Legislator Case Law & Legislation
2022-11-03 Nr. AB-26403-3-62-3-01440-2022-9 AI generated

2022-11-03 Nr. AB-26403-3-62-3-01440-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-03 Nr. AB-26403-3-62-3-01440-2022-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-03 Nr. AB-26403-3-62-3-01440-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja L. K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31242 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3917-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01440-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31242 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietė, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, nepriklausė jokiai partijai ar politinei organizacijai. Pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja teigė, kad atsakovui nurodė realias aplinkybes, priežastį – persekiojimą su grasinimais ir dėl to galimą pavojų gyvybei, pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės, nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašymo atmetimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nekyla grėsmės dėl jos persekiojimo.

4. Pareiškėja nurodė, jog savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, o iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad surinko su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją ir ją įvertinęs konstatavo, kad pareiškėjos paaiškinimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, o tam tikri paaiškinimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio, grindžiami subjektyvia nuomone. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje kilmės valstybėje nevyksta jokio ginkluoto konflikto, tuo pačiu tai nėra ir riziką didinantis veiksnys, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Tariamas persekiotojas, (duomenys neskelbtini), nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, jeigu kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar lyčiai arba politiniais įsitikinimais). Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų. Todėl Migracijos departamentas vertino, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjos L. K. K. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

10.1. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo ir pareiškėja. 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo išduota 2021 m. rugsėjo 9 d.

10.2. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes kilmės šalyje nėra saugu gyventi. (duomenys neskelbtini).

10.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu ir nustatė, kad pareiškėjos pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys.

12. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

13. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar lyčiai arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, lyties, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėja apklausų metu priežastis dėl ko galėtų patirti persekiojimą nurodė tik (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jai buvo grasinama, kad ji buvo persekiojama ar kažkaip diskriminuojama, apklausų bei teismo posėdžio metu pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį negrindė tuo, kad jai buvo grasinama dėl kokių nors politinių motyvų, dėl priklausymo partijai, dėl savo rasės, dėl kokių nors konfliktų ar nesutarimų su kilmės šalies valstybinėmis institucijomis.

14. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų, patikimų šaltinių. Tyrimo metu Migracijos departamentas pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad pareiškėjos paaiškinimas apie jos padėtį kilmės valstybėje buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėja nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, kurie buvo bendro pobūdžio, todėl paaiškinimas apie patirtą grasinimą pagrįstai kėlė dvejonių dėl jo tikrumo, pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi nustatytais faktais. Migracijos departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjai kilmės valstybėje, o ir ji pati nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyrusi persekiojimo, nes su valstybinėmis institucijomis ji iš esmės nekonfliktavo. Teismas sprendė, jog Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta individualiai atsižvelgiant į pareiškėjos situaciją. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja buvo protestų organizatorė ar aktyvi protestų dalyvė, nenustatyta, kad ji kokių nors valstybės institucijų (policijos ir pan.) būtų areštuota ar neteisėtai sulaikyta. Pareiškėja nėra pažeidžiamas asmuo, ji yra darbingo jauno amžiaus moteris, kuri visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje kilmės valstybėje kariniai ginkluoti konfliktai tęsiasi jau daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau pareiškėja tuo pagrindu ir nesiskundžia, todėl tai nėra ir riziką didinantis veiksnys, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo kilmės valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

15. Teismas nurodė, kad tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas ir sutiko su atsakovo nuomone, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas jos rasės, religijos, tautybės, lyties, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

16. Teismas vertino, jog byloje nenustatyta, kad kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio jai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė. Teismas sprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo yra neproporcinga ir neadekvati priemonė padarytam teisės pažeidimui. Teismas pareiškėjai nustatė 3 metų draudimo atvykti terminą.

18. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 19. Pareiškėja L. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pridėti papildomus įrodymus – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) 2022 m. rugsėjo 13 d. tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės L. K. K. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), 2022 m. rugsėjo 29 d. medicininį pažymėjimą.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko išsamios kilmės valstybės informacijos, neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, kitų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja akcentuoja, jog jos pateikti papildomi įrodymai patvirtina jos nurodytas esmines aplinkybes ir paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėja teigia, jog dėl jos bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jos baimė dėl gyvybės yra nulemta realiu situacijos vertinimu bei įrodymais dėl pareiškėjos patirto smurto fakto. Pareiškėja akcentuoja, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vieniša moteris, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei.

21. Pareiškėja teigia, jog kilmės valstybėje vyksta karo veiksmai, todėl akivaizdu, kad jos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

22. Pareiškėja, motyvuodama tuo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas su ja nekomunikuoja, nederina apeliacinio skundo argumentų, ji net neturi jo kontaktinės informacijos, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, kad teismas ir Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos pažeidžiamumo (Įstatymo 182 str.). Teismas netikrino, ar atliekant pareiškėjos apklausą buvo sudarytos pažeidžiamiems asmenims tinkamos sąlygos (ar darbuotojas dalyvavęs mokymuose dėl pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų apklausų vykdymo), į jos pažeidžiamumą turėjo būti atsižvelgta, vertinant paaiškinimo patikimumą (Tvarkos aprašo 3 priedas). Pareiškėja nurodo, kad į pažeidžiamų asmenų sąrašus ji įtraukta 2022 m. spalio mėnesį, t. y. jau po to, kai jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas. Teismas privalo įvertinti pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, nes Migracijos departamente nebuvo dedamos pastangos atskleisti pareiškėjos paaiškinimo esmę. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėja apklausos metu nurodė, jog gali būti (duomenys neskelbtini), tačiau Sprendime ir teismo sprendime į tai neatsižvelgta, nors teismas nurodė, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su byloje taikytinu teisiniu reguliavimu, tariamo pareiškėjos persekiojimo nepagrįstumu, jo vykdytojo asmenybe (ne valstybinis subjektas), surinkta kilmės valstybės informacija, abstrakčiu pareiškėjos paaiškinimu ir papildomai nurodo, kad Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėja skunde nepateikė ir nenurodė, kokios aktualios informacijos Migracijos departamentas tariamai nesurinko ir neįvertino arba įvertino netinkamai, o vien tai, kad pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

25. Atsakovas nurodo, kad ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Vien tai, kad pareiškėja yra moteris nėra pakankama priežastis suteikti jai prieglobstį, o jokių kitų individualių savybių ji nei apklausoje Migracijos departamente, nei teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė.

26. Atsakovas teigia, jog pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojam, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde, todėl deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Pareiškėja L. K. K. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Kitų tokio prašymo motyvų nenurodo.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Pareiškėjai teisė būti tiesiogiai išklausytai teisme buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjos pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjai L. K. K. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki trejų metų, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

33. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, jog Migracijos departamentas neužtikrino jai, kaip pažeidžiamam asmeniui, taikomų procedūrinių garantijų, ir naujus įrodymus, patvirtinančius jos, kaip pažeidžiamo asmens, statusą (Centro Tarnybinį pranešimą, 2022 m. rugsėjo 29 d. medicininį pažymėjimą).

34. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje nurodyta, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

35. Centro Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėja yra įtraukiama į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Ji priskiriama pažeidžiamų asmenų grupėms – (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo: pareiškėjai teikiamos individualios psichologinės ir socialinės konsultacijos, medicininė pagalba bei priežiūra, ugdomi socialiniai bei adaptacijos įgūdžiai, stebima emocinė bei fizinė būklė, esant poreikiui teikiama papildoma specializuota medicininė priežiūra bei pagalba. Pareiškėjos sveikatos būklė nuolat stebima Centro medicinos darbuotojo. Kreiptasi į (duomenys neskelbtini) dėl papildomos pagalbos suteikimo pareiškėjai. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjai reikalinga saugi ir rami aplinka, papildomas socialinis palaikymas, nuolatinė medicininė pagalba bei priežiūra. Rekomenduota pareiškėją apgyvendinti pažeidžiamų asmenų bendrabutyje, atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų. Vykdant pareiškėjos apklausas, rekomenduotas papildomas dėmesys, pagal jos poreikį papildomos pertraukos pokalbio metu, svarbu, kad apklausas vykdytu moteriškos lyties darbuotojai ir vertėjai. Tarnybiniame pranešime akcentuota, kad Migracijos departamento bei kitų centro struktūrinių padalinių darbuotojams kilus klausimams dėl bendravimo su pažeidžiamais asmenimis arba pagalbos jiems teikimo, siūloma kreiptis į centro PSOS darbuotojus, teikiančius socialinę, psichologinę ar medicininę pagalbą.

36. 2022 m. rugsėjo 29 d. medicininiame pažymėjime konstatuojama, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), taip pat pateikta rekomendacija įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai turi esminę reikšmę byloje, tačiau jie negali būti vertinami administracinio teismo, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, o ne skundžiamo individualaus administracinio akto (Migracijos departamento Sprendimo) teisėtumo patikrinimą.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 83 straipsnyje yra įtvirtinti vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos prieglobsčio bylose aplinkybės.

40. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, be kita ko, reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, tvarką, taip pat nustato Tvarkos aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją. Tvarkos aprašo 25.5.3 punkte nurodyta, kad pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi gautos patikrinti bylos medžiagą, iš Migracijos departamento atliktos apklausos ir Sprendimo nustatė, kad pareiškėja apklausta ir jos prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėtas neatsižvelgus į jos galimą pažeidžiamumą. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, galėjusios lemti ir kitokio pobūdžio sprendimą, todėl Migracijos departamento Sprendimas naikinamas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tik pastarąsias įvertinus galėtų būti priimtas visapusiškas bei objektyvus teismo sprendimas, jei būtų pasinaudota teismine gynyba.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nevertina likusių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikinamas, o pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. K. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31242 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos L. K. K. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius