2013-03-12 Nr. AB-460-3-61-3-00783-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00783-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b. l. 9–10) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. BR6-(10.65)-1350 (toliau – ir Sprendimas Nr. BR6-(10.65)-1350) ir priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad ji nesutinka su atsakovo Sprendimu Nr. BR6-(10.65)-1350 neskirti jai paramos už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – ir Programa). Atsakovas nepagrįstai ją kaltina Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.3D-598 (toliau – ir 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklės) 9.5 punkto pažeidimu ir tai daro antrą kartą, nes ankstesnį (2011 m. sausio 26 d.) sprendimą teismas panaikino. Agentūros pateiktoje 2010 m. sausio 12 d. laukų patikros rezultatų ataskaitoje (toliau – ir Patikros ataskaita) pažymėta, kad pasėlių laukai pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą nebuvo tikrinami. Agentūra pažeidė Taisykles, kadangi neleido pareiškėjai susipažinti su galutiniais patikros rezultatais, dėl to pareiškėja negalėjo jų ginčyti. Pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 30.2 punktą Agentūra patikrą vietoje atlieka nuo birželio 1 d. iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas. Nagrinėjamu atveju Agentūra negalėjo objektyviai atlikti patikrinimą, kadangi laukus, kuriuose buvo auginama vasarą auganti žemės ūkio kultūra (grikiai) tikrino žiemą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) paaiškino, kad pareiškėja 2005 m. spalio 24 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ (paraiškos reg. Nr. 051C1011332776) (toliau – ir Paraiška). Teikdama Paraišką, pareiškėja įsipareigojo laikytis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482, (toliau – ir AGRO taisyklės) nustatytų reikalavimų. 2009 m. birželio 15 d. pareiškėja pateikė kasmetinį prašymą paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą.

Teikdama kasmetinį prašymą, pareiškėja įsipareigojo laikytis AGRO taisyklių 6 punkto reikalavimų, kurie nustato, kad pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės. Išnagrinėjus Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyriaus 2010 m. sausio 12 d. patikros vietoje ataskaitą Nr.AGRO/P-EKO-2298 (toliau – ir Patikros ataskaita) buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. G2 ir Nr. B4 nesilaikoma geros agrarinės būklės (toliau – ir GAB) reikalavimo.

AGRO taisyklėse neapibrėžta, kas yra gera agrarinė būklė, tačiau AGRO taisyklių 3 punkte nurodoma, jog kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351, Ekologinio žemės ūkio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 3D-431, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklės ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų planas, patvirtintas 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. 2004 LT 06G DO 001 (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 2949). GAB reikalavimai yra nustatyti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m.lapkričio 3 d. įsakymu Nr.3D-598, 9 punkte.

Patikros metu buvo užfiksuotas 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto nesilaikymas – žemės ūkio naudmenose neturi būti sustabarėjusios nuo praeitų metų likusios žolinės augmenijos (kiečių, pelynų, usnių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolių kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Patikros metu buvo fotografuota. Fotonuotraukos patvirtina, kad laukuose Nr. G2 ir Nr. B4 yra sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių. AGRO taisyklių 6 punkte nurodyta, kad pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės. Pareiškėja neatitiko pareiškėjų tinkamumo kriterijaus ir neįgijo teisės gauti išmoką už 2009 metus, todėl jai teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikyta sankcija dėl GAB reikalavimo nesilaikymo.

Apie patikros rezultatus pareiškėja buvo informuota 2010 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1, kurio ji neskundė. Agentūros 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. BR6-(10.65)-1350 buvo priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-42/2012, kurioje buvo konstatuota, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino Agentūros nustatytų pažeidimų ir surinktos medžiagos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 39–43) pareiškėjos I. K. skundą atmetė.

Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 24 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Paraiškoje deklaravo, kad Programos priemonė bus vykdoma šešiuose 4,46 ha bendro ploto laukuose auginant grikius (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 39–45). 2009 m. spalio 30 d. pareiškėja pateikė prašymą NMA išmokėti paramą už 2009 metus pagal pateiktą paraišką (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 31–34). Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyriaus vyr. specialistė E. S. 2010 m. sausio 12 d. atliko pareiškėjos deklaruojamų laukų patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad paramai gauti deklaruotuose 0,62 ha lauke (bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2, lauko kodas G) ir 0,41 ha lauke (bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 4, lauko kodas B) yra sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 23–27). Skundžiamas Agentūros 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. BR6-(10.65)-1350 buvo priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį (adm. byla Nr. A525-42/2012), kuria buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas įpareigojant Agentūrą iš naujo svarstyti paramos pareiškėjai skyrimo klausimą ir dėl to priimti sprendimą (adm. byla Nr. I-2166-281/2011, b. l. 55–60). Ankstesni Agentūros sprendimai neskirti pareiškėjai paramos (2010 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. BR6-(10.51)-3173 ir 2011 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-(10.51)-921) buvo panaikinti teismų nagrinėjant ginčus tarp pareiškėjos ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2875-244/2010 buvo panaikintas Agentūros 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. BR6-(10.51)-3173; LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje. byloje Nr. A525-42/2012, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-2166-281/2011, kuriuo panaikintas Agentūros 2011 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BR6-(10.51)-921, įpareigojant Agentūrą iš naujo svarstyti paramos pareiškėjai už 2009 metus skyrimo klausimą ir priimti sprendimą).

Agentūra 2012 m. vasario 14 d. sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 neskirti pareiškėjai paramos už 2009 metus nurodė, kad išnagrinėjus patikros vietoje ataskaitą, nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype esančiuose laukuose G2 ir B4 nesilaikoma GAB reikalavimo, t. y. nebuvo laikomasi 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto reikalavimo – žemės ūkio naudmenose neturi būti sustabarėjusios nuo praeitų metų likusios žolinės augmenijos. Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis AGRO taisyklių 42 punktu, parama už 2009 m. pareiškėjai neskiriama (b. l. 18). Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl šio Agentūros sprendimo neskirti pareiškėjai paramos pagrįstumo ir teisėtumo.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D- 231 redakcija), 9.10 punkte numatyta, kad Agentūra priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo. AGRO taisyklių (2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182 redakcija), 6 punkte nustatyta, kad pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės ir atitikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Remiantis AGRO taisyklių 42 punktu, jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai parama neskirta nustačius, jog nesilaikoma geros agrarinės būklės reikalavimo, t. y. laukuose buvo sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas), 1.6 punkte nustatyta, kad ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkte nustatyta, kad pievų-ganyklų, taip pat daugiamečių pievų-ganyklų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgelių ir kt.). Piktžolėti plotai turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“ (pagal klasifikatoriaus dalį „Plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos“). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu.

Pareiškėjos teigimu, Patikros ataskaitoje nurodyta, kad laukai pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą nebuvo tikrinami, o ginčijamas 2012 m. vasario 14 d. sprendimas priimtas būtent dėl šio punkto pažeidimo. Iš Patikros ataskaitos teismas nustatė, kad į klausimą, ar deklaruotuose 0,62 ha lauke (bloko Nr. (duomenys nesklebtini), lauko Nr. 2, lauko kodas G) ir 0,41 ha lauke (bloko Nr. (duomenys nesklebtini), lauko Nr. 4, lauko kodas B) buvo laikomasi geros agrarinės būklės 9.1 punkto reikalavimo (ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas), atsakyta neigiamai, o į klausimą, ar buvo laikomasi 9.5 punkto reikalavimo, – netikrinta. Tačiau Patikros ataskaitos pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad patikros metu lauke rasta sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 23–27). Tai patvirtina prie Patikros ataskaitos pridėtos fotonuotraukos (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 29).

Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 14 d. Agentūros Kaimo plėtros programų departamentas tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentą, prašydamas įvertinti, ar patikra atlikta kokybiškai ir pagal procedūras. Nurodė, kad 2010 m. sausio 12 d. patikros metu nustatyta, jog pareiškėjos laukuose nesilaikyta geros agrarinės būklės reikalavimo, įtvirtinto 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punkte, pagal kurį ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas.

Tuo tarpu pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, jog lauke rasta sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 22). Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas 2010 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad patikros metu nustatytas geros agrarinės būklės reikalavimo pažeidimas dėl piktžolių, o nesusipratimas kilo dėl patikrinimo vietoje ataskaitos vietoje formos. Nurodė, kad nėra ginčijama, jog ginčo laukuose buvo auginami žemės ūkio augalai (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 21).

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2875-244/2010, 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Agentūros specialistė E. S. parodė, kad patikros metu rasta grikių liekanų, tačiau laukuose buvo daug piktžolių, matyti sugulusi žolė, o ne ražiena (adm. byla Nr. I-2875-244/2010 b. l. 63–65). Pareiškėja paaiškinime Agentūrai nurodė, kad 2009 m. rudenį laukai, kuriuose vasarą augo grikiai, po jų iškūlimo nebuvo suarti; šiuose laukuose 2010 m. buvo planuojama šienauti pievas (adm. byla Nr. I-2875-244/2010, b. l. 30).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad 2010 m. sausio 12 d. patikros metu buvo nustatytas 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių būtent 9.5 punkto reikalavimo nesilaikymas, kadangi ginčo laukuose užfiksuotos sustabarėjusios piktžolės. Pareiškėja, teikdama Paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, įsipareigojo Paraiškoje pateiktuose blokų laukuose laikytis šios priemonės reikalavimų. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, teismas pažymėjo, kad faktas, jog ginčo laukuose augo piktžolės, nustatytas objektyviais duomenimis, be to, pareiškėja pati nurodė, jog laukai palikti nenušienauti.

Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja nesilaikė AGRO taisyklių 6 punkto reikalavimų.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad, vadovaujantis 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 30.2 punktu, Agentūra patikrą turėjo atlikti nuo birželio 1 d. iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas. Teismas atsižvelgė į tai, kad parama pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ skiriama ir administruojama pagal AGRO taisykles, kurių 6 punktas imperatyviai reikalauja laikytis geros agrarinės būklės reikalavimų, neišskiriant atskiro laikotarpio. Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė buvo prieš kelis mėnesius. Šiuo atveju tikrintoja Patikros ataskaitoje užfiksavo patikros dieną nustatytus GAB reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kad geros agrarinės būklės reikalavimų pagal AGRO taisykles deklaruotuose laukuose turi būti laikomasi nuolat, teismas pabrėžė, kad 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 30.2 punkte nustatytas patikros vietoje atlikimo laikotarpis netaikytinas, priešingu atveju būtų paneigta AGRO taisyklių 6 punkto reikalavimo esmė ir tikslai. Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-42/2012 nustatytą įpareigojimą, ne atliko pakartotinę patikrą vietoje, bet vertino turimus surinktus duomenis ir, remdamasi jais, priėmė atitinkamą sprendimą. Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama pagal kompetenciją, privalėjo išspręsti klausimą dėl paramos pareiškėjai skyrimo ar neskyrimo. Sprendimą dėl paramos suteikimo priima Agentūra, atlikusi paraiškų vertinimą, tuo atveju, jei pareiškėjai atitinka priemonės administravimo taisyklių nustatytus tinkamumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laukuose nesilaikyta geros agrarinės būklės reikalavimų, todėl pareiškėjai parama negalėjo būti skirta.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovo 2012 m. vasario 14 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėja I. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 46-49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Agentūros 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. BR6-(10.65)-1350 yra nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis AGRO taisyklių 42 punktu, jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja patikros metu Programą jau buvo baigusi. 2005 m. spalio 24 d. Agentūrai pateiktoje Paraiškoje pareiškėja deklaravo, kad Programinė priemonė bus vykdoma šešiuose 4,46 ha bendro ploto laukuose auginant grikius. Programos pabaiga - 2009 metai. Pasibaigus 2009 ūkiniams metams, minėtuose laukuose nebuvo planuojama toliau vykdyti agrarinės aplinkosaugos veiksmų, todėl laukai nebuvo suarti. Iš VšĮ „Ekoagros“ išduoto sertifikato matyti, kad laukai, kuriuose buvo auginami grikiai, atitiko ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, o 2009 metais išaugintas grikių derlius atitiko ekologiškų produktų apibrėžimą. Grikiai yra vasarinė kultūra, derlius nuimamas rudenį, todėl ekologiškai auginamų kultūrų patikra, siekiant išsiaiškinti, ar jas nustelbia piktžolės, galima tik iki šios kultūros derliaus nuėmimo. Atsakovo atliktas patikrinimas žiemą atitinkamose laukų vietose atkasant sniegą neatitinka nei nustatytos metodikos, nei logikos.

2. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad patikra atlikta pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punktą, lentelėje ties 9.5 punktu nurodyta – tikrinti neaktualu (N/A), tačiau 2012 m. vasario 14 d. sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 neskirti paramos už 2009 metus Agentūra nurodo, kad buvo nesilaikyta 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Programą patikra pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą neturėjo būti ir nebuvo atliekama.

3. Teismas, nagrinėdamas bylą nepagrįstai taikė po patikros įsigaliojusias Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų normas.

4. Teismas sprendimo argumentai, esą faktas, kad ginčo metu laukuose augo piktžolės, nustatytas objektyviais duomenimis, be to, pareiškėja pati nurodė, kad laukai palikti nenušienauti, nepagrįsti. Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje ji patvirtino, kad laukai nebuvo suarti po derliaus nuėmimo, o ne faktą, kad laukai nebuvo nušienauti. Nuėmus grūdinių kultūrų derlių laukai papildomai nešienaujami. Ražienos nėra tikrinamos kaip ganyklos ar šienaujamos pievos. Kadangi penkerių metų Programa buvo baigta, suarti šiuos laukus nebuvo privaloma. Esant šiltam ir ilgam rudeniui, žolės auga iki pat užšalimo, todėl remtis žiemos viduryje atliktos patikros rezultatais yra neobjektyvu ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytus patikros metu padarytus elementarius procedūrinius pažeidimus ir administravimo taisyklių pažeidimus, netinkamai įvertino Patikros ataskaitą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 54–55) atsakovas pakartojo argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime, į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad priimdama pareiškėjos skundžiamą Sprendimą Nr. BR6-(10.65)-1350, Agentūra negalėjo neatsižvelgti patikros rezultatus. Nei AGRO taisyklių 6 punktas, nei 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktas nenumato pareiškėjams galimybės tam tikru laiku nesilaikyti įsipareigojimų. 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto formuluotė (žemės ūkio naudmenose neturi būti sustabarėjusios nuo praeitų metų likusios žolinės augmenijos) nurodo, kad šio reikalavimo turi būti laikomasi nuolat, neišskiriant konkrečių laikotarpių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. BR6-(10.65)-1350, kuriuo atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjai paramos už 2009 metus pagal pareiškėjos 2009 m. birželio 15 d. kasmetinį prašymą paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą.

Atsakovo Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350, vadovaujantis AGRO taisyklių 42 punktu, nurodyta, kad parama pareiškėjai neskiriama išnagrinėjus 2010 m. sausio 12 d. patikros vietoje ataskaitos Nr.AGRO/P-EKO-2298 duomenis, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose G2 ir B4 nesilaikoma GAB reikalavimų – laukuose yra sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių. Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 nurodyta, kad minėtuose laukuose nebuvo laikomasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.3D-598 (Žin.,2004, Nr.165-6047;2005, Nr.31-1011) 9.5 punkto reikalavimo – žemės sūkio naudmenose neturi būti sustabarėjusios nuo praeitų metų likusios žolinės augmenijos (kiečių, pelynų, usnių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad 2009 metais ji baigė vykdyti įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą laikydamasi teisės aktų reikalavimų; ginčui aktualūs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai G2 ir B4 ir juose išauginti grikiai VšĮ „Ekoagros“ buvo sertifikuoti kaip atitinkantys Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus; minėtuose laukuose nebeplanavo vykdyti ekologinio ūkininkavimo, o numatomai kitai veiklai (planavo šienaujamas ir ganomas pievas) laukų suarimas būtų trukdęs; patikra buvo atlikta pareiškėjai baigus vykdyti Programos priemones ir praėjus keliems mėnesiams po derliaus nuėmimo, žiemą, kai ekologiškai išgintų kultūrų patikra realiai nebuvo galima; patikra pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą nebuvo ir neturėjo būti atlikta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad apeliantė 2005 m. spalio 24 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programą. Paraiškos VI skyriuje „Ekologinio ūkininkavimo programa“ nurodyta, kad šios Programos įgyvendinimo pradžia 2005 m. spalio 24 d., pabaiga - 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja įsipareigojo dalyvaudama Programoje auginti javus (grikius) laikydamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų ne mažiau kaip 5 metus. Pareiškėja 2009 metais pateikė Agentūrai AGRO taisyklių 19 punkte numatytus kasmetinį (2009 m. birželio 15 d.) ir mokėjimo (2009 m. spalio 30 d.) prašymus paramai už 2009 metais įvykdytus įsipareigojimus dalyvaudama Programoje pagal 2005 m. paraišką.

2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 13 punkte nurodyta, jog pareiškėjui, atitikusiam priemonės keliamus tinkamumo kriterijus ir įvykdžiusiam įsipareigojimus, mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar buvo laikomasi GAB reikalavimų, patikra ir vertinimas dėl paramos skyrimo (neskyrimo) turi būti atliekamas pagal tų teisės aktų reikalavimus, kurie buvo aktualūs atitinkamiems paramos gavimo metams. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualūs 2009 ūkiniai metai. Taigi atliekant pareiškėjos laukų patikrą, taip pat sprendžiant pareiškėjos 2009 m. spalio 30 d. mokėjimo prašymą turėjo būti laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad atliekant patikrą ir priimant nagrinėjamoje byloje skundžiamą Agentūros 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. BR6-(10.65)-1350 buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Bylai aktualios redakcijos AGRO taisyklių 6 punkte buvo nustatytas bendro pobūdžio reikalavimas visoms Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programoms - pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės. AGRO taisyklėse „Geros agrarinės būklės“ sąvoka nebuvo pateikta, todėl vadovaujantis šių Taisyklių 3 punktu, sąvokai „gera agrarinė būklė“ atskleisti turėjo būti taikomos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9 punkto nuostatos, kuriose nustatyti atitinkami reikalavimai, kurie „geros agrarinės būklės“ aspektu keliami atitinkamoms žemės ūkio naudmenoms (ariamai (dirbamai) žemei, pievoms - ganykloms, daugiametėms pievoms – ganykloms). Atsakovas, kaip matyti iš Sprendimo Nr. BR6-(10.65)-1350, šiuo individualiu administraciniu aktu neskyrė pareiškėjai paramos už 2009 metus motyvuodamas tuo, kad patikros metu buvo užfiksuota, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose G2 ir B4 nebuvo laikytasi 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto reikalavimų - žemės ūkio naudmenose neturi būti sustabarėjusios nuo praeitų metų likusios žolinės augmenijos (kiečių, pelynų, usnių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Ši atsakovo Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 nurodyta 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto nuostata pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma, kadangi ji galiojo nuo 2004 m. lapkričio 14 d. (2004 m. lapkričio 3 d. ŽŪM įsakymas Nr.3D-598) iki 2005 m. kovo 5 d. (2005 m. kovo 1 d. ŽŪM įsakymas Nr.3D-107). Todėl atsakovas 2012 m. vasario 14 d. sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja pažeidė šios redakcijos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkto nuostatą.

Nuo 2005 m. kovo 5 d. iki šiol galiojančios redakcijos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punkte (2005 m. kovo 1 d. ŽŪM įsakymas Nr.3D-107) nustatyta: „pievų-ganyklų, taip pat daugiamečių pievų - ganyklų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgelių ir kt.). Piktžolėti plotai turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“ (pagal klasifikatoriaus dalį „Plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos“). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu“. Šios redakcijos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktas pareiškėjos atžvilgiu taip pat negali būti taikomas, kadangi jis nustato GAB reikalavimus „pievoms – ganykloms“ ir „daugiametėms pievoms-ganykloms“, o ginčui aktualūs laukai, kuriuose pareiškėja 2009 metais augino javus (grikius), 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9 punkte vartojamų sąvokų prasme priskirtini ariamai žemei, o ne „pievoms – ganykloms“ ar „daugiametėms pievoms-ganykloms“.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai G2 ir B4 pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą neturėjo būti tikrinami ir nebuvo tikrinami. Tai patvirtina Patikros ataskaitoje prie klausimo, ar laikomasi GAB 9.5 punkto reikalavimo, esančios žymos „N/A“ .

Pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisykles ariamai žemei GAB reikalavimai įtvirtinti šių Taisyklių 9.1 punkte (2004 m. lapkričio 3 d. ŽŪM įsakymo Nr.3D-598 redakcija, galiojant iki šiol), kuriame nurodyta, kad „ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę“; taip pat 9.4 punkte (2005 m. kovo 1 d. ŽŪM įsakymo Nr.3D-107 redakcija, galiojanti iki šiol), kuriame nurodyta, kad „ariamoje žemėje <...> neturi būti medžių ir krūmų (tokie plotai turi būti pamatuoti ir į plotą išmokai gauti neįskaitomi, bet turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“ (pagal klasifikatoriaus dalį „Plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos“), išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir jų laja netrukdo deklaruojamiems augalams augti (t. y. jų neužgožia)“.

2012 m. sausio 12 d. patikros ataskaitoje klausimai pagal kuriuos tikrintas laikymasis GAB reikalavimų, suformuluoti pagal 2004 m. lapkričio 3 d. ŽŪM įsakymo redakcijos Nr.3D-598 2005 m. administravimo ir kontrolės taisykles, kurių 9.5 punktas, kaip jau minėta, pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas. Tai pastebėjo ir Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas (Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento direktorės 2010 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas Kaimo plėtros programų departamentui). Pagal bylai aktualios redakcijos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisykles dėl ariamos žemės GAB reikalavimų laikymosi kontekste yra aktualūs šių Taisyklių 9.1 ir 9.4 punktai.

Patikros ataskaitoje dėl Taisyklių 9.4 punkto (ariamoje žemėje neturi būti medžių ir krūmų) pažymėta, kad šio reikalavimo laikomasi. Prie klausimo, ar laikomasi Taisyklių 9.1 punkto reikalavimo, pažymėta, kad nesilaikoma ir nurodytos dvi pastabos: pastaba Nr.1 (po sniegu rasta grikių liekanų), pastaba Nr.2 (lauke buvo sustabarėjusių ir sėklas subrandinusių piktžolių). Pagal minėtą ginčui aktualios redakcijos teisinį reguliavimą šios pastabos negali būti priskirtos fiksuojančiomis pažeidimus, kurie patenka į 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punkto reguliavimo sritį.

Pagal 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punktą ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę. Aplinkybė, kad pareiškėja, dalyvaudama Programoje, 2009 metais ginčui aktualiuose laikuose (ariamoje žemėje) augino žemės ūkio augalus (grikius) ir jie nustatyta tvarka buvo pripažinti atitinkančiais Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, byloje yra nustatyta.

Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėja pateikė atsakovui VšĮ „Ekoagros“ 2009 m. rugsėjo 25 d. išduotą ūkininkei I. K. sertifikatą SER-K-09-02406, t.y. patvirtinamąjį dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr.834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. patikrinti augalininkystės produktai (grikiai) yra ekologiškas produktas. Šio sertifikato priedas yra VšĮ „Ekoagros“ 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr.NUS-K-09-02499 išrašas, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr.889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr.834/2007 įgyvendinimo taisyklės, ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimais nutarta sertifikuoti bloko (duomenys neskelbtini) laukus (iš viso 4,46 ha), tarp jų ginčui aktualius laukus Nr. G2 ir Nr. B4, kuriuose auginami grikiai (sertifikuojant laukams ir realizuojamai produkcijai suteiktas statusas „E“).

Pareiškėjos argumentai, kad 2009 metais ji baigė vykdyti Programos priemones yra pagrįsti 2005 m. spalio 24 d. paraiškoje apibrėžtais įsipareigojimais. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti pažeidžiančiais GAB reikalavimus situaciją, kad pareiškėja, įvykdžiusi paskutinių Programos metų įsipareigojimus, ketindama ginčui aktualius laukus 2010 metais paversti šienaujamomis ir ganomomis pievomis, jų nesuarė. Taigi nors Patikros ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punktą, pagal pateiktus įrodymus toks pažeidimas nenustatytas ir neįrodytas.

Iš esmės su tuo sutinka ir atsakovas, kadangi Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 nenurodyta, jog pareiškėja nesilaikė GAB reikalavimų pagal šį Taisyklių punktą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D‑327 patvirtintų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų 1.6 punktas, kaip ir reikalavimas nušienauti, ginčui aktualiems laukams G2 ir B4 netaikytinas. Iš cituojamos teisės akto normos redakcijos matyti, kad teismas rėmėsi GAAB reikalavimų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.3D-722, 1.6 punktu, t.y. teisės norma, kuri įsigaliojo pasibaigus pareiškėjos 2005-2009 metų įsipareigojimams pagal Programą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję GAAB reikalavimai (2008 m. balandžio 28 d. ŽŪM įsakymo Nr. 3D‑239 redakcija) ariamai žemei sutapo su 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punkto reikalavimais ir juos praplėtė ta prasme, kad GAAB reikalavimų 1.1 punkte buvo nurodyta, jog žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius jų kupstus (1.1 p.) ir kad ariamoje žemėje neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis (1.4 p.). Pagal bylai aktualios redakcijos 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 30.2 punktą Agentūra, administruodama paramos lėšas ir užtikrindama šių taisyklių laikymąsi, be kita ko, kontroliuoja paraiškose pateiktus duomenis nuo atitinkamų ūkinių metų birželio 1 d. iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas, atlieka patikrą vietoje. Atsakovas šios Taisyklių nuostatos nesilaikė, ginčui aktualių pasėlių laukų per šioje Taisyklių nuostatoje nustatytus terminus nepatikrino ir jokių pažeidimų neužfiksavo nei 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.1 punkto, nei GAAB reikalavimų 1.1 punkto reikalavimų prasme.

Atsakovo Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 nurodytas AGRO taisyklių 6 punktas yra bendroji norma. Konstatavus, kad Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog pareiškėja pažeidė 2005 m. administravimo ir kontrolės taisyklių 9.5 punktą, negali būti laikoma, kad pareiškėja pažeidė ir AGRO taisyklių 6 punktą. Pagal pateiktus įrodymus ir Sprendime Nr. BR6-(10.65)-1350 išdėstytus argumentus atsakovas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjos atžvilgiu AGRO taisyklių 42 punktą ir atsisakyti skirti jai paramą už 2009 metus. Pateiktų į bylą įrodymų visuma nesuteikia pagrindo teismui daryti išvadas, kad pareiškėja 2009 metais neįvykdė Programos įsipareigojimą ir neatitinka kriterijų gauti paramą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir patenkinant pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nagrinėjamo ginčo atveju prašo įpareigoti panaikinti skundimą individualų administracinį aktą, kuriuo jai atsisakyta skirti paramą, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja, ginčydama šį aktą siekia paramos už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą paskyrimo. Tai rodo ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės ir prijungtos bylos, kad pareiškėjos ginčai su atsakovu dėl paramos skyrimo už 2009 metus tęsiasi nuo 2010 metų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis pirmiau išdėstytų argumentų visuma ir siekiant išspręsti ginčą iš esmės, panaikinant skundžiamą administracinį aktą atsakovui turi būti nustatytas įpareigojimas paskirti pareiškėjai paramą pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2009 metus (ABTĮ 133 str., 88 str.2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. K. skundą patenkinti. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. BR6-(10.65)-1350. Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos paskirti pareiškėjai paramą pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2009 metus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis