ec9b321d-aaa9-4f84-bb96-1707316b9cef · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16214-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 2.1.14.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nuteistajam S. G. ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiajai N. G. ir jos advokatui Povilui Latviui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, S. G. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios N. G. arčiau nei 20 (dvideÅ¡imt) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Priimtas civilinio ieÅ¡kovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesas dėl 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. S. G. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2021 m. gegužės 20 d. apie 21.09 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – seserį N. G., tai yra tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkė seseriai į kairę veido pusę, nuo smÅ«gio nukentėjusioji atsitrenkė į sienÄ , atsiremdama deÅ¡ine ranka, Å¡iais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. G. poodinę kraujosruvÄ veido kairėje pusėje, Å¡iais savo veiksmais padarė sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios parodymų visuma, specialisto iÅ¡vada, skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡as, kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamasis (nuteistasis) tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkė seseriai į kairę veido pusę, nuo smÅ«gio nukentėjusioji atsitrenkė į sienÄ , atsiremdama deÅ¡ine ranka, tai yra nukentėjusiajai N. G. padarė poodinę kraujosruvÄ veido kairėje pusėje, Å¡iais savo veiksmais padarė sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, pirmosios instancijos teismas nustatė kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nes jis jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ dėl nukentėjusiosios N. G. gydymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nustatė kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, darė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, trukmę nustatant artimÄ Ä¯statymo numatytam vidurkiui ir, vadovaujantis BK 75 straispnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punkais atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistasis S. G. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad: 3.1. S. G. 2021 m. gegužės 20 d. konflikto su seserimi metu buvo blaivas, tai gali patvirtinti jo mama D. G.. Jis niekada nebuvo įskaitose dėl alkoholio vartojimo ir kitų priklausomybių. 3.2. Apeliatas S. G. netrenkė N. G. tyčia ranka į kairę veido pusę, bet gynėsi nuo jos. Anot nuteistojo, tÄ vakarÄ jis, prieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ buto, atėjo į virtuvę atsigerti vandens.

Tarp jo ir sesers N. G. prasidėjo ginčas dėl buto dalybų. Kaip teigiama skunde, N. G. pasiruošė konfliktui iÅ¡ anksto, nes ji jam spyrė du kartus iÅ¡ galo į tarpkojį. Tokiu bÅ«du ji suerzino ir provokavo S. G., kad Å¡is atsakytų tuo pačiu, t. y. panaudotų fizinę jėgÄ prieÅ¡ N. G.. Tada N. G. atsistojo tarp išėjimo į laiptinę durų, įjungė telefono videokamerÄ ir filmavo iÅ¡ apačios deÅ¡ine ranka, o kaire ranka mosikavo jam prieÅ¡ veidÄ . S. G. numušė N. G. rankÄ , nustumė jÄ Ä¯ koridoriaus kampÄ ir išėjo į laukÄ .

Teigia, kad N. G. nemušė nei iÅ¡ kumščio, nei iÅ¡ delno, tačiau numuÅ¡damas jos kairę rankÄ sau nuo veido, galėjo netyčia užgauti jai veidÄ . Skunde pažymi, kad Å¡ias aplinkybes gali paliudyti jo mama D. G., nes tÄ konflikto minutę ji ėjo į vonios kambarį ir stabtelėjo. 3.3. Apelianto teigimu, ginčai su N. G. vyksta dėl to, kad ji nuolat iÅ¡provokuoja konfliktus, siekdama pilnai pasisavinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡ tikrųjų buvo padovanotas jai valdyti ir pareikalavus D.

G., butÄ padalinti į tris dalis: R. G., N. G. ir A. G. (jos anÅ«kui). TÄ pripažino ir pati N. G. teisme. 3.4. Dėl konflikto ir dėl nežymaus N. G. sužalojimo S. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jis mano, kad yra nubaustas per griežtai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji N. G. ir jos atstovas advokatas Povilas Latvys praÅ¡o nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ nuteistojo S. G. nukentėjusiosios N. G. naudai patirtas 400 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisingumo principu ir S. G. tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei paskyrė bausmę. 4.2.

Tiek iÅ¡ apeliacinio skundo, tiek iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nesimato, kad S. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai patvirtina dar ir tai, kad jis po priimto nuosprendžio 2022 m. kovo 17 d. vakare girtas atėjo į N. G. butÄ ir pradėjo jÄ moralizuoti, kad ji jo atžvilgiu negerai pasielgė, tačiau šį kartÄ jis jai negrasino, kad sumuÅ¡ ir pabendravęs su motina iÅ¡ buto išėjo. 4.3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ , remiantis teismų praktika, nurodoma, kad kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Remiantis konstitucine jurisprudencija, atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai, priimdami nuosprendį, atsižvelgė į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, į tai, kad nuteistasis S. G. teistas 4 (keturis) kartus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ už smurtinio pobÅ«džio veikÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių keli administraciniai teisės pažeidimai padaryti jam bÅ«nant neblaiviam ar susiję su alkoholio vartojimu. IÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad jis savo elgesio Å¡eimoje ir visuomenėje kritiÅ¡kai iki Å¡iol nevertino, toliau darė nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, nepaisė gero elgesio normų ir visuomenės interesų.

Nukentėjusiosios N. G. ir jos atstovo manymu, netikslinga S. G. paskirti Å¡velnesnę bausmę, nes teismui tenkinus nuteistojo apeliacinį skundÄ ir paskyrus Å¡velnesnę bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje. 4.4. Pasisakant dėl prie apeliacinio skundo pridėto D. G. 2020 m. lapkričio 4 d. praÅ¡ymo nurodoma, kad motina D. G. niekada tokio praÅ¡ymo nerašė ir nepateikė N. G., ji šį praÅ¡ymÄ mato pirmÄ kartÄ . Galimai tiek apeliacinį skundÄ , tiek minėtÄ praÅ¡ymÄ surašė pats S. G..

Teigiama, jog jeigu S. G. N. G. butÄ po motinos D. G. mirties bÅ«tų paveldėjęs pagal įstatymÄ ar testamentÄ , tai jis butÄ bÅ«tų praradęs dėl alkoholio vartojimo, kÄ patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas. Pažymima, kad nukentėjusioji N. G. brolio Å¡eimÄ gyventi kartu priėmė iÅ¡ gailesčio jo vaikams. Nuo apsigyvenimo pas N. G. dienos, S. G. girtavo, niekur nedirbo, nesirÅ«pino mažamečiais vaikais, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, maistÄ , nuolat grasindavo N. G., o 2017 m. vasario 18 d. jÄ sumušė.

Pažymima ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. nepilnamečiui A. G. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta N. G., o 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu S. G. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio A. G. atžvilgiu, jam paskirta nuolatinė globa, o globėja paskirta N. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su N. G.. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėti teismų sprendimai bei kiti duomenys, susiję su globa bei nekilnojamojo turto (buto) nuosavybe. 4.5.

Nukentėjusiajai gavus nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ , Å¡iai prireikė advokato teisinės pagalbos, kuriÄ sudaro konsultacija, advokato susipažinimas su baudžiamÄ ja byla, su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui, dokumentų kopijų tvirtinimas bei atstovavimas teisme. Už Å¡ias paslaugas nukentėjusioji N. G. advokatui sumokėjo 400 Eur, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo S. G..

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Prokurorė, nukentėjusioji ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistasis S. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ Â nusikalstamÄ Â veikÄ , numatytÄ Â BK 140 straipsnio 2 dalyje, tvirtindamas, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, pažymint, jog pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys reikÅ¡mingai prisidėjo prie tarp apelianto ir N. G. kilusio konflikto. Taip pat nesutinkama su paskirta bausmė, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo S. G. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylÄ patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo, bausmės individualizavimo aspektu.

Dėl įrodymų vertinimo 7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gegužės 20 d. apie 21.09 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nuteistasis S. G. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – seserį N. G. ir padarė sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmÄ . Tai pripažįstama ir apeliaciniame skunde.

8. Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis (S. G.) tik pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , norėdamas praeiti, gynėsi nuo jos. Akcentuojama, kad nukentėjusiji N. G. pasiruošė konfliktui iÅ¡ anksto, spyrė jam du kartus iÅ¡ galo į tarpkojį, tokiu bÅ«du ji suerzino ir provokavo S. G., kad Å¡is atsakytų tuo pačiu, t. y. panaudotų fizinę jėgÄ prieÅ¡ N. G.. Tvirtina, kad nukentėjusiosios nemušė nei iÅ¡ kumščio, nei iÅ¡ delno, tačiau numuÅ¡damas nukentėjusiosios kairę rankÄ sau nuo veido, kuomet N. G. atsistojusi tarp išėjimo į laiptinę durų įjungė telefono videokamerÄ ir filmavo iÅ¡ apačios deÅ¡ine ranka, o kaire ranka mosikavo jam prieÅ¡ veidÄ , galėjo netyčia užgauti jai veidÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visumÄ bei iÅ¡ esmės padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo S. G. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, juos teisiÅ¡kai įvertino.

9. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, apklausiant nukentėjusiÄ jÄ N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 35-37), tiek apylinkės teisme (b.l. 155,156) jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, ji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad S. G. (nukentėjusios brolis) grįžęs namo apsvaigęs nuo alkoholio, nors iÅ¡ buto iÅ¡keldintas teismo sprendimu ir jame gyvena judviejų mamos sutikimu, buvo piktas ir irzlus, kuomet nukentėjusioji paprašė S. G. iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nes mamai buvo bloga ir reikėjo kviesti greitÄ jÄ , Å¡io žodinio konflikto metu S. G. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , po ko Å¡i (N. G.) paėmė telefonÄ ir pradėjo filmuoti, tuomet S. G. trenkė N. G.

į veido kairę pusę ir smÅ«gio metu telefonas nukrito. Pažymėjo, jog smÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nes ji atsitrenkė į sienÄ su deÅ¡ine ranka, bet ne su veidu, dėl ko pastarajai buvo padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje. Nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ patarus pas mamÄ atvykusių medikų. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji N. G. nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kas užfiksuota pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir kuriame pažymėta, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu nukentėjusioji N. G. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, ant jos kairiojo skruosto matosi patinimas, mėlynė, kurie užfiksuoti policijos pareigÅ«nų darytomis fotonuotraukomis (b.l. 3-6,11).

Nukentėjusiosios skambutis į bendrÄ jį pagalbos centrÄ užfiksuotas 2021 m. gegužės 20 d. (b.l. 26), kuriame taip pat nurodyta, kad N. G. sumušė brolis. 2021 m. birželio 23 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įraÅ¡o, nufilmuotų į policijos patrulių, atvykusių į įvykio vietÄ , „Body” kamera 1739, apžiÅ«ra (įraÅ¡o data 2021 m. gegužės 20 d. vaizdo įraÅ¡o pavadinimas – VLN_PR_619402 2021/05/20 22:42:46, vaizdo įraÅ¡o trukmė – 3 minutės 59 sekundės), kuriame taip pat užfiksuota, jog N. G. sumušė brolis trenkė jai gerai per veidÄ , kad net guzas iÅ¡Å¡oko.

Be to, nukentėjusioji ir vaizdo įraÅ¡e (nufilmuotame policijos patrulių kamera) parodo kairę veido pusę, kurioje buvo padarytas sužalojimas (b.l. 32,33). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1240/2021 (01), patvirtina, kad N. G. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Pažymima, kad sužalojimas padarytas prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

N. G. sužalojimo jai padarymo metu ir po to, galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l. 21). Å ios aplinkybės bei byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismui ir buvo pagrindas iÅ¡vadai, kad nukentėjusiai sužalojimas buvo padarytas nagrinėjamo įvykio metu nuteistojo S. G. veiksmais. Å iame kontekste įvertinus ir paties nuteistojo S. G. parodymus teisme, kuris nurodė, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini) “ pareigÅ«nu, todėl turi įgÅ«džių sulaikant asmenis, o savo įgÅ«džius panaudojo ir prieÅ¡ seserį N. G. staigiu judesiu, nekelia abejonių, kad S. G. veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, t. y. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimas – smÅ«gis ranka į kairę veido pusę, padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bet ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia.

Nuteistojo pasirinktas smurtavimo prieÅ¡ N. G. bÅ«das rodo, jog tokie apelianto veiksmai negalėjo bÅ«ti atlikti dėl neatsargumo, todėl daroma iÅ¡vada, kad bÅ«damas psichiÅ¡kai sveiku ir subrendusi žmogumi S. G. suvokė, kad tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu buvo visiÅ¡kai pagrįstai pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, nes, pasak nuteistojo, nukentėjusioji N. G. pasiruošė konfliktui iÅ¡ anksto, ji apeliantui spyrė du kartus iÅ¡ galo į tarpkojį, tokiu bÅ«du ji suerzino ir provokavo S. G., kad Å¡is atsakytų tuo pačiu.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi: kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytÄ Ä¯vykio situacijÄ bei jos dalyvių veiksmus nėra pagrindo konstatuoti, jog S. G. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. Bylos duomenimis, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, jog nukentėjusioji paprašė S. G. iÅ¡eiti iÅ¡ jai priklausančio buto, kuriame Å¡is nepageidaujamas kuomet yra girtas, nes buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba judviejų mamai. Å ios aplinkybės nėra ginčijamos ir apelianto. Tačiau kokia buvo konflikto tolimesnė eiga proceso dalyviai nurodė skirtingas aplinkybes.

Nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog ji (N. G.) nuteistojo S. G. nespardė, bÅ«tent jis (S. G.) po reikalavimo iÅ¡eiti, nesutikdamas su nukentėjusiÄ jÄ , pradėjo rėkauti, grasinti, pastÅ«mė pastarÄ jÄ , o kuomet Å¡i paėmusi telefonÄ pradėjo filmuoti, S. G. trenkė jai į veidÄ . Gi nuteistojo pozicija Å¡iuo klausimu nebuvo nuosekli. Jis teisminio nagrinėjimo metu tvirtindamas, jog jam du kartus iÅ¡ galo į tarpkojį pirma spyrė nukentėjusioji ir tokiu bÅ«du jį suerzino, vėliau tos pačios apklausos metu tvirtino, jog stÅ«mimo metu smurtinių veiksmų iÅ¡ sesers pusės nebuvo.

Ä®vertinus tokius nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus Å¡iuo atveju kaip vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių (nors ir netiesiognis) yra svarbus ir N. G. pateiktas vaizdo įraÅ¡as (kuris apžiÅ«rėtas 2021 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu (b. l. 46-49) ir detaliai aptartas skundžiamame nuosprendyje, dėl ko apeliacinės instatncijos teismas užfiksuotų aplinkybių nebekartoja), iÅ¡ kurio matyti, jog bÅ«tent S. G. buvo puolanti, o ne besiginanti pusė ir kuris patvirtina bÅ«tent nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes kurios buvo tarpusavyje sutampančios dėl to kas pradėjo konfliktÄ , kokius veiksmus atliko nuteistasis, kaip konflikto metu elgėsi ji pati.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji bÅ«tų atlikusi kokius nors veiksmus, keliančius nuteistojo sveikatai, gyvybei tiesioginę, realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję gintis pačiam.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo veiksmai pagrįstai nevertinti kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis bÅ«tų turėjęs teisę gintis, nenustatytas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie galimÄ nukentėjusiosios suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, siekį pakenkti apeliantui jį apkalbant, todėl nukentėjusiosios parodymai pagrįstai pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu ir jais nesivadovauti priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nebuvo pagrindo.

12. VirÅ¡ aptarti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados ir dėl to, kad pačios nukentėjusiosios elgesys reikÅ¡mingai prisidėjo prie tarp jos ir nuteistojo kilusio konflikto, kad nukentėjusioji galėjo iÅ¡provokuoti smurtinius nuteistojo veiksmus, kas taip pat nurodoma apeliaciniame skunde. Konstatavus, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusioji bÅ«tų atlikusi kokius nors veiksmus, keliančius nuteistojo sveikatai ar gyvybei tiesioginę, realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, vertintina, kad tik nuteistosios filmavimas (praÅ¡ant bei reikalaujant iÅ¡eiti, neplÅ«stant nuteistojo necenzÅ«riniais žodžiais, neįžeidinėjant, nesmurtaujant prieÅ¡ jį), nesuteikiant preteksto manyti, kad prieÅ¡ nuteistÄ jį gali bÅ«ti imtasi bet kokių veiksmų, neteisina apelianto S. G. smurtinių veiksmų ir neleidžia jų traktuoti kaip atsakomosios reakcijos į nukentėjusiosios elgesį.

Tokių iÅ¡vadų kontekste, kartu konstatuojama, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės nepripažino S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.  13. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo S. G. kaltės. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde, o apeliaciniame skunde nurodytų teiginių dėl to, kad konfliktÄ sukėlė ir provokavo nukentėjusioji N. G., spirdama du kartus S. G. ar mosikuodama kaire ranka jam prieÅ¡ veidÄ , nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. nurodo, kad dėl konflikto ir dėl nežymaus N. G. sužalojimo S. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi, mano, kad yra nubaustas per griežtai. Teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta bausme ir jos dydžiu.

Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra pagrindo.

15. Nustatant bausmės rūšį ir dydį už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino S. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas keturis kartus, iÅ¡ jų – vienÄ kartÄ už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 70-71, 104-107), baustas administracine tvarka, (b. l. 72-80), tai, kad jis VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 83), VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos priklausomybės ligų sÄ raÅ¡uose neįraÅ¡ytas (b. l. 84), tai, kad jis į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 85), yra iÅ¡situokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88).

Kaltinamasis nuo proceso pradžios iÅ¡ dalies prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , atlygino žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios už savo padarytus smurtinius veiksmus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad anksčiau kaltinamajam paskirta areÅ¡to bausmė, nepasiekė savo tikslų ir jis vėl nusikalto. Å ios įvertintos aplinkybės ir lėmė pirmosios instancijos iÅ¡vadas, jog anksčiau paskirta Å¡velnesnė bausmė nepasiekė bausmės tikslams keliamų reikalavimų ir neatgrasė apelianto nuo nusikaltimų darymo.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant nuteistajam tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis pagrįstai nustatytas artimas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui.

16. Pirmosios instancijos teismo aptartos ir Å¡ia nutartimi įvertintos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 19,06 eurų padarytÄ turtinę žalÄ dėl nukentėjusiosios N. G. gydymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. G. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai nelaikytina pakankamu pagrindu Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Be kita ko, Å¡i aplinkybė nuosprendyje buvo aptarta bei įvertinta nepaskiriant realaus laisvės atėmimo, o atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

17. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis 2021 m. gegužės 20 d. konflikto su seserimi metu buvo blaivas, tai gali patvirtinti jo mama D. G., be to, jis niekada nebuvo įskaitose dėl alkoholio vartojimo ar kitų priklausomybių. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad S. G. veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apie kaltinamojo apsvaigimÄ nuo alkoholio įvykio metu parodė tik nukentėjusioji, o kaltinamasis Å¡iÄ aplinkybę neigia. Taip pat Å¡i aplinkybė neužfiksuota ir alkotesterio duomenimis. Taigi, apylinkės teismas Å¡iuo klausimu kilusias abejones vertino nuteistojo naudai.

18. Advokatas Povilas Latvys atstovaujamos nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės N. G. vardu praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo S. G. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė nuteistasis S. G., ir Å¡is skundas yra atmetamas. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys ir nukentėjusiosios N. G. interesus byloje, todėl ji kreipėsi į advokatÄ teisinės pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu, kartu pateiktas Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantis banko mokėjimo nurodymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

19. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė paskirti S. G. Å¡velnesnę bausmę. Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai.

Keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nuteistojo S. G. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ S. G. nukentėjusiajai N. G. 400 Eur turėtų proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Paulius Veršekys