ec95eabb-44ae-4fa5-95c2-84f033c38b64 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28690-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo A.

K. gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 150 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;pagal BK 149 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir A.

K. skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 5 d.Iki įsiteisės nuosprendis A.

K. palikta kardomoji priemonė – suėmimas.Nukentėjusiosios K. S. ieškinys tenkinti iš dalies. Priteista iš A. K. nukentėjusiajai K. S. 8 000 (aštuoni tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 10 d. apie 0.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K.

S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusioji K. S. įbauginta dėl iÅ¡ anksto jo iÅ¡sakytų grasinimų, kad jeigu ji nebus ir nesielgs taip, kaip jo mergina, tai „kentės jos Å¡eima, draugai“, „padarys netyčia avarijÄ â€œ, „jÄ iÅ¡veÅ¡ ir uždarys“, taip palaužė nukentėjusiosios valiÄ bei atėmė nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis ir, panaudojęs fizinį smurtÄ â€“ užlaužęs nukentėjusiosios K. S. rankas ir laikydamas jas prispaudęs prie sienos bei užgulęs nukentėjusiÄ jÄ savo kÅ«nu, bandant nukentėjusiajai jį atstumti, verkiant, praÅ¡ant liautis ir sakant, kad jo nenori, nurengė nukentėjusiosios drabužius – kelnes, palaidinę, nusegė liemenėlę, jėga nuplėšė apatines kelnaites, lietė jos kÅ«nÄ , įkiÅ¡o savo pirÅ¡tus K.

S. į makÅ¡tį, taip pat įkiÅ¡o savo varpÄ Ä¯ K. S. iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu bei kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, bei įvedęs savo varpÄ Ä¯ K. S. makÅ¡tį, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja K. S. prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ nepilnametę K. S., tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai K. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų srityse, deÅ¡inės pėdos V pirÅ¡to srityje, kairio žasto srityje, deÅ¡inio žasto srityje, nugaros vidurinėje dalyje, deÅ¡inės Å¡launies srityje, makÅ¡ties gleivinės pavirÅ¡inio įtrÅ«kimo bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl psichikos sutrikimo-potrauminio streso.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendyje konstatuota A.

K. kaltė, kuriÄ teismas grindė byloje iÅ¡tirtais teisėtais faktiniais duomenimis.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti, nes teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę bei priteisė didelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad kaltę pilnai pripažino, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu atsiprašė, davė teismui nuoÅ¡irdžius parodymus, nurodė, jog su nukentėjusiÄ ja susipažino gegužės mėnesį parke, įvykio dienÄ jis buvo su ja susitikęs, apsipyko, bet vėliau pasikalbėję susitaikė.

Nukentėjusioji buvo išėjusi namo, o vakare bendrabutyje vartojo kokteilius, kambario durys buvo neužrakintos, kambaryje buvo liudytojas A. K. su dukra, su liudytojo dukryte nukentėjusioji K. S. žaidė. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, sėdėjo ant čiužinio, o vėliau pradėjo miegoti. Nuteistasis atsigulė Å¡alia jos ir viskas įvyko spontaniÅ¡kai. A. K. neneigė, kad galėjo panaudoti tam tikrus žargonus, nes buvo neseniai išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir K. S. galėjo ne taip suprasti; neneigė, kad galėjo bÅ«ti vienas, kitas Å¡iurkÅ¡tesnis prisilietimas, nes ilgÄ laikÄ neturėjo lytinių santykių.

Jo nuomone, teismas skyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes bei neturtinės žalos atlyginimo dydį. Prašė teismo atkreipti dėmesį į jo jaunÄ amžių ir kad jam bus sunku integruotis į visuomenę, kai atliks apylinkės teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusioji K. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir skirti A. K. griežtesnę bausmę. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir apkaltinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ , A.

K. advokatas V. Alekna prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis manė, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ .

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. teismo nuteistas įrodžius, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje. BK 149 straipsnio 3 dalyje kaltininkui baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki deÅ¡imties metų, o BK 150 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki deÅ¡imties metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, vadovavosi BK numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, vertino lengvinančių (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) ir sunkinančių (nenustatyta) jo atsakomybę aplinkybių kiekį, jo teistumÄ (teisiamas ketvirtÄ kartÄ , Å¡ias nusikalstamas veikas padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui, netrukus po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo) ir sprendė, jog teisinga bausmė yra laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Taip pat paskirtas bausmes subendrino, parenkant apėmimo bÅ«dÄ , nes nusikaltimai padaryti esant idealiai jų sutapčiai, taip pat taikė BK 641 straipsnio nuostatas A. K. pilnai pripažinus kaltę bei atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų nutarties 9 punkte normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina per griežta.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalykÄ ir reikalavimÄ , teisėjų kolegija analizuodama skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bausmės skyrimo apimtyje, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už abi nusikalstamas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobÅ«dį – padaryti du sunkÅ«s kvalifikuoti (nepilnametei) nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;

į kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tyčia; į nusikalstamų veikų stadijÄ â€“ nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę – A. K. administracine tvarka baustas, teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, iÅ¡nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir iÅ¡reiÅ¡kė kritikÄ padarytų veiksmų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir iÅ¡vardintas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kur įstatymo leidėjas nenumato jokių kitų bausmės alternatyvų.

Taip pat įvertintino ir tai, kad A. K. anksčiau ne kartÄ teistas, jam buvo skirtos bausmės, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo iÅ¡vada, tik patvirtina padarytos iÅ¡vados teisingumÄ , kad apeliantas yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, ne kartÄ elgėsi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, inkriminuoti nusikaltimai nukreipti į visuomenės jaunÄ (nepilnametę) dalį darant žalÄ jos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neteisėtumas apelianto atžvilgiu jau tampa jo netinkamo gyvenimo bÅ«du.

Nagrinėjamu atveju Å¡velnesnės bausmės (dydžio) skyrimas nebÅ«tų teisingas dėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirties įgyvendinimo užtikrinimo bei pažeistų vieÅ¡ojo intereso ir teisingumo principus.Be to, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kas nuteistojo atsakomybės padėtį dar Å¡velnino, nes buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam už nusikalstamas veikas subendrinta bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, toks teismo sprendimas bausmės dydžio parinkimo kontekste yra teisingas ir proporcingas padarytiems nusikaltimams bei kaltininko asmenybės įvertinime.

Keliant klausimÄ dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija nurodo, jog BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tuo, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas iÅ¡ A. K. priteisė 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apelianto nuomone, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Spręsdamas dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo neturtinės žalos atlyginimo kontekste, apylinkės teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kentė skausmÄ , jautė baimę, po nusikaltimų K. S. su tėvais kreipėsi psichologinės pagalbos, ji iki Å¡iol jaučia nerimÄ , baimę, pažeminimÄ , nuoskaudas.

Å ios žalos pagrįstumui teismas analizavo ir vertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ , jo turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Å¡io instituto taikyme svarbų pagrįstumo aspektÄ ir visiÅ¡kai sutinkant su apylinkės teismo vertinimu bei sprendimu, nenukrypus nuo teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose, visiÅ¡kai pagrįstai priteisė 8 000 Eur sumÄ .

Nors ir nuteistojo gynėjo teismo posėdyje paminėtose kasacinėse nutartyse civilinio ieÅ¡kinio instituto kontekste priteista mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertinamos nagrinėjamos bylos aplinkybės ir tik po to, atsižvelgus į suformuotÄ teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nustatomas konkretus žalos dydis. Å iuo atveju priteista 8 000 Eur suma patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas.

Teismas byloje tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir užtikrino pusiausvyrÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų.Apibendrinant visa kas įvertinta tam, kad bÅ«tų apeliacinis skundas ir jo argumentai tinkamai patikrinti dėl bausmės teisingumo ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, dar kartÄ pabrėžtina, jog bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

Byloje nesant pagrindų Å¡velninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija vertina, jog paskirta bausmė nėra per griežta, ankstesnės jam paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl nagrinėjamu atveju jam pagrįstai taikytas terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o nenustačius esminių proceso pažeidimų dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, apelianto A.

K. apeliacinis skundas atmestinas pilnai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                           JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas