ec94d5c8-a97f-446e-b1ff-553f91141ced · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-501-624/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01832-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. J. ir jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. J. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grÄ Å¾inimo į tarnybÄ ir darbo užmokesčio priteisimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja G. J. skunde teismui praÅ¡o:

1) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ tarnybos neteisėtu;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-28 įsakymÄ Nr. 41-921 dėl jos atleidimo iÅ¡ tarnybos;

3) grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ pasiÅ«lyti kitas pareigas valstybės tarnyboje;

4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-11-01;

5) priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2008-04-22, laimėjus konkursÄ , pradėjo dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros ir ugdymo departamento Jaunimo skyriuje. Nuo 2008-05-12 dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio A lygio 9 kategorijos vyriausiÄ jÄ specialiste. Vėliau jai buvo suteikta A lygio 11 kategorija. Å io pareigos priskirtos karjeros valstybės tarnautojo pareigoms. 2009-07-27 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimÄ dėl pareigybės panaikinimo, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimu Nr. 1-1126 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-07-20 įsakymu Nr. 41-579 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2009-10-01 panaikinama KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė ir etatÄ bei įspėjo, kad 2009-09-30 gali bÅ«ti atleista iÅ¡ valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 44 str. 1 d. 9 p. (valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas), perkeliant atleidimo datÄ iki to laiko, kada turėtų pasibaigti keturių mėnesių įspėjimo terminas.

Taip pat įspėjime buvo nurodyta, kad visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį jai gali bÅ«ti siÅ«lomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, jeigu ji atitiks tos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialius reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-04 įsakymu Nr. 40-1084 buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 130 str. 3 d., visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kuriems yra įteikti įspėjimai dėl pareigybės panaikinimo, suteikiamos 4,5 darbo dienos per 2 mėnesių įspėjimo laikotarpį, naujo darbo paieÅ¡koms.

Jai buvo suteiktos tik 2,5 darbo dienos, tuo pažeidžiant 2009-08-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 40-1084. Ä® jos praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti, kodėl jai nepriklauso toks laisvų nuo darbo dienų skaičius, koks buvo suteiktas kitiems darbuotojams ir valstybės tarnautojams, jokio konkretaus atsakymo negavo. VTÄ® 44 str. 5 d. tam tikrais atvejais leidžia atleisti valstybės tarnautojÄ jo atostogų ar laikino nedarbingumo metu. Bet įspėjimo termino patęsimas yra reguliuojamas DK 130 str. 4 d., kuri nustato, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojos ligos ar atostogų laikui.

Å iais atvejais įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas atostogavo ar buvo nedarbingas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , nes jai įspėjimo terminas pratęstas nebuvo, neatsižvelgiant į tai, kad ji nuo 2009-08-18 iki 2009-08-26 atostogavo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-09-29 įsakymu Nr. 41-921 „Dėl G. J. atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos“, atleido jÄ iÅ¡ valstybės tarnybos nuo 2009-09-30, perkeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2009-11-27, nes ji priklauso kategorijai tarnautojų, kurie turi bÅ«ti įspėjami ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius iki atleidimo.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-20 įsakymu Nr. 41-579 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybes administracijos pareigybių panaikinimo“, savivaldybės administracijoje buvo panaikintos 705 pareigybės, iš jų 24 Kultūros ir ugdymo departamento švietimo skyriuje. Vietoje panaikintų departamentų buvo įsteigti nauji departamentai ir skyriai, perskirstant tarnautojus. Pakeitus pareigybių pavadinimus, tarnautojų funkcijos praktiškai nepasikeitė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 40-1289 „Dėl švietimo departamento ir jo padalinių valstybės tarnautojų pareigybių parašymo tvirtinimo“ patvirtintas Švietimo departamento Švietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) aprašymas pagal specialiuosius reikalavimus šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui ir pagal šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos iš esmės nesiskiria nuo panaikintos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos išorės audito poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygio 11 kategorijos) aprašymo.

Tokiu būdu, panaikinant visas pareigybes, o vėliau įsteigiant naujas pareigybes, realiai šiuo atveju buvo įgyvendintas pareigybės pavadinimo pakeitimas, o ne realus pareigybės panaikinimas. Pareiškėja nebuvo perkelta į pareigybę, kurios specialieji reikalavimai ir funkcijos nesiskyrė nuo tų, kurias atliko iki pareigybės panaikinimo. Panaikinant pareigybę privalu vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str., kurio 1 d. yra numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - ir į žemesnės kategorijos pareigas.

Jokios kitos pareigos - nei to paties lygio ir kategorijos, nei žemesnės kategorijos jai nebuvo pasiÅ«lytos. Vietoje KultÅ«ros ir ugdymo departamento buvo įsteigti Å vietimo departamentas ir KultÅ«ros, sporto ir turizmo departamentas, perkeliant valstybės tarnautojus, dirbusius KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriuje į Å vietimo departamentÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 40-1289 „Dėl Å vietimo departamento ir jo padalinių valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo tvirtinimo“ nustato, kad Å vietimo departamente ir jo padaliniuose buvo numatytos 12 etatų valstybės tarnautojų A lygio 11 kategorijos, 2 etatai A lygio 10 kategorijos, 1 etatas A lygio 9 kategorijos.

Neatsižvelgiant į tai, kad turi du mažamečius vaikus (3 metų ir 7 metų), yra karjeros tarnautoja, turinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nustatytas garantijas, jokia pareigybė jai nebuvo pasiÅ«lyta. DK 129 str. numato, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ (DK 129 str. 1 d.), o atleidimas asmens, auginančio vaikus iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti vykdomas tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus (DK 129 str. 4 d.).

Atleidžiant jÄ iÅ¡ valstybės tarnybos, buvo pažeistas VTÄ® 43 str., DK 130 str. 3 d. ir 4 d., DK 129 str. (b. l. 2-5).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ darbo pareiÅ¡kėja buvo atleista nepagrįstai. Apie tai, kad pareiÅ¡kėja yra nėščia, atsakovė buvo informuota 2009-11-25, tačiau Å¡ios aplinkybės nesvarstė ir pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ tarnybos.

Tokiu būdu buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. nuostatos, nes pareiškėja galėjo būti atleista tik savivaldybės likvidavimo atveju. Šiuo atveju vyko reorganizacija. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta 2009-07-20, įspėjimas jai buvo įteiktas 2009-07-27, o naujos pareigybės buvo patvirtintos 2009-07-21. Perkėlimas į naujas pareigybes buvo vykdomas nuo 2009-10-01, tačiau pareiškėjai nebuvo pasiūlyta nei viena nauja pareigybė. Pareiškėjos perkėlimas į kitas pareigybes net nebuvo svarstomas.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad 2009-11-27 Å vietimo departamente A12 kategorijos pareigybė buvo pakeista į A10 kategorijos. IÅ¡ kito departamento buvo perkelti du asmenys, o pareiÅ¡kėjai, kuri dirbo tame departamente, nauja pareigybė nebuvo pasiÅ«lyta. PasiÅ«lymÄ užimti naujÄ pareigybę 2009-09-25 gavo darbuotoja B. L., nors pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ ji negalėjo tos pareigybės užimti, todėl 2009-10-27 buvo pakeistas pareigybės apraÅ¡ymas. Taip pat pažymėjo, kad nėščios moters apsauga yra nustatyta įstatymuose bei Europos Bendrijos teisėje, atsakovė buvo laiku informuota apie pareiÅ¡kėjos nėštumÄ , tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Prašė atleidimÄ pripažinti neteisėtu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ , sprendimÄ nukreipti vykdyti skubiai. Pateiktame atsiliepime į skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2009-07-15 priėmė sprendimÄ Nr. 1-1126 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“, kuriuo nustatė naujÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ ir patvirtino didžiausiÄ leistinÄ administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių.

Å io sprendimo pagrindu buvo įvykdyta Vilniaus miesto savivaldybes administracijos struktÅ«ros reorganizacija, kurios metu buvo panaikinti kai kurie administracijos padaliniai, perskirstytos jų funkcijos, įkurta dalis naujų padalinių. Be to, vykdant minėtÄ sprendimÄ , administracijos tarnautojų ir darbuotojų skaičius buvo sumažintas nuo 944 iki 710, panaikinant tarnautojų etatus naikinamuose administracijos padaliniuose ir įsteigiant naujus naujai įkurtuose padaliniuose, tačiau nevirÅ¡ijant minėto didžiausio leistino administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus.Visi 2009-07-15 Tarybos sprendimo pagrindu naikintini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų etatai buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-20 įsakymu Nr. 41-579.

Tarp panaikintų pareigybių buvo ir KultÅ«ros ir ugdymo departamento tarnautojų bei darbuotojų pareigybės, tame tarpe ir Å¡io departamento Å vietimo skyriaus bei Å¡iame skyriuje veikusio Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio vyriausiųjų specialistų 3 pareigybės (A lygio 11 kategorijos), iÅ¡ kurių vienÄ iki reorganizacijos užėmė pareiÅ¡kėja. Administracijos direktoriaus 2009-07-31 įsakymu Nr. 41-619 buvo patvirtintas naujas, 2009-07-15 Tarybos sprendimu nustatytÄ Administracijos struktÅ«rÄ atitinkantis, administracijos pareigybių sÄ raÅ¡as.

Tokiu būdu, vietoje iki reorganizacijos buvusio Kultūros ir ugdymo departamento buvo įkurti Kultūros, sporto ir turizmo departamentas bei Švietimo departamentas, atitinkamai priskiriant dalį Kultūros ir ugdymo departamento vykdytų funkcijų. Atkreipia dėmesį, kad panaikintame Kultūros ir ugdymo departamente iš viso dirbo 78 tarnautojai ir darbuotojai, iš kurių vienas A lygio 16 kategorijos, vienas - A lygio 15 kategorijos, šeši - A lygio 14 kategorijos, dešimt - A lygio 13 kategorijos, devyniolika - A lygio 12 kategorijos, dvidešimt keturi - A lygio 11 kategorijos, penki - A lygio 10 kategorijos ir vienas - A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojai bei dešimt darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Po reorganizacijos įkurtuose Kultūros, sporto ir turizmo departamente bei Švietimo departamente iš viso liko dirbti 44 tarnautojai ir darbuotojai, taigi ne mažiau kaip 34 buvę Kultūros ir ugdymo departamento tarnautojai bei darbuotojai negalėjo būti perkelti dirbti į minėtus du naujai įkurtus departamentus, nes juose įsteigtų etatų skaičius buvo žymiai mažesnis. Kultūros, sporto ir turizmo departamente buvo įsteigta 17 pareigybių: viena - A lygio 16 kategorijos, viena - A lygio 15 kategorijos, dvi - A lygio 14 kategorijos, vienuolika - A lygio 12 kategorijos ir dvi - A lygio 11 kategorijos.

Daugelis buvusiam Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriui priskirtų funkcijų buvo perduotos naujai įkurtam Švietimo departamentui. Minėtame departamente įkurti Neformaliojo švietimo skyrius, Švietimo planavimo ir organizavimo skyrius bei Švietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyrius. Iš viso Švietimo departamente įsteigtos 27 pareigybės: viena A lygio 16 kategorijos, viena - A lygio 15 kategorijos, dvi - A lygio 14 kategorijos, aštuonios - A lygio 12 kategorijos, dvylika - A lygio 11 kategorijo, dvi - A lygio 10 kategorijos ir viena - A lygio 9 kategorijos.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Taigi net jei bÅ«tų priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjÄ paskirti į kitas, naujai įsteigtas pareigas, ji galėjo bÅ«ti perkelta tik į ne aukÅ¡tesnes kaip A lygio 11 kategorijos pareigas. Be to, toje pačioje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas.

Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius. Taigi įstatymas leidžia karjeros valstybės tarnautojÄ atleisti iÅ¡ pareigų jei jo pareigybė yra panaikinama ir nėra galimybės jo perkelti į kitas to paties lygio ar žemesnes pareigas ar tarnautojas nesutinka bÅ«ti perkeliamas, tačiau yra nustatoma pareiga darbdaviui tinkamai informuoti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ pareigybės panaikinimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai apie bÅ«simÄ jos pareigybės panaikinimÄ buvo praneÅ¡ta Administracijos direktoriaus 2009-07-22 raÅ¡tu Nr. 1097, su kuriuo pareiÅ¡kėja susipažino 2009-07-27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja augina du vaikus iki 14 metų, vadovaujantis VTÄ® 43 str. 1 d., įspėjimas apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ pareigų jai turėjo bÅ«ti įteiktas prieÅ¡ 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Remiantis tuo, 2009-09-28 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-921 „Dėl G.

J. atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos“ buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų data nukeliama į 2009-11-27. Tokiu bÅ«du, nuo įspėjimo apie bÅ«simÄ pareigybės panaikinimÄ Ä¯teikimo pareiÅ¡kėjai 2009-07-27 iki jos atleidimo iÅ¡ pareigų dienos praėjo 4 mėnesiai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai įvykdė savo pareigÄ informuoti pareiÅ¡kėjÄ , kaip tai numatyta VTÄ® 43 str. 1 d. Valstybės tarnybos įstatymas suteikia teisę atleisti karjeros valstybės tarnautojus jei Å¡ių tarnautojų užimamos pareigybės naikinamos.

Pažymėjo, kad tokia teisė darbdaviui yra numatyta ne tik minėtame įstatyme, bet ir DK, kurio 129 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarime Nr. 44 išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų;

įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktÅ«ros struktÅ«riniai pertvarkymai turėtų bÅ«ti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymÄ , įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai turi bÅ«ti realÅ«s, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bÅ«ti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2004-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-311/2004).

LAT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad struktÅ«rinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo atsakovo (darbdavio) struktÅ«ra (sandara) ir kaip ji pakito. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, kad dėl tų struktÅ«rinių pertvarkymų atitinkamÄ darbÄ dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, o ne pagal tai, ar pas darbdavį yra kitų (su kitokiomis funkcijomis) darbo vietų, į kurias darbuotojÄ galima bÅ«tų perkelti (LAT 2005-04-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2005).

Be to, LAT konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar iÅ¡liko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas.

Jeigu dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali bÅ«ti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (LAT 2007-04-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007). Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, darbuotojÄ galima atleisti iÅ¡ užimamų pareigų dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, jei tokie pertvarkymai yra realÅ«s ir jei tokių pertvarkymų rezultate yra atsisakoma darbuotojo vykdytų funkcijų ar tokių funkcijų atlikimui užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus.

IÅ¡ pridedamų dokumentų akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros reorganizacija yra realiai įvykdyta. Jos metu ne tik atleista apie 200 tarnautojų ir darbuotojų, panaikinta dalis padalinių, bet ir perskirstytos padaliniams tenkančios funkcijos, siekiant iÅ¡vengti jų dubliavimo. Taigi įvykdžius savivaldybės administracijos reorganizacijÄ buvo panaikintas atskirų savivaldybės vykdomų funkcijų iÅ¡skaidymas per kelis struktÅ«rinius padalinius, pavyko sumažinti joms atlikti reikalingas darbo sÄ naudas efektyviau iÅ¡naudojant turimus iÅ¡teklius bei užtikrinti savivaldybės funkcijų vykdymÄ panaudojant mažesnį darbuotojų skaičių.

Tokiu bÅ«du Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutaupo nemaÅ¾Ä dalį jai skiriamų lėšų, o tai ypač svarbu dėl esamos ekonominės valstybės situacijos ženkliai sumažėjus savivaldybės finansavimui bei biudžeto lėšų surinkimui. PareiÅ¡kėja skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reorganizacijos tarnautojų funkcijos praktiÅ¡kai nepasikeitė, o buvo pakeisti tik pareigybių pavadinimai. Kaip matyti iÅ¡ pridedamų administracijos struktÅ«rinių padalinių nuostatų ir tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymų, KultÅ«ros ir ugdymo departamente iki reorganizacijos veikusio Å vietimo skyriaus ir po reorganizacijos įkurto Å vietimo departamento vykdomos funkcijos sutampa tik iÅ¡ dalies.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-22 įsakymu patvirtintais Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus nuostatais, šiam skyriui buvo pavesta vykdyti 40 funkcijų, kurių dalies naujai patvirtintuose Švietimo departamento nuostatuose atsisakyta. Pagal administracijos direktoriaus 2009-08-21 įsakymu Nr. 40-1153 patirtintus Švietimo departamento ir jo padalinių nuostatus, Švietimo departamentui yra pavesta vykdyti 24 funkcijas. Taigi iš patvirtintų minėtų padalinių nuostatų matyti, jog naujai sukurtam Švietimo departamentui yra keliami skirtingi uždaviniai bei priskirtos iš dalies kitos funkcijos negu iki reorganizacijos veikusiam Švietimo skyriui.

Be to, Å vietimo departamentui bei jo skyriams perėmus dalį naujų ir atsisakius kai kurių buvusių funkcijų, atitinkamai Å¡ie pakeitimai atsispindi ir Å¡iems padaliniams priskirtų tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymuose. PareiÅ¡kėjos eitų pareigų pareigybės apraÅ¡ymas ir Å vietimo departamento Å vietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pareigybės apraÅ¡ymas iÅ¡ esmės skiriasi. Pažymėjo, kad Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio vyriausiajam specialistui (pareigos, kurias iki reorganizacijos ėjo pareiÅ¡kėja) buvo pavesta rengti Savivaldybės tarybos sprendimų, Administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų projektus, dalyvauti pedagogų atestacijos komisijose, koordinuoti priskirtų mokomųjų dalykų dėstymÄ , koordinuoti dvikalbio ugdymo projekto vykdymÄ bei vykdyti kai kurias kitas funkcijas, kurios į Å vietimo departamento Å vietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pareigybės apraÅ¡ymÄ neįtrauktos.

Be to, naujai įsteigtoms Švietimo departamento Švietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms yra priskirta papildomų funkcijų, kurių pareiškėjos užimtų pareigų aprašyme nebuvo (švietimo stebėsenos vykdymas, informacijos apie švietimo įstaigų veiklos pokyčius ir būklę, mokinių mokymosi pasiekimus kaupimas, siūlymų teikimas, informacijos teikimas LR Švietimo ir mokslo ministerijai, olimpiadų, konkursų organizavimas ir kt).

Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į naujai sukurtas Å vietimo departamento Å vietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ar kitas pareigas, ji turėtų atlikti kitokias funkcijas negu dirbdama ankstesnėse pareigose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reorganizacijos metu buvo atlikti realÅ«s pokyčiai administracijos padaliniuose, kuruojančiuose Å¡vietimo ir ugdymo sritį, kurių metu ne tik buvo atsisakyta dalies darbuotojų etatų, sukurti nauji departamentai, skyriai ir poskyriai, bet ir įvyko struktÅ«riniams administracijos padaliniams priskirtų funkcijų peržiÅ«rėjimas bei perskirstymas, atsisakant jų dubliavimo, tokiu bÅ«du efektyvinant administracijos veiklÄ bei sudarant sÄ lygas įstatymais ir kitais teisės aktais savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas atlikti mažesnėmis sÄ naudomis.

Tokiu bÅ«du, sukÅ«rus efektyvesnę administracijos struktÅ«rÄ , minėtoms funkcijoms atlikti pakanka mažesnio darbuotojų skaičiaus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo priversta atsisakyti dalies tarnautojų etatų, nes buvęs tarnautojų ir darbuotojų skaičius esamai struktÅ«rai tapo per didelis. Taigi, nagrinėjamu atveju atlikti administracijos veiklos pakeitimai visiÅ¡kai atitinka aukščiau iÅ¡dėstytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kokiais atvejais darbdavys gali atleisti darbuotojÄ dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų.

Pareiškėja savo skundo argumentus grindžia VTĮ 43 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Tačiau toje pačioje straipsnio dalyje teigiama, jog jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pareigos, naikindama pareiÅ¡kėjos užimtÄ pareigybę, bet kuriuo atveju perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitas pareigas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios jai suteiktų pirmenybę bÅ«ti perkeltai į kitas pareigas, iÅ¡skyrus tai, jog ji augina du vaikus iki 14 metų. Pirmenybę likti darbe kai mažinamas darbuotojų skaičius reglamentuoja DK 135 str. 1 d. Nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl darbuotojo pirmenybės teisės likti užimamose pareigose mažinant etatų skaičių yra taikomi tik tuo atveju, jei darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė už kitų darbuotojų ir jis atitinka pretenduojamos pareigybės apraÅ¡yme nurodytus reikalavimus.

Å ios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. LAT 2004-01-21 nutartyje konstatavo, kad teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai, turi nustatyti:

a) ar ieÅ¡kovė turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 str. 1 d. punktÄ ;

b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 str. 1 d. punktÄ ar jos neturėjo;

c) ar ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti taikoma jos turima pirmenybė ir prieÅ¡ kuriuos paliktus dirbti darbuotojus (LAT 2004-01-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-58/2004). LAT 2005-12-21 nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai, visų pirma turi nustatyti, ar yra faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ Å¡Ä¯ darbuotojÄ priskirti prie asmenų, kuriems įstatymas (ir kolektyvinė sutartis) numato pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju; konstatavęs, kad pagal kurį nors vienÄ ar kelis DK 135 str. 1 d. punktus darbuotojas turi pirmenybės teisę, teismas DK 135 str. 2 d. nurodytais atvejais įvertina Å¡io ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikacijÄ ir nustato, ar pirmenybė Å¡iam darbuotojui taikytina ir prieÅ¡ kuriuos paliktus dirbti darbuotojus, ar pirmenybės teisė nėra pažeista.

Pagal DK 135 str. 2 d. pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėjo, kad pirmenybė jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijÄ .

Darbuotojo kvalifikacija, reikÅ¡minga DK 135 str. 2 d. taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis. Darbuotojo kvalifikacijÄ apibÅ«dina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ . Kvalifikacija nėra tapati iÅ¡silavinimui, nes iÅ¡silavinimas yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių darbuotojo kvalifikacijÄ (LAT 2005-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-631/2005). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja neatitinka nei vieno iÅ¡ DK 135 str. 1 d. nurodytų kriterijų, kuriais remianti jai galėtų bÅ«ti suteikta pirmenybė likti darbe kai dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų yra mažinamas darbuotojų skaičius, t. y. pareiÅ¡kėja darbovietėje nėra sužalota ar susirgusi profesine liga, viena neaugina vaikų iki 16 metų bei neprižiÅ«ri kitų Å¡eimos narių, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, neturi 10 metų nepertraukiamo darbo stažo Å¡ioje darbovietėje, jai iki senatvės pensijos liko daugiau kaip 3 metai ir ji nėra iÅ¡rinkta į darbuotojų atstovaujamÄ jį organÄ , todėl pareiÅ¡kėja neturi jokios pirmenybės teisės bÅ«ti perkeliama į kitas naujai įsteigtas pareigas.

Pažymėjo, kad nepaisant to, jog DK 129 str. 4 d. nustatyta, kad nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, auginančių vaikų iki 14 metų, galima tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, Å¡iuo atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėja neturi pirmenybės teisės likti pareigose. TokiÄ iÅ¡vadÄ daro atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja atleidžiama dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, o tokiu atveju darbuotojo pirmenybes teisę likti darbe reglamentuoja minėta DK 135 str. 1 d.

BÅ«tent Å¡ioje dalyje įtvirtinta nuostata laikytina specialiÄ ja norma DK 129 str. atžvilgiu, nes yra skirta reglamentuoti konkretų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ - darbovietės struktÅ«rinius pertvarkymus. Be to, įvertinant aplinkybę, kad įvykdžius minėtus pertvarkymus, iÅ¡ esmės pasikeičia ne tik darbovietės struktÅ«ra, darbuotojų atliekamos funkcijos, bet ir sumažėja pačių darbuotojų poreikis, todėl darbuotojo palikimas pareigose, darbdaviui negalint užtikrinti jam pilno darbo krÅ«vio, faktiÅ¡kai reikÅ¡tų dalines darbuotojo prastovas, o tai iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, kaip numatyta minėtoje DK 129 str. 4 d.

Atsižvelgiant į tai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ užimamų pareigų dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004). LAT senatas 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad DK 129 str. 4 d. prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifikÄ , veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir j į pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiÅ¡kai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, Å¡is darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jį perkelti į kitÄ darbÄ (DK 122 str.).

Teismas pažymėjo, kad dėl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų panaikinus budėtojo etatÄ ieÅ¡kovės darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingas, dėl to tolesnis darbuotojo palikimas darbe perdavus vykdytas funkcijas kitiems darbuotojams reikÅ¡tų tokio darbuotojo faktinę prastovÄ ; tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, Å¡ios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas iÅ¡vengti nuostolių darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ DK 129 str. 2 ir 4 dalių pagrindais.

Darbdaviui ekonominė bÅ«tinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis iÅ¡vengti nepagrįstų darbo užmokesčio iÅ¡laidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnaÅ¡u neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 str. 2, 4 dalis atleisti darbuotojÄ laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos (LAT 2004-06-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2004).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos galimybių likti tarnyboje ir bÅ«ti perkeltai į kitas pareigas, visų pirma turi bÅ«ti įvertinta pareiÅ¡kėjos kvalifikacija ir jos atitikimas pareigybės apraÅ¡yme nustatytiems reikalavimams. Kaip pažymėta aukščiau minėtoje LAT praktikoje, darbuotojo kvalifikacijÄ apibÅ«dina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja į pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo priimta tik 2008-04-22, o KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyryje dirbo nuo 2008-05-12, t. y. tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, pareiÅ¡kėjos stažas darbovietėje buvo tik 1 m ir 5 mėn. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos darbo stažas darbovietėje buvo trumpiausias tarp visų poskyrio tarnautojų ir vienas trumpiausių visame Å vietimo skyriuje.

Be to, daugeliui iÅ¡ skyriaus tarnautojų buvo suteiktos kvalifikacinės klasės, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai jokia kvalifikacinė klasė per jos darbo laikotarpį suteikta nebuvo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neturėjo pirmenybės teisės likti pareigose ne tik dėl to, kad neatitinka nei vieno iÅ¡ DK 135 str. 1 d. nurodytų kriterijų, bet ir dėl to, kad jos kvalifikacija nebuvo aukÅ¡tesnė už kitų Å vietimo skyriaus tarnautojų. Taip pat nurodo, kad visiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad jos atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų neteisėtu daro tai, jog jai nebuvo suteikta pakankamai laiko naujo darbo paieÅ¡koms įspėjimo apie pareigybės panaikinimÄ galiojimo metu.

Iš pareiškėjos kartu su skundu pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus įsakymų matyti, kad pareiškėjai 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo suteiktos 2,5 darbo dienos laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Vadovaujantis administracijos direktoriaus 2009-08-04 įsakymo Nr. 40-1084 „Dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms“ 1 punktu, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, gali būti suteikiama po pusę darbo dienos arba visa darbo diena, arba dvi darbo dienos per mėnesį iš karto laisvo nuo darbo laiko (iš viso 4,5 darbo dienos per 2 mėnesių laikotarpį).

Taigi minėtu įsakymu laisvų nuo darbo dienų skaičius per vienÄ mėnesį yra ribojamas iki 2,5 darbo dienos - bÅ«tent tiek, kiek pareiÅ¡kėjai buvo suteikta 2009 m. rugsėjo mėnesį. Pati pareiÅ¡kėja kartu su skundu pateikiamame 2009-09-23 praÅ¡yme pripažįsta, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį teise gauti laisvų nuo darbo dienų naujo darbo paieÅ¡koms nepasinaudojo. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikia jokių įrodymų, kad ji bÅ«tų praÅ¡iusi suteikti 4,5 darbo dienos laisvo laiko ir jai suteikti tiek dienų laisvo laiko bÅ«tų atsisakyta.

Pažymėjo, kad net jei bÅ«tų pripažinta pareiÅ¡kėjos teisė gauti daugiau laisvo nuo darbo laiko negu jai buvo suteikta, tai negalėtų turėti jokios įtakos pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumui. Minėtų laisvų dienų suteikimas yra įspėto apie galimÄ atleidimÄ darbuotojo teisė, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyta draudimo atleisti darbuotojo iÅ¡ pareigų, jei jis nepasinaudojo savo teise gauti papildomo laisvo laiko naujo darbo paieÅ¡koms. Be to, laisvas laikas pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas KultÅ«ros ir ugdymo departamento direktoriaus įsakymais, t. y.

Å¡iuo atveju buvo priimti atskiri individualaus pobÅ«džio teisės aktai, kurie negali turėti įtakos kito teisės akto - Administracijos direktoriaus įsakymo dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos - teisėtumui. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtais KultÅ«ros ir ugdymo departamento direktoriaus įsakymais jai suteiktu laisvu nuo darbo laiku, turėjo teisę ginčyti Å¡iuos įsakymus, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo (b. l. 36-44).Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos atleidimas susijęs su Vilniaus miesto savivaldybėje įvykdyta reorganizacija, kurios metu buvo iÅ¡ esmės pakeista visa struktÅ«ra, panaikinta didžioji dalis pareigybių: iÅ¡ 944 pareigybių buvo panaikintos 702 pareigybės, tame tarpe – visos KultÅ«ros ir ugdymo departamento tarnautojų ir darbuotojų pareigybės. Po reorganizacijos realiai tik apie pusę darbuotojų buvo galima perkelti į naujai įsteigtas pareigybes. PareiÅ¡kėjos atleidimo atveju įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, jai laiku buvo praneÅ¡ta apie atleidimÄ .

PareiÅ¡kėja buvo atleista dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, pirmenybės likti darbe Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pirmumo teisės likti darbe pagrindais ji neturėjo. Darbuotojai, perkelti iÅ¡ kitų departamentų, visiÅ¡kai atitiko pareigybės apraÅ¡ymuose nustatytus reikalavimus, buvo atsižvelgta ir į jų turimÄ staÅ¾Ä bei kvalifikacijÄ . PareiÅ¡kėjai nebuvo pasiÅ«lytos pareigos, kurias Å vietimo skyriuje užėmė B. L., nes buvo įvertintos funkcijos, kurias turėtų atlikti konkretus asmuo: tai pareigybei buvo nustatytas reikalavimas turėti patirtį dokumentų valdymo srityje, o pareiÅ¡kėja tokios patirties neturėjo, todėl tų pareigų užimti negalėjo.

Nuo 2009-10-01 laisvų pareigybių, kurias galėtų užimti pareiÅ¡kėja, nėra, visos pareigybės yra aukÅ¡tesnės nei A 11 kategorijos, o perkelti tarnautojÄ galima į tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjos kvalifikacija yra aukÅ¡tesnė nei kitų darbuotojų: pareiÅ¡kėjos darbo stažas – 3 metai, kvalifikacinė klasė jai nebuvo suteikta. PareiÅ¡kėjos nėštumas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pagrindu įsakymÄ dėl jos atleidimo pripažinti neteisėtu, kadangi Å¡i aplinkybė įsakymo priėmimo metu atsakovei, be to ir pareiÅ¡kėjai, nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinoma, nes ta aplinkybė dar neegzistavo, Å¡i aplinkybė atsirado jau po įsakymo įsigaliojimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , jei darbuotojas neinformuoja darbdavio apie aplinkybes, suteikiančias jam pirmenybės teisę likti darbe, tai tokia jo teisė vėliau gali bÅ«ti neginama. Taip pat paaiÅ¡kino, kad realiai darbuotojÄ galima grÄ Å¾inti į tas pareigas, kurias jis ėjo, o Å¡iai dienai tokių pareigų nėra. DK 297 str. 4 d. numatytos aplinkybės, kada darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ . PareiÅ¡kėja nenurodo, į kokias pareigas ji pretenduoja, o laisvų pareigų Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, kurias pareiÅ¡kėja, teismui grÄ Å¾inus jÄ Ä¯ tarnybÄ , galėtų užimti nėra.

Todėl teismui tenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , realiai nebÅ«tų galimybės sprendimo įvykdyti. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjos, jos ir atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimais, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pareiÅ¡kėja G. J. nuo 2008-04-22 buvo priimta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros ir ugdymo departamento Jaunimo reikalų skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (I tomas, b. l. 6), nuo 2008-05-12 buvo perkelta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (I tomas, b. l. 7), o įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos ir atleidimo iÅ¡ tarnybos metu užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2005-07-15 sprendimu Nr. 1-1126 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“ patvirtinus naujÄ Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ , didžiausiÄ leistinÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių bei pripažinus netekusiais galios ankstesnius Å¡iuos klausimus reglamentuojančius sprendimus (I tomas, b. l. 47-49), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-07-20 įsakymu Nr. 41-579 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2009-10-01 panaikino KultÅ«ros ir ugdymo departamento 78 pareigybes, tame tarpe – tris Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybes (I tomas, b. l. 50-68).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-07-31 įsakymu Nr. 41-618 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡o tvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2009-10-01, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡Ä (I tomas, b. l. 69-70), iÅ¡ kurio manyti, kad Å vietimo departamente, kuris toliau turėjo vykdyti KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus funkcijas, numatytos 27 pareigybės, tame tarpe: Neformaliojo Å¡vietimo skyriuje - 3 A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės, Å vietimo analizės, vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimo skyriuje – 5 A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės, Å vietimo planavimo ir organizavimo skyriuje - 9 A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės (2 Å¡ios pareigybės etatai 2009-09-02 įsakymu panaikinti, įsteigiant A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto etatÄ ir A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę ir etatÄ (I tomas b. l. 84-90)) (I tomas, b. l. 71-83).

Kaip matyti iš Švietimo departamento Švietimo planavimo ir organizavimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymų (I tomas, b. l. 91-92), šios pareigybės funkcijos iš esmės atitinka Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos išorės audito poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės funkcijas, iš esmės analogiški ir reikalavimai asmeniui, galinčiam užimti šias pareigas (I tomas, b. l. 14-16).

Atsakovė 2009-07-22 raÅ¡tu Nr. 1097, kuris buvo įteiktas 2009-07-27, informavo pareiÅ¡kėjÄ G. J. apie jos pareigybės panaikinimÄ nuo 2009-10-01 bei įspėjo, kad 2009-09-30 ji gali bÅ«ti atleista iÅ¡ tarnybos pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (I tomas, b. l. 8), o 2009-09-28 įsakymu Nr. 41-91 „Dėl G. J. atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos“, kuris įtektas 2009-10-01, atleido KultÅ«ros ir ugdymo departamento Å vietimo skyriaus Vadybinės ir pedagoginės veiklos iÅ¡orės audito poskyrio vyriausiÄ jÄ specialistę G.

J. 2009-09-30 iÅ¡ valstybės tarnybos pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p., atleidimo datÄ perkeliant į 2009-11-27 (I tomas, b. l. 9). PareiÅ¡kėja G. J. 2009-11-23 praneÅ¡imu, kuris buvo įteiktas 2009-11-25, pranešė atsakovei, kad ji yra Å¡eÅ¡tÄ savaitė nėščia, bei pateikė tai patvirtinantį dokumentÄ (II tomas, b. l. 76-78).             LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str., reglamentuojančio valstybės tarnautojų atleidimÄ iÅ¡ pareigų, 1 d. 9 p. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaikÄ (vaikus) iki trejų metų, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ pareigų Å¡io straipsnio 1 dalies 4, 9 (iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja G.

J. jos atleidimo iÅ¡ pareigų metu, t. y. 2009-11-27, buvo nėščia, apie Å¡iÄ aplinkybę atsakovę informavo dar iki atleidimo iÅ¡ pareigų, pareiÅ¡kėja G. J. 2009-11-27 iÅ¡ pareigų negalėjo bÅ«ti atleista. Atsakovės atstovo teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. nuostata Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi apie tai, kad pareiÅ¡kėja G. J. yra nėščia, atsakovė buvo informuota jau po įsakymo, kuriuo ji atleista iÅ¡ pareigų, priėmimo, yra nepagrįsti:

LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nėra numatyta, nuo kurio momento draudžiama atleisti nėščiÄ valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų, todėl bet kokiu atveju, jei tokia aplinkybė tapo žinoma iki valstybės tarnautojos atleidimo iÅ¡ pareigų, t. y. iki tarnybos santykių pasibaigimo, jos privalo bÅ«ti laikomasi. Pažymėtina, kad nors DK 132 str. 1 d. nuostatos Å¡iuo atveju nėra taikomos (LR valstybės tarnybos įstatymas 5 str.), aiÅ¡kinant LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas dėl čia įtvirtinto draudimo atleisti iÅ¡ pareigų nėščiÄ valstybės tarnautojÄ , teismas atsižvelgia į DK 132 str. 1 d. nuostatÄ , kuri numato, kad darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumÄ .

Kadangi ginčijamas įsakymas dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos naikinimas kaip prieÅ¡taraujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d., kiti skunde ir pareiÅ¡kėjos atstovės teismo posėdyje nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, nėra reikÅ¡mingi.  LR valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl atsižvelgiant į minėto įstatymo 5 str., taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str., kurio 3 ir 4 d. numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.PareiÅ¡kėja skundu pareiÅ¡kė reikalavimÄ grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ , teismo posėdyje šį savo reikalavimÄ palaikė. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad yra LR darbo kodekso 297 str. 4 d. numatytos aplinkybės, t. y. pareiÅ¡kėja į tarnybÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inta, kadangi pareiÅ¡kėjos pareigybė yra panaikinta, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Å¡iuo metu nėra laisvos pareigybės, kuriÄ pareiÅ¡kėja galėtų užimti, atsižvelgiant į tai, kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas atleisti nėščiÄ valstybės tarnautojÄ LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu – kai naikinama jos užimama pareigybė – galima tik tada, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama, ko Å¡iuo atveju nėra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje po struktÅ«rinių pertvarkymų yra to paties lygio ir kategorijos pareigybių, kurias pareiÅ¡kėja gali užimti,     pareiÅ¡kėjos reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies – pareiÅ¡kėja, kaip ir numato DK 297 str. 3 d., grÄ Å¾inama į pareigas, iÅ¡ kurių ji buvo atleista, t. y.

į valstybės tarnybÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Kaip atsakovei toliau spręsti su pareiÅ¡kėjos G. J. tarnyba susijusius klausimus, t. y. siÅ«lyti užimti pareigas ir ar pan., yra jos teisė, todėl nėra jokio pagrindo jÄ Ä¯pareigoti atlikti tokio pobÅ«džio veiksmus.      Taip pat tenkinamas pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos: pareiÅ¡kėjai už laikotarpį nuo 2009-11-28 iki 2010-02-22 priteisiamas 691,44 Lt vidutinis darbo užmokestis, kurį nustatant iÅ¡ 7336,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumos atimama 5319,74 Lt jai jau iÅ¡mokėta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma, 1325,52 Lt iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi pagal LR darbo kodekso 177 str. nuostatas ji iÅ¡mokama tik nutraukiant darbo sutartį (I tomas, b. l. 9) (7336,70-(5319,74+1325,52))=691,44 Lt – 16 darbo dienų (2009 m. lapkričio mėn. – 1 darbo diena, 2010 m. vasario mėn. – 15 darbo dienų), kai, pagal atsakovės pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjos G.

J. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 126,06 Lt (I tomas, b. l. 140-141), taip pat po 126,06 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2010-02-23 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimo dalis dėl G. J. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , atsižvelgiant į jos praÅ¡ymÄ (II tomas, b. l. 108), LR valstybės tarnybos įstatymo 5 str., LR darbo kodekso 299 str. 2 d. nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Å¡ios normos taikymo praktikÄ nagrinėjant ginčus dėl grÄ Å¾inimo į valstybės tarnybÄ (2007-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007), nukreipiama vykdyti skubiai.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (I tomas, b. l. 2-5).Pagal ABTÄ® 44 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos šalies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje iÅ¡laidas už laikÄ , kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai.ABTÄ® 44 str. 6 d. nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 str. l d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Advokatui teikiant pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžio“, nuo 2008-01-01 nustatęs 800 litų MMA. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos atstovė parengė skundÄ (I tomas, b. l. 2-5). Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktai nustato, kad apskaičiuojant priteistinÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kinio (skundo) suraÅ¡ymÄ , taikomas koeficientas 3. IÅ¡ 2009-10-29 pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 142 matyti, kad pareiÅ¡kėja už skundo teismui parengimÄ advokatei sumokėjo 1000 Lt (II tomas, b. l. 80-81), už atstovavimÄ pagal 2010-02-01 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 168 sumokėjo 200 Lt (II tomas, b. l. 106-107).

Rekomendacijos nustato maksimalų priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 p. nurodytus kriterijus, konkrečioje byloje užmokesčio dydis gali bÅ«ti sumažintas. Kadangi iÅ¡nagrinėtas teisinis ginčas savo esme ir apimtimi nebuvo sudėtingas, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl iÅ¡ atstovo nereikalavo didelės teisės normų analizės, advokato darbo ir laiko sÄ naudos nebuvo didelės, pareiÅ¡kėjai priteisiama 800 Lt suma už skundo parengimÄ .Administracinėje byloje advokatė dalyvavo 2010-01-20 teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.00 val. iki 10.20 val., t. y. 1 val. 20 min., ir 2010-02-11 teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.00 val. iki 9.25 val., t. y. 25 min.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų ir vienoje byloje sumuojamas. Paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Advokatė byloje atstovavo iÅ¡ viso 1 val. 45 min. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir Rekomendacijų 7, 8.18 p., kuriame numatyta, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme taikytinas 0.15 koeficientas, pareiÅ¡kėjai maksimaliai už advokato atstovavimÄ teisme galėtų bÅ«ti priteista 240 Lt suma.

PareiÅ¡kėja už atstovavimÄ teisme praÅ¡o priteisti 200 Lt, todėl pareiÅ¡kėjai G. J. už advokatės atstovavimÄ teismo posėdžiuose priteisiama 200 Lt suma. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisiama 1000 Lt teismo ir atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 ir 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjos G. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.

M. 2009-09-28 įsakymÄ Nr. 41-921 „Dėl G. J. atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos“.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ G. J. į valstybės tarnybÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjai G. J. 691,44 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-11-28 iki 2010-02-22, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-02-23 iki teismo sprendimo dėl jos grÄ Å¾inimo į tarnybÄ Ä¯vykdymo, skaičiuojant po 126,06 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis.

Sprendimo dalį dėl pareiÅ¡kėjos G. J. grÄ Å¾inimo į valstybės tarnybÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykdyti skubiai.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos G. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-11-28 iki 2010-02-22 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo bÅ«ti apskaičiuoti ir iÅ¡skaityti sprendimo vykdymo eigoje.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjai G. J. 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidas. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      ArÅ«nas Dirvonas                        Â