ec92d067-5931-47c3-951e-1cdb2e2bc3ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-345-1077/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19332-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.6.15.; 2.6.7.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. R., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei, atsakovės atstovui advokatui Romualdui Vitkui, trečiajam asmeniui notarui Sergejui Kizinui, teismo ekspertui Mantui Juodakiui, liudytojams M. J., D. R., L. G., A. B., L. P., A. D., J. G., vieÅ¡ame iÅ¡ dalies nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. R. ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras Sergejus Kizinas, D. R., M. U.. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė O. R. kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu (reikalavimai, suformuluoti 2021 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo), praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2019 m. vasario 25 d. dovanojimo sandorį, kuriuo O. R. M. R. perleido nuosavybės teises į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, negaliojančiu nuo Å¡io sandorio sudarymo momento, kadangi Å¡iuo sandoriu nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji O. R. laisva valia, nes sudarydamas sandorį O. R. nesuprato atliekamų veiksmų esmės;

2) taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti O. R. nuosavybės teises į butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas O. R.. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama pirmos eilės paveldėtoja, 2019 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilnius miesto 26-ojo notarų biuro notarę Ramunę Džavachidienę dėl palikimo priėmimo. Antstoliui sudarius turto apyraÅ¡Ä paaiÅ¡kėjo, kad palikėjo vardu nėra jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. VÄ® „Registro centras“ iÅ¡duotoje pažymoje nurodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. Å irvintų rajono 2-ajame notarų biure O. R. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

3. Ieškovės įsitikinimu, prašomu panaikinti dovanojimo sandoriu nėra išreikšta tikroji, laisva valia, kadangi tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės, todėl ieškovė prašo šį sandori pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Velionis sirgo onkologine liga, paskutiniais gyvenimo mėnesiais dėl išplitusio vėžio kentė didelius skausmus, todėl nuolat vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus. Dėl vaistų poveikio sunkiai pažindavo artimuosius, ne visada suprasdavo savo veiksmus.

Dovanojimo sutarties sudarymÄ ne vaiko, o mamos naudai akivaizdžiai lėmė velionio sveikatos problemos ir visuma nepalankių aplinkybių, velionis vartojo stiprius skausmÄ mažinančius vaistus, kurie neigiamai veikė ir gebėjimÄ suprasti aplinkÄ . Dėl savo bÅ«klės velionis buvo patiklus, lengvai paveikiamas ir pasidavė atsakovės įtakai, nors iki ligos paÅ«mėjimo visada sakydavo, kad po jo mirties butÄ paveldės vaikai.

4. Atsakovė M. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės tėvas tikrai sirgo sunkia onkologine liga ir (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvas buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikiamų dokumentų, O. R. gyveno kartu su savo motina M.

R. nuo pat Å¡io buto įsigijimo, t. y. nuo 2013 m. birželio 13 d., o ieÅ¡kovė netgi nedalyvavo tėvo laidotuvėse. Todėl vertinti jo bÅ«senÄ gali tik tie asmenys, kurie su juo bendravo. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad O. R. neturėjo jokių psichinių sutrikimų. Jis vairavo automobilį ir savo motinÄ veždavo pas gydytojus. Apie jų abiejų gerus santykius byloja ir tai, kad motina jam 2008 m. (tikėtina, suklysta ir turėta omenyje 1998 m. – teismo pastaba) liepos 30 d. dovanojo 68 000 litų, už kuriuos jis nusipirko butÄ .

Kadangi santykiai buvo normalÅ«s, jie abu priėmė teisingÄ sprendimÄ â€“ butÄ padovanoti motinai, kuri Å¡iame bute gyvena. Kito buto ji neturi. Todėl laikytina, jog Å¡is sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, notarui nekilo abejonių dėl O. R. veiksnumo ir jis dovanojimo sutartį patvirtino. Kadangi dovanojimo sutartis teisinga (sÅ«nus butÄ dovanojo kartu su juo gyvenančiai motinai), tai tokį sandorį laikyti negaliojančiu bÅ«tų nei teisinga, nei protinga.

5. Atsakovė patikslintu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad O. R. onkologinis susirgimas diagnozuotas 2013 metais. Jokių duomenų apie jo pablogėjusiÄ psichinę bÅ«senÄ nėra. Konstatuojama, kad ligonis sÄ moningas ir pakankamai kontaktiÅ¡kas. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytoja 2020 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. R2-120-1158 nurodė, kad O. R. paskutinį kartÄ poliklinikoje lankėsi 2019 m. kovo 18 d.

Å iame raÅ¡te nurodoma, kad gydytojams nekilo jokių abejonių dėl paciento veiksmų. Nėra jokių duomenų apie O. R. galvos svaigimus, sÄ monės netekimus ar psichinius nukrypimus. O. R. nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. dirbo darbininku, jam buvo patikėta vairuoti įmonės specialiÄ jÄ sunkiasvorę technikÄ . Å ias pareigas jis atliko tvarkingai ir aiÅ¡kiai suvokė jam patikėtas vairuotojo pareigas ir jas atlikdavo atsakingai. Tai reiÅ¡kia, kad O. R. sirgdamas Å¡ia liga, sugebėjo dirbti, vairuoti transportÄ , normaliai bendrauti su aplinkiniais, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl jis sunkiai pripažino artimuosius.

Po O. R. santuokos nutraukimo vaikai nutraukė ryÅ¡ius su tėvu, o pati ieÅ¡kovė net atsisakė savo pavardės. Be to, ginčo butas įgytas už atsakovės O. R. padovanotas lėšas, kurias atsakovė gavo už savo parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

6. Trečiasis asmuo Å irvintų 2-ojo notaro biuro notaras Sergejus Kizinas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodo, kad iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nėra duomenų, kad O. R., sirgdamas sunkia liga, turėjo psichikos sutrikimų arba elgesio sutrikimų. Nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ligonis vartojo vaistus, kurie galėjo paveikti jo psichikÄ ir toks poveikis užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad O.

R. dovanodamas motinai butÄ iÅ¡reiÅ¡kė atsakovei savo padėkÄ už jos kasdienę pagalbÄ ir rÅ«pybÄ . BÅ«damas dėkingas motinai ir tuo pačiu norėdamas pasirÅ«pinti tuo, kad jam mirus ji neliktų be bÅ«sto, O. R. sudarė buto dovanojimo sandorį. IeÅ¡kovė ir jos brolis teismui nepateikė duomenų, kad rÅ«pinosi sunkiai sergančiu tėvu, pirkdavo jam vaistų, primindavo laiku juos vartoti, lydėdavo pas gydytojus ar kitu bÅ«du padėjo tėvui jo paskutinėmis dienomis. O. R. nuolat gyveno su atsakove ir motina juo rÅ«pinosi, padėdavo jam kasdieniame gyvenime siekiant įveikti ligÄ arba kaip nors palengvinti jo gyvenimÄ , todėl sÅ«nus buvo dėkingas savo motinai ir savo sugyventinei už kasdienę pagalbÄ ir paramÄ .

Notaras patvirtina, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ notaras asmeniÅ¡kai kalbėjo su O. R., kuris aiÅ¡kiai ir logiÅ¡kai dėstė mintis ir iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ valiÄ sudaryti buto dovanojimo sandorį. O. R. paaiÅ¡kino notarui, kad sunkiai serga ir nori pasirÅ«pinti, kad motina neliktų be bÅ«sto, aiÅ¡kino, kad pats atvažiavo automobiliu ir atvežė motinÄ sudaryti sandorį. Todėl notarui jokių abejonių dėl fizinio asmens veiksnumo nekilo, t. y. O. R. sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jais vadovautis.

IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kas privertė O. R. sudaryti buto dovanojimo sandorį, kodėl sandorio sudarymo sÄ lygos vertinamos kaip O. R. nenaudingos ir kuo tai pasireiÅ¡kia. VisiÅ¡kai nėra duomenų, kad egzistavo sunkios aplinkybės, privertusios dovanotojÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Be to, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė, kuri nebuvo sandorio dalyve ir neturėjo iÅ¡laidų dėl tėvo laidotuvių, laiko save nukentėjusiÄ ja, ieÅ¡kinyje nenurodyta ir byloje neįrodyta.

7. Trečiasis asmuo M. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad po tėvo O. R. mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė. Nurodo, kad esami ir/ar bÅ«simi ginčai jai nėra aktualÅ«s, nes nepretenduoja į jokį jo turtÄ . Jokio kito suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Su tėvu ir močiute bendravo mažai, todėl nieko negali daugiau pasakyti apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes nei apie tėvo sveikatos bÅ«klę paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais. BylÄ prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog ieÅ¡kovės mama su tėčiu iÅ¡siskyrė dėl atsakovės M. R., buvo neįmanoma gyventi. Tėtis buvo vienturtis ir M. R. jį labai stipriai mylėjo, todėl visi kiti nereikalingi. Iki 2013 m. visi kartu gyvenome bute (duomenys neskelbtini) (aÅ¡, brolis, tėtis, mama, močiutė). Močiutė gyveno ne (duomenys neskelbtini) bute, o (duomenys neskelbtini), atskirai. Vėliau tÄ butÄ (duomenys neskelbtini) pardavė, iÅ¡mokėjo hipotekÄ už (duomenys neskelbtini) butÄ .

Močiutė vėl persikraustė gyventi pas mus. Išėjau gyventi su vyru atskirai. Liko tėtis, mama, močiutė, brolis. Mama išėjo gyventi pas tėvus, nes buvo neįmanoma su močiute gyventi. Vedė mano brolis ir išėjo atskirai gyventi. Liko tam bute tėtis su močiute, negaliu tiksliai pasakyti, ar tai buvo 2013 ar 2014 metai. Trijų kambarių butas jiems dviem per didelis, todėl jie pardavė ir nusipirko ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Su tėčiu bendravau, jis labai mylėjo mano dukrÄ .

Tačiau bendravimas buvo slaptas, nes M. R. buvo labai prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusi prieÅ¡ mano mamÄ ir mus. Tėčiui negalėjau prisiskambinti kelias dienas, man tėtis minėjo, kad galiu kreiptis į L. G., ji yra tėvo pusseserė. Jai paskambinau, tai ji man ir pasakė, kad tėtis mirė prieÅ¡ kelias dienas, negalėjom praneÅ¡ti, nes M. R. griežtai pasakė man nepraneÅ¡ti. M. R. yra labai valdinga moteris, ji prakeikė ir mane, ir brolį. Ji pasakė, kur tėtis palaidotas. 1-2 kartus per savaitę matydavomės su tėčiu.

Jis (duomenys neskelbtini) dirbo, tai kai galėdavo, užsukdavo pas mus. Paskutinį kartÄ su juo bendravome telefonu žiemÄ . Jam buvo ir fiziÅ¡kai sunku kalbėti, ir dėl sveikatos, nes skųsdavosi, kad jam skauda ir bloga. NeriÅ¡liai atsakydavo į klausimus. Pastoviai su močiute negyveno, bendro Å«kio su močiute nevedė, tėvas kažkurį laikÄ gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini). Uždegu žvakutę ant tėvo kapo, tai kitÄ dienÄ ji jau bÅ«na nuimta. Ligoninėje tėvo nelankiau, nes niekas nenorėjo susitikti su močiute, tai bÅ«tų barnis, Å¡aukimas, rėkimas. (duomenys neskelbtini) nustojo dirbti, nes pagal sveikatos pažymÄ jis jau negalėjo dirbti vairuotoju, todėl abejotina vėlesnio darbdavio charakteristikoje pateikta informacija.

Pirmoje teismui pateiktoje nuotraukoje matyti mano tėvas, mano mama ir sÅ«nus, ji daryta (duomenys neskelbtini) pabaigoje, kai mano sÅ«nui buvo 7-8 mėn., dabar sÅ«nui – (duomenys neskelbtini) metukai. Patikslinu, jog antrÄ nuotraukÄ man atsiuntė tėvas per Facebook, bet Å¡i nuotrauka daryta ne mano bute. (duomenys neskelbtini) mano sÅ«nus gimęs, mergaitė gimusi (duomenys neskelbtini) m., tačiau nuotraukoje ne dukra, o sÅ«nus.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, jog ginčijamas dovanojimo sandoris negaliojantis, nes neatitiko vidinės O. R. valios. Atsakovės advokatas paaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ buvo sudarytas M. R. testamentas, kuriuo, kaip teigiama, turtas buvo paliktas O. R. draugei. Vadinasi, nepaisyta O. R. valios, nes vėliau testamentas perraÅ¡ytas ir turtas paliktas L. G.. Valia taip pat buvo iÅ¡kreipta dėl O. R. sveikatos bÅ«klės. Ginčijame sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu, ne kitais pagrindais. (duomenys neskelbtini), žmogus mokosi iÅ¡ naujo kalbėti, todėl ir O. R. sunkiai kalbėjo. Sandorio sudarymo metu O. R. buvo po chemoterapijos. Ekspertas pateikė tik dalį atsakymų į jam užduotus klausimus.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad įstatymas įpareigoja įrodymais pagrįsti ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovė nepagrindė. Po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta O. R. santuoka, vaikų ryÅ¡ys su O. R. nutrÅ«ko. TÄ patvirtina ir trečiojo asmens M. U. atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Pirma teismui ieÅ¡kovės pateikta nuotrauka padaryta bute (duomenys neskelbtini), kai O. R. dar buvo susituokęs. Kita nuotrauka – Å irvintų rajone, pas O.

R. draugę, todėl ieškovė, teismui teikdama nuotraukas, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Vaistai galėjo turėti įtakos O. R. psichinei būklei, bet neturėjo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje išvada (epikrizė) surašyta prieš pat O. R. mirtį, joje nėra fiksuojama, kad O. R. nesuprastų savo veiksmų prasmės. Teismo ekspertas taip pat aiškiai pasisakė. Nacionalinis vėžio institutas atsakė į visus klausimus. Specialistai pasisakė, kad žmogus ir sirgdamas (duomenys neskelbtini) vėžiu, gali užsiimti įvairia veikla.

Notaro paaiÅ¡kinimai irgi patvirtino, kad O. R. suprato savo veiksmų prasmę. M. R. ir O. R. buvo Å¡eima. Be to, M. R. laikytina sÄ Å¾ininga turto įgijėja, iÅ¡ kurios negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas butas. Pažymėtina ir tai, kad M. R. laikytina ginčo buto bendraturte, nors butas ir buvo registruotas O. R. vardu. Taip yra todėl, kad M. R. pardavė butÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus padovanojo O. R.. Už padovanotus pinigus O. R. pirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pardavus šį butÄ , jau po santuokos nutraukimo buvo nupirktas ginčo butas (duomenys neskelbtini).

11. Teismo posėdžio metu Sergejus Kizinas (notaras), apklausiamas kaip liudytojas, paaiÅ¡kino, jog O. R. matė du kartus, pirmÄ kartÄ atvyko pas jį vienas ir pasakė, kad nori padovanoti butÄ savo motinai, po 3–4 dienų atvyko O. R. ir M. R.. Kai priėmiau dokumentus, paklausiau, kodėl dovanoja motinai, ne vaikams, jis atsakė, kad yra iÅ¡siskyręs, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad kartu su juo gyvena motina, kuriÄ reikia aprÅ«pinti bÅ«stu, o vaikai turi savo gyvenimus ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakinėjo į klausimus labai aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai, bÅ«sena buvo visiÅ¡kai normalaus žmogaus. Kai paklausiau, kodėl Å irvintose sudaro sandorį, atsakė, kad čia jis turi gyvenimo draugę ir pas jÄ buvo. Jokių požymių nebuvo, kad motina darytų spaudimÄ O. R.. Notaro iÅ¡laidas apmokėjo M. R.. Man susidarė įspÅ«dis, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra viena Å¡eima.

12. Teismo posėdžio metu Sergejus Kizinas (notaras), duodamas paaiÅ¡kinimus kaip trečiasis asmuo, nurodė, jog palaiko anksčiau duotus jo kaip liudytojo parodymus. Papildomai pažymėjo, kad 20 m. dirbo tardymo srityje, todėl su žmonėmis moka bendrauti. O. R. mintis dėstė riÅ¡liai, taip kaip jÅ«s arba aÅ¡. O. R. nenurodė jokio ryÅ¡io tarp ginčijamo dovanojimo sandorio ir ta pačiÄ dienÄ sudaryto testamento, nenurodė jokių dovanojimo sÄ lygų. Nežinau, ar dar kas nors buvo atvykę, tačiau pasiraÅ¡yme dalyvavo tik O. R. ir M. R.. Santykiai tarp sÅ«naus ir mamos buvo labai Å¡ilti.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. paaiÅ¡kino, jog ji su O. R. kartu pragyveno 10 metų, santuokos nebuvo sudarę. Gydėsi 7 metus, vaikai neaplankė, laidotuvėse nedalyvavo. AÅ¡ žinau tik tiek, kad buvo 2 vaikai. Per 10 metų, kol gyveno su manim, jokio ryÅ¡io su vaikais nebuvo. Per tÄ laikÄ vaikų nemačiau. Jis ir su manim gyveno, ir Vilniuje pabÅ«davo. Bendraujam su M. R., nuvežu į kapines. Jis pragulėjo ligoninėje 7 metus, nė vieno karto vaikai nebuvo, buvo 3 operacijos. Testamentu dukterėčiai M.

R. palieka ginčo butÄ . Jis norėjo butÄ perraÅ¡yti man, bet aÅ¡ – svetimas žmogus, tai perrašė motinai, o paskui mama turėjo man perraÅ¡yti. Gal jis abejojo, kad aÅ¡ galiu mamÄ iÅ¡varyti, todėl padovanojo mamai. Testamente buvo paraÅ¡yta, kad po mamos mirties butas lieka man. Taip norėjo O., jis taip nusprendė, jis tokį testamentÄ parašė. 2019 m. vasario mėnesį važiavom pas notarÄ su O. ir su mama, ten buvo sudarytas testamentas. AÅ¡, mama pasirašėme. Testamente buvo nurodyta, kad kol mama gyva, gyvena ji, o po mamos mirties atitenka man.

AÅ¡ O. rÅ«pinausi viena, 2018 m. išėjo iÅ¡ darbo, gydėsi, leido chemoterapijÄ , savaitė ligoninėje, tris – pas mane. Balandžio mėnesį iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis buvo tik fiziÅ¡kai nusilpęs, psichiÅ¡kai jis iki paskutinės minutės buvo sÄ moningas. Su mama M. jie buvo Å¡eima. Jis buvo iki paskutinės minutės veiksnus, mes daug bendravome. Pirmoje teismo rodomoje nuotraukoje matyti O. R., bet nežinau, kur ji padaryta. Kita nuotrauka yra mano namuose, prie mano eglutės, ji buvo įdėta į Facebook.

Aš rūpinausi O. laidotuvėmis.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiÅ¡kino, jog jos mama ir M. R. – seserys, tai O. R. buvo jos pusbrolis. Su M. R. (mano teta) gerai sutariam, aÅ¡ jÄ prižiÅ«riu. Ji sako, kad aÅ¡ jai kaip dukra. Su O. R. jokių santykių nėra. Butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už mamos pinigus. Å is butas buvo parduotas ir nupirktas butas (duomenys neskelbtini) O. visada sakė, kad jei paliksiu butÄ , tai tik ne vaikams. Dabartinė ieÅ¡kovės pavardė yra jos mamos pavardė, O. dėl to labai įsižeidė, sakė, kad nebeturiu vaikų.

Paskutiniu metu jam buvo sunku kalbėti, mano tetÄ M. nuveždavo į poliklinikÄ , padėdavo krepÅ¡ius užneÅ¡ti. Jokių požymių nebuvo dėl proto sutrikimų. Tiesiogiai pati su O. R. nebendravau, prieÅ¡ daug metų paskutinį kartÄ su juo bendravau. AÅ¡ viskÄ Å¾inau iÅ¡ tetos M. R.. Man M. sakė, kad jei nepadarys Å¡io dovanojimo sandorio, tai anÅ«kai iÅ¡mes iÅ¡ namų. Pirmoje teismo rodomoje nuotraukoje matyti vaikas, kuriam dabar yra gal (duomenys neskelbtini) metų, nuotrauka iÅ¡ tų laikų, kai dar O. gyveno kartu su L., jie buvo santuokoje.

Po mirties teta M. R. atėjo pas mus, pasakė, kad sÅ«nus grÄ Å¾ino man mano butÄ . VienÄ dienÄ teta man paskambino, pasakė, kad man reikia pas notarÄ , pasakė, kad noriu perraÅ¡yti butÄ tavo vardu. Testamentu tas butas dabar man paliktas.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja M. J. (Å¡eimos gydytoja) paaiÅ¡kino, jog prisimena apie O. R. sveikatos bÅ«klę labai miglotai. Kreipėsi dėl kažkurių dokumentų užpildymo. Neatsimenu, ar kalbėjau su juo, ar su jo motina. Dirbu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) O. R. nebuvo nuolatinis mano pacientas. Man atrodo, kad tai buvo vienkartinis jo vizitas pas mane. Net nevertinau jo sveikatos bÅ«klės, dėl gydymo nesikreipė į mane. Dėl O. R. nustatytos diagnozės, jo gydymo man nežinoma. M. R. nėra mano pacientė. Teikdama byloje esantį atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , su O. R. sveikatos istorija nesusipažinau, gal tik su savo sveikatos įraÅ¡u, teisininkai paruoÅ¡ia atsakymų projektus, o aÅ¡ turbÅ«t pasiraÅ¡iau. Smulkiai nesusipažinau su jo sveikatos istorija, todėl negaliu atsakyti, ar jo liga ar gydymas galėjo paveikti jo psichikos bÅ«klę.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) O. R. prieÅ¡ operacijÄ , suteikė paslaugas po jos, daugiau su Å¡iuo pacientu nebendravo. O. R. atsimena tik iÅ¡ medicininių dokumentų, kaip žmogaus neatsimena. Visus dokumentus O. R. pasirašė pats, vadinasi, buvo veiksnus.

17. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad su O. R. susidūrė, kai šis 2019 m. balandžio mėnesį buvo nukreiptas simptominiam gydymui. Jis kelias dienas gulėjo skyriuje. Paties paciento neatsimenu, tačiau iš medicininės dokumentacijos nematau jokių požymių, kad pacientas būtų psichiškai nesveikas. Nebuvo priežasčių siųsti psichologo konsultacijai. Esu (duomenys neskelbtini). Prieš tai su šiuo žmogumi neteko susidurti.

18. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiÅ¡kino, kad pacientÄ O. R. atsimena gana miglotai, ji nebuvo tiesioginė Å¡io paciento gydytoja. AÅ¡ esu gydytoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jeigu matome, kad kažkas nutiko (pavyzdžiui, yra delyras arba pacientas streso termometre pažymi daugiau kaip 6 balus), kviečiame psichiatrÄ . Jeigu kviečiamas psichologas ar psichiatras, bÅ«tinai apie tai įraÅ¡oma į medicinos dokumentus. Å iuo atveju tokių žymų nebuvo padaryta.

19. Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. paaiÅ¡kino, jog pacientÄ teko matyti ir stacionare, ir anksčiau. Esu (duomenys neskelbtini). Prisimenu šį pacientÄ ir gyvai. Pacientas buvo paprastas, neturėjo balso, negalėjo visų minčių iÅ¡reikÅ¡ti. Mačiau, kad kenčia skausmÄ , tačiau tikrai nebuvo taip, kad žmogus bÅ«tų neadekvatus. Nepaisant kalbėjimo trÅ«kumų, tokie žmonės moka iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . O. R. dažniausiai atvykdavo su lydinčiu asmeniu. Jam buvo iÅ¡raÅ¡yti narkotiniai analgetikai. Bet koks vaistas gali turėti įtakos žmogaus psichikai. Tačiau pacientus tokie vaistai dažniausiai veikia analgetiÅ¡kai, ir nestebime euforijos.

20. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas Mantas Juodakys palaikė teismo ekspertizės iÅ¡vadas. Papildomai pažymėjo, kad Å¡ias iÅ¡vadas patvirtino liudytojų parodymai. Abejonių dėl iÅ¡vadų nekilo, jos formuluojamos kategoriÅ¡kai. Žmogaus psichikÄ veikia daug faktorių. Å iuo atveju nėra duomenų, kad vaistai ar skausmas turėtų tokios įtakos, kad asmuo negebėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Turi bÅ«ti pakankamai iÅ¡reikÅ¡ti poveikiai žmogaus psichikai, o Å¡iuo atveju jų nebuvo nustatyta. Nė vienas gydytojas nepastebėjo psichikos sutrikimų. Teismas k o n s t a t u o j a :

21. ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas 22. Byloje kilo ginčas dėl asmens prieš mirtį sudaryto dovanojimo sandorio galiojimo.

23. Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutartimi (toliau ir – ginčo sandoris) dovanotojas O. R. padovanojo savo motinai (apdovanotajai) atsakovei M. R. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – ginčo butas). Ginčo sandorį patvirtino trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras Sergejus Kizinas, notarinio registro Nr. 309. O. R. mirė (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė O. R., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. U. ir D. R. yra O. R. vaikai, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovei kreipusis dėl palikimo, likusio po jos tėvo mirties, priėmimo, paaiÅ¡kėjo, kad ginčo butas iki O. R. mirties buvo perleistas jo motinai. Todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, nes, ieÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡iuo sandoriu nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji laisva O.

R. valia, tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės.

24. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ grindė tuo, kad, jos įsitikinimu, ginčijamo sandorio sudarymÄ ne vaiko, o mamos naudai lėmė velionio sveikatos problemos. Velionis sirgo (duomenys neskelbtini) vėžiu, paskutiniais gyvenimo mėnesiais kentė didžiulius skausmus. Velionis vartojo stiprius skausmÄ mažinančius vaistus, kurie neigiamai veikė gebėjimÄ suprasti aplinkÄ , dėl vaistų poveikio velionis sunkiai pažindavo artimuosius. 2020 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovė lankė tėvÄ gydymo įstaigose, taip pat tėvas ne kartÄ lankėsi ieÅ¡kovės namuose, pridedamos dvi nuotraukos.

Pirmoje nuotraukoje, kaip nurodoma, užfiksuotas ieÅ¡kovės tėvas, žaidžiantis su anÅ«ku, antroje, ieÅ¡kovės atstovo teigimu, ieÅ¡kovė vieno iÅ¡ apsilankymų metu yra nufotografavusi tėvÄ prie eglutės. Vėliau teismo posėdžio metu, liudytojai D. R. parodžius, kad antra nuotrauka daryta jos namuose, ieÅ¡kovė patikslino, kad antra nuotrauka daryta ne ieÅ¡kovės namuose ir ne ji Å¡iÄ nuotraukÄ darė. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ grindė, be kita ko, į bylÄ pateiktais velionio vartotų vaistų informaciniais lapeliais.

25. Atsakovė M. R. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, ir šį nesutikimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog tėvas nesuprato savo veiksmų prasmės. O. R. ir M. R. santykiai buvo geri, jie gyveno kartu ginčo bute kaip Å¡eima. Be to, M. R. 1998 m. dovanojo sÅ«nui O. R. pinigų, už kuriuos buvo nupirktas vienas butas, o vėliau jį pardavus, 2013 m. nupirktas ginčo butas. Todėl, atsakovės vertinimu, ji laikytina ginčo buto bendraturte. IeÅ¡kovė O. R. tėvu nesirÅ«pino, jo laidotuvėse nedalyvavo. Atsakovė, be kita ko, savo pozicijÄ grindė O. R. darbdavio iÅ¡duota 2020 m. spalio 21 d. charakteristika Nr. SD-51, kurioje pažymima, kad O. R. dirbo darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., jam buvo patikėta vairuoti įmonės specialiÄ jÄ sunkiasvorę technikÄ , pažymima, kad jam patikėtas pareigas aiÅ¡kiai suvokė ir atliko atsakingai.

26. Remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu – bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent:

1) vertinant testatoriaus, Å¡iuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė;

2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę;

3) teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);

4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

28. Byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu O. R. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

29. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

30. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. – gegužės 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-89/2022 teismo ekspertas pateikė kategoriško pobūdžio atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas, kad: pirma, 1–11 klausimai nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams, antra, nėra duomenų apie O. R. skiriamų medikamentų šalutinį poveikį jo psichikos būklei 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutarties metu, trečia, O.

R. sudarydamas 2019 m. vasario 25 d. buto dovanojimo sutartį psichikos sutrikimais nesirgo, buvo psichiÅ¡kai sveikas, pagal savo psichikos bÅ«klę galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Teismo ekspertas pažymėjo, kad O. R. buvo taikomas gydymas narkotiniais analgetikais, tačiau skiriamų medikamentų Å¡alutinio poveikio psichikos bÅ«klei nefiksuota, psichikos sutrikimų požymių medicininėje dokumentacijoje neapraÅ¡yta, nurodytas silpnumas, nuo 2019 m. balandžio 11 d. slaugant stacionare apibÅ«dintas kaip „sÄ moningas pakankamai kontaktiÅ¡kas“.

Tokiomis teismo ekspertizės aktų iÅ¡vadomis, atsižvelgiant į ekspertizės aktuose nurodytus faktinius duomenis, į bylÄ pateiktus medicininius dokumentus, teismas neturi pagrindo abejoti (CPK 185 straipsnis).

31. Å ias teismo ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja D. R., O. R. sugyventinė, parodė, kad O. R. buvo nusilpęs tik fiziÅ¡kai, psichiÅ¡kai jis iki paskutinės minutės buvo sÄ moningas ir veiksnus. Notaras Sergejus Kizinas, patvirtinęs ginčijamÄ sandorį, parodė, kad O. R. atsakinėjo į klausimus labai aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai, bÅ«sena buvo visiÅ¡kai normalaus žmogaus. Liudytojas gydytojas L. P. prisiminė bendravęs su O. R. kaip pacientu ir parodė, kad tikrai nebuvo taip, kad žmogus bÅ«tų neadekvatus.

Kiti liudytojais apklausti gydytojai paciento neprisiminė, galėjo pakomentuoti tik medicininę dokumentacijÄ . Liudytoja gydytoja J. G. parodė, kad tuo atveju, jeigu kviečiamas psichologas ar psichiatras, bÅ«tinai apie tai įraÅ¡oma į medicinos dokumentus, Å¡iuo atveju tokių žymų nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas, iÅ¡klausęs liudytojų – O. R. gydžiusių gydytojų – parodymus, palaikė savo ekspertizės iÅ¡vadas, nurodė, kad gydytojų parodymai jas patvirtino.

Vienų byloje apklaustų liudytojų parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad jam būtų kilę abejonių dėl O. R. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu.

32. IeÅ¡kovės pozicija, jog O. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, iÅ¡ esmės buvo grindžiama prielaidomis, kurių bylos nagrinėjimu metu nepatvirtino jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovė su tėvu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis iÅ¡ esmės nebendravo, todėl paaiÅ¡kinti apie O. R. psichinę bÅ«klę negalėjo. Teismas nesivadovauja ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais medikamentų informaciniais lapeliais, nes jie patvirtina tik galimas medikamentų Å¡alutines pasekmes O.

R. psichinei bÅ«klei, tačiau byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju tokios pasekmės bÅ«tų kilusios. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktame Nacionalinio vėžio instituto sudarytos laikinosios komisijos 2022 m. birželio 28 d. raÅ¡te Nr. R9-709, atsakant į penktÄ klausimÄ , nurodoma, kad jei pacientas vaistų dozę pasididino dėl stipraus skausmo, tai neturėtų ženklesnės įtakos paciento kognityvinėms (atpažinimo, regimosios paieÅ¡kos, skaitymo, sprendimų priėmimo, atminties ir kt.) funkcijoms.

Nurodoma, kad didesnės įtakos turėtų negydomas skausmas ir/arba nuskausminamųjų vaistų nutraukimas. Atsakant į Å¡eÅ¡tÄ klausimÄ , nurodoma, kad remiantis Nacionalinio vėžio instituto specialistų ilgamete klinikine patirtimi, praktikoje vartojamų skausmÄ malÅ¡inančių vaistų įtaka paciento mÄ stymui, orientacijai ir/ar aplinkos suvokimui nėra reikÅ¡minga ir nepakeičia įprastinio paciento elgesio, jo nuostatų, vertybių ir bÅ«do bruožų. Å iame raÅ¡te nurodomos galimos nepagydomos ligos pasekmės tokios kaip depresija, nerimas dėl ateities, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Å¡iuo konkrečiu atveju tokios pasekmės bÅ«tų kilusios.

Minėtas Nacionalinio vėžio instituto raÅ¡tas pateiktas ne konkrečiai apie O. R. sveikatos bÅ«klę ir jo gydymÄ , o bendro pobÅ«džio informacija apie (duomenys neskelbtini) vėžį ir jo sukeliamas pasekmes.

33. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu Å¡ioje byloje rėmėsi taip pat ta aplinkybe, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo sudarytas dar vienas sandoris – atsakovė M. R., kaip paaiÅ¡kino atsakovės advokatas, testamentu po savo mirties paliko ginčo turtÄ liudytojai D. R. (O. R. sugyventinei). Vėliau, 2019 m. gegužės 8 d., sudarytu testamentu ginčo turtas testamentu buvo paliktas liudytojai L. G. (O. R. pusseserei) (į bylÄ pateiktas kartu su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį). IeÅ¡kovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo nepaisyta O.

R. valios, nes vėliau testamentas perraÅ¡ytas ir turtas paliktas L. G.. Tačiau trečiasis asmuo notaras Sergejus Kizinas teismo posėdžio metu patvirtino, kad O. R. nenurodė jokio ryÅ¡io tarp ginčijamo dovanojimo sandorio ir ta pačiÄ dienÄ sudaryto testamento, nenurodė jokių dovanojimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad tokie ieÅ¡kovės argumentai iÅ¡eina už nagrinėjamo ginčo ribų, kadangi ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas tuo pagrindu, kad O. R., nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), o ne kitais faktiniais pagrindais.

Todėl plačiau teismas dėl šių iš ginčo ribų išeinančių ieškovės argumentų nepasisako.

34. Teismui Å¡ioje byloje nekilo abejonių ir dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Notaras Sergejus Kizinas, liudytoja D. R. patvirtino apie Å¡iltus, artimus O. R. ir motinos M. R. ryÅ¡ius, taip pat apie tai, jog iki mirties O. R. su savo vaikais nebendravo. Notaras Sergejus Kizinas paaiÅ¡kino, jog O. R. ginčijamo buto dovanojimo sandorio sudarymÄ motyvavo tuo, jog nori po mirties aprÅ«pinti motinÄ bÅ«stu, nes ji neturinti kur gyventi.

35. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga pagrįsti O. R. nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmų. Å ioje byloje nei O. R. bÅ«sena (jo sveikata, psichikos bÅ«klė ir kita), nei sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) neleido teismui spręsti, kad O. R. negebėjo suprasti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė fakto, jog ginčijamo buto dovanojimo sandorio metu O. R. nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ar negalėjo jų valdyti, ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismas, nuspręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, atsakė į esminius Å¡alių argumentus, o kiti Å¡alių argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė iÅ¡ viso 3 500 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų, kurios apima: atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , dokumentų ruoÅ¡imÄ ir įrodymų rinkimÄ , atsakovės papildomų dokumentų analizavimÄ ir vertinimÄ , atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme. Atsakovės patirtos teisinių paslaugų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimÄ .

Atsakovės su 2020 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 11 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymais teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei priteistina iš ieškovės 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nutarta atidėti ieÅ¡kovei O. R. likusios žyminio mokesčio dalies – 729 Eur, mokėjimÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R. priteistina likusi žyminio mokesčio dalis – 729 Eur.

40. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (183,54 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur). Nusprendus ieÅ¡kinį atmesti, Å¡ios procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnis). IÅ¡ viso valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 912,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (729 Eur + 183,54 Eur).

41. Kadangi trečiajam asmeniui D. R. procesiniai dokumentai šioje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, šis teismo sprendimas šiam asmeniui taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

42. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimÄ , kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti vieÅ¡o registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , į tai, jog apie nagrinėjamos civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ buvo praneÅ¡ta VÄ® „Registrų centras“, įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registro, kuriame registruotas ginčo butas, tvarkytojui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės O.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 912,54 Eur (devynių Å¡imtų dvylikos eurų 54 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopijÄ privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ä®teikti trečiajam asmeniui D. R. šį teismo sprendimÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, skelbiant interneto puslapyje www.teismai.lt tokio turinio praneÅ¡imÄ : „Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 23 d. priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-345-1077/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19332-2020-1) pagal ieÅ¡kovės O. R. ieÅ¡kinį atsakovei M. R., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, D.

R., M. U., notaras Sergejus Kizinas, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiojo asmens D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jam yra įteikiamas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Trečiasis asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0332“. Nurodyti sprendimo įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du datÄ 2022 m. gruodžio 23 d. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 straipsnio 2 dalis). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vilija Ranceva