Legislator Case Law & Legislation
ec820eec-9337-4791-bc60-9d9e5fcf04ba AI generated

Appeal dismissed; court upheld first-instance ruling on property rights and rejected claims of judicial bias or procedural abuse.

Case Number ec820eec-9337-4791-bc60-9d9e5fcf04ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal, upholding the first-instance judgment regarding the plaintiff's right to use the property and rejecting the defendant's request for sanctions. The plaintiff claimed they retained the right to live in the house after selling it to the defendants, while the defendants argued the plaintiff abused their procedural rights by filing an unfounded lawsuit. The court found no evidence of judicial bias based on electronic records and determined that the plaintiff's actions did not meet the statutory requirements for sanctions under the Civil Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

CPK 95 straipsnis; CPK 326 straipsnis: Procedūrinių teisių piktnaudžiavimas yra tik tada, kai veiksmai yra sąmoningi, tyčiniai ir nesąžiningi, o šiuo atveju ieškovas turėjo teisę teikti nušalinimus ir skųsti sprendimus pagal savo vertinimą.

Keywords

AI generated
Civil Procedure Code judicial impartiality procedural abuse property rights sale and transfer sanctions appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
CPK 95 straipsnis
CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1430-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44997-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams M. P., I. P. dėl teisės naudotis butu pripažinimo ir raktų perdavimo, tretieji asmenys G. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarė Ona Žurauskienė. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti ieškovo teisę naudotis butu su terasa, esančiais (duomenys neskelbtini), bei garažu, esančiu (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei garažo, esančio (duomenys neskelbtini), durų.Nurodė, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokoje su G. K. (duomenys neskelbtini), kurį leido naudotis dukrai I. ir jos sutuoktiniui M. P.. Nurodė, kad butas ir garažas buvo areÅ¡tuoti antstolio R. V., vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ UAB „NIF Lietuva“ naudai. Kadangi ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės finansinė padėtis buvo sunki, jie turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsakovai pasisiÅ«lė paimti kreditÄ iÅ¡ banko ir panaudoti jį buto su garažu nupirkimui, taip siekiant iÅ¡vengti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių.

Pasak ieÅ¡kovo, po 2015-04-24 pirkimo-paravimo sutarties sudarymo, kurios metu minėtas butas buvo parduotas atsakovams, nei ieÅ¡kovas, nei jo sutuoktinė iÅ¡ minėto buto neiÅ¡sikraustė ir neatliko jokių buto perdavimo veiksmų. Tokiu bÅ«du teigė, kad jis turi teisę gyventi minėtame bute ir juo naudotis kaip savo turtu, nes tokia buvo Å¡alių valia sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsiliepimu atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo, nebuvo aptarta atpirkimo teisė, o pats ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas kuo greičiau parduoti ginčo butÄ su garažu.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė apie Danske Bank A/S Lietuvos filialo suteikto kredito sÄ lygas buvo informuoti 2015-03-28, tačiau jokių komentarų dėl imamo kredito paskirties nereiÅ¡kė. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovas po banko priimto sprendimo suteikti atsakovams paskolÄ el. paÅ¡tu kreipėsi į notarę dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, įraÅ¡ant sÄ lygÄ dėl atpirkimo teisės. Tačiau notarė nurodė, kad minėta sÄ lyga į sutartį negalės bÅ«ti įtraukta, kadangi bankui netiks atpirkimo teise suvaržytas turtas, kaip kredito sutarties vykdymo užtikrinimo priemonė.

Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas, sužinojęs, kad jie nesutinka su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta atpirkimo teisės sÄ lyga, daugiau pretenzijų nereiÅ¡kė ir 2015-04-27 pasirašė minėtÄ sutartį, kuria pardavė atsakovams ginčo butÄ su garažu. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartis atspindi tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir jos sudarymo metu nebuvo tartasi, kad ieÅ¡kovas pasinaudos atpirkimo teise. Pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ji pati neturėjo finansinės galimybės atpirkti butÄ ir neturėjo tikslo pardavus ginčo butÄ toliau juo naudotis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-12-23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovams M. P. ir I. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 665,50 EUR bylinėjimosi bei trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 802,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartyje sÄ lygos dėl atpirkimo teisės nėra. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2016-03-15 pasiÅ«lymo dėl 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų papildymo ir pakeitimo teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas po ginčo buto pardavimo siekė inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ ir įtraukti punktÄ dėl atpirkimo teisės, kas sudarė pagrindÄ manyti, jog Å¡alys, sudarydamos minėtÄ sutartį, neturėjo tikslo susitarti dėl buto atpirkimo teisės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡alys, sudarydamos ginčo buto 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo tikslÄ taikyti ieÅ¡kovui atpirkimo teisę, todėl tokį ieÅ¡kovo argumentÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra ginčo buto savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos, todėl neįrodžius negatoriniam ieÅ¡kiniui keliamų sÄ lygų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

IÅ¡reikalauti bylų skirstymo protokolus dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo paskyrimo teisėjai I. S.. Atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Viso proceso metu jaučiau teisėjos S. B. Å¡aliÅ¡kumÄ .BylÄ nagrinėti elektroninė paslaugų sistema paskyrė teisėjÄ I. S., tačiau nesant jokių priežasčių ir be jokio teisinio pagrindo teisėja I. S. buvo pakeista Å¡aliÅ¡ka teisėja S. B..Teisėja neleido pasisakyti iÅ¡samiai dėl patikslinto ieÅ¡kinio.

Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu galėjo bet kuriuo metu pasisakyti be teisėjos leidimo, reikÅ¡ti savo nuomonę, tuo tarpu apeliantui nebuvo leidžiama pasisakyti. Teisėja teismo posėdžio metu elgėsi arogantiÅ¡kai.Teisėja esÄ jau teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, žodžiu iÅ¡ anksto pasisakė dėl negalimumo priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tik vėliau, susipažinusi su ieÅ¡kiniu, priėmė raÅ¡ytinę nutartį atsisakyti priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Teismas nepagrįstai nepriėmė ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio, nors jis pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , bet nekeitė ieÅ¡kinio pagrindo. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimÄ nepakeistÄ . Skirti ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiant nepagrįstus nuÅ¡alinimus bei sÄ moningÄ ir tyčinį bylos vilkinimÄ maksimaliÄ baudÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skunde nenurodomi jokie teismo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai. Nurodomi procesinės teisės pažeidimai visai nėra pažeidimai, be to draudžiama naikinti sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme dėl proceso teisės pažeidimų, jei sprendimas iÅ¡ esmės pagrįstas ir yra teisingas.Jokio bylÄ nagrinėjusios teisės Å¡aliÅ¡kumo nebuvo. Å aliÅ¡kumu negali bÅ«ti laikoma procesiniai teismo veiksmai dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymų ar naujo ieÅ¡kinio priėmimo iÅ¡sprendimo.

Apeliantui yra charakteringa ir bÅ«dinga piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis tiek reiÅ¡kiant nepagrįstus ieÅ¡kinius, tiek vykstant ylos nagrinėjimui reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus teismui neturint tam jokio pagrindo ir įrodymų.Atsižvelgiant į tai, kad tiek apelianto nuÅ¡alinimai teisėjai, tiek apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra tokio pačio turinio ir reiÅ¡kiamas tais pačiais pagrindais, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina iÅ¡spręsti ir baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , taikymo.Apeliantas apeliaciniame skunde skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ grindžiÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjos S. B.

Å¡aliÅ¡kumu. Pasak apelianto, teisėjos Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia jos atsisakymu priimti apelianto patikslintÄ ieÅ¡kinį ir elgesiu teismo posėdyje, kuomet teisėja ieÅ¡kovui neleido pasisakyti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr.

Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr.

Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, § 47; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (žr.

Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Taigi, kaip ir pirmosios instancijos teismas 2017-07-28 nutartyje nurodė, patikslintu ieÅ¡kiniu laikomas procesinis dokumentas, kuriame yra keičiamas vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų jo elementų – arba ieÅ¡kinio dalykas, arba ieÅ¡kinio pagrindas.

Pakeitus abu esminius ieÅ¡kinio elementus, jis yra laikomas nauju, o ne patikslintu ieÅ¡kiniu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, nes jame keičiamas tiek ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas), tiek ieÅ¡kinio pagrindas. Pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė pripažinti jam teisę naudotis butu su terasa ir garažu bei įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovui raktus nuo buto ir nuo garažo.

Å iuos savo reikalavimus ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, jog buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį reikia aiÅ¡kinti kaip sudarytÄ su atpirkimo teise. Tuo tarpu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2015-04-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta su atpirkimo teise, pripažįstant atpirkimo teisę penkeriems metams nuo sutarties sudarymo dienos, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę naudotis butu ir garažu per visÄ atpirkimo laikotarpį, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pripažinti negaliojančiu 2015-05-05 pakvitavimÄ dėl 23 550 EUR atsiskaitymo su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu bei priteisti iÅ¡ M.

P. ir I. P. solidariai 23 550 EUR. PatikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymu, 2015-05-05 pakvitavimo pripažinimu negaliojančiu. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad pirminio ir patikslinto ieÅ¡kinių skiriasi ne tik reikalavimai, tačiau ir faktinės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas apeliantui manant, kad jo teisės turi bÅ«ti ginamos kitu pagrindu ir kitais gynybos bÅ«dais, neapribojo jo galimybių kreiptis į teismÄ su atitinkamo turinio ieÅ¡kiniu kitoje byloje.

IÅ¡ apelianto pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams M. P. ir I. P. dėl atpirkimo teisės ir servituto pripažinimo, sandorio nuginčijimo ir skolos priteisimo. Tokiu bÅ«du konstatuojama, kad apeliantas teisę reikÅ¡ti naujus reikalavimus atskiroje byloje realizavo.Apeliantas nurodo, kad teisėjos elgesys 2016-07-27 vykusiame teismo posėdyje buvo arogantiÅ¡kas, esÄ jautėsi nusiteikimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, jam nebuvo leidžiama pasisakyti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2016-07-27 teismo posėdžio garso įraÅ¡u, nenustatė teisėjos netinkamo procesinio elgesio ir nepagarbaus bendravimo su ieÅ¡kovu. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad teisėja ramiu balso tonu ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino jo teises, teismo posėdžio tvarkÄ , jį ramino. Nors 2016-07-27 teismo posėdžio eiga nebuvo nuosekli, tai neleidžia spręsti, kad teisėja iÅ¡ anksto buvo nusiteikusi ieÅ¡kovo atžvilgiu, be to, ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos ir jis pasisakė visais teismo posėdyje sprendžiamais klausimais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymus dėl teisėjos nuÅ¡alinimo reiÅ¡kė, remdamasis tik 2016-07-27 teismo posėdžio aplinkybėmis, nors po to įvyko dar vienas posėdis, kurio metu byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės (2016-12-07), o tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, apeliantas neturėjo jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Apeliantas, teigdamas, kad teisėja buvo nepalankiai nusiteikusi jo atžvilgiu, nenurodo, kaip tai įtakojo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, vertino įrodymus ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantas, teikdamas papildomus paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui, nurodo, kad teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina faktas, kad teisėja S. B. buvo atleista iÅ¡ teisėjos pareigų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kadangi jie grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone ir internetiniu straipsniu. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė įrodymų, kad teisėja S. B. iÅ¡ teisėjos pareigų bÅ«tų atleista bÅ«tent dėl Å¡aliÅ¡kumo proceso Å¡alių atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad nesant jokių priežasčių ir be teisinio pagrindo teisėja I. S. buvo pakeista teisėja S. B.. Taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti bylų skirstymo protokolus dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo paskyrimo teisėjai I. S.. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad apeliantas ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2015-12-23 per elektroninių paslaugų portalÄ .

Tos pačios dienos įvykiu nurodyta, kad byloje paskirtas teisėjas (pranešėjas) ir jokių kitų įvykių, kad keitėsi teismo sudėtis nenurodyta. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai I. S. ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, todėl atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl bylų skirstymo protokolų iÅ¡reikalavimo.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ nepažeidė teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir nepagrįstus nuÅ¡alinimus, bei sÄ moningÄ ir tyčinį bylos vilkinimÄ ieÅ¡kovui A. K. skirti maksimaliÄ baudÄ .Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai ar tyčia buvo nesÄ Å¾iningas. Ä®statymas suteikia byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę teikti nuÅ¡alinimus ir skųsti teismo procesinius sprendimus, vadovaujantis subjektyviu atitinkamo veiksmo poreikio vertinimu.

Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžiančių skirti ieÅ¡kovui baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Netenkinti atsakovų M.

P. ir I. P. praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė