ec9e6762-46a7-4d1f-8f6b-e6780f972619 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-571-330/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14273-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 2.1.2.4.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. S. ir Z.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3527-852/2017 pagal ieÅ¡kovų S. S. ir Z. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys V. S., notarė D. S. ir notarė J. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai S. S. ir Z. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu notarės D. S. 2009 m. sausio 16 d. patvirtintÄ hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo įkeistas S. S. ir Z.

S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei panaikinti notarės J. Å . 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ Å¡io hipotekos lakÅ¡to pagrindu dėl 428 661,55 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito gavėja UAB „Melonas“ ir atsakovė UAB Medicinos bankas sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovė kredito gavėjai suteikė 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kreditÄ . Kredito paskirtis – žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimas. 2007 m. spalio 2 d. tarp UAB „Melonas“ ir V. P. buvo sudaryta Å¡io žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. P. pardavė, o UAB „Melonas“ nupirko žemės sklypÄ gyvenamiesiems namams statyti. 2008 m. kovo 14 d. tarp UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos banko buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties, pagal kurį buvo keičiamos ir papildomos kredito sutarties sÄ lygos: kredito suma padidinta iki 1 545 000 Lt (447 462,92 Eur). 2008 m. liepos 14 d. tarp kredito gavėjos ir atsakovės buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties, pagal kurį buvo numatytas nekilnojamojo turto įkeitimas:

žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties, pagal kurį numatyta, kad „Kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2008 m. lapkričio 1 d.“, taip pat iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo grafikas. 2008 m. spalio 31 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie 2007 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties, pagal kurį numatyta, kad „Kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2009 m. kovo 1 d.“, numatyta metinė palÅ«kanų norma bei iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo grafikas. 2007 m. spalio 11 d.

UAB „Melonas“ hipoteka įkeitė atsakovei žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovai hipoteka įkeitė atsakovei butus, kurių unikalÅ«s Nr. 1097-(duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 17 d. UAB „Melonas“ hipoteka įkeitė atsakovei dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovai hipoteka įkeitė atsakovei butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo 1 d. atsakovė neiÅ¡davė kredito gavėjai 166 000 Lt (48 076,92 Eur) kredito dalies.

3. IeÅ¡kovai nurodė, jog įkeičiant minėtÄ Å¾emės sklypÄ , hipotekos lakÅ¡te buvo nurodyta jo vertė 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur), t. y. net 405 000 Lt (117 296,10 Eur) didesnė, nei suteikto kredito suma, užtikrinama įkeitimu. Nurodė, kad reali žemės sklypo pirkimo - pardavimo kaina tuomet ir buvo bÅ«tent 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur), kuri buvo sumokėta pardavėjui V. P.. Vadinasi, atsakovė žemės sklypo pirkimÄ finansavo ne 100 proc., o tik 70 proc. sklypo kainos.

4. Kredito gavėja, kaip verslo subjektas, užsiimantis nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, turėjo tikslÄ atsakovės suteikto kredito pagalba įsigytoje žemėje statyti namus, kuriems be žemės sklypo įsigijimo kainos papildomai reikėjo dar 600 000 Lt (173 772,01 Eur). Atsakovė pažadėjo kredito gavėjÄ finansuoti, todėl 2008 m. kovo 14 d. tarp UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos banko buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr.

1. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimÄ , kad papildoma kredito suma bÅ«tų užtikrinta turto įkeitimu, susitarime Nr. 1 buvo numatyta, kad be jau įkeisto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeičiami ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė ieÅ¡kovams bei butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė trečiajam asmeniui V. S.. Minėti butai hipotekos lakÅ¡tu (ident. kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įkeisti 2008 m. kovo 18 d. Papildomai įkeistų butų vertė, numatyta hipotekos lakÅ¡te – 385 000 Lt (111 503,70 Eur), prie kurios pridėjus jau įkeisto žemės sklypo vertę – 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur), viso įkeisto turto vertė sudarė 1 735 000 Lt (502 490,73 Eur).

5. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad kredito gavėjai papildomo kredito sumÄ atsakovė mokėjo dalimis. Dar nepasiekus papildomo kredito sumos maksimumo, t. y. atsakovei, neiÅ¡mokėjus visos 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito sumos, kredito gavėja jau buvo pradėjusi gyvenamųjų namų statybÄ , todėl pastarajai pasikreipus į atsakovę dėl papildomos kredito sumos iÅ¡mokėjimo, buvo pareikalauta dar įkeisti turto, kuris užtikrintų kredito gavėjos sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ . Kredito gavėja bei jos prievolę savo asmeniniu turtu jau užtikrinę fiziniai asmenys – S. S., Z. S. ir V. S., to daryti nenorėjo, kadangi jau ir taip turto įkeitimas, lyginant įkeisto turto vertę su papildomo kredito suma, buvo perteklinis, tačiau įkeisti turtÄ buvo priversti, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ .

6. IeÅ¡kovai nurodė, kad kredito gavėja, ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo V. S. buvo tokioje situacijoje, kuri apibÅ«dinama kaip esminė Å¡alių nelygybė. Kredito gavėja ir ieÅ¡kovai neturėjo galimybės veikti ne pagal banko interesus bei reikalavimus ir buvo priversti nenoromis įkeisti dar turto, kadangi nesutikus ir negavus papildomų lėšų bÅ«tų neabejotinai žlugęs gyvenamųjų namų statybos projektas, dėl to nebÅ«tų galimybės atsiskaityti su atsakove, o tai lemtų hipoteka įkeisto turto praradimÄ . Akcentavo aplinkybę, kad viso įkeisto turto vertė buvo 2 605 000 Lt (754 460,14 Eur), o realiai suteikto kredito suma – tik 1 379 000 Lt (399 386 Eur), nors pagal kredito sutartį kredito gavėja turėjo gauti, o atsakovė įsipareigojo iÅ¡mokėti 1 545 000 Lt (447 462,92 Eur). Vadinasi, įkeisto turto vertė buvo net 1 226 000 Lt (355 074,14 Eur) didesnė, nei kredito suma, kuriÄ iÅ¡ tikrųjų gavo UAB „Melonas“.

7. IeÅ¡kovų nuomone, dalis turto buvo įkeista nepagrįstai, kadangi įkeitimo sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje, ieÅ¡kovams tikintis, kad be jau gauto 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kredito, bus gauta ir papildoma 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito dalis. Atsakovė kredito sutartyje įsipareigojo kredito gavėjai suteikti papildomÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito sumÄ , tačiau realiai iÅ¡mokėjo tik 434 000 Lt (125 695,08 Eur). NeiÅ¡mokėdama papildomos kredito sumos, kurį sudaro 166 000 Lt (48 076,92 Eur), atsakovė pažeidė kredito sutartį, o kredito gavėja negalėjo pabaigti pradėtų darbų.

8. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2008 metais VÄ® Registrų centras sudarė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nurodyta, kad dvibučio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 584 000 Lt (169 138,09 Eur), taigi 284 000 Lt (82 252,09 Eur) didesnė, nei numatyta pradiniame įkeitimo lakÅ¡te. Tokiu atveju bendra bankui įkeisto turto vertė bÅ«tų 2 474 000 Lt (716 519,92 Eur). Siekdami susitarti su atsakove, ieÅ¡kovai pateikė 2010 m. liepos 8 d. Turto vertės nustatymo pažymÄ , kurioje nurodyta, kad nebaigto statyti dvibučio gyvenamojo namo vertė yra 700 000 Lt (202 734,01 Eur), tačiau atsakovė likusios kredito sumos neiÅ¡mokėjo.

9. IeÅ¡kovų apskaičiavimu, neiÅ¡mokėta 166 000 Lt (48 076,92 Eur) kredito suma sudaro apie 10 proc., kuri yra labai artima minėtoje sutartyje nurodytam neįvykdytos prievolės dydžiui, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. IeÅ¡kovų nuomone, atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, atliko ne mažareikÅ¡mį, o esminį sutarties pažeidimÄ , lėmusį dideles neigiamas pasekmes tiek kredito gavėjai, tiek ieÅ¡kovams, kurie, patikėję banku ir jo apgaule, įkeitė jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ nė nenumanydami, kad bankas neketina leisti pasiekti tikslÄ , dėl kurio ir buvo įvykdytas turto įkeitimas.

Kredito gavėjos ir ieškovų patiriami praradimai tiesiogiai susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais. Tai lėmė, kad kredito gavėja buvo nepajėgi įvykdyti kredito sutartį ir todėl savo įkeistu turtu turi atsakyti ieškovai, nors turto įkeitimas pagal vertę buvo aiškiai perteklinis ir sudarytas atsakovės apgaulės įtakoje, tiek deklaruojant rezultatus, kurie nebus pasiekti, tiek pasinaudojant sunkia ieškovų ir kredito gavėjos ekonomine padėtimi.

10. Atsakovė UAB Medicinos bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovai klaidingai nurodė, kad kredito gavėjai nebuvo iÅ¡mokėta 166 000 Lt (48 076,92 Eur) kredito, nes faktiÅ¡kai neiÅ¡mokėta suma iÅ¡ visos papildomai suteikto kredito sumos sudaro tik 82 390,47 Lt (23 861,92 Eur). PaaiÅ¡kino, kad atsakovė kredito lėšas kredito gavėjai galėjo iÅ¡duoti (pervedant jas į gavėjos sÄ skaitÄ banke), tik įmonei (kredito gavėjai) pateikus atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Kredito gavėja praÅ¡ymų bankui dėl 82 390,47 Lt (23 861,92 Eur) iÅ¡davimo ir pervedimo į jos banko sÄ skaitÄ neteikė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovė esÄ atsisakė iÅ¡mokėti Å¡iÄ paskolos dalį.

11. Atsakovės nuomone, kredito gavėja dėl savo verslo planų pasikeitimo, pasaulinės ekonominės krizės ar kitų priežasčių tiesiog atsisakė paimti likusiÄ papildomos kredito sumos dalį, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad atsakovė, neiÅ¡duodama 82 390,47 Lt (23 861,92 Eur) sumos, pažeidė kredito sutartį. Kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas tam tikrais terminais, tačiau pirmosios 590 000 Lt (170 875,81 Eur) įmokos mokėjimo grÄ Å¾inimo nukėlimai buvo padaryti kredito gavėjos iniciatyva, nes Å¡i neturėjo pakankamai lėšų. Tai rodo, kad kredito gavėja 2008 metų antrÄ jį pusmetį turėjo rimtų finansinių problemų (bet ne dėl banko neiÅ¡duotos kredito sumos), todėl atsakovė ir tuo pagrindu turėjo teisę atsisakyti suteikti likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ papildomos kredito sumos dalį, jeigu kredito gavėja ir bÅ«tų praÅ¡iusi jÄ iÅ¡duoti.

12. Bankas pažymėjo, kad pagal kredito sutarties sÄ lygas jis turi teisę pareikalauti papildomo kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo, jeigu sumažėja bankui įkeisto turto rinkos vertė, jeigu kredito gavėjas pažeidžia kredito sutartį, arba jeigu atsiranda kitos aplinkybės, kurios, banko nuomone, pateisina tokį reikalavimÄ . Atsakovė, siekdama sumažinti kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ , pasiÅ«lė kredito gavėjai įkeisti papildomus objektus. Tuo reikalu 2008 m. liepos 14 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2, pagal kurį kaip papildoma užtikrinimo priemonė buvo numatytas ir buto (duomenys neskelbtini), įkeitimas.

Å io buto įkeitimo banko naudai hipotekos sandoris (ginčijamas Å¡ioje byloje) buvo sudarytas tik 2009 m. sausio 19 d. Atsakovė akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovai vėlesniais susitarimais patvirtino ginčijamÄ hipotekos lakÅ¡tÄ , todėl neteko teisės jį ginčyti. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai turėjo pretenzijų atsakovei dėl neiÅ¡duotos kredito sumos dalies, turėjo atsisakyti pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tų pakeitimus ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti pretenzijas bankui, tačiau to nepadarė.

Akcentavo aplinkybę, jog praktikoje yra įprasta, kad bankai nesuteikia klientams kreditų, kurie sudarytų 100 proc. įkeisto turto vertės.

13. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė kredito sutartį. Pažymėjo, kad specialios kredito suteikimo sÄ lygos dėl iÅ¡duodamo kredito santykio su įkeisto turto verte nustatomos banko sprendime dėl kredito suteikimo. Vėliau Å¡ios sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos. Atsakovė, įvertinusi kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių kreditas laiku gali bÅ«ti negrÄ Å¾intas, turi teisę nustatyti iÅ¡duodamos kredito sumos ir įkeisto turto vertės santykį. Taip buvo padaryta ir Å¡iuo atveju. IÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto rinkos vertės santykio sumažinimas (įvertinant kredito gavėjos galimÄ kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ ) nuo 70 proc. iki 60 proc. laikytinas protingu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad kredito sutartyje iÅ¡duodamo kredito ir įkeisto turto vertės santykis nebuvo nurodytas, todėl jis ir vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovės negalėjo bÅ«ti pakeistas.

14. Atsakovė nepagrįstais laikė ieÅ¡kovų argumentus dėl esminės sutarties Å¡alių nelygybės. Nurodė, kad dėl turto įkeitimo Å¡alys susitarė laisva valia, derybų bÅ«du kredito gavėjai siekiant gauti papildomÄ kredito sumÄ ir pakeisti kitas kredito sutarties sÄ lygas, o bankui siekiant sumažinti kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ , papildomai įkeičiant turtÄ . Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė, kad iÅ¡mokėjus likusiÄ kredito sumÄ , kredito gavėjos vykdytas projektas bÅ«tų užbaigtas ir su atsakove bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta. Taip pat ieÅ¡kovai neįrodė ir jų atžvilgiu panaudotos apgaulės fakto. Akcentavo aplinkybę, jog papildomos kredito sumos iÅ¡davimo sÄ lygos buvo derinamos su kredito gavėja, tačiau ne su ieÅ¡kovais, todėl nėra sÄ lygų vertinti apgaulės ieÅ¡kovų atžvilgiu aplinkybių. Nurodė, kad ieÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi pretenzijos atsakovei buvo pareikÅ¡tos tik pradėjus įkeisto turto realizavimÄ .

15. Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais kitus notarės J. Å . 2015 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeistų daiktų pagal hipotekos lakÅ¡tus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 turi bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovai neginčija tų hipotekos lakÅ¡tų. Jeigu atsakovei bÅ«tų buvusi pateikta informacija, jog kredito gavėjos įsigyto žemės sklypo vertė esmingai didesnė, nei buvo nurodyta sudarant kredito sutartį, tai atsakovė kredito nebÅ«tų suteikusi. Kredito gavėja savo lėšomis papildomai sumokėjusi už žemės sklypÄ neteko galimybės Å¡ias lėšas skirti projekto vystymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

17. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų nurodytos verslo vykdymo aplinkybės yra pernelyg nutolusios nuo tikrųjų priežasčių, dėl kurių buvo sudarytas ginčijamas hipotekos sandoris. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovų teiginių, jog atsakovė esÄ panaudojo apgaulę siekdama užsitikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ arba pasinaudojo ieÅ¡kovų esmine ekonomine nelygybe.

18. Teismas nepagrįstais pripažino ieÅ¡kovų argumentus, jog atsakovė buvo įsipareigojusi iÅ¡mokėti 166 000 Lt (48 076,92 Eur) dydžio kreditÄ UAB „Melonas“. Teismas iÅ¡ kredito sutarties ir banko paskolų komiteto 2008 m. kovo 7 d. sprendimo nustatė, kad padidinant kredito sumÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur), buvo nurodyta papildoma kredito iÅ¡mokėjimo sÄ lyga – iÅ¡mokamo kredito suma negalės virÅ¡yti 60 proc. žemės sklypo ir statomų pastatų vertės. Pažymėjo, jog bÅ«tent Å¡iuo tikslu buvo nustatytas ir kredito iÅ¡mokėjimo terminas, per kurį kredito gavėjas galėtų atlikti statybos darbus, įvertinti nebaigtÄ statyti pastatÄ ir pateikti praÅ¡ymÄ dėl kredito iÅ¡mokėjimo pagal nustatytÄ proporcijÄ .

19. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai ir UAB „Melonas“ buvo pateikę tik vienÄ turto vertintojo parengtÄ nebaigtos statybos turto vertės nustatymo pažymÄ , pagal kuriÄ objekto likvidacinė vertė buvo 1 295 000 Lt (375 057,92 Eur). Tačiau, teismo vertinimu, į Å¡iÄ turto vertę jau buvo atsižvelgta iÅ¡mokant UAB „Melonas“ 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kreditÄ . Paskolų komiteto 2008 m. gruodžio 10 d. protokoliniu sprendimu atsakovė nusprendė iÅ¡mokėti UAB „Melonas“ 93 000 Lt (26 934,66 Eur) kreditÄ , įkeitus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 155 000 Lt (44 891,10 Eur), t. y. iÅ¡mokėti kreditÄ 60 proc. naujai įkeisto turto vertės. Be to, tame paskolų komiteto sprendime numatyta, kad iÅ¡ Å¡ios sumos UAB „Melonas“ bus iÅ¡mokėta tik 30 000 Lt (8 688,60 Eur), o kita suma (18 246 Eur) bus užtikrinta palÅ«kanų pagal sutartį dengimui.

Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog po 2009 m. sausio 16 d. hipotekos sandorio sudarymo, atsakovė iÅ¡ esmės įvykdė įsipareigojimus ir pervedė 18 246 Eur į areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ , o 2 610 Eur, 1 556 Eur , 1 803 Eur sumas iÅ¡mokėjo pagal UAB „Melonas“ 2009 m. vasario 20, 22 ir 24 d. pateiktus praÅ¡ymus. Tačiau 2009 m. kovo 1 d. baigėsi 2008 m. spalio 31 d. papildomu susitarimu nustatytas kredito iÅ¡mokėjimo terminas ir UAB „Melonas“ per šį terminÄ nepasinaudojo galimybe pateikti praÅ¡ymo dėl 2 719,66 Eur kredito sumos iÅ¡davimo.

20. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neįrodytais pripažino ieÅ¡kovų argumentus, jog įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), esÄ nebuvo realiai panaudotas paskolos iÅ¡mokėjimui. Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės yra aiÅ¡kiai nepakankamos konstatuoti sandorio negaliojimo pagrindų buvimÄ . Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovai hipotekos sandorį ėmė ginčyti tik prasidėjus vykdymo procesui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas S. S. buvo UAB „Melonas“ vadovas ir Å¡ios įmonės akcininkas, todėl jam turėjo bÅ«ti suprantamos ir žinomos kredito iÅ¡davimo sÄ lygos.

Teismas nepagrįstu pripažino ieÅ¡kovų deklaruojamÄ lÅ«kestį dėl 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito iÅ¡mokėjimo, kredito gavėjai neįvykdžius visų kredito sutartyje numatytų sÄ lygų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovams nebuvo atskleistos kokios nors esminės aplinkybės, dėl kurių jie nebÅ«tų sudarę įkeitimo sandorio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 21. IeÅ¡kovai S. S. ir Z. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Melonas“, kurios prievolių įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovai sutiko įkeisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , įvykdė visas kredito sutarties sÄ lygas. Kredito sutarties sÄ lygų nevykdė atsakovė, nes neiÅ¡davė dalies sutarto dydžio kredito. Atsižvelgiant į viso įkeisto turto vertę, įkeitimas buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo perteklinis. Dalis turto įkeista nepagrįstai, kadangi ieÅ¡kovai įkeitimo sandorius sudarė apgaulės įtakoje, tikėdamiesi, kad UAB „Melonas“ iÅ¡ atsakovės gaus visÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito sumÄ . 21.2.

UAB „Melonas“ nebuvo pateikusi praÅ¡ymo ar sutikimo iÅ¡mokėti 18 246 Eur kreditÄ su tikslu jį įkeisti palÅ«kanų pagal sutartį dengimui. Tokiu bÅ«du atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė kredito sutarties sÄ lygas. 21.3. Ä®keisti turtÄ ieÅ¡kovus paskatino tiek banko nutylėjimas, kad Å¡is neketina vykdyti savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, tiek aktyvÅ«s banko veiksmai. IeÅ¡kovai įkeisti turto laisva valia nenorėjo, nes tai buvo neproporcinga kredito sumai, ir taip padaryti buvo priversti bÅ«tent dėl banko, nurodžiusio, kad visa kredito suma bus iÅ¡mokėta tik po papildomo turto įkeitimo, veiksmų.

Dėl tokių banko veiksmų ieÅ¡kovai prarado savo turtÄ . Teismas turėjo pripažinti, kad perteklinis papildomo turto įkeitimas sukėlė suteikto kredito ir įkeisto turto vertės disproporcijÄ . 21.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kredito gavėja nepateikė bankui praÅ¡ymo dėl papildomos paskolos sumos iÅ¡mokėjimo. Pagal pateiktus paskaičiavimus ieÅ¡kovai neturėjo pareigos įkeisti paskutinio buto. IeÅ¡kovas S. S. kreipėsi į bankÄ dėl lėšų pervedimo, tačiau bankas atsisakė bendradarbiauti.

NeiÅ¡mokėta kredito dalis faktiÅ¡kai atitinka Å¡alių aptartÄ Ä¯keisto buto vertę.

22. Atsakovė UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Iki pratęsto papildomos kredito sumos iÅ¡davimo termino (2009 m. kovo 1 d.) kredito gavėja kreipėsi tik dėl 434 000 Lt ir dėl 24 215 Eur iÅ¡davimo. Kredito gavėjai atsakovė iÅ¡ viso iÅ¡davė 517 609,55 Lt (149 910,08 Eur) papildomo kredito.

Dėl likusios kredito sumos (23 861,92 Eur) iÅ¡mokėjimo iki sutartyje nurodyto termino ar vėliau kredito gavėja į bankÄ nesikreipė. Be to, pasibaigus terminui, bankas įgijo teisę atsisakyti iÅ¡mokėti likusiÄ kredito sumÄ . IeÅ¡kovai neįrodė argumento, jog S. S. kreipėsi į bankÄ , tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo priimami. Å iÄ aplinkybę paneigė teismo posėdyje apklausti liudytojai. 22.2. UAB „Melonas“, atstovaujamos ieÅ¡kovo S. S., veiksmai po kredito iÅ¡davimo termino pabaigos patvirtina, kad kredito gavėja sutiko su iÅ¡duota kredito suma ir jokių prieÅ¡taravimo nereiÅ¡kė. 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 8, kuriuo buvo keičiama kredito sutarties sÄ lyga dėl kredito likučio, atitinkančio faktiÅ¡kai iÅ¡duoto kredito sumÄ .

Kredito gavėjai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jos bankroto administratorė nenustatė, kad bankas bÅ«tų pažeidęs kredito sutartį. 22.3. Apeliaciniame procese neturėtų bÅ«ti vertinamas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo butas buvo įkeistas banko grasinimo nepratęsti kredito grÄ Å¾inimo termino įtakoje. Tokia pozicija nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme. 22.4. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iÅ¡ viso teikiamo 1 545 000 Lt (447 462,92 Eur) kredito iÅ¡davė 1 462 609,53 Lt (423 601 Eur), kai viso įkeisto turto vertė sudarė 2 190 000 Lt (634 267,84 Eur).

FaktiÅ¡kai iÅ¡duota kredito suma sudarė 66,78 proc. įkeisto turto vertės. NeiÅ¡duota suteikto kredito suma sudarė tik 82 390,47 Lt, o ne 166 000 Lt, kaip nurodė ieÅ¡kovai. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų argumentais, esÄ jie įkeitė per daug turto. 22.5. Atsakovės suteikto kredito lėšos nebuvo vienintelis kredito gavėjos veiklos finansavimo Å¡altinis. Kredito gavėja vystė ir kitus verslo projektus. Kredito gavėjos verslo planas nebuvo įvykdytas dėl pasaulinės ekonominės krizės, esmingai palietusios statybų sektorių.

IeÅ¡kovų argumentas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties sÄ lygų pakeitimo, kiek tai susiję su lėšų palÅ«kanoms mokėti įkeitimu, nepagrįstas. IeÅ¡kovas S. S., įmonės vardu pasiraÅ¡ydamas kredito sutarties pakeitimus, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl Å¡ių lėšų panaudojimo palÅ«kanoms dengti. 22.6. IeÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovė atsisakė iÅ¡duoti likusiÄ kredito sumÄ . Kredito gavėjos lÅ«kesčiai neatitiko realios rinkos padėties. IeÅ¡kovai, įkeisdami nuosavÄ turtÄ svetimai prievolei užtikrinti, turėjo suvokti galimas pasekmes.

Ginčas dėl banko veiksmų kilo tik pradėjus įkeisto turto realizavimo procesÄ . Nuo to momento ieÅ¡kovai pakeitė pozicijÄ dėl tariamos banko apgaulės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 24. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Melonas“, atstovaujama direktoriaus S. S. (kuriam priklausė 67 proc. bendrovės akcijų) 2007 m. rugsėjo 12 d.

UAB Medicinos bankui pateikė paraiÅ¡kÄ dėl 990 000 Lt (286 723,81 Eur) kredito suteikimo verslo plėtrai. UAB Medicinos banko 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolų komiteto posėdžio protokoliniu sprendimu nutarta suteikti UAB „Melonas“ 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kreditÄ , kredito gavėjos prievolę užtikrinant perkamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) hipoteka. SiÅ«lomo įkeisti turto vertės ir praÅ¡omos kredito sumos santykis – 70 proc.

25. UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas kredito sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais suteikė bendrovei 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kreditÄ Å¾emės sklypui įsigyti. Pagal sutartį kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis Å¡iais terminais: 2008 m. birželio 15 d. - 590 000 Lt (170 875,81 Eur), 2009 m. rugsėjo 15 d. - 355 000 Lt (102 815,10 Eur). Pagal kredito sutarties sÄ lygas kredito gavėjos prievolių įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjos sÄ skaitų banke ir jose esančių ir bÅ«simų lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu ir nekilnojamojo turto hipoteka.

UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2007 m. spalio 11 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį bankui buvo įkeistas įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). LakÅ¡te nurodytas bendras įkeičiamo daikto įkainojimas – 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur). Bankas, vykdydamas sutartį, kredito gavėjai pervedė kredito lėšas. 26. 2008 m. vasario 4 d. UAB „Melonas“ pateikė UAB Medicinos bankui praÅ¡ymÄ padidinti suteiktÄ kreditÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) suma, kuriÄ nurodė ketinanti panaudoti dviejų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai įsigytame žemės sklype.

Papildomos kredito dalies užtikrinimui pasiÅ«lyta įkeisti butus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2008 m. kovo 7 d. priėmė sprendimÄ suteikti praÅ¡omo dydžio papildomÄ kreditÄ . Paskolų komiteto sprendime dėl papildomo kredito sumos suteikimo nustatyta tokia papildomos kredito sumos iÅ¡davimo tvarka:

1) iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 269 500 Lt (78 052,59 Eur), įkeitus nurodytÄ (pasiÅ«lytÄ ) nekilnojamÄ jį turtÄ , 2) likusi kredito suma iÅ¡duodama įkeitus statomus namus, nevirÅ¡ijant 60 proc. turto vertintojų nustatytos turto rinkos vertės.

27. UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2008 m. kovo 14 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr.1 prie kredito sutarties, pagal kurį bankas suteikė įmonei papildomÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kreditÄ . Å iame susitarime taip pat buvo nustatyta, kad papildoma kredito suma iÅ¡duodama iki 2008 m. rugpjūčio 1 d., juo pakeistos kredito sutartyje numatytos palÅ«kanos, pakeista kredito sutartyje numatyta kredito paskirtis, numatant, jog kredito paskirtis yra ne tik žemės sklypo įsigijimui, tačiau ir namų statybai, pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, nustatant, kad kreditas grÄ Å¾inamas dalimis pagal šį grafikÄ : 2008 m. rugpjūčio 15 d. - 590 000 Lt (170 875,81 Eur), 2009 m. balandžio 15 d. - 600 000 Lt (173 772,01 Eur), 2009 m. rugsėjo 15 d. - 355 000 Lt (102 815,10 Eur), pakeistos kredito sutartyje numatytos užtikrinimo priemonės, numatant, kad kredito sutartis yra užtikrinama žemės sklypo ir butų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka.

UAB „Melonas“, įkeičiamų daiktų savininkai ir atsakovė 2008 m. kovo 18 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį atsakovei buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. S. ir jo sutuoktinei Z. S., ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui V. S.. Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas sudarė 385 000 Lt (111 503,70 Eur).

28. UAB „Melonas“ 2008 m. kovo 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ bankui dėl 269 500 Lt (78 052,59 Eur) kredito dalies iÅ¡davimo. Pagal šį praÅ¡ymÄ bankas 2008 m. kovo 21 d. iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdamas jÄ Ä¯ kredito gavėjos sÄ skaitÄ banke. IÅ¡duota kredito suma (269 500 Lt) sudarė 70 proc. įkeisto turto (dviejų butų) rinkos vertės (385 000 Lt). 29. 2008 m. liepos 14 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2, pagal kurį prie užtikrinimo priemonių papildomai buvo įtrauktas įkeistame žemės sklype statomas pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, taipogi butas, esantis (duomenys neskelbtini). UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2008 m. liepos 17 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį bankui buvo įkeistas dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

LakÅ¡te nurodyta Å¡io namo vertė – 300 000 Lt (86 886 Eur). UAB „Melonas“ 2008 m. liepos 22 d. pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 65 000 Lt (18 825,30 Eur) kredito dalies iÅ¡davimo. Pagal šį praÅ¡ymÄ bankas 2008 m. liepos 22 d. iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdamas jÄ Ä¯ bendrovės (kredito gavėjos) sÄ skaitÄ banke.

30. UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr.3, pagal kurį bendrovės praÅ¡ymu buvo pakeistas kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas, numatant, kad kreditas iÅ¡duodamas ir paimamas iki 2008 m. rugpjūčio 1 d., taip pat pakeistas kredito grÄ Å¾inimo grafikas, numatant, kad kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas dalimis: 2008 m. lapkričio 15 d. - 590 000 Lt (170 875,81 Eur), 2009 m. balandžio 15 d. - 600 000 Lt (173 772,01 Eur), 2009 m. rugsėjo 15 d. - 355 000 Lt (102 815,10 Eur).

31. UAB „Melonas“ 2008 m. rugpjūčio 21 d. pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 61 500 Lt (17 811,63 Eur) kredito dalies iÅ¡davimo. Pagal šį praÅ¡ymÄ bankas 2008 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdamas lėšas į bendrovės sÄ skaitÄ banke. UAB „Melonas“ 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikė bankui praÅ¡ymÄ dėl 38 000 Lt (11 005,56 Eur) kredito dalies iÅ¡davimo. Pagal šį praÅ¡ymÄ atsakovė 2008 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡davė praÅ¡omÄ kredito dalį, pervesdama jÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ banke. IÅ¡mokėtos kredito sumos sudarė 54,83 proc. bankui pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 3 įkeisto dvibučio gyvenamojo namo vertės. IÅ¡ viso UAB „Melonas“ buvo iÅ¡duota 1 379 000 Lt (399 386 Eur) kredito suma, o viso tuo metu įkeisto turto vertė siekė 2 035 000 Lt (589 376,73 Eur). IÅ¡duota kredito dalis sudarė 67,76 proc. viso bankui įkeisto turto vertės.

32. UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2008 m. spalio 31 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 4, pagal kurį buvo pakeistas kredito iÅ¡davimo ir paėmimo terminas. 2009 m. sausio 12 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 5, pagal kurį kredito suma – 1 545 000 Lt buvo konvertuota į eurus (447 463 Eur), pakeista palÅ«kanų norma, papildyta kredito paskirtis (numatant ir palÅ«kanų mokėjimui), taip pat numatyta papildoma užtikrinimo priemonė – 18 246 Eur piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimas.

Å is susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis banko filialo paskolų komiteto 2008 m. gruodžio 10 d. nutarimu. Å iame nutarime buvo numatyta, kad įkeitus butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 155 000 Lt (44 891,10 Eur), bendrovei iÅ¡mokama 60 proc. buto vertės kreditas. UAB „Melonas“ ir UAB Medicinos bankas 2009 m. sausio 12 d. sudarė piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯monė įkeitė bankui 18 246 Eur. IÅ¡naudojus įkeistas lėšas, 2009 m. balandžio 21 d. papildomu susitarimu piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sandoris buvo nutrauktas. UAB „Melonas“, įkeičiamų daiktų savininkai ir UAB Medicinos bankas 2009 m. sausio 16 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį bankui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieÅ¡kovams S. S. ir S. S..

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB Medicinos bankas 2009 m. sausio 21 d. iÅ¡ kredito lėšų iÅ¡davė UAB „Melonas“ 18 246 Eur, kuriuos pervedė į bendrovės sÄ skaitÄ banke, o vėliau į kitÄ sÄ skaitÄ (įkeičiamų lėšų sumai pagal 2009 m. sausio 12 d. piniginių lėšų, skirtų palÅ«kanų mokėjimui, įkeitimo sutartį suformuoti). Kredito gavėjai iÅ¡ viso buvo iÅ¡duota 24 215 Eur (18 246 Eur + 2 610 Eur + 1 556 Eur + 1 803 Eur) kredito, kas sudarė 53,94 proc.

įkeisto buto (duomenys neskelbtini), vertės. 2009 m. kovo 1 d. pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, UAB „Melonas“ nesikreipė dėl termino pratęsimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Melonas“ iÅ¡kelta bankroto byla.

33. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo įkeistas jiems priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 428 661,55 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovai nurodė, kad ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas atsakovės panaudotos apgaulės įtakoje, kadangi net ir sudarius šį ginčo sandorį, atsakovė neįvykdė įsipareigojimo iÅ¡duoti visÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito sumÄ , todėl nurodyto turto įkeitimo sandoris laikytinas pertekliniu, nes prievolė bankui buvo pakankamai užtikrinta kito turto hipoteka.

Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovų teiginių, jog atsakovė panaudojo apgaulę, siekdama užsitikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ , arba pasinaudojo ieÅ¡kovų esmine ekonomine nelygybe. Teismas konstatavo, kad atsakovė sudarytÄ sutartį vykdė tinkamai, o kredito gavėja sutartyje nustatytu terminu nepasinaudojo galimybe praÅ¡yti likusios kredito sumos (2 719,66 Eur) jai perdavimo. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami šį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 34. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iÅ¡ įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iÅ¡ Å¡alių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos Å¡aliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sÄ lygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

35. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčijamas 2009 m. sausio 16 d. hipotekos sandoris buvo sudarytas atsakovės UAB Medicinos banko panaudotos apgaulės įtakoje, bankui nutylint ir aktyviais veiksmais formuojant ieÅ¡kovų valiÄ Ä¯keisti jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), nors dar ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, kad kreditas (jo dalis) nebus iÅ¡duotas kredito gavėjai. IeÅ¡kovų teigimu, ginčo sandoris laikytinas pertekline kredito gavėjos prievolės bankui užtikrinimo priemone, kadangi iÅ¡ esmės Å¡io turto vertę atitinkanti kredito dalis nebuvo iÅ¡duota, o iki ginčijamo sandorio sudarymo jau pateiktos prievolės užtikrinimo priemonės buvo pakankamos.

Taip pat ieÅ¡kovai nurodė, kad neteisėti banko veiksmai neiÅ¡duodant kredito dalies (atitinkančios ginčo buto vertę), sÄ lygojo kredito gavėjos vystyto verslo projekto nesėkmę bei tai, jog ieÅ¡kovai neteko asmeninio turto. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog byloje iÅ¡ esmės neliko ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o Å¡alys nesutaria dėl jų vertinimo. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo kontekste pakartotinai iÅ¡analizavusi bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo proceso iÅ¡samumu ir pagrįstumu.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

37. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai pateikia savo subjektyviÄ nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiÅ¡kinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iÅ¡ pradžių kiekvienÄ Ä¯rodymÄ Ä¯vertina atskirai, o iÅ¡vadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetÄ . Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ , kuris nėra palankus ieÅ¡kovams, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iÅ¡ apskųstojo sprendimo turinio, teismas įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių Å¡alių argumentų.

39. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir teikiami konkretÅ«s duomenys, kurie nėra aptarti teismo sprendime. Pirmiausia pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismo motyvuose nėra nurodyti visi ginÄÄ inicijavusių asmenų argumentai, nepateikta detali jų analizė ir vertinimas, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog tam tikri argumentai ar įrodymai formuluojant teismo iÅ¡vadas liko neįvertinti. Kita vertus, iÅ¡sami teismui pateiktų procesinių dokumentų, o taip pat teismo motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, kuriais buvo grindžiamas ginčijamo sandorio sudarymo neteisėtumas, teismo nebÅ«tų įvertinti.

40. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar Å¡is teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo kartoti pirmosios instancijos teisme įvykusio bylos nagrinėjimo visa apimtimi, todėl Å¡iuo atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apeliantų nurodyto ginčo sandorio yra pagrįstos.

41. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti.

Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iÅ¡ tikrųjų siekė, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-609/2008).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų suformuluotÄ pozicijÄ dėl ginčijamo sandorio neteisėtumo, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų akcentuojamos aplinkybės pernelyg nutolusios nuo sandorio negaliojimo pagrindų, kuriais rėmėsi ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovų nurodyti argumentai pirmosios instancijos teisme, kurie apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartojami, leidžia identifikuoti esant ginÄÄ ne dėl sandorio, kuris sudarytas atsakovės panaudotos apgaulės įtakoje, negaliojimo, o dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo kredito gavėjos atžvilgiu.

Kolegija pažymi, jog įrodinėjant, kad ginčo sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, esminę reikÅ¡mę turi apgaulę aktyvių veiksmų ar nutylėjimo bÅ«tu panaudojusios Å¡alies (Å¡ioje byloje atsakovės) veiksmai ar neveikimas. Tačiau analizuojamu atveju apeliantai tik deklaratyviai teigia, jog atsakovė, aktyviais veiksmais esÄ privertusi ieÅ¡kovus sudaryti ginčijamÄ hipotekos sandorį, net neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų kredito gavėjai UAB „Melonas“. Taigi esminė aplinkybė, reikÅ¡minga sprendžiant dėl sandorio negaliojimo apeliantų nurodytu pagrindu, grindžiama deklaratyviais teiginiais ir subjektyvaus pobÅ«džio prielaidomis.

43. Akcentuotina, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (Å¡alutinė) prievolė (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas hipotekos sandoris sudarytas vykdant atsakovės ir kredito gavėjos susitarimÄ dėl kredito santykių modifikavimo. Apeliantai (įkaito davėjai) nėra kredito teisinių santykių Å¡alys, todėl nėra pagrindo vertinti banko veiksmų įtakos jų valios formavimuisi. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, jog ginčijamu sandoriu kredito gavėjos prievolė bankui buvo užtikrinta įkaito davėjų laisva valia ir be atsakovės neteisėtos įtakos, kadangi tiesioginį interesÄ kredito teisinių santykių tęstinumu ir perspektyvumu turėjo kredito gavėja, o ne įkaito davėjai (tiesiogiai nedalyvavę kredito sutarties derybose, sudaryme, vykdyme ir modifikavime).

Tai, jog kredito gavėja nebuvo pajėgi įvykdyti banko atžvilgiu prisiimto įsipareigojimo grÄ Å¾inti kreditÄ , savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčijamas hipotekos sandoris buvo neteisėtas ar iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ apeliantų, kaip įkaito davėjų, valiÄ . Pirmosios distancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytÄ veikiant banko panaudotos apgaulės įtakoje. IÅ¡ tiesų Å¡alių ginčas apsiriboja vertinimu, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagrindinėje prievolėje pagal su kredito gavėja sudaryta kredito sutartį (su vėliau atliktais jos pakeitimais).

44. Esminė apeliantų iÅ¡reikÅ¡tų argumentų grupė yra ta, jog atsakovė netinkamai įvykdė iÅ¡ kredito sutarties pakeitimų kilusiÄ (prisiimtÄ ) prievolę suteikti kredito gavėjai papildomÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kreditÄ . Apeliantų aiÅ¡kinimu, nors jie pateikė visas aptartas prievolės užtikrinimo priemones, atsakovė neiÅ¡davė 166 000 Lt (48 076,92 Eur) papildomo kredito dalies, kas, jų nuomone, sÄ lygojo kredito gavėjos vystyto verslo projekto žlugimÄ . Apeliantų nuomone, aplinkybė, jog atsakovė neiÅ¡davė nurodytos kredito dalies, esÄ patvirtina, kad ginčo sandorio pagrindu pateikta prievolės užtikrinimo priemonė realiai nebuvo panaudota – t. y. nors ji buvo pateikta, tačiau jos vertę iÅ¡ esmės atitinkanti kredito dalis nebuvo iÅ¡mokėta kredito gavėjai.

Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atskleidžiančias nuosekliÄ kredito sutarties sudarymo, modifikavimo ir vykdymo eigÄ , neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantų pozicijai.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl nepagrįsto ieÅ¡kovų teigimo, kad sudarius ginčijamÄ hipotekos sandorį, atsakovė įsipareigojo kredito gavėjai iÅ¡mokėti 166 000 Lt (48 076,92 Eur) sumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. kovo 14 d. kredito sutarties pakeitimu atsakovė suteikė UAB „Melonas“ papildomÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kreditÄ . IÅ¡ kredito sutarties ir banko paskolų komiteto 2008 m. kovo 7 d. sprendimo matyti, kad padidinant kredito sumÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) suma, buvo nurodytos ir kitos papildomos kredito iÅ¡mokėjimo sÄ lygos, viena iÅ¡ kurių ta, jog iÅ¡mokamo kredito suma negalės virÅ¡yti 60 proc.

žemės sklypo ir statomų pastatų vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tam buvo nustatytas ir kredito iÅ¡mokėjimo terminas, per kurį kredito gavėja galėtų atlikti statybos darbus, įvertinti nebaigtÄ statyti pastatÄ ir pateikti praÅ¡ymÄ dėl kredito iÅ¡mokėjimo pagal nustatytÄ proporcijÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad bankui buvo pateikta tik viena turto vertintojo sudaryta nebaigtos statybos turto vertės nustatymo 2008 m. rugpjūčio 14 d. pažyma, pagal kuriÄ objekto likvidacinė vertė buvo 1 295 000 Lt (375 057,92 Eur).

Ä® Å¡iÄ turto vertę jau anksčiau buvo atsižvelgta iÅ¡mokant 945 000 Lt (273 690,91 Eur) kreditÄ . Banko paskolų komiteto 2008 m. gruodžio 10 d. protokoliniu sprendimu atsakovė nusprendė iÅ¡mokėti UAB „Melonas“ 93 000 Lt (26 934,66 Eur) dydžio kreditÄ (nevirÅ¡ijant anksčiau suteikto kredito bendros sumos), įkeitus butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 155 000 Lt (44 891,10 Eur), t. y. iÅ¡mokėti kreditÄ , kurio dydis nevirÅ¡ytų 60 proc. naujai įkeisto turto vertės. Å iame banko sprendime aptarta ir tai, kad iÅ¡ suteikiamos sumos kredito gavėjai bus iÅ¡mokėta tik 30 000 Lt (8 688,60 Eur), o kita suma (18 246 Eur) bus įkeista palÅ«kanų pagal sutartį dengimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad sudarius ginčijamÄ hipotekos sandorį, atsakovė įvykdė įsipareigojimus ir pervedė 18 246 Eur (palÅ«kanų mokėjimo prievolei užtikrinti), o 2 610 Eur, 1 556 Eur ir 1803 Eur sumas iÅ¡mokėjo pagal kredito gavėjos 2009 m. vasario 20, 22 ir 24 d. pateiktus praÅ¡ymus. 2009 m. kovo 1 d. baigėsi nustatytas kredito iÅ¡mokėjimo terminas ir kredito gavėja iki jo pabaigos nepasinaudojo galimybe pateikti praÅ¡ymo dėl likusios nežymios 2 719,60 Eur kredito sumos iÅ¡davimo.

46. Nustatytų aplinkybių, iÅ¡analizuotų kredito sutarties sÄ lygų kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė tinkamai vykdė su kredito gavėja sudarytÄ sutartį, o apeliantų nuogÄ stavimai, jog ginčijamo sandorio pagrindu priėmusi prievolės užtikrinimo priemonę atsakovė nevykdė pareigos iÅ¡duoti sutarto kredito dalį, apeliaciniame procese nepasitvirtino. Kredito sutarties ir jos priedų turinys patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo suteikti papildomÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kreditÄ .

Apeliantai Å¡iÄ atsakovės prievolę akcentuoja pernelyg selektyviai, ignoruodami papildomų susitarimų sÄ lygas, banko sprendimų suteikti kreditÄ turinį, kur įtvirtintas aiÅ¡kus suteikiamo kredito sumos ir įkeisto turto vertės santykis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė kredito gavėjai iÅ¡davė (ir buvo pasirengusi iÅ¡duoti) tokiÄ paskolos sumÄ , kuri nevirÅ¡ijo aptarto įkeisto turto vertės ir kredituojamos sumos santykio. Ta aplinkybė, jog kredito sutarties vykdymo eigoje įkeistų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė keitėsi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, iÅ¡duodama kredito lėšas, vadovavosi Å¡alių sutarta įkeičiamų objektų verte bei kredito gavėjos pagal kredito sutarties sÄ lygas pateiktais įvertinimo dokumentais.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, tik subjektyviai aiÅ¡kina, jog atsakovė baigiamajame kredito sutarties vykdymo etape atsisakė bendradarbiauti su kredito gavėja ir netenkino jos praÅ¡ymų dėl kredito likučio iÅ¡mokėjimo. Tokiems aiÅ¡kinimams pagrįsti apeliantai nepateikė objektyvių duomenų. Apeliantai neįrodė, kad kredito gavėja kreipėsi į bankÄ su konkrečiais kredito suteikimo reikalavimais, o Å¡is bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs juos tenkinti.

Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentÄ , jog atsakovė, pervesdama į įkeistÄ kredito gavėjos sÄ skaitÄ dalį kredito palÅ«kanų mokėjimo prievolei užtikrinti, pažeidė kredito gavėjos teises, nes esÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė sutarties sÄ lygas. Bylos duomenys patvirtina, kad lėšų įkeitimas banko sÄ skaitoje palÅ«kanų mokėjimo prievolei užtikrinti buvo numatytas atsakovės ir kredito gavėjos 2009 m. sausio 12 d. sudarytame papildomame susitarime Nr.

5. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimÄ pasirašė atsakovė ir kredito gavėja (kuriai atstovavo apeliantas S. S.), nėra pagrindo jį vertinti kaip siurprizinį, o atsakovės veiksmus pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kais ir pažeidžiančiais kredito gavėjos ar įkaito davėjų teises. Kita vertus, akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės reikÅ¡mingos vertinant sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , tačiau yra už Å¡ios bylos, kurioje siekiama sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinių, nagrinėjimo ribų.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovų veiksmus po ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo. Kaip minėta, apeliantų pozicija dėl ginčijamo sandorio negaliojimo (grindžiant apgaulės panaudojimu) paremta tuo, jog bankas, priėmęs kredito gavėjos prievolės užtikrinimo priemonę, neįvykdė įsipareigojimo suteikti kredito dalį, atitinkančiÄ ginčijamu sandoriu įkeisto nekilnojamojo turto vertę. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. sausio 16 d., o kredito sutartimi nustatytas terminas, per kurį kredito gavėja galėjo panaudoti kredito lėšas, baigėsi 2009 m. kovo 1 d.

Todėl tiek kredito gavėja, tiek įkaito davėjai, suvokdami, jog atsakovė neįvykdė įsipareigojimo už įkeistÄ ginčo turtÄ suteikti kredito (jo dalies) ir manydami, jog tokia situacija laikytina atsakovės panaudotos apgaulės rezultatu, turėjo nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl hipotekos sandorio ginčijimo. Toks apeliantų elgesys atitiktų sÄ Å¾iningo, teisingo, protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens kriterijus. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija aplinkybės, jog aktyvių veiksmų ginčyti hipotekos sandorį jų nurodytu negaliojimo pagrindu jie ėmėsi tik prasidėjus vykdymo procesui, t. y. nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjus septyneriems metams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviams nepalankios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Nesavalaikis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas sukelia papildomas abejones dėl apeliantų pozicijos, jog ginčijamas sandoris esÄ negalioja dėl atsakovės panaudotos apgaulės, pagrįstumo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi Å¡alių argumentus, taipogi neįžvelgia ir prielaidų nuginčyti sandorį dėl jį sudariusių asmenų esminės nelygybės ar kredito gavėjos ir apeliantų atžvilgiu galimai naudoto neteisėto spaudimo.

49. Kiti ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai irgi nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

50. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 51. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė UAB Medicinos bankas praÅ¡ymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepareiÅ¡kė, todėl atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis