2021-04-14 Nr. AB-7586-3-64-3-02246-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-925-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02246-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (3.63) S-4333 (toliau – ir Raštas, 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis gavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. liepos 22 d. raštą Nr. (14.5 E-32) SD-3685 (toliau – ir Ministerijos raštas) kuriame, be kita ko, informuojama, kad „ministerija nedisponuoja jokia informacija ir dokumentais apie socialinės globos namų gyventojų palaidojimo vietą ir laiką“. Ministerijos rašte pareiškėjas raginimas tiesiogiai bendrauti su Joniškio rajono savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų (toliau – ir Globos namai) darbuotojais, kurie pagal savo kompetenciją ir galimybes suteiktų pareiškėjui reikalingą informaciją ar dokumentų kopijas. 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjas skambino Globos namų direktorei A.

P. ir pokalbio su pareiškėju metu direktorė teigė, kad duomenų apie velionio (paciento) J. G. palaidojimo vietą ir kapo numerį (pacientų mirčių) registravimo sąsiuvinyje nėra. 2019 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – ir Kontrolierių įstaiga) ir skundėsi dėl atsakovo ir Ministerijos netinkamų veiksmų. 2019 m. rugpjūčio 4 d. Kontrolierių įstaigai pateiktame skunde pareiškėjas prašė ginti pareiškėjo teises ir viešą interesą ir reikalavo, kad visi skunde minimi pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ir pasisakytų dėl skundo esmės 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 punktuose keliamų klausimų.

Pareiškėjas reikalavo atsakovo apklausti UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ darbuotojus J. V. ir G. D. dėl galbūt netinkamų veiksmų prižiūrint ir tvarkant Jurdaičių kaimo kapines. Pareiškėjas reikalavo nustatyti, kokiu pagrindu remiantis šiuo metu Jurdaičių kapinėse stovi kapinių statinys, ant kurio parašyta: „J. G. (duomenys neskelbtini)“. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kontrolierių įstaiga rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 priėmė sprendimą tarpininkauti tarp pareiškėjo ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir prašė Administracijos įvertinti skunde nurodytas aplinkybes: nurodyti, ar seniūnija turi statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta ir <...> kapo numeris), ir pateikti pareiškėjui atsakymą dėl skunde keliamų klausimų.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. gavo atsakovo Raštą. Rašte atsakovas nepateikia prašomos informacijos ir iš esmės neatsako, ar atsakovas disponuoja objektyviais duomenimis apie Jurdaičių kaimo kapinėse palaidotų Globos namų gyventojų (pacientų) ir kitų velionių palaikų palaidojimo vietas ir kapo numerius.

2.2. Išanalizavus Ministerijos raštą, atsakovo Raštą ir Kontrolierių įstaigos pateiktas išvadas, pareiškėjui liko neaiškūs motyvai: kodėl Kontrolierių įstaiga neišsiaiškino, ar Ministerija pareiškėjui turėjo pateikti pagrindą, kuriuo remiantis buvo įsteigti ar reorganizuoti Globos namai (tuo metu vadinami „(duomenys neskelbtini)“), be kita ko, pareiškėjui liko neaišku, kodėl nei atsakovas, nei Ministerija iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjui svarbių aplinkybių. Skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas ir Ministerija neatliko arba blogai atliko pareigas, nepateikė prašomos informacijos, todėl pareiškėjui liko neaišku: koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris; kokiu būdu buvo ir yra identifikuojama, kokioje Jurdaičių kapinių vietoje yra palaidoti velionio J. G. palaikai; kokiu būdu įmanoma pateikti informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl leidimo žmogaus palaikų ekshumacijai gauti, jeigu patvirtinančių ir objektyvių duomenų (faktų) apie žmogaus palaikų palaidojimo kapo numerį atsakovas neturi, o Ministerija tokiais dokumentais nedisponuoja; kokiu pagrindu remiantis šiuo metu Jurdaičių kapinėse stovi kapinių statinys ant kurio parašyta: „J. G. (duomenys neskelbtini)“; kokie asmenys, kada tiksliai, kieno ir kokiu sprendimu remiantis pastatė kapinių statinį „J. G. (duomenys neskelbtini)“ Jurdaičių kaimo kapinėse!; kodėl nebuvo pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis buvo įsteigtas (reorganizuotas) (duomenys neskelbtini) pensionatas ir 1993 metais vykdoma veikla; kodėl nebuvo pateiktas pagrindas, kuriuo remiantis 1993 metais (duomenys neskelbtini) pensionatas laidojo velionius (pacientus) Jurdaičių kapinėse; ar 1993 m. (duomenys neskelbtini) pensionatas veiklą vykdė teisėtai; ar Ministerija saugo (duomenys neskelbtini) pensionato įsteigimą pagrindžiantį ir prašomą pateikti dokumentą, o jeigu saugo, kodėl dokumentas nebuvo pateiktas arba nurodyta priežastis, dėl kurios atsisakoma atlikti tokį veiksmą.

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės) 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios kapinės yra vietos savivaldybių žinioje, o kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai. Atsakovas ar Ministerija neatliko pareigos ir netinkamai tvarkė bei prižiūrėjo Jurdaičių kaimo kapines, kuriose iki šiol neaišku, kokioje tiksliai vietoje palaidoti Globos namų velionio gyventojo J. G. palaikai. Jurdaičių kaimo kapinėse gali būti daug kapų, kurie nėra pažymėti numeriais, todėl ne tik pareiškėjas, bet ir visi kiti valstybės gyventojai, kurie dar nežino artimo žmogaus palaidojimo vietos, neturi galimybės gauti objektyvių duomenų (faktų) apie tai, kokie tiksliai yra velionių Globos namų gyventojų kapo numeriai. Taigi velionių Globos namų gyventojų kapai neturi Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarime Nr. 359 ir jo (nutarimo) prieduose nustatytų duomenų. Atsakovas ar Ministerija nesilaikė Kapinių tvarkymo taisyklių, todėl pažeidė teisės normas, neužtikrino pareiškėjo teisėtų interesų ir pažeidė pareiškėjo teisę. Tokių duomenų (faktų) neregistravimas neužtikrina, užkerta ar kitaip apriboja ne tik pareiškėjo, bet galbūt ir visų kitų asmenų teisę gauti informaciją apie tai, kokioje tiksliai vietoje palaidoti jų artimieji ir teisę kreiptis teisės aktuose nustatyta tvarka dėl leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo. Pareiškėjo artimo žmogaus kapo vieta atitinkamuose dokumentuose nėra pažymėta numeriu, t. y. taip, kaip numatyta teisės aktuose. Jurdaičių kaimo kapinėse stovintis kapinių statinys, ant kurio nurodyta „J. G. (duomenys neskelbtini) ”, pastatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjui lieka neaišku, kas ir kada pastatė šiuo metu Jurdaičių kaimo kapinėse stovintį kapinių statinį, neaišku, kas davė nurodymus statyti kapinių statinį, kodėl statinys pastatytas būtent toje vietoje, kurioje stovi. Valdžios įstaigos ir jose dirbantys pareigūnai turėjo tinkamai pasirūpinti, kad ne tik pareiškėjo senelio J. G., bet ir visų žmonių – neįgaliųjų globotinių – palaikai būtų palaidoti tinkamai, o faktiniai duomenys apie palaidojimo vietą ir kapo numerį būtų registruoti ir saugomi teisės aktuose numatyta tvarka.

3. Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, prie pareiškėjo skundo pridėtus dokumentus, Seimo kontrolieriaus rašte nurodytą informaciją, pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu laišku pateiktus reikalavimus pridėti prie skundo papildomą 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipimąsi ir apklausos metu Skaistgirio seniūnės pateiktus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, nustatyta ir pareiškėjui ginčijamu Raštu pateiktas paaiškinimas, kad seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo skunde minimi kreipimosi raštai (2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. birželio 20 d.).

Į visus pareiškėjo kreipimosi raštus (prašymus) pateikti atsakymai. Nagrinėjant, ar Skaistgirio seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose (prašymuose) minimą1993 metais pildytą Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą), nustatyta, kad seniūnui pareiga (seniūno kompetencija) organizuoti kapinių priežiūrą įtvirtinta tik Seimui 1994 m. liepos 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. kovo 26 d. (19 str. 2 d. 7 p.). 1993 metais galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatyme (galiojęs nuo 1990 m. kovo 24 d. iki 1995 m. kovo 26 d.) nebuvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios seniūną (tuo metu seniūnai vadinti apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaičiai) organizuoti kapinių priežiūrą. 1993 metais galiojusių Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (kurios galiojo nuo 1990 m. lapkričio 26 d. iki 2006 m. vasario 22 d.) 12 punkte nurodyta, kad raštišką laidojimo leidimą kaimuose išduoda apylinkės (gyvenvietės) viršaičiai, suinteresuotam asmeniui (organizacijai) pateikus mirties liudijimą.

Pareiškėjui paaiškinta, kad Skaistgirio seniūnija, laikydamasi tuo metu galiojančių teisės aktų, tinkamai išdavė galbūt ieškomo asmens J. G. mirties liudijimą. Tai patvirtina Skaistgirio seniūnės pateiktas seniūnijoje saugomas 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuriame nurodyta galbūt ieškomo asmens J. G. įrašas apie išduotą mirties liudijimą, mirusio asmens vardas pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė. Pareiga seniūnui pildyti ir saugoti Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą atsirado Joniškio rajono savivaldybės tarybai 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-55 patvirtinus Laidojimo ir kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje taisykles (18 p.).

Bet iš esmės, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kurios įsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 1 d., seniūnas tapo atsakingas tik už šio žurnalo pildymą ir saugojimą, o pačią žurnalo pildymo funkciją pavesdavo atlikti (pildyti) kapinių prižiūrėtojams.

3.2. Administracijos Rašte pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad viename iš Skaistgirio seniūnės apklausos metu pateiktų žurnalų, kurie yra saugomi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir kuriuos tuo metu pildė tuometinis (duomenys neskelbtini) pensionatas, yra išlikęs įrašas apie galbūt ieškomą asmenį J. G. – vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, eilė ir mirties diena. Tuo metu (t. y. 1993 m.) teisinio reguliavimo griežtos dokumentų apskaitos vedimui nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose yra išlikę tik paprasti tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vesti žurnalai.

Apklausos metu Skaistgirio seniūnė paaiškino, kad iš šių tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato vestų užrašų galima suprasti, kad galbūt T. G. ieškomas senelis J. G. palaidotas Jurdaičių kapinių pirmoje eilėje (N1 žymėjimas). Tačiau šis žymėjimas žymi tik eilės numerį, konkreti kapavietė nenurodyta. Įgyvendinant tarnybinio bendradarbiavimo principą telefonu buvo susisiekta su Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistais, kurie paaiškino, kad vadovaujantis Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d.

įsakymo Nr. V-662, 7.4 papunkčiu, asmuo, norintis gauti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui turi pateikti palaidojimo vietą ir laiką (vietovė, kapo numeris ir data) patvirtinančių dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, gali pateikti tik tokią informaciją, kurią Joniškio rajono savivaldybės administracija pati turi ir disponuoja.

Skaistgirio seniūnijoje yra saugomas tik 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuris 1993 m. buvo pildomas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų ir kuriame nurodyta galbūt ieškomo asmens J. G. įrašas apie išduotą mirties liudijimą, mirusio asmens vardas pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė. O duomenų ar dokumentų, kurių pagrindų 1993 m. tuometinio (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojai buvo laidojami Jurdaičių kaimo kapinėse, savivaldybės administracija neturi.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. (3.63)S-4333 „Dėl T. G. skundo“ dalį ir įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 nurodytus klausimus: nurodant, ar Skaistgirio seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos Skaistgirio seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakymo Nr. (3.63) S-4333 „Dėl T. G. skundo” teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio kapo numeris.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog taip pat nesutinka ir su Ministerijos veiksmais, tačiau teismo prašė panaikinti tik Administracijos Raštą, todėl teismas šioje byloje pasisakė tik dėl ginčijamo Rašto teisėtumo.

7. Teismas nustatė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 14 d. gavo Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, kuriuo persiųstas pareiškėjo skundas. Seimo kontrolieriaus rašte prašoma Administracijos direktoriaus įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti pareiškėjui atsakymą dėl skunde keliamų klausimų (atsakymo kopiją pateikti Seimo kontrolieriui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos): 1) paaiškinant, ar Skaistgirio seniūnijoje buvo gauti pareiškėjo kreipimosi raštai, jeigu taip – ar jie buvo nagrinėti ir pateiktas (-i) atsakymas (-ai), jeigu ne – paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas (-i) atsakymas (-ai); 2) nurodant, ar Skaistgirio seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos Skaistgirio seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją. Administracija ginčijamu Raštu atsakė į 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą (persiųstą Seimo kontrolieriaus įstaigos) ir 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą. Administracija į 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą persiųstą Seimo kontrolierių įstaigos (Administracijoje gautas 2019 m. rugpjūčio 14 d.) atsakė per 30 dienų terminą, nepažeidžiant Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytą terminą, taip pat į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą atsakyta 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu, nepažeidžiant nustatyto prašymo nagrinėjimo termino.

8. Teismas vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 1, 5 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnyje įtvirtintais dokumentų teikimo principais, VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismas nurodė, kad asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Teismas vadovavosi Taisyklių 35.1, 35.2 punktais, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais, VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų). Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad teikiamai informacijai (duomenims, dokumentams) taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį.

9. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, kuriuo buvo atsakyta į Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymo 1 punktą, nusprendė, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir motyvuotas.

10. Teismas, vertindamas, ar atsakovas tinkamai atsakė į Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašto (prašymo) 2 punktą, vadovavosi Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1990 m. lapkričio 26 d. iki 2006 m. vasario 22 d.) 1, 5, 16 punktais, Kapinių tvarkymo taisyklių 2 priedu. Teismas, išanalizavęs atsakovo 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte pateiktą informaciją, konstatavo, jog atsakovas nesilaikė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnyje nustatytų principų – pateikti visą prašomą ir pagal teisės aktus teiktiną informaciją (dokumentus). Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad 1993 m. teisinio reguliavimo griežtos dokumentų apskaitos vedimui nebuvo. Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punkte buvo nurodyta, kad kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas), o pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 1 punktą, kapinių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka savivaldybių valdymo organai. Atsakovas ginčijamame Rašte nenurodė, ar seniūnija turi Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą, o jeigu atsakovas šios informacijos neturi, tai dėl kokių priežasčių negali pateikti Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygos, nepaaiškino priežasčių ir nenurodė pagrindo, dėl kokių priežasčių laidojimo ir kapų statinių registravimo knyga buvo/nebuvo vedama, nors, pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 12 punktą, laidojimų ir kapų statinių registravimo knyga saugoma neterminuotai, t. y. šiuo metu knyga taip pat turėtų būti saugoma. Neatsakius į šiuos pagrindinius keliamus klausimus, liko neišnagrinėti pareiškėjo skunde kiti keliami klausimai. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo Rašto dalis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

11. Teismas pažymėjo, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės, todėl netenkino pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris. Teismas nurodė, kad akto (Rašto) panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėti Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 4D-2019/1-1012/3D-2028 nurodomi klausimai: nurodant, ar Skaistgirio seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos Skaistgirio seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.

12. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamu Raštu buvo atsakyta ir į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą (gautą elektroniniu paštu). Atsakovas ginčijamame Rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašyme pateikto pirmojo klausimo kompetencija priklauso ne savivaldybės administracijai, į jį nebus atsakoma. Atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašyme pateiktą antrąjį klausimą – „ar valdžios įstaigoms yra žinoma apie subjektus, kurie 1993 m. (duomenys neskelbtini), Jurdaičių kaimo kapinėse, vykdė mirusių žmonių laidojimo procedūras; jeigu valdžios įstaigoms apie subjektus, kurie Jurdaičių kapinėse vykdė laidojimo procedūras yra žinoma: a) pateikti informaciją: koks (kokie) subjektas (-ai) 1993 m. Jurdaičių kaimo kapinėse realiai vykdė laidojimo procedūras; b) koks valdžios įstaigos pareigūnas įgaliojo subjektus vykdyti laidojimo procedūras“, atsakovas nurodė, kad savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnija, laikydamasi tuo metu (1993 m. (duomenys neskelbtini)) galiojančių teisės aktų suinteresuotam asmeniui, įstaigai (organizacijai) pateikus mirties liudijimą išduodavo raštišką laidojimo leidimą ir šį aktą įrašydavo į Skaistgirio seniūnijoje saugomą 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalą. Mano, kad asmuo ar įstaiga (organizacija), kuri kreipėsi dėl raštiško laidojimo leidimo išdavimo, ir vykdė laidojimo procedūras. Atsakovui žinomo atskiro valdžios įstaigos pareigūno įgaliojimo subjektams vykdyti laidojimo procedūras nebuvo. Teismas, įvertinęs Ginčijamo rašto dalį dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymo turinio, nusprendė, jog savivaldybė pateikė jos disponuojamą informaciją, Rašto dalis pakankamai motyvuota ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 13. Pareiškėjas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti iš dalies arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas iš esmės pripažino, kad atsakovas atliko veiksmus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, todėl apelianto teisės buvo pažeistos. Atsakovas neįvykdė teismo sprendimo, nepateikė apeliantui artimo giminaičio J. G. kapo numerio. Vadinasi, turi būti taikoma atsakomybė už žalą kylančią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Apeliantas laiko būtinąja sąlyga atlyginti apeliantui neturtinę žalą, nes toks prašymas teismui yra pagrįstas ir teisėtas.

13.2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nes tokia teismo pozicija iš esmės prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalies nuostatai. Apeliantas tiek atsakovui, tiek teismui aiškiai suformulavo klausimus ir pareiškė konkrečius aiškiai suformuluotus reikalavimus, bet lieka neaišku, kodėl teismas klausimų neišsprendė, o pareikštų reikalavimų netenkino. Teismo sprendimas buvo tik iš dalies motyvuotas, nes byloje liko neatsakytų klausimų ir netenkintų reikalavimų.

13.3. Teismas nevertino, ar atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnyje numatytas nuostatas, nors minėtame įstatyme atsakovo administracinė pareiga kaupti įstatyme numatytus duomenis yra aiškiai reglamentuota. Apeliantui neaišku: koks įstatymas ar kitas teisės aktas suteikia teisę atsakovui nepagrįstai pastatyti kapinių statinį, kuris neva žymi J. G. palaikų vietą? Taip pat neaiški priežastis, kodėl teismas neįpareigojo atsakovą atlikti išsamaus tyrimo, surinkti įrodymus ir nustatyti: a) 1993 m. laidojimo ritualą vykdžiusius ir apelianto artimo giminaičio palaikus pakasusius subjektus; b) kapinių statinį ant kurio nurodyta „J. G. (duomenys neskelbtini) ” surentusius ir pastačiusius subjektus; c) kokiu pagrindu remiantis ir kada tiksliai, atitinkamoje kapinių vietoje atsirado kapinių statinys, ant kurio nurodyta „J. G. (toliau – J.G.) (duomenys neskelbtini) ”. Teismas turi teisę išreikalauti J. G. istorijos knygą, kuri randama (duomenys neskelbtini) pensionate, ir susipažinti su J. G. taikytais valstybinės globos metodais.

13.4. Valdžios institucijos iki šiol kliudo gauti pagrindą, kuriuo remiantis buvo įsteigtas (duomenys neskelbtini) pensionatas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neteikia prašomų dokumentų, neveikia, vilkina, kliudo gauti informaciją, įrodymus ir išsiaiškinti tiesą, todėl yra neužtikrinamos, ribojamos ar kitaip pažeidžiamos apelianto asmens teisės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra aiškiai pasisakęs, kad visi tyrimo trūkumai, dėl kurių negalima nustatyti bylos aplinkybių ar atsakingo asmens, vertintini kaip veiksmingumo trūkumas. Teismui neturi kilti abejonių, kad tyrimo nepakankamumas ir trūkumai, ypatingai tyrimo išsamumo ir visapusiškumo nepakankamumas, lemia tai, kad apeliantui neužtikrinama, užkertama ar kitaip apribojama teisė į rungtyniškumu paremtą ginčą.

13.5. Apelianto konstitucinės teisės buvo apribotos neužtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatytas nuostatas. Valstybės įstaigos turi prievolę tinkamai tarnauti žmonėms, veiksmingai saugoti ir globoti šeimas ir vaikystę, tinkamai registruoti mirtį, veiksmingai ginti nepilnamečius įstatymuose numatyta tvarka, gerbti šeimos gyvenimą ir asmenų orumą.

13.6. Nagrinėjamu atveju apeliantas laiko itin svarbiu neatsiejamą nuo bylos J. G. pilietybės aplinkybės klausimą ir prašo teismo išsiaiškinti, surinkti įrodymus ir pasisakyti dėl J. G. pilietybės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kitos valdžios institucijos kliudo gauti informaciją apie J. G. pilietybę, todėl neužtikrina, užkerta ar kitaip apriboja pareiškėjo teisę gauti informaciją ir teisę į tinkamą viešą administravimą. Valdžios institucijos neturi teisės ištrinti J. G. asmens atminimo.

13.7. Dėl netinkamų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų apeliantas skundėsi Seimo kontrolieriui. 2019 m. gruodžio 16 d. Seimo kontrolierius pateikė pažymą Nr. 4D-2019-1-1340-3D-3049 (toliau – ir Pažyma), kurioje pateikiamas Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų juridinis vertinimas. Teismas 2020 m. sausio 3 d. atmetė apelianto prašymą pridėti prie bylos Seimo kontrolieriaus pažymą, motyvuodamas tuo, kad 2020 m. sausio 16 d. 16 val. išėjus į pasitarimų kambarį jokie prašymai negali būti sprendžiami. Apeliantas prašo teismo nustatyti tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija pažeidė įstatymo viršenybės, gero administravimo, atsakingo valdymo principus (Pažymos 7.1.2 ir 8.1 p.), pripažinti Sveikatos apsaugos ministeriją pažeidus įstatymą (-us) ir arba kitus teisės aktus ir atlyginti apeliantui sukeltą neturtinę žalą dėl valdžios įstaigos netinkamų veiksmų. Reikalavimo atlyginti neturtinę žalą būtinybė iškilo vėliau, šis reikalavimas neatsiejamai susijęs su byla, reikalavimas yra susijęs su apelianto patiriamais neigiamais išgyvenimais atsiradusiais dėl valdžios institucijų netinkamų ir neteisėtų veiksmų. Valdžios institucijos sistemingai kliudo apeliantui gauti informaciją, neužtikrina apelianto teisės į gerą administravimą, tyčia ar netyčia trina J. G. asmens duomenis, tokiais veiksmais užkirsdamos apelianto teisę į paveldėjimą. Apeliantas prašo tenkinti reikalavimą atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą.

14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir grindžia jį šiais argumentais:

14.1. Teismas nevertino atsakovo pateikto paaiškinimo, kad pareiškėjas nei viename savivaldybės administracijai (ar Skaistgirio seniūnijai) pateiktame rašte (2019 m. birželio 8 d., 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. birželio 20 d.) nenurodė dėl kokio asmens duomenų jis kreipėsi, raštuose nurodyta tik tai, kad pareiškėjas ieško duomenų apie 1993 m. žurnaluose žymėtinus įrašus. Tik iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų rašto (2019 m. birželio 26 d. rašto Nr. S-170) bei pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikto elektroninio laiško buvo galima manyti, kad pareiškėjas galbūt ieško asmens J. G. Atsakovas tiek teismui, tiek pareiškėjui paaiškino, kad nors ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikomas mirusių asmenų duomenų tvarkymui, tačiau mirusių asmenų teisė į privatumą ginama vadovaujantis kitų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui buvo ne kartą paaiškinta, kad norėdamas gauti informaciją ir dokumentus apie ieškomą asmenį, jis turi įstaigai, kuri disponuoja konkrečią informaciją ir dokumentus (šiuo atveju Skaistgirio seniūnijoje yra saugomas tik 1986–1994 m. gimimų ir mirčių registracijos žurnalas), pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su mirusiu asmeniu.

14.2. Administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo gautą prašymą, nedelsdama vykdė teismo sprendimą ir 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pateikė pareiškėjui visą jo turimą informaciją ir dokumentus.

14.3. Atsakovas sutinka su teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje išreikšta pozicija, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis jo reikalavimas negali būti reiškiamas apeliaciniame skunde. Be to, nei viena iš valstybės ar savivaldybės institucijų nėra atsakinga už asmeninius šeimos santykius, todėl apelianto reiškiamos mintys (apie jo prarastą galimybę į laimingą vaikystę, ištrintus atsiminimus, neišreikštos besąlyginės meilės trūkumą, atimtą teisę paskutinį kartą pakalbėti su mirštančiu artimu giminaičiu ir kt.), sąlygojančios apelianto norą, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, negali sukelti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14.4. Atsakovas nestatė kapinių statinio, kuris žymėtų J. G. palaikų vietą. Jurdaičių kaimo kapinių atnaujinimą iš savo pačių lėšų organizavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, taip siekiant gerinti kapinių būklę. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, kuriuose gyveno J. G., yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas tiek anksčiau, tiek ir dabar įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ši įstaiga niekada nuosavybės teise nepriklausė Joniškio rajono savivaldybei.

14.5. Vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, prašymus ekshumuoti teikia palaidoto žmogaus artimieji giminaičiai ir ekshumavimo išlaidas apmoka patys pareiškėjai, o ne valdžios institucijos.

14.6. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimus, ar (duomenys neskelbtini) pensionatas turėjo teisės atlikti ritualines procedūras ir laidoti apeliantui artimą giminaitį, kodėl jam nebuvo suteikta teisė paskutinį kartą pakalbėti su mirštančiuoju artimu giminaičiu, kodėl nei jis, nei jo globėja neatgavo mirusio asmens J. G. santaupų, kokios valstybės pilietis buvo pareiškėjo senelis, taip pat mini valdžios institucijų slepiamą asmenį ir pan. Visi šie reikalavimai nebuvo pareikšti apelianto nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14.7. Teismui nusprendus vertinti apelianto apeliaciniame skunde keltus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašo spręsti klausimą, ar Administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais įvairiose institucijose inicijavo viešojo administravimo procedūras, kuriomis iš esmės siekė gauti informaciją apie tikslią jo artimo giminaičio, senelio J. G., palaidojimo vietą, laiką, kapo numerį ir pan.

16. Ginčijamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas „Dėl T. G. skundo” Nr. (3.63) S-4333, priimtas atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą, persiųstą atsakovui iš Seimo kontrolieriaus įstaigos, ir 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą.

17. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu inicijavo ginčą teisme, suformuluodamas reikalavimo dalyką – panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (3.63) S-4333 ir „įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris.“

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

19. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

20. Taip pat pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

21. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

22. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikštas naujas reikalavimas – iš atsakovo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, bei prašymai ištirti J. G. mirties ir palaidojimo aplinkybes, pilietybės J. G. suteikimo (nesuteikimo) faktus, J. G. skirtos valstybės paramos (pensijos ir kitų piniginių lėšų) skyrimo (neskyrimo) faktus J. G. globos metu ir pan. Tais pačiais argumentais netenkinami ir pareiškėjo prašymai pridėti papildomus įrodymus, nes jie iš esmės yra siejami su naujais apeliacinės instancijos teismui pareikštais reikalavimais bei prašymais.

23. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo dalyką iš esmės patenkino ir įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui informaciją apie tai, ar Skaistgirio seniūnija turi pareiškėjo kreipimosi raštuose minimą Jurdaičių kaimo laidojimo ir kapų statinių registravimo knygą (žurnalą) (jeigu taip, ar joje yra užfiksuota tiksli pareiškėjo artimo giminaičio palaidojimo vieta, laikas (data), kapo numeris ir pan.); jeigu prašomos informacijos (dokumentų) dėl pareiškėjo artimo giminaičio tikslios palaidojimo vietos, laiko, kapo numerio ir pan. administracijos Skaistgirio seniūnija neturi (negali pateikti pareiškėjui), – paaiškinti to priežastis ir nurodyti pagrindą, dėl kokių priežasčių prašoma informacija (dokumentai) neteiktina, bei instituciją, kuri galėtų pateikti šią informaciją.

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo bei dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir nustatymo, apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kiek tai susiję su jo reikalavimu – „įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir pateikti informaciją apie tai, kur tiksliai palaidotas pareiškėjo senelis J. G. ir koks pareiškėjo senelio J. G. kapo numeris“, iš esmės nenurodo. Visi jo apeliacinio skundo argumentai yra siejami su minėtais naujais apeliacinės instancijos teismui pareikštais reikalavimais bei prašymais, kurie negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 50 ir 134 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

26. Įvertinus ginčijamą Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl T. G. skundo” Nr. (3.63) S-4333 materialiosios teisės normų (Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo) atitikties aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis sprendimas neatitinka šių reikalavimų bei teisingai įpareigojo atsakovą pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją.

27. Apibendrinus darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys