ec8a43a1-bd7d-4c3e-a7ea-c4a4798eb48d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1619-614/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02520-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, ieÅ¡kovui B. Å . nesant, ieÅ¡kovo atstovams advokato padėjėjui V. B. ir advokatui J. S. nesant, atsakovo atstovui A. M. nesant, trečiojo asmens atstovei S. S. nesant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ ir trečiajam asmeniui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo pripažįstant sumokėtas sumas lėšomis banko sÄ skaitoje. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas B. Å . kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais bei vadovaudamasis CK 1.91 str. praÅ¡o pripažinti negaliojančia su atsakovu AB banku Snoras 2011-10-12 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111012V990017, taikyti vienaÅ¡alę restitucija – pagal sutartį sumokėtÄ sumÄ laikyti ieÅ¡kovo lėšomis banko sÄ skaitoje ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė dublikÄ .

IeÅ¡kinyje nurodė, kad sudarė su atsakovu ginčijamÄ sutartį, bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir 2016-11-14 iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje pasklidusios informacijos sužinojo apie tai, kad Lietuvos banko valdyba 2011-01-18 buvo priėmusi nutarimÄ Nr.03-2 dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui Snoras. Vertybiniai popieriai pagal Vertybinių popierių įstatymÄ (toliau – VPÄ®) galėjo bÅ«ti vieÅ¡ai siÅ«lomi tik po to, kai paskelbtas prospektas.

Prospektas yra visuomenei ir investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentÄ ir jo siÅ«lomas ar į prekybÄ reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius, t. y. pateikiama visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo iÅ¡leistų vertybinių popierių ypatumus, yra bÅ«tina, kad investuotojai, remdamiesi Å¡ia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklos perspektyvas, vertybinių popierių suteikiamas teises.

Aktuali EPT 2003-11-04 direktyva 2003/71/EB, keičianti DirektyvÄ Nr.2001/34/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr.809/2004, įgyvendinantis Direktyvos nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos (ir kitų reikalavimų) Prospekto direktyvos 10 p. nustatyta, jog nustato, jog direktyvos ir jÄ Ä¯gyvendinančių priemonių tikslas yra užtikrinti investuotojo apsaugÄ ir rinkos veiksmingumÄ , laikantis atitinkamuose tarptautiniuose forumuose priimtų aukÅ¡tų reguliavimo standartų (preambulė). Pilnas informavimas skatina investuotojų apsaugÄ ir prisideda prie tinkamo vertybinių popierių rinkų veikimo ir plėtros.

Tinkamas bÅ«das tokiai informacijai pateikti yra prospekto paskelbimas. Tokia informacija, kuri turi bÅ«ti pakankama ir kiek galima objektyvesnė, apie emitento finansines aplinkybes ir vertybiniams popieriams priklausančias teises, kurios tikslas - leisti asmenims atlikti motyvuotÄ tokios rizikos įvertinimÄ ir priimti sprendimus dėl investavimo gerai susipažinus su faktais. Direktyvos 2 str. 1 d.

r) p., 5 str. 1 d. nustatyta, jog bazinis prospektas reiÅ¡kia prospektÄ , kuriame yra visa reikiama informacija; įtrauktina visa informacija, kuri yra bÅ«tina siekiant leisti investuotojams motyvuotai įvertinti emitento ir bet kokio garanto turtus ir įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelnÄ ir nuostolį bei perspektyvas, taip pat su tokiais vertybiniais popieriais susijusias teises. Prospektas rengiamas pagal atitinkamÄ apraÅ¡Ä - pagal reglamento priedus: lentelėse matyti, kad turi bÅ«ti atskleisti rizikos veiksniai, tai rizikos rÅ«Å¡ių, susijusių su emitento ir (arba) vertybinių popierių padėtimi, ir turinčių esminės reikÅ¡mės, priimant investicinius sprendimus, sÄ raÅ¡as (2 str. 1 d. 3 p.).

Vertybinių popierių komisija 2011-06-16 pažyma Nr. 4R-10 patvirtino 500 000 000 Lt obligacijų emisijos bazinį prospektÄ su galutinių sÄ lygų apraÅ¡ymu (toliau – Prospektas), atsakovas jį paskelbė. IeÅ¡kovas susipažino su atsakovo paskelbtu prospektu ir sudarė ginčo sutartį. Prospekto 2.1 p. „Rizikos veiksniai, susiję su banko veikla“ p.p. „Operacinė rizika“ nurodyta, kad banko veiklÄ prižiÅ«ri Lietuvos bankas ir, kadangi emitento akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje, LR Vertybinių popierių komisija.

Be kita ko, taip pat nurodyta, jog nepaisant to, kad Å¡iuo metu bankas vykdo visus reikalavimus, neatmetama galimybė, kad įvykus reikÅ¡mingiems pokyčiams, gali pasikeisti ir Emitentui keliami reikalavimai. Prospekto 4.4.5. p. „Informacija apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu ir turinčius esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ â€œ, nurodyta, jog esminių įvykių, susijusių su Emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant Emitento mokumÄ , nebuvo. Tačiau minėtame Lietuvos banko nutarime buvo nurodyta, jog atsakovas nesudarė reikiamų specialių atidėjinių veiklos rizikai mažinti; prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ skolinti, neįsitikindavo ar kliento finansinės galimybės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; nepaÅ¡alino praėjusio inspektavimo metu nustatytų trÅ«kumų; nustato didesnes nei vidutinės indėlių palÅ«kanas, siekia pritraukti daugiau lėšų, kurios tam tikrais atvejais neinvestuojamos į pajamų duodančius aktyvus ar į rizikingus aktyvus, neturint pakankamai kapitalo galimiems nuostoliams dengti; sudarydamas vienkartinius sandorius ne rinkos sÄ lygomis dirbtinai gerino veiklos finansinius rodiklius; pasirenkant užsienio Å¡alių emitentų skolos vertybinių popierių saugotojus, nesivadovaujama saugios ir patikimos bankininkystės principais.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko valdyba nustatė atsakovo veiklos ribojimus: draudžiama sudaryti terminuotų indėlių sutartis su didesnėmis nei Lietuvos banko skelbiamomis palÅ«kanų normomis; draudžiama sudaryti skolinius sandorius su banko akcininkais, turinčiais kvalifikuotÄ kapitalo ar balsavimo teisių dalį; neturi teisės sudaryti iÅ¡vestinių finansinių priemonių sandorių su užsienio valstybių juridiniais asmenimis ir organizacijomis, iÅ¡skyrus bankus; apskaitoje nurodomus užsienio emitentų iÅ¡leistus skolos vertybinius popierius turi teisę saugoti tik atitinkamuose depozitoriumuose; neturi teisės sudaryti sutarčių dėl paramos teikimo.

Atsakovui nustatytas individualaus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis (ne mažesnis kaip 10 proc.), nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, o taip pat konstatuota, jog atsakovas neiÅ¡taisė ir nepaÅ¡alino 2009-09-30 nutarimu nustatytų veiklos trÅ«kumų. Lietuvos bankas raÅ¡te (atsakyme advokatui) nurodė, jog viena iÅ¡ moratoriumo paskelbimo bankui bei administratoriaus paskyrimo priežasčių yra ta, kad bankas ignoravo ar tik formaliai vykdė Lietuvos banko nurodymus mažinti veiklos rizikÄ .

Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas paÅ¡alino Nutarime nustatytus veiklos trÅ«kumus ir tinkamai vykdė duotus nurodymus. Lietuvos bankas pagal pareigas prižiÅ«ri kredito ir mokėjimo įstaigų veiklÄ , todėl jo raÅ¡tas (atsakymas) laikytinas oficialiu įrodymu. Minėta, jog prospekte buvo nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ , nebuvo. Vadovaujantis VPÄ® 2 str. 10 d. esminio įvykio sÄ vokos apibrėžimu, esminiu įvykiu laikoma net ir tokia informacija, kuri tik potencialiai gali turėti neigiamÄ poveikį vertybinių popierių kainai.

Vadovaujantis VPÄ® 6 str. 1 d., prospekte turi bÅ«ti pateikta visa bÅ«tina informacija, kuria remdamiesi investuotojai galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklos. Nutarime minimi draudimai bankui yra vienareikÅ¡miÅ¡ki ženklai, jog atsakovas turėjo ypač rimtų ir įsisenėjusių finansinių problemų, kurios buvo vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų skelbti atsakovo motaroriumÄ ir inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ .

Nutarimas ir jo pagrindu taikomos poveikio priemonės laikytinos esminiu įvykiu, kuris turėjo bÅ«ti tinkamai atskleistas prospekte (VPÄ® 19 str.). Nutarime esanti konkreti informacija vieÅ¡ai skelbiama nebuvo, skelbta tik formaliai (neatskleidžiant viso nutarimo turinio) ir ne teisės aktams skelbti nustatyta tvarka. Atsakovas, žinodamas apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sÄ moningai turėdamas tikslÄ suklaidinti, parengė teisės aktų neatitinkantį ProspektÄ , skelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ėmėsi apeiti Lietuvos banko taikomÄ poveikio priemonę – draudimÄ priimti indėlius didesnėmis nei vidutinėmis palÅ«kanomis – iÅ¡leido obligacijas.

Akivaizdu, kad pagrindinis atsakovo tikslas buvo sukaupti kuo daugiau lėšų. Atsakovo apgaulė pasireiÅ¡kė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu Prospekte, bet ir aktyviais atsakovo veiksmais, nes atsakovo darbuotojai teikė informacijÄ , kad atsakovo finansinė bÅ«klė gera, kad jam netaikomi jokie apribojimai, kad su investuotojų lėšomis elgiasi apdairiai. Atsakovo informacinas apie rizikÄ taip pat buvo abstraktus, nebuvo aptarta kaip atsakovas spręs Nutarime nustatytus trÅ«kumus, kokiÄ Ä¯takÄ jos turės atsakovo veiklai, todėl ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė atlikti motyvuotÄ atsakovo veiklos rizikos vertinimÄ .

Ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, būdamas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, žinodamas išdėstytas aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį ginčo sutarties su atsakovu nebūtų sudaręs. Ieškovas prieš sudarydamas sutartis konsultavosi su atsakovo darbuotojais, susipažino su Prospektu, buvo apdairus ir pagrįstai tikėjosi, kad jam suteikiama informacija yra teisinga. Senaties terminas ieškiniui pateikti nėra praleistas. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį.

Taip pat pateikė triplikÄ . Nurodė, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str.). IeÅ¡kinys nėra įrodytas, grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. IeÅ¡kinyje neneigiama, kad buvo siekta investuoti lėšas į finansines priemones (obligacijas) ir kad tuo metu buvo suprantama kokio pobÅ«džio sandoris Å¡alių sudaromas. Sutartyje raÅ¡tu patvirtinta, kad buvo gautas „Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka“ (žr. priedo prie Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktÄ ), o sudarant Obligacijų sutartį raÅ¡tu buvo patvirtinta, kad visos Sutarties sÄ lygos su buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį, su jomis sutinkama ir jos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ sutarties Å¡alies valiÄ , kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

Bankas tinkamai vykdė jam nustatytÄ prievolę atskleisti rizikÄ , bankroto rizikÄ bei kad obligacijos nėra draudimo objektas. IÅ¡leisdamas ProspektÄ atsakovas VPÄ® normų nepažeidė. Pagal LR Bankų įstatymo (BÄ®) 72 str. 1 d., priežiÅ«ros institucijos taikomas poveikio priemones, tokias kaip vadovų nuÅ¡alinimas, draudimas teikti tam tikras finansines paslaugas ir kt., o pagal BÄ® 67 str. 2 ir 3 d. turi teisę duoti bankui raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus ir laikinai bankui nustatyti individualius banko veiklos rizikÄ ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl banko veiklos rizikos ribojimo.

Lietuvos bankas 2011-01-18 nutarimu banko veikloje konstatavo teisės aktų pažeidimus ir veiklos trÅ«kumus (žr. Å¡io nutarimo preambulę) ir bÅ«tent todėl bankui buvo duoti raÅ¡tiÅ¡ki nurodymai bei nustatyti individualÅ«s banko veiklos rizikÄ ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos ribojimo. Lietuvos bankas nenustatė, kad banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, nutarimu AB bankui SNORAS nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad informacijos apie Lietuvos banko raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus ir kitus reikalavimus neįtraukimas į ProspektÄ neatitiko įstatymo reikalavimų.

Lietuvos banko tinklalapyje vieÅ¡ai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010 m. audituotuose rezultatuose buvo akcentuojama, kad 2010 m. visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos rizikÄ ribojančius normatyvus. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011-06-23 praneÅ¡ime Seime nurodoma, kad Å¡iuo metu sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvÄ , o visi komerciniai bankai vykdo planuojamus naujus Bazelio III reikalavimus. Net padarius kitokiÄ prielaidÄ , konstatuotina, kad Å¡i informacija buvo atskleista ir turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovui, nes Lietuvos banko tinklalapyje 2011-01-18 buvo paskelbtas praneÅ¡imas dėl akcinės bendrovės banko SNORAS inspektavimo rezultatų ir priežiÅ«rinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų ir priemonių.

PanaÅ¡aus pobÅ«džio nurodymai banko atžvilgiu buvo teikiami ir anksčiau, apie juos taip pat buvo vieÅ¡ai praneÅ¡ama Lietuvos banko tinklalapyje. Atsakovas apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo Vertybinių popierių komisijÄ , kuri VPÄ® nustatyta tvarka 2011-01-20 Å¡iÄ informacijÄ paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje; informacija apie Lietuvos banko 2011-01-18 nutarimu nustatytus banko veiklos trÅ«kumus, padarytus teisės aktų pažeidimus ir Lietuvos banko nurodymus buvo iÅ¡vieÅ¡inta įvairių žiniasklaidos priemonių, todėl neatitinka tikrovės ieÅ¡kinio teiginys, kad žiniasklaidoje atsakovas pristatytas vien tik kaip geriausias bankas.

IeÅ¡kovas įdėmiai sekė vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie bankÄ , o tai reiÅ¡kia, kad turėjo bÅ«ti žinoma ir apie minėtus praneÅ¡imus. NelogiÅ¡kas ieÅ¡kinio teiginys, kad apie NutarimÄ buvo sužinota iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės, kai tuo tarpu teigiama, jog Nutarimo tekstas buvo nevieÅ¡as ir skelbiamas nebuvo. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas visas Nutarimo tekstas, todėl nėra įrodyta aplinkybė, kad jis buvo nevieÅ¡as. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2016-05-02 raÅ¡tas nepatvirtina banko faktinio nemokumo bÅ«senos ginčo sandorio sudarymo metu. 2011-11-16 nutarime Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“ Lietuvos banko valdyba konstatavo, kad reali grėsmė, kad bankas nesugebės įvykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, kilo, kai apie 2011-11-15 – 16, kai pradėjo sparčiai mažėti privalomųjų atsargų.

Darytina prielaida, kad banko finansinė situacija pradėjo sparčiai prastėti, atsirado nemokumo grėsmė iÅ¡ esmės tik prieÅ¡ poveikio priemonės (moratoriumo) pritaikymÄ . Net Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl banko veiklos apribojimo buvo nurodoma, kad moratoriumu siekiama iÅ¡vengti banko nemokumo, tačiau dar nekonstatuotas jo nemokumas. Pažymėtina, kad atsakovas buvo kredito įstaiga, kuri užsiėmė finansine veikla, kuri yra rizikinga, nes priklauso nuo daugybės aplinkybių (apie Å¡ias ir kitas rizikas buvo informuota), todėl kredito įstaigos finansinė padėtis gali nuolat ir gana greitai kisti, o nuo ginčo sutarties iki banko nemokumo konstatavimo praėjo nemažas laiko tarpas.

IeÅ¡kovas teigdamas, jog jį aptarnavęs banko darbuotojas savo teiginių neįrodė. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo taip pat pateikė triplikÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad banko darbuotojai ar pats bankas tyčia klaidino ieÅ¡kovÄ , o vien paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovui tinkamai buvo atskleista sandorių sudarymo rizika, įskaitant ir emitento bankroto rizikÄ . Niekas nevertė skubėti sudaryti sandorių, buvo galima kreiptis dėl papildomų konsultacijų tiek į teisininkus, tiek į banko darbuotojus. Bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimÄ dėl investavimo, neturi galimybės teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų. Tikrieji ieÅ¡kinio motyvai yra tikslas dirbtinai įgyti draudiminę apsaugÄ pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – IÄ®IDÄ®).

Nei ieÅ¡kinyje nurodyti Nutarimas, nei Atsakymas nelaikytini esminiais sandorio elementais, egzistavusiais ginčo sandorių sudarymo metu ir nepatvirtina, kad bankas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Apie nutarimÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai, todėl nepagrįsta teigti, jog bankas reikÅ¡mingÄ sandorio sudarymui informacijÄ nutylėjo. Nutarimo priėmimo faktas neturėjo bÅ«ti įvardintas Prospekte. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kad jei apie Nutarimo priėmimÄ bÅ«tų konkrečiai nurodyta Prospekte – tai ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs ginčo sandorių.

VPÄ® 2 str.12 p. nustato, kad esminis įvykis – su vertybinių popierių emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo iÅ¡leistų vertybinių popierių rinkos kainai. IÅ¡ apibrėžimo akivaizdu, kad esminiu įvykiu VPÄ® 2 str. 12 p. prasme laikytina vieÅ¡ai neprieinama informacija, bÅ«tent todėl ir reikalaujamas jos atskleidimas. Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Esminio įvykio sÄ voka kuri detalizuojama LR Vertybinių popierių komisijos 2001-03-09 nutarimu Nr.10 patvirtintose Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklėse, kurių 6 p. yra pateikiamas pavyzdinis esminių įvykių sÄ raÅ¡as; taip pat VieÅ¡o reglamentuojamos informacijos skelbimo ir jos perdavimo į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę gairių, patvirtintų Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013-09-24 sprendimu Nr.241-200, 7.2 p. „Dėl informacijos priskyrimo esminio įvykio kategorijai“ nustato, kad kategorijoje „PraneÅ¡imas apie esminį įvykį“ skelbiami praneÅ¡imai, kuriuose atskleidžiama konkreti, iki tol vieÅ¡ai neatskleista ir su emitentu susijusi jam žinoma ar privaloma žinoti, informacija, galinti reikÅ¡mingai paveikti jo vertybinių popierių kainÄ rinkoje.

Apie tai, kad Nutarimu buvo konstatuoti banko Snoras veiklos trÅ«kumai, buvo plačiai skelbiama vieÅ¡ai, be kita ko – Lietuvos banko tinklapyje, dienraÅ¡tyje „Verslo žinios“ ir kt., todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bankas tyčia nuslėpė nuo investuotojo esminę reikÅ¡minÄ informacijÄ , kuri turėjo esminės įtakos apsisprendimui įsigyti obligacijas; negalima nuslėpti aplinkybių, kurios buvo vieÅ¡ai paskelbtos ir plačiai publikuojamos masinės žiniasklaidos priemonėse. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu egzistavo banko nemokumas ar kad taikytos poveikio priemonės bankui turėjo įtakos obligacijų kainai.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba nuolat vieÅ¡ai skelbia praneÅ¡imus apie kredito įstaigų inspektavimus, apie pritaikytas priemones, tačiau nei vienas iÅ¡ atitinkamų praneÅ¡imų nesudaro prielaidų konstatuoti bet kurios iÅ¡ kredito įstaigų, paminėtame praneÅ¡ime, nemokumÄ ir/arba blogÄ finansinę bÅ«klę, kaip esminį įvykį VPÄ® prasme. Aplinkybė, kad 2011 m. pradžioje bankas vieÅ¡ai paskelbė apie atsakovo inspektavimo rezultatus nepatvirtina banko veiklos trÅ«kumų ir/ar nemokumo nei ginčo sandorių sudarymo momentu, nei prospektų iÅ¡leidimo momentu (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-890-370/2016). Net pripažinus sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovo sumokėtos pagal sutartį lėšos netaptų draudimo objektu, o praÅ¡omas restitucijos bÅ«das pažeistų ne tik IID, bet ir visų banko kreditorių interesus, tuo labiau, kad sandorio negaliojimo pasekmės gali bÅ«ti taikomos tik sandorio Å¡alims. Trečiasis asmuo nėra pažeidęs IÄ®IDÄ® numatytos draudimo iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos. Vadovaujantis IÄ®IDÄ® 10 str. 2 d. indėlininko teisė į draudimo iÅ¡mokÄ galioja 5 m nuo draudžiamojo įvykio dienos, taigi, reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas galėjo iki 2016-11-24 d.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė 2016-11-25 d. – praleidęs teisė į draudimo iÅ¡mokos galiojimo terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nedalyvavo. Jokių svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikta ir / ar įrodyta. IeÅ¡kovo atstovai į teismo posėdį taip pat neatvyko. Gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovui ir atstovams nesant. Teismas, vadovaudamasis CPK 246 str., nutarė nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovui ir jo atstovams nesant.

Atsakovas ir trečiasis asmuo taip pat prašė nagrinėti bylÄ jiems nesant. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas B. Å . buvo banko klientu nuo 2011 m. IeÅ¡kovas 2011-10-12 sudarė su atsakovo banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.V9954470, kuria bankas suteikė ieÅ¡kovui neprofesionalaus kliento kategorijÄ . Savo paraÅ¡u ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis gavo Å¡ios sutarties egzempliorių, Pavedimų vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politikÄ , Interesų vengimo politikos santraukÄ , Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ , įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jos vykdomÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, apraÅ¡ymÄ , patvirtino, kad susipažino su Å¡iais dokumentais ir sutinka jų laikytis.

IeÅ¡kovas kaip banko klientas taip pat patvirtino, jog jam žinoma, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (e.b.l. 159-168, 1 t.). Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitas, vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių. 2011-10-12 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė Å¡ioje byloje ginčijamÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111012V990017 pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 230 vnt. 100 LT nominalios vertės obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma už 22.997,61 Lt, obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-11-05.

CK 1.103 straipsnis numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. 1994-05-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985-12-20 Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas.

Obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ . Minėta, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtino, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka“.

IeÅ¡kovo su banku sudarytoje Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, iÅ¡leidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

Nurodoma, kad praktiÅ¡kai nerizikingos yra tik valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais bÅ«tina įvertinti galimÄ emitento bankroto rizikÄ . IeÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ panaikinti visam laikui atsakovui iÅ¡duotÄ banko licencijÄ . Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ . Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties (e.b.l. 170-173, 1 t.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl IÄ®IDÄ® taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovo AB banko Snoras indėlių sertifikatus ir obligacijas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne.

Ä®gydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. 2016 m. lapkričio 25 d. teisme buvo užregistruotas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis, nurodydamas CK 1.91 str. įtvirtintÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ . Procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas teigė, jog atsakovo ir jo darbuotojų buvo įtikintas, kad banko finansinė bÅ«klė gera ir stabili, jis pasitikėjo banku, suvokė, kas yra obligacija.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimų duoti neatvyko į du teismo posėdžius, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas atstovo – advokato padėjėjo, vėliau - advokato. Ä® teismo posėdį ieÅ¡kovo atstovai taip pat neatvyko, apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes nepaaiÅ¡kino. Nagrinėjantis bylÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡minga ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, iki kurios iÅ¡nagrinėjimo Å¡i byla Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 13 d. nutartimi buvo sustabdyta.

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugÄ obligacijoms nustatančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėjo, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodė, kad tyčia buvo suklaidintas banko.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas minėjo ProspektÄ bei tai, kad su jais susipažino. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prospektas yra pakankamai didelės ir daug didesnės apimties nei kliento aptarnavimo sutartis, dokumentas, suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus, tačiau ieÅ¡kovas neiÅ¡dėstė jokių aplinkybių kada ir kokiu bÅ«du jis Prospektus nuodugniai perskaitė ir kÄ tuo metu suprato. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, pats į posėdį neatvyko net du kartus ir aplinkybių kaip formavosi jos valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiÅ¡kino.

Teismui kyla pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovo argumentų. Apie Prospekto reikÅ¡mę savo valiai sudaryti ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tai yra tada, kai vienoje civilinėje byloje (kurioje ieÅ¡kovÄ atstovavo tas pats atstovas) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ pripažino sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovo G.

B. lėšomis banko sÄ skaitoje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. liepos 13 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė. Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Taigi, po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriame faktinį ir teisinį pagrindÄ nurodė analogiÅ¡kÄ minimoje byloje ieÅ¡kovo pateiktam patikslintame ieÅ¡kinyje - rėmėsi CK 1.91 straipsniu ir nurodė, kad jo apsisprendimui sudaryti obligacijų sutartį lemiamÄ Ä¯takÄ turėjo tai, jog jis perskaitė, įsigilino į atsakovo ProspektÄ , ir buvo atsakovo atstovų patikintas, jog atsakovas yra geros finansinės bÅ«klės bei tenkina visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Prospekte pateikiama klaidinga informacija apie atsakovÄ , jo finansinę bÅ«klę, veiklos teisėtumÄ , Lietuvos banko nurodymų vykdymÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nuslėpė reikÅ¡mingÄ sandorio sudarymui informacijÄ apie savo mokumÄ , žinodamas apie jos veiklai taikomus ribojimus, Lietuvos banko nurodymų nevykdymÄ , dirbtinį finansinių rodiklių padidinimÄ , sÄ moningai turėdamas tikslÄ suklaidinti, parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ProspektÄ . Prospekte nurodžius apie atsakovui taikytus ribojimus ir kitas Nutarime iÅ¡vardytas aplinkybes, ieÅ¡kovo nuomone, joks investuotojas nebÅ«tų sudaręs su juo obligacijų sutarčių.

Teismas vertina tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ kaip neatsitiktinį, o taip pat ir kaip aplinkybę, kuri leidžiančia abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie taip kaip formavosi jo valia ginčo sandorį sudarant patikimumu. Minėta, kad ieÅ¡kovas nepateikė apie tai jokių konkrečių duomenų, iÅ¡ kurių teismas taip pat galėtų vienaip ar kitaip vertinti ar iÅ¡ tiesų Prospekto turinys ieÅ¡kovui sudarant ginčo sandorį buvo detaliai žinomas ir kaip suprastas, kokiÄ Ä¯takÄ jo valios formavimuisi turėjo.

IeÅ¡kovo procesinis elgesys taip pat prieÅ¡taringas, o paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s. IeÅ¡kovas negynė savo teisių teisme apie penkerius metus po bankroto bylos bankui iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, jog apie Lietuvos Banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ Nr.03-2 jam tapo žinoma iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje pasklidusios informacijos 2016 m., tačiau teismas pažymi, jog apie inspektavimÄ ir NutarimÄ Lietuvos banko tinklapyje buvo skelbta 2011 m. sausio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje (e.b.l. 129, 1 t.). IeÅ¡kovas nepateikė konkrečių paaiÅ¡kinimų apie sužinojimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimosi aplinkybių teismas vertina kaip nepatikimus. Teismas taip pat konstatuoja faktinę aplinkybę, kad informacija apie atsakovo veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki ieÅ¡kovui sudarant ginčijamus sandorius. Minima informacija buvo prieinama ir po banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo, archyvuose ji randama ir dabar. Tai, kad Å¡i informacija ieÅ¡kovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje 2016 m. lapkričio 3 d. byloje priimto ieÅ¡kovui B. palankaus sprendimo (kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-164-611/2018), lemia teismo iÅ¡vadÄ , kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie banko veiklÄ formavo ieÅ¡kovo apsisprendimÄ dėl ginčo sandorio sudarymo.

IeÅ¡kovo aptariamų aplinkybių ir argumentų dėl Prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus suponuoja galimybę teigti tai, kad ieÅ¡kovas jį vertino arba kaip neaktualų, neturėjusį įtakos jo valiai sudaryti ginčijamÄ sandorį arba kad jis apskritai jo neskaitė. Konstatavus, kad Prospekte nurodyta informacija, nepriklausomai nuo jos atitikties teisės aktų reikalavimams, neturėjo lemiamos reikÅ¡mės ieÅ¡kovo valios sudaryti ginčijamus sandorius formavimuisi, Prospekto turinio vertinimas tampa neaktualus nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti.

Tačiau teismas vis tik pažymi, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas tyčia klaidino tiek Prospekte, tiek vieÅ¡ai skelbta informacija apie obligacijų saugumÄ , dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį, o ji buvo bloga, nėra įrodytos CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovas buvo klaidinamas ir (ar) tyčia apgaudinėjamas. Teismo vertinimu ieÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovui sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiÅ¡kia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir ieÅ¡kovÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pabrėžia, jog vieÅ¡ai platintuose informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imuose, buvo eskaluojama ne tik apie gerÄ banko finansinę padėtį, bet taip pat ir apie obligacijų naudÄ , nenurodant esminės informacijos, kad bankas siekė pritraukti daugiau lėšų.

Tačiau, teismo vertinimu, bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieÅ¡kovas nurodo, kad jis pagal savo savybes atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ ) turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje (tiek apie produktÄ , tiek apie jos pardavėjÄ (paslaugos teikėjÄ ) nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad ir ankstesniuose inspektavimuose buvo nustatyta banko veiklos trÅ«kumų, apie tai ne kartÄ skelbta Lietuvos banko tinklapyje, pav. 2004-09-02, 2005-06-30, 2006-09-07, 2007-11-08, 2008-09-04, 2009-09-30, 2011-01-20 taip pat bÅ«davo skelbiama ir apie kitų bankų inspektavimus ir veiklos trÅ«kumus, skirtos baudos (e.b.l. 123-129, 1 t.).

Tokie neigiamo pobÅ«džio praneÅ¡imai vieÅ¡oje erdvėje (e.b.l 142-149, 1 t.) ieÅ¡kovui taip pat turėjo bÅ«ti žinomi, jei jis, kaip teigia, atidžiai domėjosi banko bÅ«kle. NelogiÅ¡ka teigti, kad sudarydamas sandorį ieÅ¡kovas vadovavosi vien tik Prospektu, o visÄ kitÄ vieÅ¡oje buvusiÄ informacijÄ ignoravo. Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovui kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieÅ¡kovas įrodinėdamas apgaulės faktÄ , buvo melagingi (CPK 178 straipsnis).

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ (tuo labiau apie veiklÄ 2006, 2009, 2010 metais) yra akivaizdžiai melagingi.

IeÅ¡kovas teigia, kad sudarant 2011-10-31 obligacijų sutartį atsakovas nuo ieÅ¡kovo nuslėpė reikÅ¡mingas aplinkybes apie savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį. Lietuvos apeliacinis teismas panaÅ¡ioje byloje 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatavo, jog Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų.

Vien tai, kad 2011-09-19 – 2011-11-11 buvo atliekamas AB banko „Snoras“ inspektavimas, nereiÅ¡kia, kad bankas ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus (Bylos Nr.2A-890-370/2016). Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo teigimÄ apie apgaulę ar apie blogÄ banko finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovÄ dėl banko finansinės padėties. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodyta aplinkybė, jog banko inspektavimas kaip toks savaime ar Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimas Nr.03-2 apie raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimÄ bei reikalavimų bankui tuo metu nustatymÄ galėtų bÅ«ti laikomas tokiu įvykiu, apie kurį informacijos atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį atsakovo iÅ¡leistų vertybinių popierių rinkos kainai (VPÄ® galiojusios redakcijos 2 str. 10 p.).

Prospekto, jo sudedamųjų dalių formÄ , turinį ir sudarymo tvarkÄ nustato Vertybinių popierių komisija (VPÄ® 6 str. 5 d.). Prospektas pagal VPÄ® buvo Komisijos buvo partvirtintas. Teismo vertinimu nėra pagrindo teiginiui, kad Prospektas neatitinka VPÄ® normų. Teismas taip pat nesitinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016-05-02 duotas atsakymas Nr.S 2016/(21.16-2102)-12-1896 advokatei K. B. į jos 2016 m. balandžio 26 d. raÅ¡tÄ (paklausimÄ ) laikytinas oficialiu įrodymu, kurtis patvirtina ieÅ¡kinio aplinkybes.

Visų pirma minima advokatė ieÅ¡kovui neatstovauja. Antra, į bylÄ nėra pateiktas pats paklausimas ir nežinomi formuluojami klausimai. Trečia - Lietuvos bankas atsakyme nurodyta aplinkybė, jog vieÅ¡ai jau buvo skelbta, kad viena iÅ¡ Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo bankui Snoras paskelbti veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskirti laikinÄ jį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos rizikÄ buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, tačiau atsakyme Å¡i priežastis jokiu bÅ«du nėra įvardinta kaip vienintelė ar esminė.

IeÅ¡kovo atstovas prašė prijungti prie Å¡ios bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-01 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr.2-231-464/2018, tačiau patikrinus LITEKO duomenis matyti, jog bylos medžiaga nėra vieÅ¡a, o pati civilinė byla Nr.2-3417-603/2018 pirmosios instancijos teisme nėra baigta nagrinėti, jos medžiaga taip pat nėra vieÅ¡a, todėl praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 10 str., 177 str. 4 d.), be to jis yra nesavalaikis ir neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad Prospekto turinys nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovo apsisprendimÄ dėl sutarties sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 str.

Ieškiniui esant neįrodytam, senaties taikymo klausimas nėra aktualus, todėl teismas dėl jo nepasisako. Šiais argumentais ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų: Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais, nusprendė: Ieškovo B. Š. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Surgailienė