Legislator Case Law & Legislation
ec7f3b75-211f-46e6-aabb-a6cc0bae439c AI generated

Appeal dismissed; court upheld seizure order due to debtor's poor financial status and existing creditor actions.

Case Number ec7f3b75-211f-46e6-aabb-a6cc0bae439c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against a first-instance order to seize the debtor's assets to secure a debt judgment. The debtor argued the claim was not large enough to warrant seizure, but failed to provide evidence of improved financial standing. The court ruled that the debtor's non-operation and existing enforcement proceedings against other creditors confirmed the risk of non-performance, justifying the seizure.

Legislator headnote

AI generated

CPK 626 str. 3 d.; CPK 337 str. 1 d. 1 p. When a debtor's financial situation is poor and enforcement proceedings against other creditors have begun, the presumption of a large claim justifies the application of provisional security measures.

Keywords

AI generated
provisional security measures asset seizure large claim presumption debtor financial status enforcement proceedings risk of non-performance appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
CPK 626 str. 3 d.
CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1451-381/2016Proceso Nr. 2-68-3-24479-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2862-565/2016 pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Group Europa Investment“ dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.R. B. 2015 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ (toliau – UAB ,,Group Europa Investment“) 581 802,11 Eur skolÄ , 38 049,86 Eur palÅ«kanų, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurio pagrindu priimtas 2015 m. liepos 20 d. teismo įsakymas.

Šio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi, kreditoriui prašant, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkei UAB „Group Europa Ivestment“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos, priklausančios skolininkei, kurių suma ar vertė neviršija 619 851,97 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-31909-808/2015).Skolininkė 2015 m. spalio 6 d. pateikė prieštaravimus dėl paminėto teismo įsakymo, kreditorei pateikus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, byla pagal ieškovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Group Europa Ivestment“ dėl skolos priteisimo perduota pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui R. B. iÅ¡ atsakovės UAB ,,Group Europa Investment“ 581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 618 106,71 Eur sumÄ nuo 2015 m. liepos 20 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 2 646 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas atmetė atsakovės UAB „Group Europa Investment“ praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo vykdymÄ .  IeÅ¡kovas 2016 m. gegužės 27 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C. Europa Group S. R. L. bei kitas turimas teises į trečiuosius asmenis ir turtÄ iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė siekia perleisti turimas turtines teises vienam iÅ¡ skolininkų – atsakovės akcininkui A.

B., taip sumažinti turtÄ ir galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo R. B. praÅ¡ymÄ patenkino, areÅ¡tavo atsakovei UAB ,,Group Europa Investment“ priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C. Europa Group S. R. L. bei kitus trečiuosius asmenis.  Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog iÅ¡ esmės visÄ atsakovės turtÄ sudaro reikalavimo teisės į dukterines ir asocijuotas įmones, o gautomis lėšomis atsakovė atsiskaito su vienu iÅ¡ savo skolininkų – A.

B. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-17442-854/2015), ketina jam perleisti savo turimas reikalavimo teises, nors savo skolos ieÅ¡kovui pagal paskolos sutartį ir aplinkybės, kad prievolė Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti atsirado 2013 m. spalio 31 d., neginčija. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad Å¡ie atsakovės veiksmai rodo jos siekį turimu turtu atsiskaityti tik su vienu iÅ¡ skolininkų, todėl konstatavo, kad yra teisinis pagrindas taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1, 3 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB ,,Group Europa Investment“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nėra realios grėsmės, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleistų savo turtÄ tretiesiems asmenims.

Nėra atlikusi ir neketina atlikti jokių neteisėtų veiksmų, o tai, kad siekia sudaryti taikos sutartį vykdymo procese bei atsiskaityti su esamu kreditoriumi A. B. pagal įsiteisėjusį teismo įsakymÄ , yra teisėti veiksmai, kurie negali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais. Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsiskaitymų eilės tvarka, atsakovė privalėjo pirmiausia atlikti mokėjimus ir atsiskaityti pagal antstolio patvarkymus vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-6892-235/2013 ir tik po to – atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams.    Nepagrįsti ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodyti teiginiai, kad atsakovė sudarinėjo procesines kliÅ«tis ieÅ¡kovui kaip įmanoma greičiau atgauti paskolÄ .

Atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o prieÅ¡taravimus dėl priimto teismo įsakymo teikė manydama, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nepagrįstai didelių palÅ«kanų. Atsakovė niekada neneigė susidariusios skolos, neginčijo jos dydžio, neklaidino teismo. Tuo tarpu praÅ¡ymas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ yra objektyviai pagrįstas, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016, kurioje atsakovė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį Å¡ios bylos ieÅ¡kovui dėl 641 254,63 Eur žalos atlyginimo.

Teismui šį ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovė galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovu įskaitydama prieÅ¡prieÅ¡inius vienarūšius reikalavimus.   IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai atsakovės atžvilgiu. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. dėl galimai neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų buvo perkelti atsakovės ir UAB ,,Europa Group“ vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo verslai, dėl ko atsakovė neteko didelės vertės turto, galimybės gauti pelnÄ iÅ¡ vykdomos veiklos.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimų ieÅ¡kovui.    IeÅ¡kovas R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , nurodė, kad su juo nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjant bylÄ teisme, atsakovės atstovas ne kartÄ nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra pakankamai bloga, o užsienio įmonės, į kurias atsakovė turi reikalavimo teises, yra bankrutuojančios, bankrutavusios arba nevykdančios veiklos bei pažymėjo, kad vienintelis realus turtas yra žemės sklypas Bulgarijoje, kito jokio turto įmonė neturi.

Atsakovė ir su atskiruoju skundu įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera, nepateikė.  Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji neketina perleisti turto. Šį faktÄ paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria patvirtinta atsakovės ir iÅ¡ieÅ¡kotojo A. B. 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartis, pagal kuriÄ A. B. apeliantė perleido 1 374 466 Eur reikalavimÄ Ä¯ Rumunijoje registruotÄ bendrovę S. C. Europa Group S. R.

L., tokiu bÅ«du pažeisdama ieÅ¡kovo teises. IÅ¡ teismų informacines sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra iÅ¡kelta ir daugiau civilinių bylų, todėl abejotina jos galimybė atsiskaityti su ieÅ¡kovu.   Apeliantės minimas Å¡alių ginčas, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016) neturi jokių sÄ sajų su nagrinėjama byla, sprendimas Å¡ioje byloje nėra priimtas.  IeÅ¡kovas R. B. 2016 m. liepos 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Nurodė, kad jam neseniai tapo žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, patvirtinta dar viena atsakovo ir A. B. taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas perleido pastarajam 980 709,07 Eur reikalavimÄ Ä¯ Rumunijoje registruotÄ dukterinę bendrovę S. C. Europa Group S. R. L. Teigia, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , jog atsakovas ketina perleisti jam priklausantį turtÄ ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovei UAB ,,Group Europa Investment“ priklausančias pingines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis – S. C.

Europa Group S. R. L. bei kitus trečiuosius asmenis –, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.    Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylÄ naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 338 straipsnis).IeÅ¡kovas 2016 m. liepos 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, kuria patvirtinta A.

B. ir UAB ,,Group Europa Investment“ taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad apie Å¡iÄ nutartį ieÅ¡kovui nebuvo žinoma klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme, o apeliantei neabejotinai buvo žinoma apie nutarties, kuria patvirtinta jos ir kreditoriaus sudaryta taikos sutartis vykdymo procese, priėmimÄ , su Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu atsakovė yra susipažinusi, Å¡ie ieÅ¡kovo teikiami įrodymai, kuriais siekiama įrodyti egzistuojančiÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.

  Dėl sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Pažymėtina, kad apeliantė savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nutartimi iÅ¡ esmės grindžia ta aplinkybe, kad į bylÄ nepateikta įrodymų, jog bÅ«tų bloginama įmonės turtinė padėtis, perleidžiamas turtas, t. y., kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimas iÅ¡ esmės nenagrinėjamas bei tik preliminariai nustatoma, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius praÅ¡omų priemonių.

Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , pats ieÅ¡kinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo materialiÄ ja teisine prasme, Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl Å¡ios sÄ lygos, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡i nutartis priimta pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir priėmus 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palÅ«kanų, procesinės palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovės praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ atmestas.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovė 2016 m. birželio 20 d. pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria atmestas praÅ¡ymas atidėti sprendimo įvykdymÄ . Kadangi apeliantė teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai priteista skola, neginčija, terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pasibaigęs, Å¡i sprendimo dalis įsitesėjusi, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, kad neegzistuoja pirmoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos.

Ar yra faktinis pagrindas remtis Å¡ia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , atsakovas turi teikti teismui tÄ patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerÄ turtinę padėtį.

Kaip minėta, apeliantė teigia, kad neįrodytos aplinkybės, jog įmonė perleistų turtÄ ar kitaip blogintų turtinę padėtį, todėl negalima konstatuoti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Su Å¡iais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ä®rodymų apie gerÄ turtinę padėtį apeliantė nepateikė, tuo tarpu savo apeliaciniame skunde dėl teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo dalies, kuria atmestas jos praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ , nurodo, kad įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl ieÅ¡kinio suma – 618 106,71 Eur, atsakovei didelė.

Aplinkybė, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, ne tik nepaneigia, bet, prieÅ¡ingai, patvirtina grėsmę ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 626 straipsnio 3 dalį, kai turtas areÅ¡tuotas ar nuosavybės teisės į turtÄ laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto nestabdomas.

Todėl, juo labiau, vykdymo veiksmų pradėjimas pagal kitiems kreditoriams iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.    Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgdamas į ankščiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėjas                                                                                                      ArtÅ«ras Driukas