ec86d1cd-a138-4f29-9e11-a43c6cdfca24 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-35891-960/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29577-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovo atstovui Modestui Norkui, trečiojo asmens atstovui Dariui Kasinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 500,03 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, jog 2016 m. sausio 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir L. S. buvo sudaryta draudimo sutartis pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 28 d. apie 22:00 val., Vilniuje, Kojelavičiaus gatvėje, P. Å ., vairuodamas anksčiau nurodytÄ automobilį ir važiuodamas apie 40 km/ h greičiu pajuto smÅ«gį į deÅ¡inės pusės ratÄ .

Sustojęs pastebėjo, jog įvažiavo į duobę ir yra apgadintas automobilis. 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos. Dėl automobilio apgadinimo ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 500,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui keliantis teismo dangos defektas (duobė) nebuvo suremontuota, tinkamai pažymėta, nebuvo pastatytu įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalÄ sÄ lygojo atsakovo neteisėtas neveikimas.

Atsakovo atsakomybė kyla iÅ¡ CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio kaip iÅ¡ kelio savininko. UAB „Grinda“ nelaikytina kelio valdytoju, nes pagal sutartį valdymas nebuvo perleistas. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kiniu. Prašė jį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog atsakovas neginčija fakto, jog yra kelio savininku, bet atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kuriÄ gatvių priežiÅ«ra ir remontas buvo pavestas trečiajam asmeniui, t.y. pagal sutarties nuostatas trečiasis asmuo laikytinas gatvių ir kelių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti žalÄ .

Sutartis buvo papildyta 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kuriame UAB „Grinda“ prisiėmė gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Atsakovas sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelių ir gatvių priežiÅ«ros, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra jo neteisėti veiksmai. Vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, atsakovo atstovas nedalyvavo ir nebuvo kviečiama atvykti apžiÅ«rai. Pateiktuose nuotraukose iÅ¡ eismo įvykio vietos nesimato automobilio apgadinimų, o kitos nuotraukos neįrodo, jog apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu.

Byloje neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡is. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, jog vairuotojas veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai kiek bÅ«tina, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, o tai yra pagrindas žalÄ sumažinti arba atmesti ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti.

NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog remiantis 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu trečiajam asmeniui nebuvo perduotas valdymas į savivaldybės turtÄ . Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 straipsnio 2, 3 dalimis savivaldybės turto valdymas gali bÅ«ti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu. IeÅ¡kovo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas neįrodo, jog visa praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl blogai prižiÅ«rimo kelio.

Vairuotojui keliami didesni atsargumo ir atidumo standartai. Jis vairuodamas automobilį nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikimo, jog nėra kliūčių. Ä®vykis įvyko tamsiu paros metu, žiemÄ , o tai matydamas vairuotojas važiavo nemažindamas greičio ir sukėlė eismo įvykį, todėl žala atsirado dėl nukentėjusiojo kaltės (neatsargumo) ir neturi bÅ«ti atlyginama ar turi bÅ«ti mažinama. Be to, bÅ«tina įsitikinti, jog kelyje esanti duobė galėjo sukelti ieÅ¡kovo nurodytus automobilio apgadinimus.

Nuotraukos dėl apgadinimo padarytos ne įvykio vietoje, o kieme. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilį. Policijos pareigūnai ir pats vairuotojas nurodė, jog sugadintas tik automobilio dešinės pusės ratas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog trečiais asmuo nelaikomas kelio valdytoju, nes jam nebuvo perduotas valdymas, o buvo susitarta dėl rangos. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kai duobė buvo užpilta vandens, todėl nėra vairuotojo kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Modestas Norkus nesutiko su ieškiniu.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog byloje yra netinkamas atsakovas. Buvo atliktas sutarties pakeitimas pagal kurį buvo perleistas kelio valdymas. Byloje neįrodyti automobilio apgadinimai dėl Å¡io įvykio. Vairuotojas privalėjo bÅ«ti atidus ir pasirinkti tinkamÄ važiavimo greitį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Darius Kasinskas nesutiko su ieÅ¡kiniu. Papildomai paaiÅ¡kino, jog trečiasis asmuo nėra kelio valdytoju, o rangovu, kuris atlieka darbus pagal pavedimÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas. Dėl bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo. 2016 m. sausio 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir L.

S. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 25 d. apdraudė turtinius interesus, susijusius su transporto priemonės „Mercedes Benz CLK 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), valdymu, naudojimu ir disponavimu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimas pagrindžia, jog 2016 m. sausio 28 d., apie 22:00 val., P. Å . apie 40 km/h greičiu vairavo Automobilį A.Kojelavičiaus g. 18, Vilniuje, ir pajuto smÅ«gį į deÅ¡inės pusės ratÄ .

Sustojęs pastebėjo, jog įvažiavo į duobę ir eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilis. IeÅ¡kovas 2016 m. vasario 4 d. žalos sÄ matoje apskaičiavo Automobilio apgadinimus, atliko iÅ¡skaitymus ir iÅ¡ viso apskaičiavo mokėtinÄ 500,03 Eur draudiminę iÅ¡mokÄ , kuriÄ 2016 m. balandžio 29 d. iÅ¡mokėjo L. S.. Dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti atlyginti žalÄ ir tinkamo atsakovo. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas draudiku ir iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui, įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalÄ padarytÄ dėl jo sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino ir neginčijo, jog jis yra kelio Kojelavičiaus g., Vilniuje, kuriame įvyko eismo įvykis, savininku, bet bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog Å¡io kelio valdytoju pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį su 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimu yra trečiasis asmuo, todėl jam ir tenka atsakomybė. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis yra kelio valdytoju. 2011 m. gruodžio 29 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau - Sutartis) pagal kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigojo pagal ieÅ¡kovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už darbus apmokėti (Sutarties 1 p.). 2012 m. gegužės 7 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties 4.2 punkto papildymo įtraukiant punktÄ 4.2.10. nustatantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ . Rangovas po sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių kelių bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensacijÄ .

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi bÅ«ti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs Sutarties sÄ lygas, kurios galiojo 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio metu, daro iÅ¡vadÄ , jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t.y. iÅ¡ Sutarties tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Tokia iÅ¡vadÄ leidžia daryti, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, kaip kelio Kojelavičiaus g., Vilniuje, savininkas yra tinkamu atsakovu ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalÄ padarytÄ dėl Å¡io kelio trÅ«kumų.

Dėl padarytos žalos ir jos dydžio. Byloje pateiktų įrodymų visuma: eismo įvykio ir Automobilio apžiÅ«ros metu padarytos nuotraukos, kuriuos yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir Automobilis, Automobiliui padaryti apgadinimai, 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota kelyje esanti duobė ir Automobilio padėtis ir jo apgadintas prekinis deÅ¡inės pusės ratas, 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarimas, kuriama atlikus tyrimÄ yra nustatyta, jog Automobilis įvažiavo į duobę, esančiÄ Kolejavičiaus g., Vilniuje, 2016 m. vasario 4 d žalos sÄ matos, kuriose nustatyti ir apskaičiuoti Automobilio apgadinimai, įrodo, jog 2016 m. sausio 28 d., apie 22:00 val., Automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadinta jo priekinio deÅ¡inės pusės posparnio dalis, svirtis, traukė, rato guolis, ratlankis, padanga.

Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdami su Å¡iais Automobilio apgadinimais nepateikė jokių Å¡ias nurodytas abejones pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, automobiliui įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, gali bÅ«ti apgadintas ne tik vizualiai matomas ratas ir ratlankis, bet ir kitos automobilio Å¡alia Å¡ios rato esančios dalys, kurios apžiÅ«rint tamsiu paros metu eismo įvykio vietoje yra nematomos ir negalėjo bÅ«ti nustatytos. 2016 m. vasario 4 d. sÄ matos pagrindžia, jog dėl Automobilio anksčiau nurodytų dalių apgadinimo buvo padaryta 500,03 Eur žala.

Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su ieÅ¡kovo pateiktuose įrodymuose nurodytos žalos dydžiu teismui nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių ar leidžiančių suabejoti, jog žala buvo apskaičiuota netinkamai ir nepagrįstai, o teismui pasiÅ«lius paÅ¡yti byloje paskirti ekspertizę nepasinaudojo Å¡ia teise. Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalÄ . CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovas privalo atlyginti žalÄ dėl kelio trÅ«kumo nesant jo kaltės, bet gali iÅ¡vengti civilinės atsakomybės įrodęs jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė Automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, bet nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje esančiame 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarime, priimtame atlikus eismo įvykio tyrimÄ , buvo nustatyta, jog apžiÅ«rėjus duobę pastebėta, jog ji pilna vandens, dėl Automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei byloje pateiktos eismo įvykio nuotraukos pagrindžia, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, žiemÄ . Duobė į kuriÄ Ä¯važiavo Automobilis buvo užpilta vandens. Å ių įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog Automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Remiantis tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 500,03 Eur nuostolius yra pagrįstas ir turi bÅ«ti tenkinamas Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Teismui tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 500,03 Eur nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos 5 proc. palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 500,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas, tai teismas priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui visas jo patirtas 515,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 18870061, 500,03 Eur žalÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 515,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , j.a.k. 302279548, naudai.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas DariuÅ¡ Lučinski