2016-01-28 Nr. AB-2113-3-61-3-00536-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-617-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00536-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. S. (Č. S.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Č. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 24 990 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (I tomas, b. l. 1–3) nurodė, kad jam Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Vilniaus mieste. Atkūrus nuosavybės teises, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi dėl šio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo panaikinimo. NŽT iniciatyva buvo patikslintos ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, specialiosios naudojimo sąlygos bei apribojimai. Po patikslinimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3626 ir įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3627, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė ir dabar unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ(24.49.2.)4440 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S. dalinio pakeitimo“. Priėmus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymus, pareiškėjui priklausančių žemės sklypų plotai žymiai sumažėjo.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsisakė ieškinio, kadangi iš ginčo žemės sklypų buvo eliminuoti valstybinės reikšmės miškų plotai. Dėl šios priežasties prokurorui neliko pagrindo reikalauti minėtų administracinių aktų panaikinimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (civ. b. Nr.2-1367-553/2011) byla buvo nutraukta.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT neįsitikino, ar yra visos sąlygos atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl dėl jos neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško perdavimą privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Esant tokioms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų pareiškėjo teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-3626 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 buvo patikslinti ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotai, šio sklypo plotas sumažėjo nuo 3,50 ha iki 2,6367 ha, bei patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šio sklypo plotas sumažėjo nuo 4,55 ha iki 1,3785 ha.

Pareiškėjas teigė, kad patyrė žalą, kadangi sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo 0,8633 ha, kurio vertė 73 257 Lt, bei sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po sklypo padalinimo dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo 3,1715 ha, kurio vertė 159 500 Lt. Sumažėjus minėtų žemės sklypų plotui, pareiškėjui priklauso 24 990 Lt kompensacija patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė dvasinių ir emocinių nepatogumų, dėl nesibaigiančio proceso, nesąžiningumo jausmo bei vilties praradimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 50 000 Lt.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I tomas, b. l. 119–127) nurodė, kad prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime turėtus 8,55 ha žemės, 4 ha miško (pagal dabartini administracinį – teritorinį suskirstymą, ši (duomenys neskelbtini) kaimo dalis yra Vilniaus m. savivaldybei po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje) pateikė A. S. (S.), E. Š., K. S. (K. S.), Č. S. (S.), A. S. (A. S.), G. S. (S.) (miręs (duomenys neskelbtini) – pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.), R. S. (mirusi (duomenys neskelbtini) – turto paveldėtojas – A. S. (S.) – miręs (duomenys neskelbtini) – pretendento turto paveldėtojai J. S. ((J. S.) ir L. S.), A. S. (S.) (miręs (duomenys neskelbtini) – pretendento turto paveldėtojai J. S. ((J. S.) ir L. S.).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 Č. S. atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško keturiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Č. S. minėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės, o 4,55 ha žemės sklype – (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) – į 0,48 ha žemės.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į minėtus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai bei gindamas viešąjį interesą, 2008 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas šių sprendimų dalis panaikinti.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu „Dėl Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 (toliau – Įsakymas II), patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys bei vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (išskyrus 3,1715 ha šio žemės sk1ypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) Įsakymu II naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sk1ypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. įsakymu „Dėl Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 (toliau – ir Įsakymas I) patikslintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Iš buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (išskyrus 0,8633 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) Įsakymu I naujai nustatytas šio žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S. dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440 Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoj 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad tokiu būdu Č. S. priklausiusi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937), o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – 0,33 ha (nuo 0,48 iki 0,1455 (0,1277 + 0,0178)). NŽT patikslinus ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1367-553/2011 patvirtino ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymą nuo ieškinio. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog ginčo žemės sklypai turėtų būti tikslinami, iš jų išskiriant valstybinės reikšmės miško plotus. Dėl to pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 9 d. su prašymu pasikreipus į NŽT dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises patikslinimo, ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo tikslinamos NŽT bei pareiškėjo bendru sutarimu.

NŽT atsiliepime nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimais dėl NŽT veiksmais padarytos žalos atsiradimo, kadangi nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. turėtą žemę pretendentams iš dalies buvo atkurtos natūra, o už visą šio buvusio savininko turėtą valstybės išperkamą miško teritoriją, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatomis, atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atsakovas pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2957 pagrindu Č. S. nuosavybės teise priklausiusi ir šiuo metu iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,09 ha miško dalis ir iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,33 ha miško dalis yra priskirtina valstybės išperkamam miškui. Pareiškėjas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame 1999 m. gruodžio 16 d. prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra. Į jam tenkantį buvusio savininko turėtą negrąžintą žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Mirusiojo A. S. vardu bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, todėl reikalauti žalos atlyginimo už 0,09 ha bei 0,33 ha valstybės išperkamus miškų plotus pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, jog Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1367-553/2011 nagrinėjimo metu šalims sutarus buvo išskirti valstybinės reikšmės miškų plotai iš žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad nurodoma 24 990 Lt žala pareiškėjui neatsirado, nes jis sutiko ir siekė Įsakymo I bei Įsakymo II priėmimo.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę - 73 257 Lt, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę - 159 500 Lt, nepateikia nurodytų žemės sklypų vertę pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinius nepatogumus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. NŽT veiksmai nelėmė nurodytos žalos atsiradimo pareiškėjui, o nesant bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalimas. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau nuo 2010 m. spalio 28 d. žinojo, jog iš ginčo žemės sklypų bus išskiriami valstybinės reikšmės miškų plotai, todėl prašė taikyti 3 metų senaties terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo Č. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas 2000 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime (I tomas, b. l. 106). Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja žemę atgauti natūra buvusioje vietoje.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ Nr. 2.4-01-2957 jam atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)); 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (I tomas, b. l. 13).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai bei gindamas viešąjį interesą, 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, kuriame, be kita ko, buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ toje dalyje, kurioje pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 0,48 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu „Dėl Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys ir vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5–6). Iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (išskyrus 3,1715 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu „Dėl Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 patikslintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Iš buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (išskyrus 0,8633 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) naujai nustatytas šio žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos (I tomas, b. l. 9–10).

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440 Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoje 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14). Tokiu būdu, patikslinus žemės sklypų plotus ir ribas, pareiškėjui priklausiusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937 ha), o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,33 ha (nuo 0,48 ha iki 0,1455 ha (0,1277 ha + 0,0178 ha)).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2011 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad atsisako pateikto ieškinio ir prašo bylą nutraukti, nes ginčijamų žemės sklypų ribos buvo patikslintos bendru žemės savininkų bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutarimu (I tomas, b. l. 137–141). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1367-553/2011 nutraukta (I tomas, b. l. 4).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pagrindė tuo, jog dėl iš dalies neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimo, t. y. neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjas dėl restitucijos taikymo prarado dalį žemės ir tokiu būdu patyrė žalą. Pareiškėjas žalą apskaičiavo įvertinęs prarastų žemės sklypų ploto vertę. Teismas vertino, kad administracinės procedūros tvarka patikslinus sklypų, kurie perduoti pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises, ribas, bendras sklypų plotas sumažėjo 0,42 ha, todėl pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į buvusio savininko A. S. turėtą žemę pareiškėjo atžvilgiu nėra užbaigtos ir privalo būti toliau vykdomos. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, jei pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl nustačius, kad Č. S. nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. perduodant naujai suformuotą sklypą (jo dalį) natūra, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pinigais. Be to, pareiškėjas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais, jam pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. išmokėta piniginė kompensacija bus mažesnė už šio žemės sklypo vertę. Teismas pažymėjo, kad kol nėra užbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, objektyviai nėra jokios galimybės įvertinti ir tai, ar pareiškėjas patirs žalą. Aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Č. S. atžvilgiu nėra užbaigtos ir bus vykdomos toliau, be to, tokiu pačiu būdu, kokiu pareiškėjas siekia skunde formuluojamu reikalavimu (atlyginant pinigais), patvirtino ir NŽT teismui pateiktame atsiliepime.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui padarytos žalos faktas neįrodytas, nesant prielaidų valstybės civilinei atsakomybei kilti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti turtinę žalą pareiškėjui, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, taip pat nustatęs, kad Vilniaus apskrities viršininkas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2005 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2957, kuris buvo pakeistas, nes prieštaravo teisės aktų reikalavimams, sprendė, jog dėl šio sprendimo ydingumo ir vėlesnio jo pakeitimo susiklostė tokia situacija, kad Č. S. jo pageidaujamu būdu, t. y. perduodant natūra suformuotą žemės sklypą savininko turėtos žemės vietoje, nuosavybės teisių atkūrimas yra apsunkintas arba apskritai negalės būti vykdomas. Teismas pripažino, kad buvo pažeistas visų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą lygiateisiškumo principas, užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kuris nuo pareiškėjo 2000 m. pateikto prašymo yra vykdomas jau apie 15 metų, šiuo metu nėra baigtas ir nėra aiškus terminas, kada jis bus baigtas. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui pateikus ieškinį dėl neteisėtos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalies panaikinimo, pareiškėjas, įvertinęs teisinę situaciją, sutiko su jam nuosavybės teisių atkūrimo metu suteiktų žemės sklypų ribų tikslinimu, nepašalina atsakovo atsakomybės. Teismas priėjo prie išvados, kad Č. S. dėl aptartų Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar trumpalaikiai, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta pinigine kompensacija.

Teismas, vertindamas Č. S. padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus už pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės priteisė 900 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas skundas dėl turtinės žalos atlyginimo, ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 7 240 Eur turtinę žalą. Teismo sprendimo dalį, kurioje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas dalyje, pakeisti, padidinant priteistos neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad NŽT pažeidė pareigą veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai, pareiškėjas buvo sąžiningas įgijėjas ir negalėjo žinoti, kad nuosavybės teisės jam bus atkurtos į valstybinės reikšmės miškus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos administraciniai aktai priimti tinkamai neišaiškinus visų aplinkybių ir tai lėmė teisingos interesų pusiausvyros principo pažeidimą. Todėl valstybės institucijos veiksmai nėra mažareikšmiai ar smulkmeniški, dėl NŽT veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius ir emocinius nepatogumus dėl vis nesibaigiančio proceso, nesąžiningumo jo atžvilgiu, vilties praradimo ieškant teisybės. Teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis įvertinus patirtus nepatogumus yra per mažas, pareiškėjas nuo 2005 metų jautė nuolatinę įtampą, kuri turėjo įtakos jo sveikatai, todėl neturtinė žala turėtų būti padidinta iki 2 000 Eur.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl turtinės žalos nurodo, kad dėl NŽT aplaidumo, nuosavybės teisės pareiškėjui buvo atkurtos į valstybinės reikšmės miškus. Žemės sklypo dalis su miškais sudarė 3,50 ha plotą, nors tokio dydžio turėjo būti žemės sklypo plotas be miško. Patikslinus žemės sklypo ribas, žemės plotas sumažėjo iki 2,6367 ha, atitinkamai kitas 4,55 ha žemės plotas sumažėjo iki 1,3785 ha. Toks žemės ploto sumažėjimas dėl NŽT veiksmų ir yra žalos padarymo faktas – civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad valstybinės reikšmės miško perdavimą pareiškėjo nuosavybėn lėmė NŽT veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Restitucija turi būti taikoma taip, kad panaikinus administracinius aktus, nebūtų paneigtos pareiškėjo teisės į teisinį tikrumą ir saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamų NŽT veiksmų pareiškėjas neteko dalies žemės ploto, dėl to patyrė žalą, kuri iki šiol nėra kompensuota, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūra iki šiol nėra baigta.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracines bylas pagal kitų pretendentų - K. S. (K. S.) ir E. Š. skundus, sprendimai apeliacine tvarka nebuvo apskųsti, todėl yra įsiteisėję. Visose bylose reikalavimai keliami iš tų pačių teisinių santykių, t. y. visų bylų ratio decidendi iš esmės sutampa, todėl teismas turėtų atsižvelgti į jau išnagrinėtose bylose išdėstytus argumentus, kadangi priešingu atveju susiklostytų situacija, kai esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms ir tapačiam teisiniam reglamentavimui, skirtingų asmenų atžvilgiu priimami skirtingi sprendimai, tai galėtų suponuoti asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo nustatyti visas neturtinės žalos atsiradimo sąlygas ir sprendime pagrįsti kiekvienos iš jų egzistavimą. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokurorui iškėlus bylą teisme, siekiant išspręsti bylą taikiai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 2.4-01-2957 buvo pakeistas, eliminuojant iš natūra grąžintinų žemės sklypų valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas toje byloje buvo atstovaujamas advokato, neprieštaravo patikslinto įsakymo priėmimui ir taikiam bylos išsprendimui, todėl suvokė atliekamų veiksmų prasmę, jų teisines pasekmes bei laikė juos teisėtais ir pagrįstais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo patirtų dvasinių ir emocinių nepatogumų.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas savo neigiamus išgyvenimus iš esmės sieja su faktu, jog jo atžvilgiu vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra į jam tenkantį plotą, formuojant žemės sklypus buvusio savininko žemėvaldoje nuosavybės teisių atkūrimui natūra, iš formuojamų sklypų yra eliminuojamos valstybės išperkamos žemės sklypų dalys. Pareiškėjo pateiktais argumentais, jo emocinius nepatogumus, nesąžiningumo jausmą ir kt. sukėlė ne Vilniaus apskrities viršininko sprendimų tikslinimas, o tai, kad pareiškėjas negali įgyti nuosavybės teisių į valstybinės reikšmės mišką. Tačiau pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie atsirado kaip atliktų neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. būtina nustatyti, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra adekvatus, teisiškai pagrįstas priežastinis ryšys. Šiuo atveju, jei pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai ir atsirado, tai jų priežastimi yra objektyvios, nuo atsakovo valios nepriklausančios aplinkybės (valstybinės reikšmės miško egzistavimas), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmus ir galimai atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui patikslinti atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta byla pagal Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį. Pareiškėjui nuo 2009 m. kovo 10 d. buvo žinoma, kad iš ginčo žemės sklypų bus išskirtas valstybinės reikšmės miškų plotas. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, pateisinančių senaties termino praleidimo priežastį, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su senaties termino praleidimu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo reikalavimą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jo netenkinti iš esmės atsakovo atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad miesto teritorijoje esantys miškai išimtinai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl pareiškėjas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kadangi jis nėra civilinės apyvartos objektas. Pareiškėjo lūkesčiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nebuvo įgyvendinti ne dėl valstybinės žemės patikėtinio neteisėtų veiksmų, bet dėl imperatyvaus reglamentavimo, draudžiančio perduoti privatiems subjektams išimtine valstybės nuosavybe esančius daiktus (šiuo atveju – valstybinės reikšmės miško plotus). Pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jam gali būti atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotus, ir negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių argumentų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, taip pat neįrodė konkrečios patirtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl atmestini. Akcentavo, kad kiekviena iš bylos šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad dėl patirtų išgyvenimų buvo priverstas gydytis medikamentais, nenurodo, kokie fiziniai negalavimai atsirado, nepagrindė, kad gydymas buvo būtinas, neįrodė, kad negalavimų priežastimi yra būtent valstybės institucijų veiksmų pareiškėjui sukelta psichologinė įtampa. Pareiškėjas, apsiribodamas tik abstrakčiu faktų konstatavimu, neįrodė, kad dėl valstybinės žemės patikėtinio veiksmų patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, kurių pobūdis lemtų būtinybę priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl valstybės institucijų atliktų veiksmų atsiradusi įtampa lėmė pareiškėjo fizinės sveikatos pablogėjimą, t. y. apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, remdamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš atsakovo 24 990 Lt turtinę žalą, kurią iš esmės grindžia tuo, kad dėl neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimo priėmimo jis patyrė turtinę žalą, t. y. dėl restitucijos taikymo prarado dalį žemės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslinus sklypų, kurie perduoti pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises, ribas, bendras sklypų plotas sumažėjo, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl buvusio savininko A. S. turėtą žemę pareiškėjo atžvilgiu nėra užbaigtos ir yra vykdomos. Nustačius, kad Č. S. nėra galimybės atkurti nuosavybės teises jo prašomu būdu, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant pinigais. Nesant užbaigtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, ką apeliaciniame skunde patvirtina ir pats pareiškėjas, objektyviai nėra galima įvertinti ar pareiškėjas apskritai patirs turtinę žalą bei apskaičiuoti pareiškėjo galbūt patirtos turtinės žalos dydį, taip pat galimybės nustatyti vieno iš valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto. Vien aplinkybė, kad pritaikius restituciją ir patikslinus žemės sklypo ribas, sumažėjo žemės plotas, savaime nepatvirtina turtinės žalos padarymo fakto, juolab nesant baigtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą netenkino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo nustatytų aplinkybių vertinimu dėl neturtinės žalos pareiškėjui padarymo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2000 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ Nr. 2.4-01-2957 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)); 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai bei gindamas viešąjį interesą, 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ toje dalyje, kurioje pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 0,48 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT patikslinus žemės sklypų plotus ir ribas, pareiškėjui priklausiusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937 ha), o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,33 ha. Taigi, dėl Vilniaus apskrities viršininko nuosavybės teisių atkūrimo procese neteisėtai priimto 2005 m. kovo 7 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas, kadangi prieštaravo teisės aktų reikalavimams, susidarė situacija, kad pareiškėjui jo pageidaujamu būdu – perduodant natūra suformuotą žemės sklypą savininko turėtos žemės vietoje, nuosavybės teisių atkūrimas yra apsunkintas arba apskritai negalės būti vykdomas, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra užsitęsęs pernelyg ilgai ir dar nėra baigtas.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, Vilniaus apygardos prokurorui pateikus teismui ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalies panaikinimo, įvertinęs teisinę situaciją, sutiko su jam nuosavybės teisių atkūrimo metu suteiktų žemės sklypų ribų tikslinimu, nepašalina atsakovės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar trumpalaikiai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjo paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta ir nėra aiškus jos baigimo terminas, pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 900 Eur suma, didinti šios sumos iki pareiškėjo prašomos nėra pagrindo.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su senaties termino praleidimu, yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimas buvo pakeistas 2011 m. rugsėjo 2 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais, civilinė byla pagal Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį dėl minėto 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalies panaikinimo nutraukta teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi, pareiškėjas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. sausio 24 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino. Taip pat nėra pagrindo šioje byloje vadovautis atsakovo nurodytais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo išsprendimui aktualias materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. S. (Č. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė