitinkamus duomenis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra jos piniginė prievolė, kadangi ji neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos. Apeliantei nebuvo pareikÅ¡ti jokie piniginio pobÅ«džio reikalavimai, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantės negalėjo bÅ«ti priteisiamos ir procesinės palÅ«kanos. Tokiems apeliacinio skundo argumentams iÅ¡ esmės pritartina. Viena vertus, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje dėl turtinio ir neturtinio pobÅ«džio reikalavimų yra nurodęs, kad jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis.

Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo, o sandorio negaliojimas dažniausiai lemia ir restitucijos, turinčios materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , taikymÄ (grÄ Å¾inamas turtas, piniginės lėšos, iÅ¡nyksta piniginė prievolė ir pan.), tai toks ginčas taip pat laikomas turtiniu ginču.

Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taikant restitucijÄ turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nors tai ir negali paneigti reikalavimo dėl restitucijos turtinio pobÅ«džio.Kita vertus, ieÅ¡kinio reikalavimo turtinis pobÅ«dis pats savaime nėra pakankamas prievolės, kuriÄ skolininkas turi įvykdyti, kvalifikavimui bÅ«tent pinigine prievole.Pagal CK 6.3 straipsnio 1 dalį prievolės dalyku gali bÅ«ti bet kokie įstatymo nedraudžiami veiksmai, o pagal Å¡ios teisės normos 3 dalį prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1–5) prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovų D. K., L. P. ir apeliantės BUAB banko Snoras 2011-01-28 su infliacija susietas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ , pripažįstant ieÅ¡kovų sumokėtas pinigines sumas ieÅ¡kovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis;

2) pripažinti ieÅ¡kovui D. K. teisę gauti 1 500,81 Eur (5 182 Lt), o ieÅ¡kovui L. P. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) indėlio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, t. y. Å¡ias sumas pripažinti indėlių draudimo objektu;

3) įpareigoti trečiÄ jį asmenį VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui D. K. 1 500,81 Eur (5 182 Lt), o ieÅ¡kovui L. P. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) draudimo iÅ¡mokas. Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovai teisme inicijavo ginÄÄ dėl jų sumokėtų už indėlių sertifikatus lėšų nuosavybės teises jiems pripažinimo, t. y. ar Å¡ios lėšos teisėtai priklauso bankui, ar bankas jas įgijo pagal neteistai sudarytÄ indėlių sertifikatų sandorį ir dėl Å¡ios priežasties ginčo sumos per restitucijos institutÄ turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovams grÄ Å¾intos į jų asmenines sÄ skaitas, o vėliau ir kompensuojamos specialia, Ä®BÄ® ir IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka.

Vadinasi, apeliantės atžvilgiu inicijuoto ginčo esmė – kam priklauso šios lėšos, ieškovams ar apeliantei. Piniginės prievolės vykdymo reikalavimas, susijęs su įpareigojimu sumokėti konkretaus dydžio draudimo išmokas, tiesiogiai buvo nukreiptas ne apeliantei, o reiškiamas trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Toks pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl pripažinimo (CK 1.138 str. 1 p.), o ne reikalavimas dėl priteisimo ar išieškojimo (CK1.138 str. 4 p., 6 p.), ir yra nepiniginis, nors jo objektas yra pinigai.

Piniginės prievolės vykdymo reikalavimas, nuo kurio galėtų bÅ«tų skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, apeliantei nepareikÅ¡tas. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad net apeliantei pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimo atveju restitucijos taikymas bÅ«tų itin specifinis, nes lėšos liktų bankrutavusio banko sÄ skaitoje, jos nebÅ«tų grÄ Å¾inamos ieÅ¡kovams, taigi jokia piniginė prievolė, kurios vykdymas įstatymo leidėjo valia yra skatinamas procesinių palÅ«kanų skaičiavimu, jai objektyviai negalėjo atsirasti.

Taigi nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nustatytos Å¡ios nutarties 14 punkte aptartos CK 6.210 straipsnio taikymo sÄ lygos – nėra neįvykdytos apeliantės piniginės prievolės ir praleisto jos įvykdymo termino.Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad nelikus pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo negalėtų bÅ«ti tenkinami ir iÅ¡vestinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimai, kurių patenkinimas susijęs su pagrindinių ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimu.

Nėra ginčo, kad tik nustačius teisinį pagrindÄ pagrindinio reikalavimo patenkinimui, nuo kurio praÅ¡oma skaičiuoti procesines palÅ«kanas, atsiranda prielaidos iÅ¡vestiniam reikalavimui patenkinti. Tačiau kai pagrindinė prievolė yra įvykdoma iki teismo galutinio sprendimo dėl pagrindinio reikalavimo (ar reikalavimų) priėmimo, teisė į procesines palÅ«kanas, kompensuojančias minimalius kreditoriaus nuostolius už bylinėjimosi laikotarpį, pati savaime neprarandama net ir atsisakymo nuo pagrindinio reikalavimo atveju.

Å ioje byloje yra susiklosčiusi panaÅ¡i procesinė teisinė situacija, kuomet ieÅ¡kovai kitų savo reikalavimų, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, atsisakė, pasiekę jų pageidautÄ rezultatÄ ir gavę draudimo iÅ¡mokas. Dėl apeliantės pareigos mokėti palÅ«kanas, kai jai iÅ¡kelta bankroto bylaApeliantė savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir tokias aplinkybes, kad bankui bankrutavus, banko veikla bei visi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ banko buvo sustabdyti, o kreditorių, įskaitytinai ir ieÅ¡kovų, finansiniai reikalavimai buvo iÅ¡spręsti bankroto byloje.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas palūkanų priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir /ar BĮ 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo kontekste nevertino ir neanalizavo. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir skaičiavimai, kad procesinės palūkanos šiuo konkrečiu atveju turi būti priteisiamos iš apeliantės dėl to, kad bankas iki draudimo išmokos išmokėjimo naudojosi ieškovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir gavo naudos, stokoja pagrįstumo.Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB bankui Snoras 2011-12-07 civilinėje byloje Nr. B2-7791-611/2011 iškelta bankroto byla (naujas civilinės bylos Nr. B2-3103-614/2017).

Vadinasi, bet kokia banko Å«kinė komercinė veikla, taigi ir naudojimasis piniginėmis indėlininkų ar asmeninėmis lėšomis, objektyviai tapo negalimi, apeliantė negalėjo laisvai disponuoti ginčo objektu tapusiomis lėšomis. BUAB banko Snoras bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi yra patvirtinti ieÅ¡kovų D. K. ir L. P. finansiniai reikalavimai (CPK 179 str. 3 d.). Kaip nurodyta, trečioji sÄ lyga procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti – įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos nemokamos.

BÄ® 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos reglamentuoja, kad teismui priėmus nutartį iÅ¡kelti bankui bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tarp jų - mokėti palÅ«kanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas, taip pat iÅ¡ bankrutuojančio banko iÅ¡ieÅ¡koti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka. Atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio teisinį reglamentavimÄ , į absoliutų draudimÄ bankrutuojančiam subjektui vykdyti bet kokias finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų ir netesybų už neįvykdytas prievoles mokėjimÄ , ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti iÅ¡ apeliantės palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2014-01-23) iki ieÅ¡kovai įgijo teisę AB SEB banke atsiimti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ už indėlio sertifikatÄ (2015-12-15), atsižvelgiant ir į pirmiau nurodytÄ faktÄ , kad apeliantei BUAB bankui Snoras bankroto byla iÅ¡kelta dar 2011-12-07, prieÅ¡tarauja BÄ® 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms ir todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentai, kad trečiasis asmuo 2015-12-14 pateikė duomenis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias indėlio draudimo iÅ¡mokas (tame tarpe ir apie ieÅ¡kovus) bei jiems priklausančias draudimo iÅ¡mokas AB SEB bankui, o skaičiuojant nuo 2015-11-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 iki 2015-12-15, kada ieÅ¡kovai galėjo SEB banke atsiimti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ už indėlio sertifikatÄ , susidaro 20 darbo dienų terminas, t. y.

IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo iÅ¡mokų mokėjimo terminas nepraleistas, nagrinėjamu atveju nėra aktualÅ«s, nes jais siekiama iÅ¡plėsti apeliacinio nagrinėjimo ribas. Trečiasis asmuo sprendimo ar jo motyvų apeliaciniu skundu neskundė.  Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti jiems procesines palÅ«kanas pagrįstumo. Kadangi Å¡alys nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tokių iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas nekyla (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras priteista D. K. 141,86 Eur , o L. P. 109,50 Eur procesinių palÅ«kanų iÅ¡ banko administravimui skirtų lėšų, panaikinti ir ieÅ¡kinį dalyje dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo atmesti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Teisėjos             Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                             Dalia Kačinskienė