ec883100-2139-4c5d-b9ca-52f531325530 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2- 863/2010 Procesinio sprendimo kategorija 1224.2

Lietuvos apeliacinis teismas

N u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. V. – A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , civilinėje byloje Nr. A2-1119-173/2009 pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „ECH Baltics“, restruktÅ«rizuojama UAB „Linkmena“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d.

sprendimu R. A. ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo R. A. atsakovui UAB „Čilija“ 4080 Lt atstovavimo išlaidų ir

valstybei 52 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė ir sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėja G. V. –A. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį dėl 636000 Lt skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. PraÅ¡ymÄ ji grindė CPK 366 straipsnio 1

dalies 7 punkto pagrindu, t.y. ieÅ¡kovo R. A. sutuoktinė G. V. –A. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , o priimtas teismo sprendimas turi įtakos jos

teisėms ir pareigoms. Pareiškėja nurodė, kad R. A. ir G. V. –A. susituokė 2007 m. kovo 22 d. Jie 2007 m. birželio

28 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, jog sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, ir sutuoktinių prievolės, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡skyrus turtÄ , kuris pagal Civilinį kodeksÄ kiekvienam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise bei turtÄ ir/ar prievoles, iÅ¡vardintÄ Å¡ios sutarties antrajame skirsnyje(povedybinės sutarties 1.1p.). IeÅ¡kinį atsakovams R. A. pareiÅ¡kė 2008 m. vasario 12 d., bylinėjimasis tęsėsi iki 2009 m. liepos 27 d., todėl ieÅ¡kinį patenkinus, R. A. bÅ«tų gavęs turto jau santuokoje, kuris bÅ«tų laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, kadangi, atsižvelgiant į minėtÄ povedybinės sutarties nuostatÄ , tai iÅ¡ laiduotojų gautina pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ nėra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, Å¡i gautina pinigų suma nepatenka į povedybinės sutarties antrame skirsnyje iÅ¡vardintÄ turtÄ . Todėl teismų priimti sprendimai turėjo įtakos G. V. –A. teisėms ir pareigoms, kadangi ji praktiÅ¡kai neteko teisės į pusę R. A. ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos priteisti sumos. Dėl Å¡ių priežasčių egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal R. A. ieÅ¡kinį, ginčas yra kilęs dėl 2001 m. vasario 16 d. sutartyje ir jos pakeitimuose įtvirtinto atsakovų laidavimo už prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ ieÅ¡kovui R.

A. . Å io sutartyje buvo nurodyta, kad „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks susitarimas reiÅ¡kia neterminuotÄ laidavimÄ . Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi formuluotė „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ pati savaime nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti neterminuoto laidavimo, kadangi neterminuotas laidavimas yra tuomet, kai buvo laiduota nenustatytam laikui; kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas; kai prievolės įvykdymo terminas apibÅ«dintas pareikalavimo momentu, ir visais Å¡iais atvejais nėra kitokio susitarimo. LAT, priskirdamas atsakovų laidavimÄ neterminuotam laidavimui, rėmėsi tuo, kad neva visos prievolės įvykdymo terminas yra apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Tokia iÅ¡vada yra klaidinga, nes kaip nurodo ir pats LAT, Å¡alys susitarė tik dėl to, kad „jeigu skolininkas pradelsia atlikti mokėjimus,

nustatytus sutartyje, ilgiau kaip trisdešimt dienų, tai tokiu atveju, R. A. pareikalavus, skolininkas įsipareigoja nedelsdamas

sumokėti visÄ nesumokėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡ karto, neatsižvelgdamas į sutartyje numatytus terminus. Pati skolininko prievolė mokėti Å¡iuo atveju yra terminuota, nes buvo nustatytas grafikas, iki kada kokie mokėjimai turi bÅ«ti atlikti. Dėl Å¡ios priežasties atsakovų laidavimui už minėtos prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ negalima taikyti CK 6. 89 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neterminuoto laidavimo pabaigÄ , taip pat negalima teigti, jog atsakovų laidavimas buvo neterminuotas. LAT neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutarčių sÄ lyga „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ reiÅ¡kia vien susitarimÄ dėl neterminuoto laidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad laiduota buvo už „visų įsipareigojimų tinkamÄ ir savalaikį įvykdymÄ â€œ, susitariant, jog „laiduotojo atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Laidavimas už „visų įsipareigojimų tinkamÄ ir savalaikį įvykdymÄ â€œ buvo numatytas dar 2001 m. vasario 16 d. sutartyje. Joje buvo nustatytas ir grafikas, kaip turi bÅ«ti vykdoma prievolė, t.y kada turi bÅ«ti atliekami mokėjimai. Paskutinis mokėjimas turėjo bÅ«ti atkliktas 2004 m. vasario 15 d., t.y.po trejų metų nuo sutarties, taigi ir susitarimo dėl laidavimo, sudarymo. LAT pripažinus, kad susitarta buvo dėl neterminuoto laidavimo, jis turėjo baigtis po dviejų metų nuo laidavimo sutarties sudarymo, t.y. 2003 m. vasario

16 d. Akivaizdu, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių, sudarydamos minėtÄ sutartį, tokio ketinimo neturėjo ir negalėjo turėti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovų laidavimas yra nepasibaigęs, kadangi nėra pasibaigusi ir prievolė, už kuriÄ laiduota, nes ji tebėra neįvykdyta.

   Atsakovai UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti ir nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. PareiÅ¡kėja praÅ¡omojoje atnaujinti civilinėje byloje neturi materialinio pobÅ«džio teisinio intereso, nėra materialinio teisinio santykio, susiklosčiusio tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų dalyvė, atitinkamai neturi ir procesinių teisių. PareiÅ¡kėja praleidusi trijų mėnesių praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo terminÄ . PareiÅ¡kėja yra ieÅ¡kovo R. A. sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie jos sutuoktinio inicijuotÄ teisminį ginÄÄ ieÅ¡kinio padavimo metui

bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo R. A. ieškinys buvo atmestas, buvo priimtas 2008 m. spalio 14

d. Kauno apygardos teismui priėmus ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , pareiÅ¡kėja jau žinojo ar pagrįstai galėjo numatyti sprendimo įtakÄ jos teisėms ir pareigoms. Laikytina, kad pareiÅ¡kėja apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo vėliausiai 2008 m. spalio 14 d. atsakovai taip pat nurodė, kad nepasisako dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡dėstytų argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai nesusiję su pateikto praÅ¡ymo dalyku ir teismo neturi bÅ«ti vertinami.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė ir nurodė, kad pareiÅ¡kėja su ieÅ¡kovu R. A. susituokė 2007 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovas R. A. 2008 m. vasario 12 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Netikėtina, kad pareiÅ¡kėja apie Å¡iuos sprendimus nežinojusi, ir apie ieÅ¡kovo R. A. inicijuotÄ bylÄ sužinojusi 2009 m. liepos 27 d., t.y. kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Teismas sutiko su atsakovų iÅ¡dėstyta nuomone, kad pareiÅ¡kėja apie tarimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojusi vėliausiai

2008 m. spalio 14 d., t.y Kauno apygardos teismui atmetus ieškovo R. A. ieškinį. Ieškovas viso proceso metu buvo atstovaujamas

advokatų, todėl jiems turėjo, ir privalėjo, bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovo sutuoktinę, bet tik dėl jiems žinomų priežasčių nebuvo siekiama įtraukti jÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė ir tiesioginių įrodymų, kad apie tariamai pažeistas teises ji sužinojusi tik 2009 m. liepos 27 d. PareiÅ¡kėja apsiribojo konkrečia nutarties priėmimo data ir nesiekė įrodyti, kad buvo bÅ«tent taip. Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų. Å iuo konkrečiu atveju sprendžiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pareiÅ¡kėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidė. 2000 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovo R. A. perleistos akcijos buvo jo asmeninė nuosavybė, įgyta ir perleista kitiems asmenims iki santuokos sudarymo. Todėl teismas sutinka su atsakovų argumentacija, kad piniginės lėšos, gautinos už realizuotas asmeninės nuosavybės teise valdytas akcijas, jei bÅ«tų gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti jos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Ji nurodo, kad:

1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. A. praÅ¡yta priteisti suma yra asmeninė jo nuosavybė, todėl neteisingai nusprendė, kad teismo sprendimas nepažeidė pareiÅ¡kėjos interesų. R. A. praÅ¡omos priteisti sumos nepatenka į jo asmeninę nuosavybę, o yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2. Terminas praÅ¡ymui pateikti nėra praleistas, nes pareiÅ¡kėja apie teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį), turinčiÄ Ä¯takos jos teisėms ir pareigoms sužinojo tik minėtÄ nutartį paskelbus, t.y. 2009 m. liepos 27 d.

3. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė nepagrįstai didelę sumÄ advokato pagalbai apmokėti, kuri neatitinka Rekomendacijų dėl atstovavimo iÅ¡laidų dydžio reikalavimų.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai

užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai. Vadovaujantis CPK aštuonioliktame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka,

įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigta byla gali bÅ«ti atnaujinta. Å is institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Tuo pat metu ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikÅ¡mė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise praÅ¡yti atnaujinti procesÄ , suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sÄ Å¾iningai, juo labiau, kad

proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja

proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarkÄ .

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam

Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos: 1) įsiteisėjęs teismo

sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.); 3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Å ių normų analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.;

bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Proceso

atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesÄ tik

nustatęs, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesÄ dalyvaujančiu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ laidavimo teisinio santykio gautinos lėšos laikomos bendrÄ ja jos ir R. A. nuosavybe, todėl teismo nutartis pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

Taikant CPK

366 str. 1 d. 7 p, nepakanka nustatyti, kad asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo. BÅ«tina nustatyti, kad byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylÄ neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, jog pareiÅ¡kėja netinkamai aiÅ¡kina laidavimo institutÄ . CK 6.76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra

papildoma (šalutinė) prievolė. Todėl atsakovų laidavimo prievolė ieškovui R. A. yra neatsiejamai susijusi su UAB „Kruzas“ akcijų

pirkimo-pardavimo prievole. R. A. minėtas akcijas įsigijo ir jas pardavė bei įgijo reikalavimo teisę į parduotų akcijų kainos sumokėjimÄ iki santuokos su apeliante sudarymo. Apeliantė nebuvo nei akcijų pirkimo-pardavimo, nei laidavimo sutarčių Å¡alimi, todėl, teismo nuomone

pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti dalies sumos, ieškovo R. A. gautinos iš laidavimo teisinio santykio. R. A. teisė reikalauti iš atsakovų įvykdyti laidavimo

sutartis yra asmeninio pobÅ«džio turtinė teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinus gautinos sumos bÅ«tų laikytinos jo asmenine nuosavybe. Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismų sprendimai neturėjo įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms.

Nepagrįstas jokiais įrodymais apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantė apie teismo sprendimus žinojo anksčiau nei buvo priimta 2009 m. liepos 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kolegijos nuomone, bÅ«dama R. A. sutuoktinė, apeliantė turėjo žinoti apie vykstantį procesÄ ir, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti pažeisti, galėjo įstoti į bylÄ . O ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja į vykstantį procesÄ neįstojo, taip pat patvirtina, kad ji nelaikė savęs teisinių santykių sprendžiamų byloje Å¡alimi.

Be to, kaip buvo minėta, proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais bÅ«dais. Nagrinėjamu atveju, jeigu apeliantė laiko, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ji gali juos ginti pareikÅ¡dama savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos

teismas iš pareiškėjos priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai,

kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant

konsultacijas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų dydžio, privalo

įvertinti, kiek jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos, nes ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti teismams sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, o taip pat numatyti ir rekomenduojami maksimalÅ«s dydžiai už atskiras teisines paslaugas (Rekomendacijų 2, 8 punktai), tačiau, visų pirma, numatyti įkainiai yra rekomendacinio pobÅ«džio, o ir pačių minėtų rekomendacijų 11 punkte numatyta, jog iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės pateikė atsiliepimÄ ir dalyvavo viename teismo posėdyje. Be to, vienas teismo posėdis buvo atidėtas pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡ymu, apie tai iÅ¡ anksto neinformuojant atsakovo atstovių, kurios nors teismo posėdis ir neįvyko, buvo nuvykę iÅ¡ Vilniaus į Kauno apygardos teismÄ . Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų suma neatitinka ne tik LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ , tačiau ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų, o

atsižvelgiant į bylos nesudėtingumÄ , nedidelę apimtį, atsakovui UAB „Čilli Bistro“ priteistinos iÅ¡laidos

advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti mažintinos iki 2500 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .

Iš pareiškėjos

G. V. –A. atsakovui UAB „Čilli Bistro“ priteistÄ 4000 Lt iÅ¡laidų sumÄ advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2500 Lt (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų).

Teisėjai                                                                                                Danutė Milašienė

                                                                                                           Marytė Mitkuvienė

                                                                                                           Vigintas Višinskis