2022-03-16 Nr. AB-8821-3-61-3-04368-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1524-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04368-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. M. M. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33459 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 6K-1484 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), studijavo religijų istoriją, yra persekiojamas dėl viešos nuomonės skelbimo religiniais klausimais. Grėsmė pareiškėjui kyla, nes jis viešai skelbia apie (duomenys neskelbtini) valdžios neteisingus religinius reikalavimus. Pareiškėją dėl jo pažiūrų tėvas ir brolis ne kartą mušė.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, o jo pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiems šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui konfliktuojant su šeima dėl religinių klausimų, jam kyla reali garbės nusikaltimo grėsmė, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra visiškai pagrįstas.

4. Pareiškėjo kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolatos bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Todėl pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra pagrindų išsiųsti jo, kadangi, kilmės šalyje užsienietis nesulaukė nei pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Savo elgesiu jis neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjas manė, jog Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Taip pat, Komisija skundą nagrinėjo ne žodinio proceso tvarka, o tai pažeidė pareiškėjo teisę į tiesioginį, rungtynišką procesą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas tyrimo metu nepateikė objektyvių įrodymų, o jo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus. Todėl pasakojimas yra laikomas esantis su trūkumais ir nelaikomas patikimu įrodymu. Pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta ir atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8. Pareiškėjas nenurodė, jog būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl tariamų grasinimų nužudyti, taip pat teigė, kad religinis kontekstas, kuriuo jis domėjosi ir dėl kurio jis diskutuodavo su pašaliniais žmonėmis, problemų su jais nesukėlė, todėl nesusilaukė nei mokymosi įstaigos, nei teisėsaugos ar religinės bendruomenės dėmesio, tik iššaukė tėvo ir brolio nepasitenkinimą. Pareiškėjo nurodyti tariami persekiotojai (tėvas ir brolis) nėra valstybinis subjektas, o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99.1.1 punkte nustatyta, jog „persekiojimu“ laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai.

9. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu ir įvertino, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta. Taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiamais naujausiais duomenimis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje numatytų kriterijų.

10. Pagal Tvarkos aprašo 222 punktą žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas, todėl, atsakovo nuomone, vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Migracijos departamentas pažymėjo, jog tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėjas nesikreipė dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33459 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. M. M. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo 6K-1484 dalį dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas nurodė, kad internete rašė apie neteisingą (duomenys neskelbtini) valdžios religijos reikalavimų taikymą ir yra persekiojamas už tai. 2021 m. spalio 18 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad tėvas ir brolis jį mušė dėl to, kad jis neina į mečetę, ne taip supranta religiją, rašo į socialinius tinklus. Pareiškėjas nenori gyventi šalyje, kur negalima reikšti nuomonės, yra problemų su darbu, pinigais, reikia būti politinės partijos nariu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie savo turimus profilius socialiniuose tinkluose, kokius įrašus kada ir kur skelbė, kaip jo tėvas naudojosi socialiniais tinklais, kada perskaitė. Šios temos pareiškėjas neplėtojo ir teismo posėdyje, paklaustas apie persekiojimą neminėjo. Teismas konstatavo, jog esminiai pasakojimo prieštaravimai rodo, kad pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, neišsamus, nepagrįstas, nelogiškas.

14. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tokias išvadas Departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatęs pagrindo prielaidai, jog pareiškėjas priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nustytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose bei pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismas taip pat analizavo Tvarko aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

16. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

17. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo esminiai prieglobsčio prašymo motyvai buvo abstraktūs. Pareiškėjas baiminosi, kad grįžęs į kilmės valstybę neturės darbo, bus socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamas. Buvo pažymėta, kad pareiškėjas nėra nurodęs, jog dėl kokių nors priežasčių asmeniškai yra patyręs prievartą ar kitus smurto veiksmus. Teismo posėdyje pareiškėjas keitė pasakojimo detales.

18. Atsižvelgdamas į Aprašo 99 punkte nustatytas taisykles, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pažymėjo, kad kilmės valstybės pareiškėjas, kaip jis pats nurodė, išvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų (kilmės šalyje nėra darbo, nemokami atlyginimai, nėra galimybės išsinuomoti buto ir pan.). Taigi, iš paties pareiškėjo paaiškinimų neginčytinai buvo nustatyta, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę išskirtinai grindžiama ekonominėmis priežastimis, tačiau jos negali būti pagrindu svarstyti (suteikti) pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Įstatymo 86 ir 87 straipsnių prasme. Teismas pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ekonominiai motyvai nelaikomi pagrindu suteikti prieglobstį. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis bus kokiu kitu būdu baudžiamas, t. y., kad pareiškėjui dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytų ekonomių priežasčių pabėgėlio statuso suteikimo kontekste.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su vykstančiomis kovomis tarp (duomenys neskelbtini) kariuomenės ir (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad šie teiginiai yra daugiau abstraktūs, juose nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui dėl šių priežasčių jo kilmės valstybėje (gyvenamojoje teritorijoje) gresia realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Tokią išvadą, be kita ko, teismas darė atsižvelgęs į tai, kad, kaip nustatyta iš Migracijos departamento surinktos medžiagos, remiantis naujausiais 2021 metų EPPB surinktais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Departamentas pagrįstai įvertino, kad vien prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

20. Teismas konstatavo, kad nebuvo Įstatymo 87 straipsnyje nustatyto pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Įvertinęs Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini), taigi pirmoji saugi šalis dėl, anot pareiškėjo, jam kylančios grėsmės (nedarbo ir kovų tarp (duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas prieglobsčio (duomenys neskelbtini) neprašė. Toks elgesys taip pat patvirtino, kad pareiškėjo siekis buvo ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungą.

21. Buvo kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, nes Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo ekonominių motyvų pagrįstumo ir jų nelaikė faktu, taip pat objektyviai nevertino kovų tarp (duomenys neskelbtini) kariuomenės ir (duomenys neskelbtini) pavojingumo asmeniui. Šiuo aspektu buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausiomis 2021 metų EPPB ir kitų tarptautinių organizacijų pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar / ir įrodymais nepaneigė.

22. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodine tvarka. Atsižvelgęs į keliamo ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, Departamento surinktą medžiagą, teismas nenustatė, kad Migracijos departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Pabrėžta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

23. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos – pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

24. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, pareiškėjo individualią situaciją, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, vilkinęs ar klaidinęs tyrimą ir pan.

25. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad taikytina Tvarkos 44.3.1 punkte nustatyta taisyklė ir sprendimo dalis dėl uždraudimo atvyktu į Lietuvos Respubliką termino nustatymo keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas. Nurodęs, kad nenustatė pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino pareiškėjų išvestinio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą jų prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

29. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori būti tiesiogiai išklausytas.

30. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų. Nei teismas, nei atsakovas neanalizavo, ar atsižvelgiant į pareiškėjo individualias aplinkybes.

31. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovo, tiek teismo sprendimas dėl smurto lygmens (duomenys neskelbtini) nepagrįstai grindžiamas tik rekomendacinio pobūdžio ir daugiau kaip metų senumo informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Atsakovo sprendimas turėtų būti pripažįstamas neatitinkančiu tyrimui keliamų reikalavimų remtis naujausia ir aktualiausia informacija apie kilmės valstybę.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Informacijos apie tai, kad šiuo metu pareiškėjui gresia realus persekiojimas, nerasta. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsieniečio deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

34. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento bei Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjui kilmės valstybėje jokios realios ir individualios grėsmės nėra, nes vien prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, todėl nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįstos baimės kriterijus.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodamas, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, vietovėje, kur pareiškėjas gyvena, jam gresia nuolatinis pavojus dėl karinio konflikto. Be to, atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

39. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjui kilusios „visiškai pagrįstos baimės“ vertinimo.

42. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo ir nepaneigta administracinėje byloje, pareiškėjas nurodė, jog jeigu būtų atsiradusi galimybė patekti į Lietuvos Respubliką vėliau ar kitu būdu, jis būtų laukęs kitos galimybės. Užsienietis patvirtino, jog iki išvykimo kilmės valstybėje realios ir individualios grėsmės jam kaip asmeniui nekilo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan. Pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus.

43. Pareiškėjo nusiskundimai situacija kilmės valstybėje teisėjų kolegijos vertinami kaip subjektyvi pareiškėjo būklė ir savijauta, dėl kurios užsienietis paliko savo kilmės šalį ir atvyko į Lietuvos Respubliką.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien „baimę“ kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje eA-3587-1062/2021, 40 punktas).

45. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės yra grindžiamos subjektyvia pareiškėjo būkle, individualiu įvykių vertinimu (žr. nutarties 2 punktą). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo individuali padėtis neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijaus, nes pareiškėjui kilusi baimė ir ją grindžiančios aplinkybės neatitinka objektyviojo „visiškai pagrįstos baimės“ požymio pagal Įstatymo 86 straipsnį.

46. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija atitinkamai vertina papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnį atsisakymą – byloje nėra pateikta informacijos, pagal kurią būtų galima konstatuoti straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas papildomai apsaugai suteikti.

47. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys