ec7e102c-3410-4ffd-b643-9160a2c7c4e4 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-1599-571/2016                                                                                   Proceso Nr. 2-28-3-00962-2016-1                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    2.5.10.1;2.5.10.2;2.5.10.2.4.1;

                        MARIJAMPOLĖS  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                           SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                      2016 m. liepos 15 d.                                                     Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V.

G., sekretoriausiant L. S., dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB “Marijampolės jojimo centras“ atstovaujamam bankroto administratoriui UAB “Rožių slėnis“ atstovei R. T., atsakovui V. Ž. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB “Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratoriaus UAB “Rožių slėnis“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo ir NUSTATĖ :            IeÅ¡kovas BUAB “ Marijampolės jojimo centras“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB “Rožių slėnis“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V.

Ž. 37 847,23 eurus žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovo BUAB “Marijampolės jojimo centras“ atstovas bankroto administratoriaus UAB “Rožių slėnis“ įgaliota atstovė R. T. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai ir parodė, kad 2015-05-19 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB “ Marijampolės jojimo centras “ iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB“ Rožių slėnis“. Administratoriui patikrinus įmonės komercinę-Å«kinę veiklÄ buvo nustatyta , kad įmonė turto neturi.

Ä®monių bankroto įstatymo 8 str.1d. nustatyta, kad jeigu įmonė negaliu ir(arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi(kreditoriai) ir Å¡is(Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 str. 4p. , įmonės vadovas, savininkas(savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. To pačio straipsnio 4d. numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo(asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 str.3d. nustatyta, kad kai bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba( jei valdyba nesudaroma-bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį, privalo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris svarstys klausimÄ dėl sprendimų, nurodytų Å¡io įstatymo 59 str.9d2p ir 10 dalyje, o bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį.

Jau nuo 2011-01-01 įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis kaip pusė įmonės įstatinio kapitalo, tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių padėčiai iÅ¡taisyti ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė veikė tik nuostolingai. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė, nes tik įmonės vadovas žino visÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, įmonės kreditorius, skolų dydį, o nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo didina ne tik įmonės skolas, bet kartu pažeidžia ir kreditorių interesus.

Tokiu bÅ«du atsakovas kaip įmonės vadovas ignoravo pareigÄ suformuoti bendrovės kapitalÄ -nevykdė įstatymuose numatytų savo pareigų bendrovės atžvilgiu, tai yra bendrovės kapitalui sumažėjus daugiau kaip ½ įstatinio kapitalo, privalo savo sÄ skaita atkurti bendrovės nuosavÄ kapitalÄ , arba mažinti įstatinį kapitalÄ , arba pertvarkyti įmonę ar likviduoti bendrovę, o tokių veiksmų neatliko, nors tokių veiksmų atlikimo buvo galima tikėtis iÅ¡ rÅ«pestingo bendrovės vadovo.

IeÅ¡kovo atstovė nurodo, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ bendra BUAB “Marijampolės jojimo centras“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 37847,23 eurus, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas V. Ž. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad 2010 metų gegužės mėnesį jis nusipirko 85 procentus UAB “Marijampolės jojimo centras“ akcijų ir tapo įmonės vadovu. Jis stengėsi, kad įmonė vykdytų savo veiklÄ , stengėsi kiek įmanoma atsikaityti su įmonėje dirbančiais žmonėmis.

Jis žinojo, kad auga skolos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, mokesčiams, tačiau nebuvo iš ko dengti įsiskolinimo. Kadangi jojimo centro sportininkai pasiekdavo gerų rezultatų, gaudavo pagyrimų, tai dažnai Marijampolės savivaldybės meras ar tarybos nariai žadėdavo padėti įmonei finansiškai, tačiau kuomet ateidavo reikalas pervesti pinigus jų niekada neduodavo, o maitino tik pažadais. Manė, kas skolas galės padengti investuojant savo kaip akcininko asmenines lėšas, tačiau nepavykus parduoti žirgus, vėl nebuvo galima gauti grynų pinigų ir taip dengti skolas. 2013 metais rudenį jis nupirko likusias 15 procentų akcijų ir tapo 100 akcininku ir įmonės vadovu.

Gavo 2011m lapkričio mėnesį socialinio draudimo valdybos Marijampolės skyriaus raÅ¡tÄ po įmonės veiklos patikrinimo, tačiau nebuvo galimybės mokėti įsiskolinimų. Nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo , nes vis tikėjo pažadais, kad padės sponsoriai, kad pačiam pavyks gauti asmeninių lėšų kaip akcininkui ir jų įneÅ¡ti į įmonę. IeÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015-05-19 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Marijampolės jojimo centras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla.

Ä®monės administratoriumi paskirta UAB“ Rožių slėnis“. (b.l.15-16). 2015-10-07 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB “Marijampolės jojimo centras“ pripažinta bankrutavusia ir ji likviduota, kartu likviduojant patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 37847,23 eurų sumai (b.l.20-21). Bankroto administratorius , vadovaudamasis 2015-05-19 teismo nutartimi , LR Ä®monių bankroto įstatymu , gindamas bankrutuojančios bendrovės ir kreditorių interesus, patikrino , pagal pateiktus buhalterinius dokumentus įmonės veiklÄ , vadovų veiksmus, galėjusius turėti įtakos bendrovės nemokumui ir bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

 Bankroto administratoriaus UAB “Rožių slėnis “ įgaliotas atstovas R. T. patikrino įmonės UAB “Marijampolės jojimo centras“ veiklÄ , finansinius dokumentus, jos sudarytus sandorius per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustatė, kad  įmonei padaryta 37847,23 eurų žala. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį kildina iÅ¡ atsakovo V. Ž. kaip įmonės vadovo ir pagrindinio akcininko nevykdymo pareigos, numatytos LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str.1d. , kur numatoma, kad įmonei tapus nemokiai, kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo , o Å¡ios pareigos neatlikus atlyginti žalÄ kreditoriams.

            Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, Å¡i civilinė atsakomybė galima tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebÅ«tų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymÄ .             Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu.

Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo rizikÄ siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.              Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala.

Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).             Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė.

Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).             Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamÄ pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo (Ä®monių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v.

R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).             Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB “Marijampolės jojimo centras“ įsteigta 2010-05-11 , įmonės vadovu nuo 2010-05-11 paskirtas atsakovas V. Ž., jis kartu buvo ir 85 procentų įmonės akcijų akcininkas, o nuo 2013-09-10 jis yra 100 įmonės akcininkas (b.l.10-11, 13-14, 53). Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v.

UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009). IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad V. Ž. nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB “Marijampolės jojimo centras“ vadovu, turinčiu 85, o nuo 2013-09-10 turinčiu 100 procentų akcijų, tai yra buvusiu ir įmonės savininku bei asmeniu, kurio žodis yra lemiamas ne tik kaip įmonės vadovo, bet ir kaip asmens, turinčio pagrindinį akcijų paketÄ ir realiai ir asmeniÅ¡kai žinančio įmonės finansinę padėtį ir kaip įmonės vadovas ir kaip pagrindinis akcininkas ir turintis teisę vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimus.

             Nuo 2008 m. liepos 1 d. Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.                           Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė jau nuo 2011-01-01 buvo nemoki, jos finansiniai įsipareigojimai daugiau nei du kartus virÅ¡ijo turimÄ bendrovės turtÄ . (b.l.58-64). Atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovas, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis visai įmanomais būdais stengėsi ištaisyti įmonės finansinę padėtį, laukė privačių asmenų investicijų, tikėjo savivaldybės vadovų pažadais dėl paramos teikimo. Tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina priešingai, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2011-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra iki 2015-05-19 tik blogėjo, nes nuosavo kapitalo jau nebuvo, įmonė su kiekvienais metais dirbo tik nuostolingai.

Iš įmonės balanso laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 matyti, kad pradelstos skolos 2012 metų pabaigoje sudarė 40929 eurus, o turtas 3805 eurus, tai yra įmonė jau buvo nemoki. Laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pradelstos skolos 2013 metų pabaigoje sudarė 41808 eurus, o turto balansinė vertė 0 eurų. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 pradelstos skolos 2014 metų pabaigoje sudarė 43796 eurus, o turto balansinė vertė 0 eurų. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31 įmonės pradelstos skolos sudarė 43796 eurus, o turto vertė 0 eurų. (b.l.24-32).

Atsakovas V. Ž. nurodo, kad jis visais įmanomais bÅ«dais stengėsi atsiskaityti su darbuotojais, paslaugų tiekėjais ir visa dar vykdė veiklÄ , kad ir nuostolingÄ , bet tikėjosi iÅ¡lipti iÅ¡ finansinės duobės, tačiau tai negali paÅ¡alinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo . Pažymėtina, kad ir dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi ne atsakovas, o kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius. IÅ¡ aukščiau surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų seka, kad atsakovas neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, nes, pasiraÅ¡ydamas bendrovės turto balansus ir matydamas, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir kelis kartus virÅ¡ija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas pažymi, kad įmonės vadovas atsakovas A. Ž. , laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis. IÅ¡ byloje  esančios 2015-08-19 Kauno apygardos teismo nutarties  matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta 37847,23 eurų kreditorių reikalavimų suma. (b.l.18-19). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , Å¡i suma laikytina atsakovo A. Ž. padarytos žalos dydžiu . Atsakovas A.

Ž. įrodymų, kad žala buvo mažesnė ar kad žalÄ tikslinga mažinti , teismui nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).             Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais ir įrodymais ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai ir iÅ¡ atsakovo priteistina 37847,23 eurai žalos atlyginimo.                          IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ atsakovo priteisina 942,94 eurai žyminio mokesčio ir 3,78 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai ( LR CPK 80 str.1d.1p.,88 str.).

           Vadovaujantis LR CPK 270 -272 str., NUSPRENDĖ:             Ieškinį tenkinti .               Priteisti iš atsakovo V. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Lazdynų gt.10,Marijampolė 37847,23 (trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 23 cnt.) eurus žalos atlyginimo ieškovo BUAB “Marijampolės jojimo centras“ įmonės kodas 302508064, registruotos adresu Triobiškių km.

Marijampolės sav.  naudai.              Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Lazdynų gt.10,Marijampolė  942,94 eurus žyminio mokesčio ir 3,78 eurus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).                         Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      V. G.