ec889ea1-a6b7-483a-9fc0-d1b1cf4f5cc3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-252-142/2013Proceso Nr. 3-61-3-02959-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovei JÅ«ratei Uptienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. T. skundÄ dėl sprendimų panaikinimo, neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė :             S. T. (toliau – pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ (t.

I, b. l. 1-5, 15-19, 146, 183), kuriame prašo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ Nr. (15.6.1)15-5-9849 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010 m. spalio 4 d. sprendimÄ Nr. (9.8)I-5702, 2) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus neiÅ¡mokėtÄ valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėja 2012 m. gruodžio 19 d. skundo patikslinime nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai neiÅ¡mokėta pensijos suma yra 15 041,76 Lt (t. I, b. l. 183).              PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2007 m. liepos 7 d. jai buvo paskirta 990,32 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau 2010 m. sausio 28 d. gavo sumažintÄ 372,37 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ , nuo 2010 m. vasario 28 d. buvo mokama 387,68 Lt dydžio pensija.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjai paskirtas socialinio draudimo senatvės pensijos dydis 1016,08 Lt. PareiÅ¡kėja 2010 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-Ä jį pensijų skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. PareiÅ¡kėja 2010 m. rugsėjo 1 d. gavo neigiamÄ sprendimÄ . Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėja 2010 m. rugsėjo 9 d. skundė VSDFV. NeigiamÄ sprendimÄ gavo 2010 m. spalio 4 d. PareiÅ¡kėja nesutinka su tokiais sprendimais. Remiasi Konstitucinio Teismo nutarimuose dėstoma konstitucine doktrina, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu.

PaaiÅ¡kina, kad Seimas, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriuo sumažino pensijas ir nenumatė kompensavimo mechanizmo. Ä®statyme nustatytas ribinis pensijos dydis 650 Lt., numatyta pensijas mokėti atsižvelgiant į turimas draudžiamÄ sias pajamas. Mano, kad ir taip sumažinus pensijos dydį yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama senatvės pensija.

Mano, kad toks pensijos sumažinimas gali nulemti apsisprendimÄ atsisakyti darbo, o tai neatitiktų Konstitucijos 48 straipsnio nuostatų. Be to, pensijos dalies praradimas vien dėl to, kad pasikeitė pensininko socialinė padėtis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai. Nustačius naujÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėja negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi. Remiasi Civilinio kodekso 6. 271 straipsniu, 6.247 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei.             Į teismo posėdį pareiÅ¡kėja neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (t.

I, b. l. 160).              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimuose (t. I, b. l. 30-33, 165-168, t. II, b. l. 5-8) su skundu nesutinka.             PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ bei mokėti paskirtÄ senatvės pensijÄ . Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, įstatymas negali bÅ«ti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Dėl to nėra ir pagrindo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo, nes atsakovas veikė taip, kaip nustatė Laikinasis įstatymas.             Atstovė teisme palaikė atsiliepimus ir prašė skundÄ atmesti.             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 51-53, 177-179, t. II, b. l. 9-12).             PaaiÅ¡kina, kad VSDFV teritorinis skyrius neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas.

Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 straipsnis). Pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. senatvės pensija perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai mokama atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Todėl jos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį atmestinas kaip nepagrįstas. LaikinÄ jį įstatymÄ taikiusio VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra teisėti. Dėl to nėra ir pagrindo valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.             Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 15-17-11853 nuo 2009 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos paskirta 990,32 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (t.

I, b. l. 47), o 2010 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15-17-10376 nuo 2010 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos paskirta 1016,08 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (t. I, b. l. 40). Iš atsakovo pateiktų duomenų (t. I, b. l.

34) matyti, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mokama perskaičiuota pensija.              PareiÅ¡kėja 2010 m. rugpjūčio 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti neteisėtai nuo 2010 m. sausio 1 d. neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ir ateityje pensijos nemažinti (t. I, b. l. 12). Atsakydamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl perskaičiuotos pensijos VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te Nr. (15.6.1)15-5-9849 paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinuoju įstatymu, nes pareiÅ¡kėjos pensija virÅ¡ijo Laikinojo įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus ribinius dydžius.

PaaiÅ¡kino, kad mokėti viso paskirto dydžio pensijÄ , neperskaičiuotÄ pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , nėra teisinio pagrindo (t. I, b. l. 58). PareiÅ¡kėja Vilniaus skyriaus sprendimÄ skundė VSDFV (t. I, b. l. 54). VSDFV 2010 m. spalio 4 d. raÅ¡tu Nr. (9.8)I-5702 atsakė pareiÅ¡kėjai, kad jos pensija pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai (t. I, b. l. 55).             Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos senatvės pensijos ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. teisėtumo.

             Valstybines socialines draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o nuo 2010 m. sausio 1 d. ir Seimo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .             Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, virÅ¡ijančias Å¡iame įstatyme nustatytÄ ribinį pensijos dydį – 650 Lt (3 straipsnio 1 dalis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamÄ sias pajamas.             Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, senatvės pensija, paskirta turint bÅ«tinÄ jį staÅ¾Ä , perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomÄ pensijos dalį pagal Lietuvos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 (Žin., 2009, Nr. 158-7157) patvirtintÄ Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ kartu su Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo bÅ«ti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios nevirÅ¡ijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį virÅ¡ijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo bÅ«ti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt.              Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams (toliau Å¡iame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Toks teisinis reguliavimas ginčui aktualiu aspektu išliko nepakitęs ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010 m. spalio 26 d. redakcija).             Taigi Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kaip yra perskaičiuojamos senatvės pensijos asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Å iems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnius perskaičiavus senatvės pensijÄ buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytÄ formulę.              Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad 6 straipsnio 1 dalis galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.             Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi ir buvo sumažinta pareiÅ¡kėjos senatvės pensija (t.

I, b. l. 144-145).             Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (t. I, b. l. 96-127) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.             Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrÄ darbÄ dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ senatvės pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ senatvės pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Todėl pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.              Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos senatvės pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjos pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kia reikalavimus dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjos teisė gali bÅ«ti apginta iÅ¡mokėjus pensijos nepriemokÄ , kurios nebÅ«tų buvę, jeigu nebÅ«tų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimÄ reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjos teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .

PažeistÄ pareiÅ¡kėjos teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi pagal Konstitucijai prieÅ¡taraujantį įstatymÄ priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį.

PareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi nepraleidusi skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensijÄ nėra galutiniai, todėl neįvykdyti, todėl pareiÅ¡kėja turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ . Todėl dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neiÅ¡mokėta pensijos dalis pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Atsakovas 2012 m. spalio 4 d. raÅ¡te Nr. (1.14)3-110451 pateikė duomenis, kiek pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo (Å¡i suma nurodyta pateiktos lentelės 6 stulpelyje, kuriame pateiktas 3 ir 4 skilčių skirtumas).

Taigi pareiškėjai iš viso dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo nebuvo išmokėta 13 334,58 Lt (t. I, b. l. 144-145, 167-170). Pareiškėjos nurodoma neišmokėta suma 15 041,76 Lt yra suma, kuri pareiškėjai neišmokėta dėl Laikinojo įstatymo taikymo, t. y. ne tik dėl 8 straipsnio 1 dalies taikymo, bet ir dėl 6 straipsnio 1 dalies taikymo. Minėta, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis Konstitucijai neprieštarauja.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ pensijos sumÄ , be to Å¡alys ir neginčijo pateiktų duomenų tikrumo.             NeiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį pareiÅ¡kėjai turi grÄ Å¾inti VSDFV Vilniaus skyrius, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VSDFV finansų pagrindÄ sudaro savarankiÅ¡kas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį VSDFV biudžeto pajamų pagrindÄ sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriÅ¡kuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iÅ¡ valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių iÅ¡teklių, taip pat lėšos už Europos SÄ jungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetÄ pagal Lietuvos Respublikos Europos SÄ jungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių iÅ¡saugojimo ir perkėlimo įstatymÄ .

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Å¡iuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį turi iÅ¡mokėti VSDFV Vilniaus skyrius.             Byloje tarp Å¡alių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo teisiniai santykiai.

Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos šių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Būtent iš valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo teisinio santykio, iš šio santykio kylančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjos reikalavimas.

Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad pensijos dalies neiÅ¡mokėjimu jai buvo padaryta žala, yra nepagrįsti.             Atmestinas pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (15.6.1)15-5-9849 ir VSDFV 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (9.8)I-5702 panaikinimo. PareiÅ¡kėjos ginčijamais sprendimais atsakyta į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl sumažintos pensijos. Atsakovas, apskaičiuodamas pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Taigi VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis teisės normomis, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, veikė pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl 2010 m. nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo.             Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniun u s p r e n d ė:             PareiÅ¡kėjos S. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti S. T. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį 13 334,58 Lt (trylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus 58 centų).             Kitus reikalavimus atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                             Henrikas Sadauskas                                                                              Jūra Marija Strumskienė             Halina Zaikauskaitė