2022-07-05 Nr. BB-4710-1-01-1-29693-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29693-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintosios L. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu L. L. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Be to, tuo pačiu nuosprendžiu atmestas nukentėjusiojo T. S. (T. S.) civilinis ieškinys dėl 15 370 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. L. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad, veikdama neapibrėžta tyčia, turėdama tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2018 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tinklalapyje www.mail.ru (pažintys) susikūrė paskyrą ir joje apie save nurodė melagingus Ksenijos Silantevos anketinius duomenis. Susipažinusi su T. S., programėlėje „WhatsApp“ (tel. (duomenys neskelbtini)) teikė žinomai melagingą informaciją apie neva savo sunkią sveikatos būklę, t. y. gydymą Santariškių ligoninėje dėl blužnies, širdies operacijų, ir už jos gydymą T. S. sumokėjo banko pavedimais – 2018 m. kovo 23 d. pervesdamas 5000 Eur sumą ir 2018 m. balandžio 21 d. pervesdamas 10 370 Eur sumą į L. L. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule L. L. savo naudai įgijo T. S. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 15 370 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs išteisintosios L. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui motyvuodamas tuo, kad atlikus įrodymų tyrimą nustatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nevertinti išteisintosios veiksmai, pasireiškę bendrininkavimu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasidalijus vaidmenimis bendraujant su nukentėjusiuoju, teikiant informaciją, dėl kurios T. S. pasiryžo suteikti piniginę paramą neegzistuojančio asmens Ksenijos gydymui ir parama buvo pervesta į L. L. sąskaitą. Pirmiau nurodytos veikos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, nei nustatytos pirmosios instancijos teismo, jos gali lemti išteisintosios teisinės padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, nes prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose neprašoma keisti kaltinimo dėl šių aplinkybių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu L. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK reikalavimus, nes priimti tokį sprendimą nebuvo teisinio pagrindo. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį, viena iš sąlygų priimti pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimą yra šios instancijos teismo nustatytos iš esmės skirtingos, nei nurodytos pirmosios instancijos teismo, veikos padarymo aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas jokių naujų, prieštaraujančių, papildančių, nesutampančių veikos padarymo aplinkybių, palyginti su nustatytomis pirmosios instancijos teismo, nenustatė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties galima tik daryti prielaidą, kad apeliacinės instancijos teismas nauja iš esmės skirtinga aplinkybe laikė tai, jog nusikalstama veika galimai buvo padaryta kelių asmenų veikiant bendrininkų grupe, tačiau neabejotinai nenustačius, kad kasatorė dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, nėra pagrindo pripažinti, kad ši veikos faktinė aplinkybė iš esmės skiriasi nuo nustatytų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį kasatorės teisinės padėties pabloginimą. Padarytas BPK pažeidimas yra esminis, nes apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatorės teisę į teisingą teismą per įmanomai trumpiausią laiką, kurią įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat kasatorės teisę į teisingą procesą ir rungimosi principo tinkamą įgyvendinimą, įtvirtintą BPK 7, 10 ir 44 straipsniuose.

3.2. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas nutartį, kurioje konstatavo, kad nustatė iš esmės skirtingas nei pirmosios instancijos teismas faktines veikos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20, 301, 332 straipsnių reikalavimus, o tai suvaržė kasatorės teises, sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Įvertindamas liudytojo D. L. parodymus, apeliacinės instancijos teismas iškreipė jų turinį dėl bokšto spindulio, atstumo, galimybės naudotis keliais telefonais vienam asmeniui arba keliems asmenims, gyvenantiems tuo pačiu adresu pažymėtoje vietoje, neatsižvelgė į tai, kad liudytojas teisme paneigė visas savo 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Pripažindamas 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinį pranešimą įrodymu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė duomenims, pripažįstamiems įrodymais, keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl galimybės naudotis keliais telefonais vienam asmeniui arba keliems asmenims, gyvenantiems tuo pačiu adresu pažymėtoje vietoje, padarytos ne remiantis BPK nustatyta tvarka gautais, teismo ištirtais ir patikrintais įrodymų šaltiniais, o informacija, kurios šaltiniai pranešime nenurodyti.

Be to, tarnybinis pranešimas negali būti laikomas dokumentu BPK 95 straipsnio prasme, nes tokia dokumento rūšis nėra nurodyta BPK 96 straipsnio 2 dalyje, kuri konkretizuoja, kokie dalykai laikomi dokumentais baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Įvertindamas T. S. susirašinėjimo su merginomis duomenis, apeliacinės instancijos teismas juos vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į pokalbių turinį kaip visumą, nelygindamas jų su kasatorės, nukentėjusiojo T. S., liudytojo D. L. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Kasatorės manymu, byloje surinkti ir teismų įvertinti duomenys nesuteikia pagrindo daryti patikimą išvadą apie jos dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, jos galimą bendrininkavimą su kitais asmenimis, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji bendrininkavo su kitais asmenimis padarydama kaltinime nurodytą veiką, yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, remiantis prielaidomis ir abejones aiškinant ne kaltinamosios naudai, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje.

Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, juos įvertinant nesilaikyta kitų pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo reikalavimų. Byloje neįrodyta, kad būtent kasatorė bendravo su nukentėjusiuoju T. S., kad būtent ji teikė tikrovės neatitinkančią informaciją nukentėjusiajam ir kt. Liko neįvertinta, kad jos šeimoje yra penki vaikai ir bet kuris iš jų galėjo susirašinėti su T. S. ir teikti jam duomenis, kad su nukentėjusiuoju iš tiesų galėjo bendrauti skirtingi asmenys, nes užfiksuota atvejų, kai mobiliojo ryšio bokštai rodė kelias skirtingas vietas (1 t., b. l. 34–35), kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi H.

L., ir nėra tiksliai nustatyta data, kada jis atidavė šį telefono numerį kasatorei. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė buvo prisijungusi prie interneto svetainės www.mail.ru (pažintys), o nukentėjusysis T. S. nepateikė viso savo susirašinėjimo su merginomis nuo 2018 m. vasario 18 d., byloje nepavyko nustatyti medicinos seselių vardais Izabela, Ilona, su kuriomis bendravo nukentėjusysis. Taip pat nukentėjusysis T. S. nurodė, kad bendravo su trimis asmenimis, trimis telefonais, skirtingomis kalbomis, abėcėle, kad jis negalėjo atpažinti kasatorės kaip merginos vardu Ksenija pagal balsą ir atsisakė balso ekspertizės, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenys apie kasatorės gydymą 2018 m. kovo 26–27 d. nepatvirtina jos dalyvavimo padarant nusikaltimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino jos parodymų, kad kažkas galėjo pasinaudoti jos vardu atidaryta banko sąskaita ir paprašyti ten pervesti pinigus, kad nebuvo svarstytas padarytos veikos pavojingumo klausimas ir nebuvo vertinama, ar kaltinime nurodyta veika negalėtų būti vertinama kaip civilinis deliktas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra teisiniu požiūriu tinkamai argumentuota, aiški ir racionali, taigi, neatitinka BPK ir konstitucinės jurisprudencijos keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), o apeliacinės instancijos teismas neatliko savo paskirties – ištaisyti bet kurias fakto ar teisės klaidas, padarytas pirmosios instancijos teismo, ir neleisti, kad baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas (BPK 1, 2 straipsniai, Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018).

3.3. Priimdamas sprendimą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatorės teisę į teisingą procesą ir rungimosi principą. Byla pirmosios instancijos teisme pagal pareikštą kaltinimą buvo nagrinėjama kelerius metus, tačiau, nepaisydama to, prokuratūra, pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, apskundė šį teismo baigiamąjį aktą apeliacine tvarka ir pateikė prašymą teisti kasatorę dėl kitų, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų, veikų. Ši situacija vertintina kaip kaltinimo pozicijos nenuoseklumas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų, todėl apeliacinio bylos nagrinėjimo metu prokuroro siūlymas keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą turi būti proporcingas ir suderintas su baudžiamojo proceso principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-788/2021). Byloje priimtas prokuroro sprendimas pakeisti kaltinimą galėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai tuo siekiama ištaisyti akivaizdžią prokuroro padarytą procesinę klaidą, kuri lėmė teisingumo tikslams akivaizdžiai prieštaraujantį teismo procesinį sprendimą. Vis dėlto šioje byloje tokia teisinė situacija nėra susiklosčiusi, todėl bylos grąžinimas pažeidžia pirmiau nurodytas kasatorės teises.

3.4. Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 276 straipsnio 4 dalį, 320 straipsnį, tačiau skunde nėra detalizuojama, kaip konkrečiai šie BPK pažeidimai padaryti.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsisakyti tenkinti kaltinamosios L. L. kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos L. L. kaip kaltinamosios teisės į teisingą procesą per įmanomai trumpiausią laiką, teisė į sąžiningą procesą, rungimosi principo tinkamą įgyvendinimą (BPK 7, 10, 44 straipsniai). Nors proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas, tačiau proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, per kurį neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą, o proceso greitumo principas ir formalus požiūris į nustatytus procesinius terminus negali būti laikomi svarbesniais nei kiti baudžiamojo proceso principai ar nukentėjusio asmens interesai. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išsamiai išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sudėtingumą, į pareiškėjo ir valstybės institucijų elgesį, taip pat į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nevertinti kasatorės veiksmai bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasidalijus vaidmenimis bendraujant su nukentėjusiuoju, teikiant informaciją, dėl šios informacijos nukentėjusysis pasiryžo suteikti piniginę paramą neegzistuojančio asmens – Ksenijos gydymui ir parama buvo pervesta į L. L. banko sąskaitą. Visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės objektyviai nulėmė šios baudžiamosios bylos sudėtingumą, kadangi išviliojant iš nukentėjusiojo pinigus buvo naudojama pakankamai sudėtinga apgaulės schema dalyvaujant iš anksto vaidmenimis pasiskirsčiusiems bendrininkams, kiekvienas iš jų atskirai ir visi kartu jie iš esmės nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą pervesti pinigus išgalvotai „sunkiai sergančiai Ksenijai gydyti“.

4.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino išsamiai ir kaip visumą, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tik nustatė, jog toks susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo T. S. ir merginų vyko, tačiau šių duomenų nevertino.

4.3. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė iš esmės naujų faktinių bylos aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino prokurorės prašymo dėl kaltinimo keitimo motyvuodamas tuo, kad jei pabaigus nagrinėti bylą būtų pagrindas reikšti kaltinimą taip, kaip prašo prokurorė, tai teismas gali nuspręsti atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą grąžinti prokurorui. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs prokurorės prašomas pakeisti faktines aplinkybes. L. L. buvo kaltinama apgaule įgijusi svetimą didelės vertės turtą, o prašyme pakeisti kaltinimą nurodoma, kad L. L. pasisavino jai į sąskaitą pervestus pinigus. Dėl to darytina išvada, kad prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo teisme išdėstytos naujos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu nebuvo atliktas, o galimybės nagrinėti kaltinimą dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos BPK nenustato. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamaus įrodymų tyrimo neatliko, įrodymus vertino atsietai, nesusiedamas jų į visumą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nebuvo aktyvus.

4.4. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinis pranešimas yra neleistinas įrodymas ir juo remdamasis teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes apklaustas apeliacinės instancijos teisme tarnybinį pranešimą surašęs liudytojas D. L. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir patikslino, kad tarnybiniame pranešime nurodytu laiku buvo gaunami SMS pranešimai iš banko, o ne tikrinta sąskaita, jis pačių banko išklotinių neturėjo.

4.5. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, juos vertino selektyviai, atsietai vienus nuo kitų ir pan., neaiškino abejonių kaltinamosios naudai, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes šie teiginiai yra deklaratyvūs, neparemti byloje surinktais įrodymais ir išreiškia tik kasatorės subjektyvią nuomonę.

4.6. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino veikos pavojingumo, nesvarstė, ar veika negali būti vertinama tik kaip civilinis deliktas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamosios veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo gilintis į sukčiavimo kvalifikavimo problemas dėl pasikeitusios kaltinimo pozicijos.

4.7. Nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, nes tokie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

5. Nukentėjusysis T. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kaltinamosios L. L. kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Atmestinas kaip klaidingas kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas apie bylos aplinkybes, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šios instancijos teismas įvertino ir liudytojų J. K., H. L. parodymus, bylos duomenis, susijusius su telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.

5.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas iškreipė įrodymų turinį, juos vertino atskirai vieną nuo kito, selektyviai, nes kasatorė nenurodo jokių konkrečių tai pagrindžiančių aplinkybių, pavyzdžiui, cituodama ar pateikdama nuorodas į tam tikrus apeliacinės instancijos teismo nutarties punktus ir pan. Nors liudytojas D. L. patikslino savo parodymus, kad apie banko sąskaitos duomenis sprendė iš SMS pranešimų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad L. L. naudojosi tarnybiniame pranešime nurodytu telefono numeriu, nes SMS pranešimai apie banko sąskaitos duomenis galėjo būti siunčiami tik tada, kai banko sąskaitos savininkas to paprašydavo ir nurodydavo savo telefoną bankui. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nenurodytas BPK 96 straipsnio 2 dalyje, kadangi tarnybinis pranešimas atitinka BPK 95 straipsnyje pateiktą dokumento sąvoką, pagal kurią dokumentas yra ir kitas objektas, kuriame grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kasaciniame skunde keliamos prielaidos, kad nusikalstamą veiką padarė ne L. L., o kitas asmuo, kad kažkas galėjo pasinaudoti L. L. banko sąskaita, yra nepagrįstos, nes į L. L. banko sąskaitą pervestais pinigais naudojosi tik pati L. L. Išvadą apie tai, kad L. L. inicijavo lėšų išviliojimą, pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų J. K., H. L. parodymai, nukentėjusiojo T. S., kaltinamosios L. L., liudytojo D. L. parodymai, išsaugotas susirašinėjimas telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), jo išklotinės, vaizdinė ir kita informacija iš atviros L. L. sesers A. L. socialinio tinklo „Instagram“ paskyros, L. L. banko sąskaitos išrašas.

5.3. L. L. veika yra nusikalstama, nes ji apgaule išviliojo pinigus iš nukentėjusiojo ir dėl to šis patyrė ne tik didelę turtinę, bet ir neturtinę žalą. Dėl to ši veika negali būti vertinama tik kaip civilinis deliktas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. L. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatų taikymo

7. Kasatorė teigia, kad šioje byloje neegzistuoja aplinkybės, nurodytos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, t. y. apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo nustatytų pirmosios instancijos teismo. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties galima tik daryti prielaidą, kad apeliacinės instancijos teismas nauja iš esmės skirtinga aplinkybe laikė tai, jog nusikalstama veika galimai buvo padaryta kelių asmenų veikiant bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatorės teisę į teisingą teismą per įmanomai trumpiausią laiką, kurią įtvirtina Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat kasatorės teisę į teisingą procesą ir rungimosi principo tinkamą įgyvendinimą, įtvirtintą BPK 7, 10 ir 44 straipsniuose.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualioje normoje, įtvirtintoje BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, nustatyta, jog, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui tada, kai: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų; 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą; 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Ši norma taikoma tais atvejais, kai nustatomos visos trys sąlygos.

9. Pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020).

10. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan.

11. Trečia šios nutarties 8 punkte paminėta būtina sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – reiškia, kad tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).

12. Šioje byloje nukentėjusysis T. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pripažinti L. L. kalta ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti nuosprendį, kuriuo L. L. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį L. L. veiką kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Išteisintoji L. L. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą šioje byloje, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino išteisintosios L. L. veiksmų bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasidalijus vaidmenimis bendraujant su nukentėjusiuoju, teikiant informaciją, dėl kurios nukentėjusysis pasiryžo suteikti piniginę paramą neegzistuojančio asmens – Ksenijos gydymui ir parama buvo pervesta į išteisintosios sąskaitą. Konstatavo, kad šios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, jos lemtų esminį išteisintosios padėties pabloginimą. Byloje nei prokuroras, nei nukentėjusysis dėl minėtų faktinių aplinkybių keisti kaltinimo neprašo, dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, vadovaujantis faktinių veikos aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme nuostatomis, išdėstytomis BPK 255, 256 straipsniuose, atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus BPK XXV skyriuje, vertinant tiek nukentėjusiojo, tiek prokuroro poziciją apeliacinės instancijos teisme (prokuroras teikė prašymą keisti veikos padarymo aplinkybes ir išteisintosios veiką kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį), apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės formuoti naujo kaltinimo ir tai trukdė nagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiai pozicijai kasaciniame procese pritarė tiek nukentėjusysis, tiek prokuroras, prašydami apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintas nuostatas taikė tinkamai, o kasacinio skundo argumentai dėl šios normos netinkamo taikymo nepagrįsti. Nenustačius teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

16. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad yra pagrindas kasacinį skundą atmesti, kiti kasatorės skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paliekami nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas bylos iš esmės nenagrinėjo ir dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nepadarė teisinių išvadų, kurias teisės taikymo aspektu galėtų patikrinti kasacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti išteisintosios L. L. kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas