Appeal dismissed; court upheld first-instance ruling on property rights and rejected claims of judicial bias or procedural abuse.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeal, upholding the first-instance judgment regarding the plaintiff's right to use the property and rejecting the defendant's request for sanctions. The plaintiff claimed they retained the right to live in the house after selling it to the defendants, while the defendants argued the plaintiff abused their procedural rights by filing an unfounded lawsuit. The court found no evidence of judicial bias based on electronic records and determined that the plaintiff's actions did not meet the statutory requirements for sanctions under the Civil Procedure Code.
Legislator headnote
AI generatedCPK 95 straipsnis; CPK 326 straipsnis: Procedūrinių teisių piktnaudžiavimas yra tik tada, kai veiksmai yra sąmoningi, tyčiniai ir nesąžiningi, o šiuo atveju ieškovas turėjo teisę teikti nušalinimus ir skųsti sprendimus pagal savo vertinimą.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-1430-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44997-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkriÄio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Onos GasiulytÄs, Henricho Jaglinskio ir Aldonos TilindienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-12-23 sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams M. P., I. P. dÄl teisÄs naudotis butu pripažinimo ir raktų perdavimo, tretieji asmenys G. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarÄ Ona ŽurauskienÄ. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:
1) pripažinti ieÅ¡kovo teisÄ naudotis butu su terasa, esanÄiais (duomenys neskelbtini), bei garažu, esanÄiu (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), bei garažo, esanÄio (duomenys neskelbtini), durų.NurodÄ, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokoje su G. K. (duomenys neskelbtini), kurį leido naudotis dukrai I. ir jos sutuoktiniui M. P.. NurodÄ, kad butas ir garažas buvo areÅ¡tuoti antstolio R. V., vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ UAB âNIF Lietuvaâ naudai. Kadangi ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinÄs finansinÄ padÄtis buvo sunki, jie turÄjo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsakovai pasisiÅ«lÄ paimti kreditÄ iÅ¡ banko ir panaudoti jį buto su garažu nupirkimui, taip siekiant iÅ¡vengti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių.
Pasak ieÅ¡kovo, po 2015-04-24 pirkimo-paravimo sutarties sudarymo, kurios metu minÄtas butas buvo parduotas atsakovams, nei ieÅ¡kovas, nei jo sutuoktinÄ iÅ¡ minÄto buto neiÅ¡sikraustÄ ir neatliko jokių buto perdavimo veiksmų. Tokiu bÅ«du teigÄ, kad jis turi teisÄ gyventi minÄtame bute ir juo naudotis kaip savo turtu, nes tokia buvo Å¡alių valia sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsiliepimu atsakovai praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti.NurodÄ, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo, nebuvo aptarta atpirkimo teisÄ, o pats ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas kuo greiÄiau parduoti ginÄo butÄ su garažu.
PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinÄ apie Danske Bank A/S Lietuvos filialo suteikto kredito sÄ lygas buvo informuoti 2015-03-28, taÄiau jokių komentarų dÄl imamo kredito paskirties nereiÅ¡kÄ. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovas po banko priimto sprendimo suteikti atsakovams paskolÄ el. paÅ¡tu kreipÄsi į notarÄ dÄl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, įraÅ¡ant sÄ lygÄ dÄl atpirkimo teisÄs. TaÄiau notarÄ nurodÄ, kad minÄta sÄ lyga į sutartį negalÄs bÅ«ti įtraukta, kadangi bankui netiks atpirkimo teise suvaržytas turtas, kaip kredito sutarties vykdymo užtikrinimo priemonÄ.
Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas, sužinojÄs, kad jie nesutinka su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta atpirkimo teisÄs sÄ lyga, daugiau pretenzijų nereiÅ¡kÄ ir 2015-04-27 pasiraÅ¡Ä minÄtÄ sutartį, kuria pardavÄ atsakovams ginÄo butÄ su garažu. TreÄiasis asmuo G. K. atsiliepimu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .NurodÄ, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartis atspindi tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir jos sudarymo metu nebuvo tartasi, kad ieÅ¡kovas pasinaudos atpirkimo teise. PažymÄjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ji pati neturÄjo finansinÄs galimybÄs atpirkti butÄ ir neturÄjo tikslo pardavus ginÄo butÄ toliau juo naudotis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2016-12-23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ ir priteisÄ atsakovams M. P. ir I. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 665,50 EUR bylinÄjimosi bei treÄiajam asmeniui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 802,50 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodÄ, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartyje sÄ lygos dÄl atpirkimo teisÄs nÄra. IÅ¡ byloje esanÄio ieÅ¡kovo 2016-03-15 pasiÅ«lymo dÄl 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų papildymo ir pakeitimo teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovas po ginÄo buto pardavimo siekÄ inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ ir įtraukti punktÄ dÄl atpirkimo teisÄs, kas sudarÄ pagrindÄ manyti, jog Å¡alys, sudarydamos minÄtÄ sutartį, neturÄjo tikslo susitarti dÄl buto atpirkimo teisÄs. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendÄ, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad Å¡alys, sudarydamos ginÄo buto 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, turÄjo tikslÄ taikyti ieÅ¡kovui atpirkimo teisÄ, todÄl tokį ieÅ¡kovo argumentÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ .
Taip pat teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog jis yra ginÄo buto savininkas ir kad jo teisÄs buvo pažeistos, todÄl neįrodžius negatoriniam ieÅ¡kiniui keliamų sÄ lygų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ kaip nepagrįstÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-12-23 sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.
IÅ¡reikalauti bylų skirstymo protokolus dÄl Å¡ios bylos nagrinÄjimo paskyrimo teisÄjai I. S.. Atleisti nuo žyminio mokesÄio sumokÄjimo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisÄtas, kadangi buvo pažeista teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Viso proceso metu jauÄiau teisÄjos S. B. Å¡aliÅ¡kumÄ .BylÄ nagrinÄti elektroninÄ paslaugų sistema paskyrÄ teisÄjÄ I. S., taÄiau nesant jokių priežasÄių ir be jokio teisinio pagrindo teisÄja I. S. buvo pakeista Å¡aliÅ¡ka teisÄja S. B..TeisÄja neleido pasisakyti iÅ¡samiai dÄl patikslinto ieÅ¡kinio.
Atsakovų ir treÄiojo asmens atstovas teismo posÄdžio metu galÄjo bet kuriuo metu pasisakyti be teisÄjos leidimo, reikÅ¡ti savo nuomonÄ, tuo tarpu apeliantui nebuvo leidžiama pasisakyti. TeisÄja teismo posÄdžio metu elgÄsi arogantiÅ¡kai.TeisÄja esÄ jau teismo posÄdyje iÅ¡reiÅ¡kÄ iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ dÄl pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, žodžiu iÅ¡ anksto pasisakÄ dÄl negalimumo priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tik vÄliau, susipažinusi su ieÅ¡kiniu, priÄmÄ raÅ¡ytinÄ nutartį atsisakyti priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį.
Teismas nepagrįstai nepriÄmÄ ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio, nors jis pakeitÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , bet nekeitÄ ieÅ¡kinio pagrindo. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-12-23 sprendimÄ nepakeistÄ . Skirti ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, reiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiant nepagrįstus nuÅ¡alinimus bei sÄ moningÄ ir tyÄinį bylos vilkinimÄ maksimaliÄ baudÄ .
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skunde nenurodomi jokie teismo padaryti materialinÄs teisÄs normų pažeidimai. Nurodomi procesinÄs teisÄs pažeidimai visai nÄra pažeidimai, be to draudžiama naikinti sprendimÄ apeliacinÄs instancijos teisme dÄl proceso teisÄs pažeidimų, jei sprendimas iÅ¡ esmÄs pagrįstas ir yra teisingas.Jokio bylÄ nagrinÄjusios teisÄs Å¡aliÅ¡kumo nebuvo. Å aliÅ¡kumu negali bÅ«ti laikoma procesiniai teismo veiksmai dÄl ieÅ¡kovo praÅ¡ymų ar naujo ieÅ¡kinio priÄmimo iÅ¡sprendimo.
Apeliantui yra charakteringa ir bÅ«dinga piktnaudžiauti procesinÄmis teisÄmis tiek reiÅ¡kiant nepagrįstus ieÅ¡kinius, tiek vykstant ylos nagrinÄjimui reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus teismui neturint tam jokio pagrindo ir įrodymų.Atsižvelgiant į tai, kad tiek apelianto nuÅ¡alinimai teisÄjai, tiek apeliacinis skundas iÅ¡ esmÄs yra tokio paÄio turinio ir reiÅ¡kiamas tais paÄiais pagrindais, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina iÅ¡sprÄsti ir baudos už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis skyrimo klausimÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinÄ taisyklÄ yra ta, jog apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinÄs taisyklÄs ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikÄ tuo metu galiojusius teisÄs aktus.Byloje sprendžiamas klausimas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , taikymo.Apeliantas apeliaciniame skunde skundžiamo sprendimo neteisÄtumÄ grindžiÄ bylÄ nagrinÄjusios teisÄjos S. B.
Å¡aliÅ¡kumu. Pasak apelianto, teisÄjos Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia jos atsisakymu priimti apelianto patikslintÄ ieÅ¡kinį ir elgesiu teismo posÄdyje, kuomet teisÄja ieÅ¡kovui neleido pasisakyti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrÄžiama, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinÄjama dviem aspektais â subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas (žr.
Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrÄžÄs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025â1028). Lemiamos reikÅ¡mÄs turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr.
Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijÄs su hierarchiniais ar kitokiais teisÄjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; MežnariÄ v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, § 47; kt.). Kiekvienu konkreÄiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (žr.
Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). NagrinÄjamoje byloje nÄra konkreÄių duomenų, patvirtinanÄių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylÄ nagrinÄti teismo posÄdyje priÄmimo ieÅ¡kovas turi teisÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Taigi, kaip ir pirmosios instancijos teismas 2017-07-28 nutartyje nurodÄ, patikslintu ieÅ¡kiniu laikomas procesinis dokumentas, kuriame yra keiÄiamas vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų jo elementų â arba ieÅ¡kinio dalykas, arba ieÅ¡kinio pagrindas.
Pakeitus abu esminius ieÅ¡kinio elementus, jis yra laikomas nauju, o ne patikslintu ieÅ¡kiniu. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakÄ priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, nes jame keiÄiamas tiek ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas), tiek ieÅ¡kinio pagrindas. Pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti jam teisÄ naudotis butu su terasa ir garažu bei įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo buto ir nuo garažo.
Å iuos savo reikalavimus ieÅ¡kovas grindÄ aplinkybÄmis, jog buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį reikia aiÅ¡kinti kaip sudarytÄ su atpirkimo teise. Tuo tarpu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti 2015-04-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta su atpirkimo teise, pripažįstant atpirkimo teisÄ penkeriems metams nuo sutarties sudarymo dienos, pripažįstant ieÅ¡kovui teisÄ naudotis butu ir garažu per visÄ atpirkimo laikotarpį, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausanÄius kilnojamuosius daiktus, pripažinti negaliojanÄiu 2015-05-05 pakvitavimÄ dÄl 23 550 EUR atsiskaitymo su ieÅ¡kovu ir treÄiuoju asmeniu bei priteisti iÅ¡ M.
P. ir I. P. solidariai 23 550 EUR. PatikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindÄ aplinkybÄmis, susijusiomis su buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymu, 2015-05-05 pakvitavimo pripažinimu negaliojanÄiu. IÅ¡ iÅ¡dÄstytų aplinkybių matyti, kad pirminio ir patikslinto ieÅ¡kinių skiriasi ne tik reikalavimai, taÄiau ir faktinÄs aplinkybÄs, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakÄ priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas apeliantui manant, kad jo teisÄs turi bÅ«ti ginamos kitu pagrindu ir kitais gynybos bÅ«dais, neapribojo jo galimybių kreiptis į teismÄ su atitinkamo turinio ieÅ¡kiniu kitoje byloje.
IÅ¡ apelianto pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad jis kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams M. P. ir I. P. dÄl atpirkimo teisÄs ir servituto pripažinimo, sandorio nuginÄijimo ir skolos priteisimo. Tokiu bÅ«du konstatuojama, kad apeliantas teisÄ reikÅ¡ti naujus reikalavimus atskiroje byloje realizavo.Apeliantas nurodo, kad teisÄjos elgesys 2016-07-27 vykusiame teismo posÄdyje buvo arogantiÅ¡kas, esÄ jautÄsi nusiteikimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, jam nebuvo leidžiama pasisakyti.
TeisÄjų kolegija, susipažinusi su 2016-07-27 teismo posÄdžio garso įraÅ¡u, nenustatÄ teisÄjos netinkamo procesinio elgesio ir nepagarbaus bendravimo su ieÅ¡kovu. PrieÅ¡ingai, teismo posÄdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad teisÄja ramiu balso tonu ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino jo teises, teismo posÄdžio tvarkÄ , jį ramino. Nors 2016-07-27 teismo posÄdžio eiga nebuvo nuosekli, tai neleidžia sprÄsti, kad teisÄja iÅ¡ anksto buvo nusiteikusi ieÅ¡kovo atžvilgiu, be to, ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos ir jis pasisakÄ visais teismo posÄdyje sprendžiamais klausimais.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymus dÄl teisÄjos nuÅ¡alinimo reiÅ¡kÄ, remdamasis tik 2016-07-27 teismo posÄdžio aplinkybÄmis, nors po to įvyko dar vienas posÄdis, kurio metu byla buvo iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs (2016-12-07), o tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad bylÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs, apeliantas neturÄjo jokių pagrįstų abejonių dÄl teisÄjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Apeliantas, teigdamas, kad teisÄja buvo nepalankiai nusiteikusi jo atžvilgiu, nenurodo, kaip tai įtakojo priimto sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , o apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esanÄius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, vertino įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ sprendimÄ .
Apeliantas, teikdamas papildomus paaiÅ¡kinimus apeliacinÄs instancijos teismui, nurodo, kad teisÄjos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina faktas, kad teisÄja S. B. buvo atleista iÅ¡ teisÄjos pareigų. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta Å¡iuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kadangi jie grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone ir internetiniu straipsniu. ApeliacinÄs instancijos teismui apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad teisÄja S. B. iÅ¡ teisÄjos pareigų bÅ«tų atleista bÅ«tent dÄl Å¡aliÅ¡kumo proceso Å¡alių atžvilgiu.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybÄs neleidžia sprÄsti apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisÄtumÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad nesant jokių priežasÄių ir be teisinio pagrindo teisÄja I. S. buvo pakeista teisÄja S. B.. Taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti bylų skirstymo protokolus dÄl Å¡ios bylos nagrinÄjimo paskyrimo teisÄjai I. S.. ApeliacinÄs instancijos teismas Lietuvos teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenimis nustatÄ, kad apeliantas ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkÄs teismui pateikÄ 2015-12-23 per elektroninių paslaugų portalÄ .
Tos paÄios dienos įvykiu nurodyta, kad byloje paskirtas teisÄjas (praneÅ¡Äjas) ir jokių kitų įvykių, kad keitÄsi teismo sudÄtis nenurodyta. Apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad byla buvo paskirta nagrinÄti teisÄjai I. S. ir teisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenimis, todÄl atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir netenkina apelianto praÅ¡ymo dÄl bylų skirstymo protokolų iÅ¡reikalavimo.Vadovaudamasis anksÄiau iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄdamas civilinÄ bylÄ nepažeidÄ teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .
DÄl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, reiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir nepagrįstus nuÅ¡alinimus, bei sÄ moningÄ ir tyÄinį bylos vilkinimÄ ieÅ¡kovui A. K. skirti maksimaliÄ baudÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, byloje nÄra duomenų, leidžianÄių vienareikÅ¡miÅ¡kai sprÄsti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai ar tyÄia buvo nesÄ Å¾iningas. Ä®statymas suteikia byloje dalyvaujanÄiam asmeniui teisÄ teikti nuÅ¡alinimus ir skųsti teismo procesinius sprendimus, vadovaujantis subjektyviu atitinkamo veiksmo poreikio vertinimu.
Byloje dalyvaujanÄių asmenų naudojimasis procesinÄmis teisÄmis negali bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nÄra CPK 95 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžianÄių skirti ieÅ¡kovui baudÄ dÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Netenkinti atsakovų M.
P. ir I. P. praÅ¡ymo dÄl baudos ieÅ¡kovui skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis. TeisÄjai                                                                                  Ona GasiulytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona TilindienÄ