2025-10-08 Nr. AB-16369-3-61-3-03515-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1156-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03515-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 25S135215 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad neturi kur važiuoti, (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto neturi, nėra nei karto ten buvęs, giminių neturi. Teigė, kad darbingas 40 procentų ir negalėtų savimi pasirūpinti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo atsisakė priimti. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Sprendimo vykdymą pavesta vykdyti VSAT, pagrįstumo ir teisėtumo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išsiuntimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo sukeliamus teisinius padarinius, t. y., kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos ir tai gali turėti įtakos pareiškėjui (Lietuvoje gyvena nuo 1991 m.; pareiškėjas su skundu teismui pateikė 2025 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjui nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis iki 2025 m. spalio 20 d.) ir jo šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje (pilnametei dukrai, turinčiai Lietuvos Respublikos pilietybę), atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamame Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1991 m., nesant duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendė, kad šiuo atveju netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius Sprendimo vykdymo), pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kurį išnagrinėjus Migracijos departamentas priėmė sprendimus: 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeisti leidimo nuolat gyventi; 2025 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi ir 2025 m. birželio 9 d. sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. balandžio 12 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. balandžio 12 d. Paminėti sprendimai priimti dėl to, kad Migracijos departamentas gavo įslaptintą informaciją, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas šių sprendimų neskundė.

Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kurį pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT).

Atsakovas teigia, kad nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nei pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei skundžiamoje nutartyje nėra paaiškinta, kaip nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje ir darbingumo lygio sukelia sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą žalą. Argumentai, kad pareiškėjas galbūt bus išsiųstas į kilmės šalį savaime nereiškia, jog jam bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Nors nurodoma, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali kilti neigiamos pasekmės dėl ginčijamo Sprendimo nesustabdymo, tačiau nėra detalizuota galimų atsirasti pasekmių ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje argumentai, jog pareiškėjas bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, bet kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kylančia dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo, o siejo ją su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galbūt jam gali kilti vykdant Sprendimą.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėją su Lietuvą sieja šeimyniniai ryšiai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 26 punkte, t. y. sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Skundžiamoje nutartyje nurodyta pareiškėjo duktė yra pilnametė, kuri neatitinka šeimos nario apibrėžimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas dėl to, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad pastaroji išvada yra nepagrįsta, jis neskundė prieš tai priimtų sprendimų, kurie buvo priimti tuo pačiu pagrindu. Taigi pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neatitinka kitos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos, t. y. proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Vien aplinkybių, jog pareiškėjo skundo forma ir turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, o skundo reikalavimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais duomenimis, konstatavimas nėra laikytinas tinkamu prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Apibendrindamas atsakovas teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma šioje byloje ir, kad egzistuoja abi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, dėl to skundžiama nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino nustatęs, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos ir tai gali turėti įtakos pareiškėjui (Lietuvoje gyvena nuo 1991 m.; pareiškėjas su skundu teismui pateikė 2025 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjui nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis iki 2025 m. spalio 20 d.) ir jo šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje (pilnametei dukrai, turinčiai Lietuvos Respublikos pilietybę), atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamame Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1991 m., nesant duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius Sprendimo vykdymo), pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala pareiškėjui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja ABTĮ nustatytos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atsakovo skundžiama nutartimi yra išspręstas ne tik pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Nors atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, nesutinka tik su jos dalimi, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi jokių kitų nesutikimo su teismo nutartimi argumentų nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertins tik nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) vykdymą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis neturi kur važiuoti, (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto neturi, nėra nei karto ten buvęs, giminių neturi, darbingas 40 procentų ir negalėtų savimi pasirūpinti. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos ir tai gali turėti įtakos pareiškėjui (Lietuvoje gyvena nuo 1991 m., pareiškėjui iki 2025 m. spalio 20 d. nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, Lietuvoje gyvena jo dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, taip pat brolis (Lietuvos Respublikos pilietis), nesant duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo prašymą tenkino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo R. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 25S135215 vykdymas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė