2024-02-07 Nr. AB-2515-3-61-3-08396-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1108-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08396-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas U. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S157168 (toliau – ir Sprendimas), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį.

2. Pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 23 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S157168, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 28 d. (toliau – ir Leidimas), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2015–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini) ugniagesiu.

2.2. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje faktas savaime suponuoja pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai bei vykdomai politikai. Pareiškėjas dirbo gaisrininku-gelbėtoju, jo darbas jokia forma nebuvo susijęs su valstybės vykdoma agresyvia vidaus / išorės politika bei jos palaikymu. Pareiškėjas darbe siekė padėti žmonėms, sumažinti nelaimių skaičių, jis gelbėjo gyvybes ir turtą. Ne užsienietis turi paneigti savo lojalumą kilmės valstybei, o institucija turi pagrįsti inkriminuojamą lojalumą, pateikdama duomenis, o ne deklaratyvius, hipotetinius teiginius. Vien pareiškėjo veiklos faktas nėra pakankamas pareiškėjo pavojingumui valstybės saugumui konstatuoti.

2.3. Pareiškėjas pats nurodė darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje faktą, pildydamas Migracijos departamento klausimyną. Pareiškėjas darbo gaisrininku laikotarpį klausimyne nurodė netiksliai, nes neatsiminė tikslaus laikotarpio. Iš darbo knygutės matyti, kad pareiškėjas dirbo gaisrininku nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d., todėl jo darbo santykiai minėtoje institucijoje pasibaigė prieš beveik 8 metus, pareiškėjo iniciatyva (nors oficialiai darbo sutartis nutraukta abipusiu šalių sutarimu). Vėliau pareiškėjas turėjo kelis nedarbo periodus, dirbo privačiose įmonėse vairuotoju ir / ar pardavėju, o 2022 metais įsidarbino Lietuvos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „DD Transportas“. Taigi, nuo 2016 metų pareiškėjas nebetęsė darbo valstybinėse struktūrose ar panašiuose subjektuose, perėjo dirbti į privatų sektorių.

2.4. Pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai, nepalaiko jos vykdomos politikos. Pareiškėjas smerkia A. L. vykdomą politiką, aršiai ją kritikuoja. Pareiškėjas ne kartą dalyvavo aktyvistų-opozicionierių mitinguose kilmės valstybėje. Pareiškėjas ant rankos turi laisvos Baltarusijos simbolio – vėliavos balta-raudona-balta – tatuiruotę, už kurią kilmės valstybėje jam gali būti iškelta administracinė ar net baudžiamoji byla. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos.

2.5. Argumentas, kad pareiškėjas yra lojalus kilmės valstybės valdžiai ir gali būti išnaudotas jos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, yra niekuo nepagrįstas ir stokojantis logikos. Pareiškėjui yra taikomos neigiamos pasekmės už veiksmus, kurie galbūt įvyks ateityje ir bus inicijuoti ne pareiškėjo, o kitų asmenų. Pareiškėjas yra persekiojamas Baltarusijos režimo, todėl jis turėtų būti laikomas ne režimo rėmėju, o auka.

2.6. Pareiškėjas minėtame klausimyne nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad Krymas priklauso Ukrainos Respublikai. Šiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant asmens pavojingumą, privalu atsižvelgti į tokią pateiktą poziciją. Asmuo vienu metu negali būti ir lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai bei politikai, ir nepritarti Rusijos Federacijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, o priešingas vertinimas būtų loginė klaida. Sprendime nenurodyta, kokie duomenys ir įrodymai paneigia pareiškėjo išreikštą poziciją dėl vykdomos agresijos prieš Ukrainą.

2.7. Duomenys apie pareiškėjui išduotą vizą ir leidimą laikinai gyventi bei jo darbą Lietuvos įmonėje patvirtina, jog susiformavo pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva. Metai laiko yra pakankamas laikas susiklostyti ryšiams su valstybe. Be to, pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o tokios profesijos darbuotojų trūksta tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, todėl pareiškėjo darbas daro teigiamą įtaką Lietuvos įmonės veiklai ir prisideda prie bendros ekonominės situacijos transporto sektoriuje gerinimo. Pareiškėjo darbinės veiklos faktai buvo tik formaliai išvardyti Sprendime, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti.

2.8. Šiuo atveju nebuvo nustatytas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas ir pagrįstumas, nurodyta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra formali. Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 18-9716 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir VSD išvada) pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti jos valdžią ir vykdomą agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti VSD pateiktas išvadas ir jomis nesivadovauti.

3.2. Atsakovas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, taip pat sprendimą Nr. 23S156445, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, o 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S158181, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.3. Pareiškėjas 4 metus dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, todėl pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (darbine veikla (duomenys neskelbtini) ministerijoje). Reikalavimas nustatyti, kad užsienietis atliko konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas ir teismų praktikos neatitinkantis įrodinėjimo standartas.

3.4. Aplinkybės, kad pareiškėjas vėliau nebetęsė darbo valstybinėse struktūrose ir kad jis turi tatuiruotę, kurią tapatina su „laisvos“ Baltarusijos simboliu, savaime nepaneigia išvados dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos institucijoms. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo nurodytas pažiūras. Tai, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, taip pat nepaneigia fakto, jog pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos režimo jėgos struktūroms.

3.5. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. spalio 2 d., jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertintini kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir neilgalaikiai. Be to, pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusiją (nuo 2022 m. Lietuvos valstybės sieną kirto 14 kartų).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) ministerijoje dirbo nuo 2015 iki 2019 metų, bet skunde patikslino, jog jis šioje valstybinėje institucijoje dirbo nuo 2012 iki 2016 metų. Pareiškėjas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl jis, pildydamas klausimyną, „neprisiminė“, kad šioje institucijoje dirbo 3 metais anksčiau. Be to, pareiškėjas klausimyne nurodė, jog nuo 2019 iki 2021 metų niekur nedirbo, tačiau, vadovaujantis darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 iki 2020 metų dirbo įmonėse „Lefro“, „Jevroopt“, „BelVTI“, „ERNIS“, „Hypermarket Materik“ ir „InterAvtoTrans“. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir suteikia pagrindą jo teikiamus paaiškinimus bei įrodymus vertinti itin kritiškai, taip pat kelia abejonių dėl pareiškėjo pateiktos darbo knygelės įrašų patikimumo. Pastebėta, kad pačioje darbo knygelėje yra pastabų apie kai kurių darbo knygelės įrašų, susijusių su pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje pabaiga, klaidingumą.

4.2. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo U. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjui 2022 m. birželio 8 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760187614, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 28 d.

6.2. Pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 2 d. iki dabar dirba UAB „DD transportas“. Pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Priimant šį prašymą, pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2015–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini) ugniagesiu.

6.3. VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą Nr. 18-9716, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.4. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė sprendimus dėl pareiškėjo: 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S156445, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157168, kuriuo panaikino Leidimą; 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 23S158181, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad VSD atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir vertina, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, gali savo teises ginti teisme, kur įvertinami tiek procedūriniai, tiek ginčijamo administracinio sprendimo turinio aspektai.

8. Teismas akcentavo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, o Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

9. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nors pareiškėjas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) ministerijoje dirbo gaisrininku, t. y. jo darbo pobūdis buvo tiesiogiai susijęs su pagalba žmonėms, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią. Pareiškėjas tarnybą Baltarusijos Respublikos ypatingųjų situacijų organuose ir padaliniuose pasirinko savo noru. Byloje pateikta pareiškėjo darbo knygelės kopija, iš kurioje atliktų įrašų matyti, kad pareiškėjas į tarnybą priimtas 2012 m. gegužės 14 d., o 2015 m. gegužės 13 d. atleistas pasibaigus kontrakto terminui. Darbo knygelėje padarytas įrašas, kad atleidimo įrašas padarytas klaidingai, ir patikslinta, kad pareiškėjas atleistas 2016 m. liepos 12 d. šalims susitarus.

10. Teismas akcentavo VSD nurodytus argumentus, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

11. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia neturintis jokių ryšių su Baltarusijos Respublikos institucijomis, nepritariantis A. L. vykdomai politikai ir yra pasidaręs ant rankos tatuiruotę, reiškiančią nepritarimą valdžiai, taip pat neigiamai vertinantis įvykius Ukrainoje, tačiau teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad iki šiol pareiškėjas kartu su sutuoktine, nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijoje. Paklaustas, kur gyvena pareiškėjo šeima, pareiškėjas pabrėžė: „su manimi, mūsų namuose (duomenys neskelbtini)“. Paklaustas, ar nesvarsto galimybės su visa šeima persikelti gyventi į Lietuvą, pareiškėjas atsakė, kad jei bus nesaugu, svarstys dėl galimybės persikelti į Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant pareiškėjo reiškiamo nepritarimo Baltarusijos valdžios politikai, tiek pačiam pareiškėjui yra saugu grįžti į Baltarusiją, tiek jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams yra saugu gyventi Baltarusijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovo argumentams, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo deklaruojamą nelojalumą Baltarusijos valdžiai. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas Ukrainoje turi draugų, nurodo, kad juos palaiko, merginai iš Ukrainos, kuri dirba toje pačioje įmonėje, teikia finansinę paramą, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis). Tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad Baltarusijoje yra jo namai, kur gyvena jo šeima. Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su Baltarusijos Respublika yra itin tvirti.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 pateiktu išaiškinimu, „kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų“. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva: Lietuvoje pareiškėjas dirba nuo 2022 m. spalio 2 d., šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatyta (kaip nustatyta, visa pareiškėjo šeima gyvena Baltarusijoje, pats pareiškėjas nuolat grįžta namo).

13. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, susijusius su turima tatuiruote, pažymėjo, kad, pirma, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad tatuiruotė yra jo paties kurtas dizainas, o ne konkrečiai Baltarusijos valdžios opozicijos simbolis. Antra, pareiškėjas tvirtino, jog jis nuolat slepia savo tatuiruotę. Trečia, pats pareiškėjas nurodė, kad, jeigu šeimai bus nesaugu gyventi Baltarusijoje, jie išvyks į Europos Sąjungą. Teismo vertinimu, nei pareiškėjo tatuiruotė, nei tai, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teigė nepritariantis kilmės valstybės režimui, o klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą ir kad Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia VSD išvadų.

14. Teismas pažymėjo, kad Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pavyzdžiui, Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, todėl, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

15. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į anksčiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza ir leidimas laikinai gyventi, jis legaliai dirba Lietuvoje veikiančioje įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo neproporcingumas.

16. Teismo vertinimu, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo administracinio sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

17. Teismas dėl antrojo skundo reikalavimo – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį – pažymėjo, kad pareiškėjas neapskundė teismui Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S156445 ir nėra duomenų apie tai, kad šis sprendimas buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas.

18. Teismas, nusprendęs atmesti pareiškėjo skundą, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas U. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

20.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir neišnagrinėjo daugelio pareiškėjo argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, be kita ko, dėl naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos (pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023), ir nepateikė motyvų, kodėl su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes vertino kitaip nei panašios aplinkybės buvo įvertintos nurodytoje teismų praktikoje. Teismo sprendimas priimtas formaliai, kitą dieną po teismo posėdžio, todėl pareiškėjo paaiškinimai nebuvo įvertinti.

20.2. Nei iš VSD išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas panaikinti Sprendimą. Iš naujausios LVAT praktikos matyti, jog tokio pobūdžio bylose privalo būti papildomai įvertinamos tokios aplinkybės: 1) atliktos tarnybos (darbo) pobūdis; 2) pareigos; 3) tarnybos (darbo) trukmė; 4) tarnybos pasibaigimo pagrindas; 5) praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos; 6) duomenys apie asmens tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose; 7) pareiškėjo ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; 8) pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės.

20.3. Teismas padarė išvadas, kurios nepagrįstos byloje esančiais duomenimis ir argumentais. Teismo argumentas, kad pareiškėjas laisva valia pasirinko darbą (duomenys neskelbtini) ministerijoje, nėra reikšmingas, nes šiais laikais Baltarusijoje neegzistuoja priverstinio darbo formos. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, paneigiančius prielaidas apie jo lojalumą Baltarusijos Respublikai arba Rusijos Federacijai, pavyzdžiui, nuotraukas, patvirtinančias, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė dalyvavo mitinguose. Teismas nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, jog Baltarusijoje jam gresia persekiojimas dėl politinių pažiūrų, nes pareiškėjas neprašo prieglobsčio ar papildomos apsaugos. Teismas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo ekonominių ryšių su Lietuva, o šeiminių ryšių Lietuvoje neturėjimas nepadidina jo pavojingumo. Pareiškėjas 8 kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną iki įsidarbinimo Lietuvos įmonėje 2022 m. birželio 10 d., kai dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Baltarusijos-Vokietijos įmonėje, o, įsidarbinęs Lietuvos įmonėje, pareiškėjas į Baltarusiją pas šeimą (sutuoktinę ir 3 mažamečius vaikus) vyko 3 kartus (atitinkamai, kirto valstybės sieną 6 kartus). Nors pareiškėjo akcentuojama tatuiruotė yra jo paties dizainas, šiame kontekste svarbiausia tai, jog esminis tatuiruotės elementas – laisvos Baltarusijos vėliava. Pareiškėjas būtent dėl šios vėliavos slepia tatuiruotę, kas patvirtina, jog, demonstruodamas ją, jis galėtų sulaukti nemalonumų ir net būtų suimtas.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai akcentuoja, jog naujausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose LVAT sutikdavo su Migracijos departamento ir VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-463/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2023). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas tik formaliai išnagrinėjo skundą, o tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas kitą dieną po teismo posėdžio, nepatvirtina, kad šis sprendimas nepagrįstas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei teigia, kad teismas nenukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos (pvz., baigiamieji teismo aktai administracinėse bylose Nr. eA-2474-415/2023, Nr. eA-2563-789/2023, Nr. eA-2383-442/2023, Nr. eA-2409-552/2023, Nr. eA-2344-442/2023, Nr. eA-2463-1188/2023, Nr. eA-2381-1047/2023, Nr. eA-2391-415/2023, Nr. eA-2376-525/2023, Nr. eA-2340-575/2023, Nr. eA-2313-525/2023), o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Be to, vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodė pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD išvadoje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S157168, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S157168, galiojantį nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Sprendime ir VSD išvadoje yra pakankamai pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas neapskundė teismui Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S156445, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo tik dalį jo argumentų ir juos išnagrinėjo netinkamai, taip pat nesivadovavo naujausia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, skunde reikalaudamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį, kartu nereikalavo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S156445, kuriame buvo atsakyta į šį pareiškėjo prašymą, t. y. nuspręsta neleisti pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, nenurodo jokių argumentų, susijusių konkrečiai su tuo, kad jo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tol, kol Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 23S156445 yra galiojantis ir nėra ginčijamas šioje byloje, neegzistuoja teisinės prielaidos įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį, todėl bylos faktinės aplinkybės šiuo aspektu plačiau neanalizuojamos.

28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, įskaitant numatytąjį šios straipsnio dalies 14 punkte – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

29. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

30. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

32. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

33. Atsakant į bylos proceso šalių argumentus dėl nagrinėjamam ginčui aktualios LVAT praktikos, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymų 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019), teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų, iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

34. Nagrinėjamu atveju Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, jog jis Migracijos departamento klausimyne (teismui pateiktas vertimas į lietuvių kalbą) nurodė, kad 2015–2019 metais dirbo ugniagesiu Baltarusijoje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo stotyje Nr. 12. Pagal pareiškėjo pateiktą darbo knygelę (teismui pateiktas ir vertimas į lietuvių kalbą), pareiškėjas dirbo gaisrininku Baltarusijos Respublikos ypatingųjų situacijų organuose ir padaliniuose nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d. (atleistas šalim susitarus).

35. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo naujausia LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose, konkrečiai, 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 ir 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 kilo ginčas dėl atsisakymo pakeisti užsieniečiui (negyveno Baltarusijoje 6 metus, gyveno ir dirbo Lietuvoje nuo 2017 m., aktyviai padėjo pabėgėliams iš Ukrainos ir kt.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į jo tarnybą Baltarusijos Respublikos įstaigoje ugniagesiu-gelbėtoju 2002–2008 metais.

Administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis 1995–2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000–2002 metais dirbo (duomenys neskelbtini) karinio dalinio darbų vykdytoju (karinis laipsnis – vyr. leitenantas).

Administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais panaikintas užsieniečiui (dirbo Lietuvos įmonėse nuo 2012 m.) išduotas leidimas laikinai gyventi bei uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje 1990–2001 metais. Administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis 2009–2011 metais atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atvejai nėra pakankamai panašūs į pareiškėjo individualią situaciją, todėl ji nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie priešingų išvadų, tikrinamame sprendime nukrypo nuo suformuotos vieningos LVAT praktikos.

36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, įvertino tai, kad pareiškėjas tarnybą (duomenys neskelbtini) pasirinko savo noru, jo tarnyba tęsėsi nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir pasibaigė šalims susitarus. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas kartu su šeima iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijoje. Nepaisant pareiškėjo pateiktų duomenų apie reiškiamą nepritarimą Baltarusijos valdžios politikai, tiek pačiam pareiškėjui yra saugu grįžti į Baltarusiją, tiek jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams yra saugu gyventi (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog po Leidimo išdavimo (2022 m. rugsėjo 28 d.) jis tik 3 kartus buvo nuvykęs į Baltarusiją, tačiau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos 2023 m. spalio 20 d. duomenų matyti, jog pareiškėjo išvykos iš Lietuvos Respublikos truko, atitinkamai, mėnesį, 2 savaites ir 1,5 mėnesio. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su Baltarusijos Respublika yra itin tvirti. Palyginimui, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra iš esmės tik ekonominio pobūdžio ir gan trumpalaikiai, t. y. jis nuo 2022 m. spalio 2 d. dirba Lietuvoje įregistruotoje įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl esminių ginčo šalių argumentų. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neišskyrė kiekvieno aspekto, kuriuo buvo vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kaip tai buvo padaryta pareiškėjo akcentuotoje teismų praktikoje, tačiau tai savaime nereiškia, kad tikrinamas teismo sprendimas yra nesuderinamas su nurodyta teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Sprendime ir VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, sprendžia, kad, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, VSD išvadoje pateikta informacija ir Sprendime išdėstyti motyvai yra pakankami spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes jis 2012–2016 metais dirbo gaisrininku (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju buvo atliktas pareiškėją charakterizuojančių savybių kompleksinis vertinimas ir nustatyta, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos Respublika iki šiol yra itin tvirti, todėl jie nekelia abejonių dėl VSD išvadoje pateikto vertinimo.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai (apie turimą tatuiruotę su laisvos Baltarusijos vėliava, nuotraukos iš, kaip jis teigė, mitingo (nuotraukose matyti žmonių grupė su balta-raudona-balta vėliavomis, tarp kurių buvo pareiškėjas ir jo sutuoktinė) ir kt.) nepaneigia kompetentingos valstybės institucijos – VSD – padarytų išvadų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui: pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įstaigoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos Respublikos valdžios įstaigose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys; VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

39. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos valdžios įstaigoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas esant kitokiai geopolitinei situacijai (2012–2016 m.) dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, t. y. gan seniai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiuo ir kitais valstybės valdžios subjektais yra išnykusi. Taigi laikytini pagrįstais VSD teiginiai, jog, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, dėl ko ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

40. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo U. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė